ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2004-08-21 nr. 713

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

HANS MAGNUS ENZENSBERGER. Didžiosios kraustynės (19) • LAIMANTAS JONUŠYS. "Lenkiškai rašantis lietuvių rašytojas" (18) • ALFONSĄ ANDRIUŠKEVIČIŲ klausinėja Sigitas Parulskis. Pakeliui iš sekso į erotiką (59) • TERESĖ PAULAUSKYTĖ. Ką garbino žemaičiai XVI amžiuje – dievus ar demonus? (6) • SIGITAS GEDA. Vis toji Amerika (19) • Apie NOMEDOS ir GEDIMINO URBONŲ projektą Ruta Remake kalbasi Audronė Žukauskaitė ir Raimundas Malašauskas. Penkios temos ir išsėtinės variacijos (4) • VYTAUTAS P. BLOŽĖ. Poezija (11) • JUSTINAS KUBILIUS. Kas neištirpdoma?..LINA BŪGIENĖ. Didžių darbų tąsa (4) • RAYMOND QUENEAU. Pasaka pagal jūsų skonį (3) • ANDRIUS ŠIUŠA. Sizigijos (XXVII) (5) • MICHAIL ZOŠČENKO. Baisus pasaulis (4) •

Penkios temos ir išsėtinės variacijos

Apie NOMEDOS ir GEDIMINO URBONŲ projektą Ruta Remake kalbasi Audronė Žukauskaitė ir Raimundas Malašauskas

[skaityti komentarus]

iliustracija
Ruta Remake (fragmentas). 2004
Nomeda ir Gediminas Urbonai

1. "Moteriško balso trūkumas"

– Pagrindinė projekto Ruta Remake prielaida ir tema – "moteriško balso trūkumas". Ši tema jau seniai "kabo" šiuolaikinėje teorinėje epistemoje, tačiau man vis tiek būtų įdomu sužinoti, kaip įmanoma nustatyti "moteriško balso trūkumą". Akivaizdu, jog moteris visuomet buvo / yra reprezentuojama neadekvačiai, tačiau, analizuojant tokius "atkuriamojo teisingumo" teiginius, visuomet norisi paklausti: kas yra tas subjektas, kuriam / kuriai trūksta "moteriško balso" (ir analogiškai: skirtumo, jouissance, moteriško rašymo)? Kur yra vieta, iš kurios galima nustatyti, ko būtent trūksta? Kokiu mastu ši diagnozė aprašo, konstatuoja esamą padėtį ir kokiu mastu ją pati sukuria? Kita vertus, ar įmanoma rekonstruoti, atkurti tai, kas niekuomet neegzistavo? Kaip įmanomas remake’as be originalo?

– Mano nuomone, Ruta – ne rekonstrukcija, o nostalgiška technobūtybė: androidas, kurio egzistavimui nebūtinas originalas. Nors Rutos pavidalas – archyvinis balsas (deklaratyviai užprogramuotas "atkurti teisingumą", o tai leidžia Rutą laikyti ideologijos mašina), istorijoje apstu atvejų, kai androidai dangstosi istoriniais kostiumais. Vienu metu Ruta, nepaisant savo mirtino rimtumo, man priminė Queen vokalistą Freddie Mercury ir pomirtinius jo balso remiksus, atliktus šokių muzikos prodiuserių, tik Rutos atveju balsas – moteriškas, anonimiškas ir kolektyvinis, atitinkantis Žižeko pasiūlytą demokratijos interpretaciją, kur individo nėra, ar ne? Vėliau prisiminiau kitą tolimą Rutos giminaitę – Ann Lee, t. y. Paryžiaus menininkų Pierre’o Huyghe ir Phillipo Parreno projektą. 1999 m. Parreno ir Huyghe iš japonų animacinių manga filmų kompanijos nusipirko pusgaminį personažą Ann Lee drauge su visomis autorinėmis jo naudojimo teisėmis. Tokiu būdu Ann Lee pasirodė keliolikos menininkų, kurie jai suteikdavo vienokią ar kitokią tapatybę, projektuose (Ann Lee: No Ghost Just A Shell). Pierre’o Huyghe animaciniame videofilme One Million Kingdoms (2001) Ann Lee keliauja mėnuliška nežinomybe, vedama sintetinio balso (beje, pagaminto iš Neilo Armstrongo balso Mėnulyje pavyzdžio), virstančio abstrakčiu peizažu, į kurį galima įžengti (juk bet koks pažinimas konstruoja savo objektą). Nežinomybė plyti nepaliesta garso. Taigi balsas veikia kaip pažinimo takas. Rutos balsas – tai (at?)pažinimo takas istorijoje, ir jis daugiau sieja arba skatina kalbėti, o ne rekonstruoja. O vieta, iš kurios paprastai nustatoma, kad kažko trūksta – tai ideologijos vieta, ar ne?

P. S. Beje, negaliu neprisiminti, kad Bartą Simpsoną TV animaciniame seriale Simpsonai įgarsina ponia Nancy Cartwright. Drauge su kitais Simpsonų šeimą įgarsinančiais aktoriais ji neseniai pareikalavo savo metinę algą pakelti iki 8 milijonų dolerių, t. y. sulyginti balso savininkų teises su aktoriais, vaidinančiais seriale Draugai. Deja, jų reikalavimo FOX kanalas nepatenkino, ir, išsigandę netekti darbo, aktoriai toliau garsina Simpsonus. Man pasirodė įdomu galvoti apie kitokią įvykių eigą: kas būtų dubliavęs moterišką Nancy balsą, kuris įgarsina berniuką?

2. Remake’as ir remiksas

– Projekto pavadinimas aiškiai sufleruoja, jog atsiduriame pakartojimo, perdirbinio, simuliakro teritorijoje. Šioje teritorijoje jau negalioja atitikimo logika, todėl tarsi aiškėja, kad "moteriškas balsas" nebus nei atrastas, nei pakartotas – nebent sufalsifikuotas atgaline data. Pakartojimas čia turi steigiančios galios, – pakartojimas yra ankstesnis už įvykį, kurį tariasi kartojąs, tačiau neaišku, ką kartoja Ruta Remake – ar "moterišką balsą", ar šio balso trūkumą?

– "Remiksologija kūrinį ne pakeičia, bet padaugina paralelinėse alterdimensijose. Remiksologija – tai tęsinio mokslas ir drastiško pergaminimo menas, totalinis pergaminimas, remodeliavimas" – šitas klasikinis Kodwo Eshuno apibrėžimas tinka ir Rutai. Priešdėlis re- įkūnija istorijos nostalgiją ir jos perpasakojimo ambicijas. Savo užmoju Nomedos ir Gedimino Urbonų Ruta Remake siejasi su Paulo D. Millerio DJ Spooky projektu Rebirth of The Nation, kuriame DJ ir teoretikas multimedijos pavidalu peržaidžia D. W. Griffitho 1915 m. filmą The Birth of a Nation, tokiu būdu iš jo ne tiek "išvalydamas" to periodo rasizmą, kiek perkurdamas kitoje situacijoje ir kitokiu pavidalu. Man atrodo, šiuo atveju įdomiau kalbėti ne apie adekvatumą originalui (ypač jei jo nėra), bet apie aktualumą dabarties situacijoje.

3. Menininkas etnografas / menininkas tyrėjas

– Panašu, jog menininko etnografo epocha pasibaigė po to, kai "laukiniai" sužinojo apie savo teises (žr. Alfonso Andriuškevičiaus pokalbį su Evaldu Jansu Šiaurės Atėnuose, 2004.VII.17). Gaila, nes tokia kvazi-dokumentika buvo labai patogi – nereikia nei didelio biudžeto, nei koncepcijos, ir štai – turime kultūrinę kitybę, socialiai reflektyvų darbą. Menininkas tyrėjas taip pat domisi marginalijomis ir kitybėmis, tačiau, priešingai nei etnografas, stengiasi sukurti ne kvazi-naratyvą ("suteikti balsą" kultūrinei kitybei), bet kvazi-struktūrą, tariamai įgalinančią vienokį ar kitokį būvį. Kalbu apie tariamą kvazi-struktūrą, nes ji "daroma" remiantis ne kokio nors dėsningumo žinojimu, bet būtent atsitiktinumu, kuris ir tampa tyrimo pamatu. (Atsitiktinumu vadinu atsitiktines fonetines sąsajas: Rūta (Rūta Bačiulytė ir Rūta Goštautienė) – rūta (augalas, motyvas); Vilma (?) – Vilma (fabrikas, magnetofonas, "juodoji dėžė".) Šių menininkų darbuose man įdomiausia (ir nuobodžiausia) yra tai, kad iš atsitiktinių sąsajų jie sukala kvazi-objektyvias kvazi-struktūras, suteikdami atsitiktinumui "objektyvų" statusą.

– Nors šiuolaikinė meninė praktika dažnai užima vietą tarp kultūros studijų universitete ir reklamos agentūros (kurios nustato meninių tyrinėjimų turinį ir pavidalą), čia tebepalaikomi tam tikri autonomijos dėsniai, leidžiantys išbandyti "anti-discipliną kaip metodą" arba įvairius spekuliatyvius / hipotetinius mąstymo / pažinimo modelius ir jų kombinacijas. Kartu – domėtis neprograminėmis temomis ir sistemiškam tyrinėjimui nepaklūstančiais artefaktais. Tokiu būdu meninė praktika dažnai suteikia medžiagos tai pačiai akademinei industrijai (juk, nepaisant savo dalinės autonomijos, meninė praktika yra jos grandis). Žvelgiant iš objektyvistinės disciplinos pozicijos tai dažnai įvardijama kaip meno krizė, tačiau tai gali būti laikoma ir tos disciplinos remake’u arba remiksu, kuris siūlo meną kaip siejimo, jungties ir skirtingų diskursų konvertavimo praktiką (tarkime, Ruta Remake balsas virsta tekstu arba audimo logika susipažįsta su garso gamybos logika etc.). Aišku, bet kokie hipotetiniai veiksmai negali būti pristatomi kaip objektyvūs. Bet ar objektyvumo iliuzijos kūrimas nėra išprovokuotas akademinės industrijos ir teorijos autoriteto?

P. S. Manau, Ruta Remake atveju šalia priešdėlio kvazi- reikėtų vartoti ir priešdėlį super-. Ruta Remake – tai superprojektas (kaip supermodelis arba supermodernizmas), pavyzdingai įkūnijantis ir patvirtinantis esamą žinojimo ir verčių gamybos sistemą bei sėkmingą jos pavertimą prekiniu ženklu. Galima būtų teigti, kad tai viena stipriausių ir stambiausių šiuolaikinio meno institucijų Lietuvoje, sėkmingai naudojanti įvairaus pobūdžio resursus ir kurianti savo diskursą (kuriam, tarkime, galbūt priklauso ir šitas tekstas, ar ne?). Beje, kai kurie Ruta Remake nužymėti saitai yra toliau siekiantys, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio: pavyzdžiui, automatinės audimo staklės, kurių principas atsispindi Ruta Remake mechanizme, XIX a. tapo modeliu Charleso Babbage’o Difference Engine – vienam šiuolaikinio kompiuterio prototipų.

4. Taktikos ir strategijos

– Nomedos ir Gedimino Urbonų darbus paranku interpretuoti remiantis Michelio de Certeau pasiūlyta skirtimi tarp strategijos ir taktikos. Kasdieniai veiksmai, teigia de Certeau, savo prigimtimi yra taktiniai: jie veikia kaip mitologinis pokštininkas (triksteris), kuris, pasitelkęs gudravimą, manevrus, simuliacijas ir triukus, įsigauna į svetimą aplinką ir lieka nepastebėtas. (Taip elgiasi ir menininkas etnografas, apsilankęs Gariūnuose ar pas gimines provincijoje.) Taigi taktinė elgsena visuomet yra išsklidusi, efemeriška ir slapta, ji parazituoja Kito vietoje. Strategija, priešingai, stengiasi apibrėžti ir kolonizuoti tam tikrą teritoriją. Strategija kuria panoptinę erdvę, kur Kito žvilgsnis mato, numato ir kontroliuoja išskirtus objektus. Visuose Urbonų projektuose esama ir taktikos, ir strategijos: iš pradžių gudravimu ir simuliacija įsigaunama į Kito teritoriją ("koks moters vaidmuo lietuviškuose filmuose?"; "ar moteriškas balsas egzistuoja?"), vėliau ši teritorija racionalizuojama, skaidoma ir pajungiama hierarchijai (Transakcijoje paskutinis žodis priklauso psichoanalitikų grupei; Ruta Remake – garso menininkui Otto Kränzleriui ir jaunosioms kompozitorėms).

– Bent jau gamtos mokslų požiūriu parazitavimas gali būti abipusiškai produktyvus. Hierarchija? Man atrodo, Ruta 90% atspindi horizontalių šiuolaikinių verslo korporacijų modelį (pvz., jaunosios kompozitorės, miksuojančios balsų pavyzdžius biurą primenančioje scenoje) ir jų plėtimosi logiką (daugyn + įvairyn), ir jos susidūrimas su tavo minima hierarchija sukuria vieną iš šio superprojekto kontradikcijų. Tačiau mane labiau domina "teisingumo atkūrimo" ideologijos santykis su pagrindiniu Rutos, kaip potencialiu diskurso gamybos aparato, produktu, kuris yra grynai formalistinis-estetinis: tai garso kompozicijos ir ornamentas. Pastarąjį momentą įdomu interpretuoti formalistinio meno programos kontekste. "Kokia meno funkcija? – 1968 m. klausė Lawrence’as Weineris ir atsakė: – Pagaminti daugiau meno". Kaip tai padaryti? "Palikime sistemai daryti darbą" (Sol LeWitt). Taigi susiduriame su formule arba struktūra, kuri gamina arba replikuoja save (panašiai elgiasi androidai, ar ne?). Beje, Solo LeWitto teorijos ištakas galima rasti "kibernetikos tėvo" Norberto Wienerio skaičiavimo mašinų teorijoje, nuo kurios netoli iki Difference Engine ir audimo staklių. Tarkime, ratas ne užsidaro, o atsidaro iš naujo.

5. Interpasyvumas

– Tampa beveik privalu kurti interaktyvius darbus, numatančius ir žiūrovo interakciją. Tikruoju meninio įvykio subjektu tampa monitorius, kompiuteris ar TheraMIDI aparatas, mandagiai siūlantys jais pasinaudoti pasirinkus reikiamą registrą ar programą. Cituoju iš lankstinuko: "TheraMIDI logika pagrįsta navigacija įgalina vartotoją tapti atlikėju, realiame laike braižančiu tam tikras rašto konfigūracijas..." Tačiau akivaizdu, jog kita interaktyvumo pusė – tai interpasyvumas, absoliuti stebėtojo – žiūrovo reakcijos anestezija. Pirma, už mus iš anksto nusprendžiama, kas yra žinoma / žinotina, taigi sukuriamos tam tikros dirbtinės ir ribotos epistemos (balso archyvas, kino archyvas); antra, šie kūriniai numato, inkorporuoja ir savo interpretavimo kodą (Transakcijoje interpretacijos kodą siūlo psichoanalitikai, Ruta Remake – minėtas garso menininkas ir jaunosios kompozitorės). Kitaip tariant, kūriniai interpretuoja patys save, lyg kokios savaime išsivalančios orkaitės.

– Interaktyvumas – viena labiausiai nuvalkiotų šiuolaikinio meno žargono kategorijų. Meno projektai dažnai inkorporuoja savo interpretavimo kodą, kad būtų atpažinti ir priimti į žinojimo rinką. Sistema veikia automatiškai – kaip perforacinė kortelė (dar vienas automatinių audimo staklių vedinys) – arba atpažįsta, arba ne. Man asmeniškai įdomesnis nuolatos kintantis neaiškumas ir nekorektiškumas. "Savaime išsivalanti orkaitė"? Turbūt. Tai galėtų patikti Solui LeWittui. Galbūt ir Missy Elliott: I gotta bag full of toys and I don’t need none of your boys. [...] And it works for me and it lasts longer than the battery" (Toyz). Jos balsas – puikus.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


20898. MM2004-08-23 11:01
Negrazu komentuoti straipsnio jo iki galo neperskaicius. Tad ir nekomentuosiu. Tik viena pastaba: dar nemaciau ne vieno Zukauskaites rasinio(interviu), kuriame nebutu paminetas Zizekas. Siuo atveju ne is pacios autores lupu, bet vis tiek.. Idomu. Gal klystu?

20983. valius :-) 2004-08-26 12:08
raimis visada gerai pavaro tokie jau gamtos desniai (zr. teksta virsuje)

21026. rutaremake :-( 2004-08-29 18:36
raimis tapo visiska nuobodybe

21732. Peteris Weibelis apie tai kas papiktino Zukauskaite:)2004-09-18 12:44
Nusizengimas konsensusui del to, kas yra menas, keiciamas savo kompetencijos prapletimo aktu, o jam karstai priesinasi tie, kas iki siol buvo vieninteliai tu veiklos lauku savininkai. Tai is tikruju ir reiskia Mokslini Kara. Konservatyvusis mokslas imasi priemoniu kovoti su tais, kas braunasi i ju valdas, ir su kompetencijos perskirstymu. Kompetencijos prapletimas - tai veliausias meno savokos ispletimo tarpsnis. Menas isiplecia nuo objekto i praktika, o jo praktika pleciasi nuo jo veikimo lauko i naujas teritorijas, kurios buvo "rezervuotos" socialiniams ar net gamtos mokslams.

Rodoma versija 30 iš 31 
14:27:39 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba