ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2004-09-18 nr. 717

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

ICCHOKAS MERAS. Juoda musikė gelsva nugarėle (12) • GINTARĖ ADOMAITYTĖ. Tortai ir plekšnės (16) • JONO MEKO tekstai iš Vytauto V. Landsbergio dokumentinio filmo "Niujorkas – mano šuo". Gyvenimas eina kiekvieną dieną (52) • RADIJO PJESIŲ KONKURSAS (2) • GINTARAS BERESNEVIČIUS. Sakralybės turinys šiandien (2) (37) • REIN RAUD. Smulkmenos, kurios turi reikšmę (18) • ALFONSAS ANDRIUŠKEVIČIUS. Dao: slėpiningas ir dar slėpiningesnis (14) • JAN TWARDOWSKI. Eilės (4) • GERTRŪDA MAMIČ. Prarastos tapatybės (4) • GILBERT KEITH CHESTERTON. Apie drybsojimą lovoje (4) • SIGITAS GEDA. Pasaka apie gandrą (16) • P. A.. Nauja šeima naujoje Europoje (115) • MARIO VARGAS LLOSA. Europa ir nacionalizmas (15) • AUDRA BARANAUSKAITĖ. Šis tas iš vabalų gyvenimo (9) • ANDRIUS ŠIUŠA. Eskizai (5) • l a i š k a i (49) •

Apie drybsojimą lovoje

GILBERT KEITH CHESTERTON

[skaityti komentarus]

Drybsojimas lovoje būtų visais požiūriais tobulas ir aukštas išgyvenimas, jei tik būtų galima turėti labai ilgą pieštuką ir juo paišyti ant lubų. Tačiau tokių įrankių namų apyvokoje retai pasitaiko. Asmeniškai man atrodo, kad ne blogiau būtų pasitenkinti keletu kibirų dažų ir šluota. Bet ir vėl – pradėjus tapyti tikrai plačiais ir tvirtais mostais, energingais potėpiais klojami dažai pradėtų varvėti ant tapytojo veido sodrių, sumišusių spalvų srautais tarsi keistas pasakų lietus; tai būtų šioks toks nepatogumas. Deja, atrodo, jog šioje meninėje veikloje tektų pasitenkinti juoda ir balta spalvomis. Štai šiam tikslui baltos lubos tiktų geriausiai; tiesą sakant, tai vienintelė baltų lubų nauda, man atėjusi į galvą.

Nebūčiau atradęs nė jos, jei ne gražus bandymas drybsoti lovoje. Daugelį metų ieškojau šiuolaikiniuose namuose tuščios vietelės, kurioje galėčiau piešti. Popieriaus lapas tikrai alegoriškam piešiniui per mažas; kaip sako Cyrano de Bergeracas, "Il me faut des geants" [Man reikia milžinų]. Stengdamasis surasti dailias tuščias erdves mūsų gyvenamuose šiuolaikiniuose kambariuose ne kartą žiauriai nusivyliau. Pastebėjau, kad nuo mano troškimų objekto mane tarsi plona grandelių uždanga skiria be galo pasikartojantys smulkūs objektai. Apžiūrėjau sienas; didžiausiai mano nuostabai, jos jau buvo pridengtos tapetais, o tapetai, kaip pastebėjau, išmarginti visiškai neįdomiais vaizdeliais, iki juokingumo panašiais vienas į kitą. Niekaip nesupratau, kodėl visiškai atsitiktinis simbolis (atrodo, neturintis jokios religinės nei filosofinės prasmės) turėtų būti išbarstytas po dailias mano namų sienas tarsi kokie raupai. Manau, Biblijoje kalbama apie tapetus, kai persergima nieko nekartoti tuščiai, kaip tai daro pagonys. Turkiškas kilimas, mano akimis, tėra beprasmiškų spalvų sankaupa, beveik kaip Turkų imperija ar toks saldėsis, vadinamas "turko džiaugsmu". Nelabai tiksliai žinau, kas tas "turko džiaugsmas" – įtariu, jog tai makedoniečių skerdynės. Kur tik aš liūdnai nuslinkdavau, nešinas pieštukais ar teptuku, visur kažkodėl pamatydavau, kad čia jau buvo kiti, sugadinę sienas, užuolaidas ir baldus savo vaikiškais, barbariškais ornamentais.

Niekur taip ir neradau tikrai plynos erdvės, kur galėčiau piešti, kol vieną dieną, nepaisydamas jokių laiko apribojimų, drybsojau aukštielninkas lovoje. Staiga į mano regos lauką įsiveržė balta dangaus šviesa, gryno baltumo plotas, iš tiesų beveik prilygstantis rojaus apibrėžimui, kadangi jis simbolizuoja ir tyrumą, ir laisvę. Bet deja! Kaip ir dera rojui, vos jį pamatęs sužinojau, kad pasiekti negalėsiu; jis atrodo griežtesnis ir tolimesnis negu mėlynas dangus man už lango. Mat manasis pasiūlymas ištapyti lubas šluotražiu buvo sumenkintas – čia ne vieta aiškintis, kas tai padarė; nepavyko pasiekti pritarimo nė menkesniam pasiūlymui: įkišti šluotos kotą į virtuvės krosnį ir paversti anglies lazdele. Ir vis tiek nė trupučio neabejoju, kad būtent mano padėtyje žmogui atėjo įkvėpimas išpuošti rūmų ir katedrų lubas puolusių angelų arba pergalingų dievų virtinėmis. Esu tikras, kad būtent mėgaudamasis senovišku, garbingu užsiėmimu – drybsodamas lovoje – Mikelandželas sugalvojo paversti Siksto koplyčios skliautus siaubinga imitacija dieviškosios dramos, kuri gali būti suvaidinta tik danguje.

Mūsų laikais įprasta purkštauti, neva įprotis drybsoti lovoje yra nesveikas ir veidmainiškas. Tarp visų modernybės ženklų, mano akimis, reiškiančių nuosmukį, nerasime pavojingesnio ir grėsmingesnio už labai smulkių, antraeilių elgesio formų išaukštinimą didžiųjų ir svarbiausių dalykų, amžinųjų ryšių ir tragiško žmonijos moralumo sąskaita. Jei galima surasti ką baisesnio negu šiems laikams būdingas didžiųjų moralės normų sunykimas, tai būtų šiems laikams būdingas smulkiųjų moralės normų įsigalėjimas. Dabar žmogų labiau sužlugdysi apkaltinęs blogu skoniu negu netikusiais etikos principais. Mūsų dienomis švara nebėra gretima pamaldumui – ne, švara dabar be galo svarbi, o pamaldumas laikomas nusižengimu. Dramaturgas gali kiek nori pulti santuokos institutą, jei tik teisingai vaizduos modernių žmonių manieras; esu gyvenime sutikęs ibsenišką pesimistą, kuris manė, kad alaus gerti nedera, užtat sieros rūgštį – prašom. Labiausiai tai susiję su higienos dalykais; tai yra su tokiais reiškiniais kaip drybsojimas lovoje. Užuot laikę jį, kaip ir dera, konkretaus asmens patogumo ir prisitaikymo reikalu, daugelis įtikėjo, jog keltis anksti rytą – būtina moralumo dalis. Taip, ankstyvas kėlimasis susijęs su liaudies išmintimi, bet jis pats savaime nėra geras, kaip ir jo priešybė savaime nėra bloga.

Anksti rytą keliasi šykštuoliai; o plėšikai, kiek man teko girdėti, išvis negula. Mūsų visuomenės laukia didžiulis pavojus, jei ją reguliuojantys mechanizmai be galo sustiprės, o dvasia visiškai atsipalaiduos. Smulkūs žmogaus veiksmai ir įpročiai turėtų būti laisvi, lankstūs, kūrybiški; nekintami turėtų būti jo principai, jo idealai. Bet pas mus viskas priešingai: mūsų pažiūros nuolatos keičiasi, bet pietų laikas ir vieta – ne. Aš norėčiau, kad žmonės turėtų stiprias, giliai įsišaknijusias koncepcijas, o pietus kartais valgytų sode, kartais lovoje, kartais ant stogo, kartais medžio viršūnėje. Tegu jie ginčijasi apie viską nuo pat pirmųjų principų – bet tegu tai daro lovoje, valtyje, oro balione. Trikdantis gerų manierų įsigalėjimas iš tikrųjų reiškia, kad pernelyg sureikšminamos vertybės, kurias užtikrina paprasčiausi įpročiai, ir per menkai pastebimos vertybės, kurių įprotis niekada nesukurs – netikėtos, prašmatnios vertybės, tokios kaip įkvėptas maldingumas ar įkvėptas atvirumas. Jei kada nors išgirsime netikėtą kvietimą, galime nesugebėti jam paklusti. Žmogus gali įprasti keltis penktą valandą ryto. Bet jis niekaip neįpras degti ant laužo už savo įsitikinimus; paprastai jau pirmasis bandymas pasirodo lemtingas. Aš siūlau kiek daugiau dėmesio skirti didvyriškumo ir netikėtumo galimybėms. Drįstu pasakyti, kad kai pagaliau atsikelsiu iš lovos, nuveiksiu ką nors baisiai dorovingo.

Tiems, kurie studijuoja didį drybsojimo lovoje meną, pridedu vieną būtiną pastabą. Net tiems, kurie gali dirbti lovoje (pavyzdžiui, žurnalistai), o juo labiau tiems, kurie to negali (pavyzdžiui, banginių medžiotojai), visiškai aišku, kad šis malonumas turi būti nedažnas. Bet ne apie tai norėjau įspėti. Štai kur tikrasis įspėjimas: jei jau drybsote lovoje, darykite tai be jokios priežasties ar pateisinimo. Aišku, aš nekalbu apie sunkius ligonius. Bet jei lovoje drybso sveikas žmogus, tegu jis tai daro be mažiausios dingsties – tada atsikels sveikas. Jei jis drybso dėl kokios nors antraeilės higieninės priežasties, jei randa savo veiklai kokį nors mokslinį paaiškinimą, gali atsikelti būdamas hipochondrikas.

Vertė Rasa Drazdauskienė

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


21815. vot iš kalėjimo2004-09-21 03:14
COOL ŠTAI NO KO TURI PRACETI DžENTELMETNAS - išmetes į šiuklšlymą Dostojevskį

21842. zetas2004-09-21 10:21
super. ash irgi megstu drybsoti. tada prisigalvoji tokiu dalykeliu... ir dabar drybsau. vakar baigesi vasara. liudna. net pieshtuku pakeverzojau adreso laukelyje tinklapis.lt/fontanai

21850. virusas :-) 2004-09-21 14:01
Vakar? Tai jau trys savaites kai vasara baigesi;)

22049. IVS2004-09-24 06:46
O as esu isitikinusi, kad hipochondrija labiausiai gresia sportuojantiems.

Rodoma versija 21 iš 22 
14:27:54 Jan 31, 2011   
Jan 2010 Jan 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba