ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2002-12-21 nr. 633

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

Regimantas Tamošaitis. Mano CV (32) • Ričardas Šileika. Pagal instrukciją (13) • Jurgis Kunčinas (1947-2002) (13) • Almis Grybauskas. Kalėdų spindulys (1) • Libertas Klimka. Leliu Kalėda! (5) • Mano žmonės sugebėjoSkaidrius Kandratavičius. Gyvenimo labinimas (5) • Saulė Vosyliūtė. Algirdo Gaižučio žvilgsniaiJonas Stankus. Mano dienoraštisAustėja Čepauskaitė. Bešviesiai "Šviesos rūmai"Igor Mancov. Norma (2) • Aleksandras Kantvilas. Po ŠtuthofoAurelija Mikalauskaitė. Po dešimties metųAudrius Daukša. Paprastos tiesos (8) • Daiva Vaitkevičienė. Mitiniai Kalėdų langai (8) • Valdas Striužas. Trupučiukų ganymas (2) • Šustas Štučkas (2) • Kaip Charmsas leido žurnaląKaip Charmsas stojo į Poetų sąjungą (3) • Nuotraukų konkursas 2002-12-21 (2) •

Mano dienoraštis

Jonas Stankus

[skaityti komentarus]

iliustracija

Pabaiga. Pradžia Nr. 38–40

1949.VII.22 Baigiantis gamybinei praktikai dr. V. Burba suorganizavo kelionę į Viekšnių miestelį. Šis miestelis žinomas jau nuo XVI amžiaus.

Aplankėm labai seną Viekšnių vaistinę, kuri įsteigta 1860 m. ir buvo viena iš pirmųjų Žemaitijoje. Vaistinė įkurdinta nuo XVIII amžiaus vidurio išlikusiame pastate, kurį buvo pastatęs savo dorybėmis pagarsėjęs ir žydų bendruomenės laikomas šventuoju rabinas Aba Jofė.

Vaistinėje matėme retų daiktų, 1862–1863 m. receptų. Vienas jų buvo išrašytas Simonui Daukantui. Matėm kai kuriuos senovinius vaistų gamybos instrumentus, svarsčius, iš žmogaus nugaros išpjautus odos diržus (tikėta, kad tokia oda padeda gydyti žaizdas). Vaistinės savininkas Aleksandravičius mums parodė senovinių pinigų rinkinį, labai vertingą itališką skulptūrą.

1949.VII.29 Sekmadienį ankstyvą rytą greitoji medicinos pagalba atvežė vienos gamyklos direktorių, kenčiantį didžiulius skausmus visame pilvo plote. Diagnozavome pilvaplėvės uždegimą, kurio priežastis greičiausiai skrandžio perforacija (prakiurimas). Šią diagnozę nustatėme remdamiesi tuo, kad ligonis atvežtas tiesiai iš vaišių, kur buvo daug geriama ir valgoma. Ligą diagnozavome, bet kas toliau?.. Reikia kuo greičiau operuoti. Pradėjome ieškoti daktarų. Pirmas atvyko patologas anatomas dr. Tautvaiša. Jis mūsų diagnozę patvirtino, o kas toliau?.. Staiga pasirodė sveikatos skyriaus vedėjas dr. Volpertas, kuris save laikė chirurgu ir neva daug operavo Stalingrado fronte. Tačiau iš kitų daktarų žinojome, kad jo chirurginės galimybės menkos. Kai jis susiruošė operuoti, mus visus apėmė baimė. Tačiau mes plovėmės rankas operacijai. Laimė, tuo metu į operacinę atėjo dr. V. Burba ir viskas gerai baigėsi.

1949.VII.30 Mažeikių ligoninėje gamybinė praktika buvo visapusiškai naudinga, gavau daug praktinių žinių ir daug ką perpratau. Labai didelės reikšmės turi medicinos darbuotojų pasiaukojimas savo profesijai. Ir būtina mylėti kenčiančius žmones.

1949.VIII.03 Po gamybinės praktikos, gavęs už darbą atlyginimą, nuvykau į Rygą pas savo draugus Apalę Dzydrą ir Antaną Žuką, kuris iki šiol dirbo Kauno universiteto rektorato administracijoje. Tačiau universiteto rektorius Antanas Purėnas, iš kažko sužinojęs, kad A. Žuku domisi enkavėdistai, patarė jam pasitraukti iš Lietuvos.

Buvau Latvijos operos ir baleto teatre, klausiausi operos "Faustas". Margaritos vaidmenį atliko garsi latvių solistė Elfryda Pakulė. Kai ji pasirodė scenoje, visi žiūrovai atsistojo.

Nustebino didžiulė Rygos halė, kur šalia kitų prekių buvo daug rožių ir gvazdikų. Lietuvoje tuo metu gėlių mažai pamatysi, o čia jų pilna visame mieste, daug kur jos auga ir žydi. Man pasakojo, kad iš pradžių jas skindavo rusai, tačiau miesto valdžia ėmė griežtai su tuo kovoti. Ir geriausiai padėjo, kai tokius žmones ėmė fotografuoti ir nuotraukas kabinti miesto stenduose. Rygos centrą puošė iškilmingas Laisvės paminklas.

1949.VIII.08 Atostogauju namie. Vakar gavome laišką iš gerų bičiulių Jakubauskų, kuriuos pavasarį ištrėmė į Sibirą. Jie rašo, kad labai vargsta ir alksta. Duonos duoda po pusę kilogramo dienai tik tiems, kurie dirba, o seniems ir ligoniams nieko neduoda. Jei susergi, tai nėra nei gydytojo, nei vaistų. Ir jie į mus kreipiasi: "…brangieji, būkite tokie geri, kaip pirma buvote…"

1949.IX.15 Susitikau su doc. Ipolitu Gasiūnu, kuris anksčiau buvo mūsų fakulteto Biologijos katedros vedėjas. Iš šių pareigų buvo pašalintas, nes jo požiūris neatitiko Lisenkos pseudomokslo apie genetiką.

Jis man papasakojo apie tarybinių biologų moralę pateikdamas konkretų pavyzdį. Netoli jo gyvenamosios vietos buvo tvenkinys. Jis pastebėjo, kad prie jo nėra uodų. Ir nustatė, kad uodus naikina tvenkinyje gyvenančios žuvytės gambuzijos, o iki tol buvo žinoma, kad uodus naikina tik ciklopai. Jis atliko eksperimentus, šie jo pastebėjimą patvirtino. Parašė straipsnį ir nusiuntė į sąjunginį biologijos žurnalą.

Praėjus gana daug laiko iš Maskvos atvyko biologas, jis pasisakė, kad susipažino su jo darbu ir norėtų šį atradimą nupirkti ar bent būti prirašytas pirmuoju autoriumi už dešimt tūkstančių rublių. Žinoma, I. Gasiūnas šio sandėrio atsisakė.

I. Gasiūnas siūlo man baigus mokslus vykti į Vilnių ir užsiimti moksliniu darbu parazitologijos srityje.

"Draugai" pasakoja, kad aktyvėja partizanų susidūrimai su enkavėdistais ir kariuomene. Mūsų partizanai buvo nuvykę į Latviją padėti vietos miškiniams.

1949.IX.30 Šiandien, kaip ir kiekvieną penktadienį, mūsų šeštosios grupės polit. valandėlė. Valandėlėms vadovauja gyd. Eigirdaitė. Jos labai skiriasi nuo praeitų metų užsiėmimų, kai vesdavo gyd. Juodviršius. Eigirdaitė stengiasi priversti mus pačius aktyviai dalyvauti diskusijoje nagrinėjamu klausimu. Kadangi iš mūsų grupės savanoriais niekas nekalba, tai ji pati mūsų klausinėja, ką galvojame apie komunistinę ideologiją ir marksizmo mokslą. Ji atkreipia dėmesį į mūsų pasyvumą ir žada jį sulaužyti. Grasina, kad nepakęs mūsų amoralios nuotaikos.

1949.X.12 Prieš kelias dienas dalyvavau Mokslų akademijos organizuotoje konferencijoje Pavlovo mokslo klausimu. Salėje buvo labai mažai žmonių, ir tie patys neaktyvūs. Iš man pažįstamų dalyvių kalbėjo tik profesorius P. Mažylis.

Neseniai gavau laišką nuo pusbrolio Vinco Žuko iš Amerikos. Iš laiško man tapo aišku, kad jie nieko nežino, kas darosi Lietuvoje.

1949.X.16 Prieš dvi dienas dalyvavau universiteto studentų susirinkime. Universiteto partija ir vadovybė puolė studentus už apolitiškumą, nes dar daug studentų neatsikratė religinių prietarų ir lankosi per Vėlines kapinėse.

Ragino studentus būti aktyvius ir stoti į komjaunimą. Penktadienį per polit. valandėlę gyd. Eigirdaitė labai šiurkščiai mus tardė, ar tikim Dievą. Šeštadienį mus visus kaip avinus nugrūdo į krosą. Vienas studentas man papasakojo, kad buvo bandoma oficialiai išleisti pusiau tautinį leidinį. Sudarant leidinį dalyvavo daug žymių rašytojų, dailininkų ir kt. Buvo parengti du lankai, bet kažkas susiorientavo ir uždraudė.

1949.X.26 Kelias dienas praleidau Rygoje. Parvykęs sužinojau, kad mus paliko Eigirdaitė. Ji nepajėgė susitvarkyti su mūsų apolitiška grupe, kurioje nėra nė vieno komjaunuolio.

1949.X.31 Šiandien įvyko mūsų kurso naujų narių į komjaunimą priėmimo ceremonija. Pradėjus susirinkimą buvo išrinktas prezidiumas, į jį susėdo Medicinos fakulteto partinis aktyvas. Tačiau iš daugelio kandidatų į komjaunimą teliko trys. Pirmasis į komjaunimą įstojo Remeika. Jis papasakojo savo biografiją ir pasigyrė, kad netiki Dievu. Ta proga jis dėvėjo raudonais marškiniais. Kolegos kalbėjo, kad jis pats pasisiūlė į komjaunimą. Į komjaunimą dar įstojo Speišys ir Dievaitis.

Vakar susitikau mūsų gimnazijos studentę Pranckietytę, kurios brolis ištremtas tiesiai iš kunigų seminarijos į vieną Baikalo ežero salų. Dirba žvejybos ūkyje. Tokių tremtinių saloje yra apie šimtas, ir beveik visi studentai. Jos brolis yra ten, miške, įsirengęs altorių ir laiko mišias. Tik turi saugotis blogų žmonių ir žvėrių. Šią vasarą saloje buvo mokslininkų ekspedicija ir daugeliui šių tremtinių suteikė viltį, kad jie galės studijuoti Irkutsko universitete.

1949.XI.02 Iš ryto truputį pasnigo. Tačiau vakarop dangus pragiedrėjo ir tūkstančiai žmonių patraukė į centrines kapines. Ypač daug susirinko prie Nežinomojo kareivio paminklo. Visur tūkstančiai degančių žvakučių, nepamiršti ir rusų kapai. Pagalvojus, štai tau liaudies balsas ir dvasia. Čia žmonės susirinko savo valia.

1949.XII.03 Gavau laišką iš klasės draugės Čepaitytės, baigusios farmaciją. Ji rašo: "…Gyvenu dabar vien svajonėm, bet ką daugiau daryti? Mūsų miestelyje nėra elektros. Nusipirkau lempą, bet nėra žibalo. Darbu patenkinta… Pilstau lašiukus ir barstau miltelius. Baigiu išmokti lenkiškai, nes čia dauguma žmonių taip kalba. Rašau pieštuku, nes neturiu jokios kitos rašymo priemonės…".

1950.I.14 Neseniai atėjo laiškas iš Amerikos nuo mano pusbrolio Vinco: "…Aš tamstos klausiu, kodėl adreso nerašote lietuviškai. Noriu atsiųsti pinigų, bet bankas rusiško antrašo nepripažįsta. Aš noriu žinoti, kaip ten pas jus gyvenimas. Dar galvoju į Lietuvą atvykti, bet žinau, kad dar reikia palaukti…".

Sunku jiems Amerikoje suprasti, kad mes privalome ant voko adresą rašyti tik rusiškai. Dar sunkiau jiems suprasti, kas darosi Lietuvoje.

1950.V.10 Balandžio pabaigoje Medicinos fakulteto dekanatas 25 mūsų kurso studentus paskyrė dirbti į Vidaus reikalų ministerijos žinybą. Įtraukė ir mane. Tačiau praėjus kelioms dienoms iš šio sąrašo išbraukė. Įdomu, kur mane nukreips?!

1950.VIII.24 Šiandien buvau priimtas sveikatos apsaugos ministro pavaduotojo Prano Lazutkos. Ėjau į pokalbį neramus ir mažai turėjau vilties. Tačiau ministras buvo labai demokratiškas. Pirmiausia paklausė, iš kokio krašto kilęs ir kur mokiausi. Kai pasakiau, kad esu baigęs Šeduvos gimnaziją, tai toliau visa kalba nukrypo apie Šeduvą ir Baisogalą. Ministras pasisakė taip pat kilęs iš Šeduvos. Tik ta Šeduva labai toli nuo Lietuvos. Sibire… Po pokalbio ministras man liepė eiti ir laukti.

1950.VIII.26 Sužinojau, kad vakar enkavėdistai suėmė mano tėvelį ir išgabeno į Šiaulius.

1950.VIII.29 Iškvietė į Sveikatos apsaugos ministerijos Kadrų skyrių, čia man pranešė, kad esu įdarbinamas respublikinėje Vilniaus akušerių mokykloje mokslo dalies vedėju.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 
Rodoma versija 27 iš 27 
14:26:06 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba