ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2002-12-21 nr. 633

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

Regimantas Tamošaitis. Mano CV (32) • Ričardas Šileika. Pagal instrukciją (13) • Jurgis Kunčinas (1947-2002) (13) • Almis Grybauskas. Kalėdų spindulys (1) • Libertas Klimka. Leliu Kalėda! (5) • Mano žmonės sugebėjoSkaidrius Kandratavičius. Gyvenimo labinimas (5) • Saulė Vosyliūtė. Algirdo Gaižučio žvilgsniaiJonas Stankus. Mano dienoraštisAustėja Čepauskaitė. Bešviesiai "Šviesos rūmai"Igor Mancov. Norma (2) • Aleksandras Kantvilas. Po ŠtuthofoAurelija Mikalauskaitė. Po dešimties metųAudrius Daukša. Paprastos tiesos (8) • Daiva Vaitkevičienė. Mitiniai Kalėdų langai (8) • Valdas Striužas. Trupučiukų ganymas (2) • Šustas Štučkas (2) • Kaip Charmsas leido žurnaląKaip Charmsas stojo į Poetų sąjungą (3) • Nuotraukų konkursas 2002-12-21 (2) •

Po dešimties metų

Mindaugas Navakas. Po dešimties metų. V.: AICA Lietuvos sekcija, 2002. 87 p.

Aurelija Mikalauskaitė

[skaityti komentarus]

iliustracija
P. Balkonas. 2000. Pusano olimpinis parkas, Pietų Korėja
Mindaugas Navakas

Knyga man visada prasideda nuo paviršiaus/išorės – viršelio užrašų ir paveikslėlių, popieriaus pojūčio ir, žinoma, kvapo (naujos knygos kvapo). Knygos apipavidalinimas, jos estetika ir sukelia (ne)numaldomą norą tą knygą pavartyti. Paviršius, mano galva, ypač svarbus knygoms, skirtoms labiau vartyti, nei skaityti. O jomis (atmetus vaikiškas) dažniausiai yra katalogai. Šias knygas aš ypač mėgstu – toks paviršiaus vaizdų kontempliavimas, kontaktas su knyga ją lytint mane labiausiai atpalaiduoja ir svaigina. Tai kaip meditacija…

Žinoma, patraukti savo išore lengviausia. Tačiau knygų pasaulyje galioja ta pati patarlė: "Sutinka pagal išvaizdą, o palydi…" Knygą, be abejo, – pagal turinį.

Tad ir mano pirmas įspūdis susitikus su knyga, kuri pretenduotų vadintis ir katalogu, turinčiu reprezentuoti (gal greičiau – pristatyti) dešimties metų Mindaugo Navako kūrybą, buvo šiek tiek neadekvatus tam, ką vėliau suteikė turinys. Kukli ir lakoniška (paviršiaus baltumą puošia tik vaikiškai nuoširdus parašas) išorė (sakyčiau, netgi gana navakiška) visiškai ignoruoja reprezentacinę katalogo funkciją. Ir tai nenuostabu, nes maketo autorius – pats M. Navakas, kuris, anot katalogo sudarytojos Elonos Lubytės, yra šmaikštus ir kritiškas menininkas, vengiantis puošybiškumo ir poetizmų. Bet vidus, kaip ir geras vynas kukliame butelyje, nuteikia maloniai. Pirmiausia smagu, kad kataloge daug paties menininko – daug kūrinių reprodukcijų ir ne tiek daug, bet pakankamai jo minčių, siekiančių, kaip teigiama įžangoje, "atskleisti menininko pasaulėžiūros ir kūrybos vienovę…" Žinoma, visuose personaliniuose kataloguose menininkas yra svarbiausias, bet ne visada pavyksta išvengti gana dirbtinio pompastiškumo, reprezentatyvumo, tuščios panegirikos ir stilizuoto dekoratyvumo. Geriau paprasčiau, kukliau, be demiurgiškos intencijos, bet su įtaiga.

Manau, vykusi yra šio katalogo struktūra – chronologinė, pamečiui nuo 1992 iki 2000 (iki dešimties metų, kaip matome, šiek tiek trūksta – nei 2001, nei 2002 čia nebefiksuojami) pristatanti kūrinius. Ji tiesiog labai logiška ir patogi norint orientuotis kūrybinėje Navako erdvėje ir laike. Patogu keliauti per kūrinius, stebėti medžiagos ir formos pokyčius, matyti jų (kūrinių) atranką ir kaip jie pateikiami kitu, dvimačiu pavidalu. Ši kelionė sąlygiška būtent dėl to, kad ji vyksta kitoje erdvėje. Fotografija diktuoja savo žiūros tašką, ne visada leidžia pajusti mastelį (o jis labai svarbus Navako kūryboje) ir išgyventi kūrinio dydį. Antra vertus, ji grąžina iš užmaršties anksčiau patirtus įspūdžius. Sklandų vartymą kiek trikdo blaškymasis puslapiais pirmyn ir atgal, ieškant kūrinių pavadinimų/aprašymų, nublokštų šalin nuo pačių reprodukcijų. Toks stabčiojimas, kaip ir trūkčiojimas važiuojant, neleidžia visiškai atsiduoti vartymo malonumui. Nors tekstiniai intarpai tam visiškai netrukdo. Jie (tekstai ar tik jų fragmentai), parašyti įvairių Lietuvos dailės kritikos elito atstovų, šiame kataloge iliustruoja kūrinių fotografijas. Būtent "iliustruoja", nes pagrindinį vaidmenį atlieka vaizdas, o ne tekstas. Tačiau tekstinė dalis, kaip ir vaizdinė, – patraukli ir intriguojanti. Tai lyg (pasinaudojant vieno iš fragmentų antrašte) mintys, bėgant per parodų sales, kai įvairios nuogirdos-nuomonės pinasi į vieną bendrą tekstinį tinklą.

Be abejo, šiek tiek glumina čia pateikiamų tekstų daugiakalbiškumas. Pirmiausia tai galima suvokti kaip originalų bandymą nužymėti kūrybinių kelionių maršrutus. Bet vis dėlto norisi (smalsu gi) paskaityti, kas apie Navaką parašyta; deja, ne visi kalbiniai barjerai įveikiami. Tad daugiakalbiškumą galima suprasti ir kaip tam tikrą pašmaikštavimą, gal net kritišką požiūrį į meno kritiką (bandančią viską paaiškinti), kuri kaip prielipas lydi visus katalogus. Štai tekstas šalia kūrinio reprodukcijos, iš jo tikiesi tam tikros pagalbos, išankstinės interpretacijos (kažkodėl kitų interpretacija visada atrodo teisingesnė nei tavo), bet kai negali jo perskaityti (jis – korėjietiškas), turi paleisti suktis vaizduotės ratelius savo galvoje.

Ir jau užvertus katalogą… Mindaugo Navako dešimt kūrybos metų tilpo į palyginti nestorą leidinėlį; žinoma, kažkas turėjo likti už jo. Bet tai, kas sudėta knygon, dvejonių nekelia. Tiesiog gera knyga; pirmiausia – vartyti, o paskui – ir pasiskaityti.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 
Rodoma versija 27 iš 27 
14:26:05 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba