ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2002-12-21 nr. 633

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

Regimantas Tamošaitis. Mano CV (32) • Ričardas Šileika. Pagal instrukciją (13) • Jurgis Kunčinas (1947-2002) (13) • Almis Grybauskas. Kalėdų spindulys (1) • Libertas Klimka. Leliu Kalėda! (5) • Mano žmonės sugebėjoSkaidrius Kandratavičius. Gyvenimo labinimas (5) • Saulė Vosyliūtė. Algirdo Gaižučio žvilgsniaiJonas Stankus. Mano dienoraštisAustėja Čepauskaitė. Bešviesiai "Šviesos rūmai"Igor Mancov. Norma (2) • Aleksandras Kantvilas. Po ŠtuthofoAurelija Mikalauskaitė. Po dešimties metųAudrius Daukša. Paprastos tiesos (8) • Daiva Vaitkevičienė. Mitiniai Kalėdų langai (8) • Valdas Striužas. Trupučiukų ganymas (2) • Šustas Štučkas (2) • Kaip Charmsas leido žurnaląKaip Charmsas stojo į Poetų sąjungą (3) • Nuotraukų konkursas 2002-12-21 (2) •

Trupučiukų ganymas

(kitaip Pasirakštikavimas)

Valdas Striužas

[skaityti komentarus]

iliustracija
Dainų šventė. 1970
Antanas Sutkus

Ryšiai. Liesdamas elektros jungiklį, prisiliečiu prie milijono žmonių nervų. Mes bičiuliškai įsielektriname ir taip susivienydami atgaiviname tautos patriotizmo ir vienybės idėją.

Niekada neuždarau lango. Aš esu vėjo perpučiamas šmotelis ir sūkurėlis. Kai pradeda verkti, ašaroti mano žmona, įsisielvartauja daugybė skriaudžiamų, užguitų, nelaimingų moterų – neištvėrusi įsiašaroja ir Aušros Marija. Pakyla vėjas ir nudžiovina visų šių dieviškų esybių skruostus. Lango neuždarau ir žiemą, kad įlįstų sušalusi ji (neįvardytoji) ar jos vėlė. Roman(t)iškas santykiavimas iki pat kelionės pabaigos.

Tikrai ji. Pro siaurą užuolaidos plyšį pralindo kaimynės lango šviesa. Televizorius su žūstančiais serbais, pienas, žvirbliai nebe motais – už lango akindama pakyla meilės žvaigždė. Regiu ar sapnuoju – jos lūpos ir virpančios rankos maldingai tiesias į mane. O gal ne?

Apie rūkikus. Menininkai savo rūkyklose perkopia kvailybių aukštus. Atlaidžiai ir mąsliai šypsodamiesi žvelgia į mus žemėje. Jų mintys, įkvėpimas ir darbai, kitaip niekalas, patręšia, sudrėkina oazę, kurioje sužaliuoja dieviškieji šedevrai. Vizijos?

Nakties šviesa. Naktį apšviečia juodo(s) katino(ės) akių šviesa. Aš niekad nenorėjau mirti. Nes neaišku, ar Ten kas nors iš viso gali būti. Žvaigždės kyla, krinta ir gęsta ne man.

Prasmė visur. Mažo slieko ar varliuko, primarijaus žiogo mirtis ant kelio lieka neatsakomas klausimas. Kodėl nesilaikė eismo taisyklių? Ar tikrai jie niekad nebepabus? Nebežadins manęs, prakaituos šnopuojančio, svirpdami, čirkšdami ar kurkdami? Aš turiu daug raktų, monetų, bet dar daugiau skylių, pro kurias buities materija išgaruoja. Tačiau svarbiausia lieka spurdanti unguriu, nesuvaldoma prasmė. Pradžios ir pabaigos. Aš bejėgis. Mane valdo neatsiklausus, be perspėjimų.

Esmė visada. Bet kada ir bet kur. Eidamas prasmingai smingi velniop. Sako, ir žmogaus organizmas panašus į Kūrėjo. Su nokstančiais ir gendančiais vaisiais. Su žodžiais, minčių ašakėlėmis ir rakšteliukėmis. Būti ar nebūti netenka prasmės, nes Aš-aš esu visame kame prasmė – kelias, tiesa ir gyvenimas. Orgazmas ex machina.

Juodas gyvenimas – balta mirtis. Tarp jų gausybė margiausių atspalvių. Nuo rudakėlių iki patvinusių akių, nežinia kokios spalvos. Niekada, brangusis, nemirk sekmadienį.

Apie mirusius – arba po laiko, arba šviesiai. Relikvijomis tampa nuotraukos, laiškai, tik man ir ne kitiems.

Niekada nemaniau, kad kurmiai šitaip troškinasi. O kam tuomet kurmiarausiai? Vienintelis kosminis ryšys su Lietuva ir NATO.

Nusistebėjimas. Nusirengei lyg saulė, apakinusi net žvaigždes. Nuo galimų protuberantų prisidengiau obels šaka. Įdienojus virš/ant manęs atsiradai.

Be smulkmenų. Studentės – lyg iš kito molio. Švelnesnio, aukštesnio (į)degimo. Retai kuri sustraksi. Trumpėja laikas, užsidirbti skuba laikinai. Kursiniai, įskaitos, egzaminai, ankstyvi vaikai vos neperpjauna.

Kur link tavo gyvenimas ritasi? Neatsakau, nes niekam iš tiesų mano gyvenimas nerūpi. Retoriškai: koks nuostabus šis rytas, kviečiantis keliauti, ar pasiruošęs, padare aptingęs…

Kasmet beprasmiškiau sodinti bulves. Sunkus maistas, nelengvai virškinamas. Štai veterinarijoje (vaistinėje) žmogus teiraujasi, kuo ir kaip išgydyti sergančią karvę. Kuo šėrėte? Bulvėmis. Štai krūva vaistų ir atsiminkite – gyvuliai, ypač karvės, labai sunkiai bulves virškina. O žmonėms? Mūsų skrandžiai geležiniai. Ir geležis rūdija. Tegu skamba bitlų "Hello, Good Bye".

Aš priblokštas vargšo išpuikusio gyvenimo. Litras po litro senka margaspalviai gėrimai. Nebėra už ką pirkti. Laimei (o gal nelaimei?), atneša paslaugus antrininkas. Vis ne aš. Pats nesitraukiu nuo veidrodžio. Turiu jų bent keturis: vonioje, įmontuotą kompiuteryje, prikaltą tualete, džinsuose. Bijau sudaužyti, tad vaikštau tykiai (kaip toj dainoj "Tykus vakars be vėjo"), atsargiai, toliau nuo stresinių skersvėjų. O antrininkas šaiposi ironiškai veidrodyje.

Sapnuoju dažniausiai ketvirtadieniais, paryčiu. Būtų smagu žiūrėti, kaip kiti krenta iš kokios laukinės kriaušės. Bet ne. Aš pats teškiuos iš trupančios tuopos. Išpuvusios, bestuburės. Dėl to ir nupjoviau. Verkė syvų ašarom kamienas, atskirtas nuo kelmo mėnesį ar net ilgiau. O gal debesų paklodės žliumbė? Kas atsitiko, buvo, nebesigailėk.

Sako ir rašo visi kaip susitarę – Kristus gimė prieš porą tūkstantmečių. Maištininko siela netiki, norėtų kažkaip patikrinti. Bet kaip? Jis gimė, numirė, atgimė! Nori – tikėk, nenori – netikėk. Istorijos/religijos paveldas neginčijamas, nepaneigiamas – jis tyrinėjamas. Dangus, įžūlus ir landus mėnulis, ištekėjusi saulė be nuometo, viliokės šviesmečių žvaigždės, trys tonos debesų, archyvų raštai – šimtmečių liudininkai. Įsiklausyk, įsižiūrėk, įsiskaityk – turi akis, ausis – nesnausk.

Kodėl daugelis mąstančių būtybių gailisi žuvusių paukštelių, labiau zylelių, kregždelių, kiškelių, ežiukų ir kitokių meilingų padarėlių? Tiktai kaip sužinoti, ar nemąstantys padarėliai gailiai rauda mėnesienos šermenyse mirusių giminaičių, taip pat ir mūsų? Kai nesijuoksiu ir neverksiu, būsiu miręs.

Jau tų žvirblių smagumas ir vištelių nuolankumas. Ar svetimas, ar savas gaidys – užsimerkia ir atsiduoda. Bet kodėl su pincetu krapštausi ir tyrinėju skruzdėliukų, kirmėlyčių gyvenimą? Man jis tikresnis, laikraščiuos nenutąsytas, pavyduolių lūpomis neapkalbėtas. Negaliu apsinuoginti net uždarame kieme, kur, atrodo, tik mudu su saule ritinėjamės – pro kiemo tvorą šviečia laikraščio langas – viską išplepa.

Žemei reikia atgailos ašarų, ne tik mūsų. Jeigu bent 50+1 procentas įvairiai susitepusių nusipraustų ir kasdien valytųsi nuodėmes – suželtų Lietuvoj, sumarguotų pasakiški, kvapnūs žolynai ir gėlynai. Nesiprausia – laukiame (euro)pietiškų prajovų.

Vis alkanas, bet nepiktas. Norėjau žvilgsniu išsikepti blynų, moderniškai pašokdinti tarakonus (jų bosas – radijas su ūsais), bet dėmingas žvilgsnis, prisvilęs prie neaiškaus amžiaus gražuolės šlaunų, valkiojasi ir prakaituoja dulkėtomis gatvėmis.

Nemėgstu nei traukinių, nors jau šiuolaikinių, nei stočių, kad ir išpuoštų, išdažytų – per daug neišnykstančių niaurių prisiminimų. Tačiau važiuoti reikia. Pasigirsta švilpukas. Vos spėju užsisagstyti – pasilieja kaitroj begaruojantys, atlaidžiai linguojantys topoliai.

Diagnozė žmonėms amžina, kaip ryto, vakaro nuotaikos. Dievo raštininkai aprašė ir sukrovė grynojo ir maišyto proto minčių pavidalu į rimtas ir linksmas galvas. Mąstykite. Sau ir kitiems.

Nepakartojamai žavingas, kas sekundę besikeičiantis pasaulis. Aš visas atsiveriu, atsilapojęs geriu tave. Nors ir mažas, bet esu kūrėjas. Galiu trūkstamus, geidžiamus vaizdus nusipiešti. Pasitenkinęs laikinai nurimstu.

Kilbukai, šapalėliai, lydekiokai – visos žuvelaitės tyli. Kas tyli – myli. Bet kurio padariūkščio kelionė nesibaigia keptuvėje ar žemėje. Kelias be pradžios ir pabaigos. Likimas – ne skraidantis stebuklų kilimas. Norėčiau, kad skaniais valgiais ir turtais pasidengtų – kur tau, tik puotos trupiniai, žuviokas ešeriuotas. Pas mylimą kad nulakintų, oazėj švelnaus kūno iškvėpinto – jis vėjais nenuspėjamais, keliais klaidžiais skraidina, neklausia, ką svajoju, vien paslaptim alsuojąs Įkvėpėjas žino. Ir neužmirškite – nors vėtomas – rašau, vadinasi – Esu.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


85. liepuze :-) 2002-12-22 21:50
Įdomios įžvalgos.Žavus bandymas būti.

654. Kvazi2003-02-02 15:57
O iš tikro? gal reiktų patikrinti, kada ten gimė Kristus, ir kur gimė? ir kaip mirė. O tai kvaila kažkaip, nepatikrinus. O tyrinėti, kad patvirtinti, kuom tiki, tai cia kvailumo idealas.

Rodoma versija 27 iš 27 
14:26:05 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba