ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2002-12-21 nr. 633

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

Regimantas Tamošaitis. Mano CV (32) • Ričardas Šileika. Pagal instrukciją (13) • Jurgis Kunčinas (1947-2002) (13) • Almis Grybauskas. Kalėdų spindulys (1) • Libertas Klimka. Leliu Kalėda! (5) • Mano žmonės sugebėjoSkaidrius Kandratavičius. Gyvenimo labinimas (5) • Saulė Vosyliūtė. Algirdo Gaižučio žvilgsniaiJonas Stankus. Mano dienoraštisAustėja Čepauskaitė. Bešviesiai "Šviesos rūmai"Igor Mancov. Norma (2) • Aleksandras Kantvilas. Po ŠtuthofoAurelija Mikalauskaitė. Po dešimties metųAudrius Daukša. Paprastos tiesos (8) • Daiva Vaitkevičienė. Mitiniai Kalėdų langai (8) • Valdas Striužas. Trupučiukų ganymas (2) • Šustas Štučkas (2) • Kaip Charmsas leido žurnaląKaip Charmsas stojo į Poetų sąjungą (3) • Nuotraukų konkursas 2002-12-21 (2) •

Algirdo Gaižučio žvilgsniai

Algirdas Gaižutis. Žvilgsnis. K.: Santara. 2001, 169 p.

Saulė Vosyliūtė

[skaityti komentarus]

iliustracija

Šių metų Baltijos Asamblėjos premija už literatūros, meno ir mokslo laimėjimus gruodžio 13 d. Rygoje buvo iškilmingai įteikta filosofui, kultūrologui, akademikui ALGIRDUI GAIŽUČIUI. Premija paskirta už knygas "Menų giminystė" (1998), "Meno sociologija" (1998), "Žvilgsnis" (2001). Premija įteikta ir estų dramaturgui Jaanui Tate ir latvių tapytojai Birutai Baumanei. Anksčiau Baltijos Asamblėjos premiją yra gavę poetai Justinas Marcinkevičius, Sigitas Geda, režisierius Eimuntas Nekrošius, archeologė Rimutė Rimantienė ir kt.

Tik tikras kūrėjas gali suprasti, kad kiekvienos knygos autoriaus kūrybos apogėjus – tai Eldoradas, svajonių šalis, bet ją pasiekti ne taip jau lengva. Reikia ne tik praleisti rudenį Paryžiuje, turėti puikią atmintį, apimančią ir tikėjimą, ir kūrybiškumą. Dar reikia būti gyvenimą ir jo dramatizmą puikiai suvokiančiu žmogumi, kad galėtum pasakyti – "...epilogas turi būti trumpas atodūsis". Apie Algirdo Gaižučio knygą "Žvilgsnį" derėtų kalbėti ilgai, nes ji nėra tokia trumpa it atodūsis.

Knygoje sakralu tai, kas gyvenime paprasta ir elementaru: menas prieš smurtą, žmogus be Dievo, dvasios ūglių genezė, tikėjimo ir kūrybos sąlytis. Deja, dažnai tai, kas turėtų būti paprasta, virsta pačiais sudėtingiausiais dalykais. Nesame visi menotyrininkai ar filosofai, kad tinkamai įvertintume Vlado Drėmos tiesos konceptualumą ar senojo Vilniaus paieškų pastangas, ar, tarkime, akto fotografijos keistenybių, kurios mūsų sąmonėje turėtų virsti kūno ir sielos harmonija ar disharmonija, reikšmę ir vertę. Turbūt nesame ir tokie literatai, kad galėtume žvelgti į Jurgio Baltrušaičio simbolistines eiles, kuriomis jis, kaip kultūrų piligrimas, skverbėsi į rusų ir lietuvių poetinio žodžio slėpinius. Ir, aišku, įkvėpė būsimąjį didįjį menotyrininką Jurgį Baltrušaitį jaunesnįjį leistis į piligrimystę. Apie ją daug kalbama šioje knygoje.

Skaitant "Žvilgsnio" prologą man kilo nemažai asociacijų su Nietzschės Zaratustra, kuris taip pat rašo apie kančią, tą kūrybos kančios pajautimą, kuris inspiravo ne vieną filosofą – nuo pirmapradės žmogaus nuodėmės iki postmodernistinių estetinių dilemų, kai svarstoma, ar kiekvienas diletantas gali būti vadinamas menininku-modernistu ar postmodernistu. Ir toliau, pamažu verčiant knygos lapus, tapo aišku, kad žmogus be Dievo nėra prarastasis, kad jis nepasmerktas būti atstumtas ir netikęs. Tiesiog jis labai puiki visuomenės teismo priemonė, kuria žmogus liudija savo gyvenimo prasmės ieškojimą. Tai žmogaus būties pamatas.

Knyga iš tiesų yra žvilgsnis: platus, neaprėpiamas požvelgis į esmines sritis – meną, kultūrą, teologiją, – kupinas kūrėjų pavardžių, jų darbų ištakų, savasties ir reikšmės analizės. Sužinome daug naujų vardų, o gal ir tuos, kurių nuopelnai dulkėjo senų knygų lentynose ir niekada nebūtų sudominę jaunų žmonių, jei ne ši knyga. Juk ne taip seniai išėjusi Elinos Naujokaitienės monografija apie Oskarą Milašių, Laimono Tapino knyga apie poetą Jurgį Baltrušaitį sulauks dar didesnio susidomėjimo ir dėl šio "žvilgsnio".

Imponavo ir tai, kad knyga nestokoja diskusijų, pokalbių, interviu – kaip savotiškos polemikos apie kasdienes kultūros aktualijas, kurios padeda įveikti tą "chaosą protuose", apie kurį kitados kalbėjo arkivyskupas Mečislovas Reinys. To "chaoso protuose" turime ir šiandien. Jis nebūna susijęs tik su savęs ieškojimu, klajojimu, braidžiojimu po įvairius tekstų laukus.

Mano manymu, tai reto gėrio knyga. Ne veltui autorius mums primena šv. Augustino žodžius: "Šalinkite klaidas, mylėkite žmones!" Šia proga noriu pacituoti Just. Marcinkevičių ("Dienoraštis be datų"): "Būna dienų ir valandų, kai rašosi lengvai, kai atsimeni, matai ir supranti daugiau nei kitais kartais, kai žodis tarsi tupi prieš tave ant stalo ir čiulba. Vaizduotė laisvai be prievartos iškelia regėta, girdėta, išgyventa, pagalvota. Tarytum visas gyvenimas atsistoja už nugaros. Ir ne mano vieno, o visų gyvenimas".

Ką gi, palinkėsime autoriui to įkvėpimo ir toliau, kad "Žvilgsnis" pasiektų visas širdžių kertes.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 
Rodoma versija 27 iš 27 
14:26:01 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba