ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2002-12-21 nr. 633

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

Regimantas Tamošaitis. Mano CV (32) • Ričardas Šileika. Pagal instrukciją (13) • Jurgis Kunčinas (1947-2002) (13) • Almis Grybauskas. Kalėdų spindulys (1) • Libertas Klimka. Leliu Kalėda! (5) • Mano žmonės sugebėjoSkaidrius Kandratavičius. Gyvenimo labinimas (5) • Saulė Vosyliūtė. Algirdo Gaižučio žvilgsniaiJonas Stankus. Mano dienoraštisAustėja Čepauskaitė. Bešviesiai "Šviesos rūmai"Igor Mancov. Norma (2) • Aleksandras Kantvilas. Po ŠtuthofoAurelija Mikalauskaitė. Po dešimties metųAudrius Daukša. Paprastos tiesos (8) • Daiva Vaitkevičienė. Mitiniai Kalėdų langai (8) • Valdas Striužas. Trupučiukų ganymas (2) • Šustas Štučkas (2) • Kaip Charmsas leido žurnaląKaip Charmsas stojo į Poetų sąjungą (3) • Nuotraukų konkursas 2002-12-21 (2) •

Gyvenimo labinimas

Skaidrius Kandratavičius

[skaityti komentarus]

iliustracija
Siena. 1992
Jūratė Stauskaitė

Eseistinė homilija šventųjų Kalėdų dienos ir Naujųjų metų išvakarių Mišioms: Iz 52,7–10; Žyd 1, 1–6; Evangelijos pagal Joną prologas Jn 1, 1–18.

Labą naktį ir dieną, labiausieji gyvenimo nelabumų Labintojai!

Labinamės archajišku indoeuropietišku baltųjų baltų žodžiu "labas": reikšme "geras", "sveikas", "šviesus", "palaimintas"... Ir Kalėdų dienos šviesą, ir Naujųjų metų išvakarių tamsą ženklina šventojo Jono Evangelijos (Labosios Žinios) prologas – priešžodis, įžodis, pratarmė. Kalėdų naktis – apogėjų apogėjus, viršūnių ir gelmių susiliejimo laikas, aplinkybių virsmas, skirtybių sutaptis, kraštutinumų siaustis, paradigmų slinktis... Iš bevaisio ciklo principo – istorinio vyksmo, evoliucijos tapsmo link, nuo amžinybės miražų ilgesio – gerosios vilties, baltosios kloties, šviesiosios lemties link. Anot Just. Marcinkevičiaus: "Gerųjų žodžių kryptimi", "vienu gyvenimu giliau" labinamės. Sveikinamės ir sveikinamės...

Ką skaitėme, ko klausėmės, kuo tebegyvename? Trimis poezijos tekstais ar moksliniais diskursais? Ir tuo, ir tuo. Tedovanoja man racionalusis mokslininkų dievas, kad nebraižysiu prof. A. J. Greimo semiotinio kvadrato, jau naudojamo ir šiuolaikinių Biblijos egzegetų, mat per bičiulį filosofą esu gavęs šitokį apreiškimą. Girdi, poetai, nors gyvena trumpai, bet amžinai (t. y. intensyviai, iki pranašiškos mirties), turi dovaną (ir lėtinę žaizdą): ką krauju išprakaituota, išmąstyta filosofija logiškai įrodo (jei įrodo...), poetinės nuojautos blykstė akimirksniu nušviečia, užfiksuoja ir vėl uždengia slėpinio šydu.

Tačiau tik tikra poezija – kalbos ir mąstymo ribas išplečianti, gyvenimą koncentruojanti, konsekraciją atliekanti. Todėl gal kosmopolitas T. Venclova tesugrąžina mus į juodžiausios nakties tikrovę ir liturgijos tekstą – pranašų, jei norite, pranćšų Žodį:

Lauke tokia tamsa, kad galima apakti.

Bet mano burnoje atgyjantis skiemuo

Palaimins ir pralenks ilgiausią metų naktį.

Filologijos apoteozė: pirmiausia – mylėti kalbą! Antrojo Izaijo ar, pasak prof. ses. Ruth Graph, pagal emocinį krūvį ir liturginį braižą, Izaijos – tremtinės Babilone, jau atviresnėje kultūroje – minimas eiklusis šauklys irgi filologas: jis skelbia, garsina, žadina, šūkauja, perplėšia veriančią, spengiančią, slegiančią laisvo žodžio prieblandų priešaušrių tylą. Lygiai kaip dangaus Kūdikio, naujojo Adomo, tapsiančio pankosminiu Kristumi – Mesiju, klyksmas istorijos lopšyje, nuogame santykyje su kaukių pasauliu, eschatologinės įtampos finišo tiesiojoje. Jau girdėti, jau aiškėja, anot jėzuito T. de Chardino, žmonijos pagreitis ir kryptis – evoliucija į Noosferą – Naujojo Amžiaus dvasios, proto fazę, Jono Pauliaus II svajojamą Meilės civilizaciją, gyvybės kultūrą, atvirybės erą, ankstesniojo periodo kalba – Dangaus karalystę!

Atgyjantis skiemuo, pasak poeto, palaimins ir pralenks naktį, sustabdys laiką. Logos, Prasmė, "pamąstyta Būtis", Kūrėjo Širdis, implantuota merdinčiam homo consumens (vartotojui), valys, jau valo sugedusį kraują, plukdo į bundančius choralinių šviesmečių uostus, nepaisant permanentinės fatalinio atmetimo reakcijos, minimos apaštalo Jono. Nevilties, dvasinio ir materialinio skurdo, baimės ir nepasitikėjimo atmosferą prakalbins, praskleis Viltis, Dievo Vėjas, išpūsiantis seną, priplėkusį tvaiką iš širdies, minties, visuomenės ir Bažnyčios. Grūdinto gruodžio gruodo graduotą graudulį grandantis, išdidžiai žmogiškai, nors drebulingai ir ekshibicionistiškai kyšančias apnuogintas medžių rankas iš užmirties/užmaršties atšildantis...

iliustracija
Siena. 1992
Jūratė Stauskaitė

Ne veltui apvaizdžiai prisiminė procesas. Semiotikos kūrėjai kalba apie tikrovę kaip holistinę sistemų sistemą ir procesų procesą. Visetas ir jo struktūrų pažinimas yra policentrinis reiškinys, tapsmas, eiga, apsunkintas ar palengvintas neapibrėžtumo ir papildomumo "dėsnių" (ir–ir, ne arba–arba) – anaiptol ne tiesinių kategorijų. Šis integralas, mokslinė progresija į begalybę ar beprotybę (be galo gal lygu be proto?) tegu grąžina mus atgalios į gyvenimą, ne į laikraštienos susiaurintą, subanalintą, serialinį, tačiau vis dėlto į "nepakeliamą būties lengvybę".

Užkabintas intertekstualumo, arba tarpdalykiškumo, principas (pvz., ekumeninės tendencijos, fizikos ir filosofijos suartėjimas), kurio neišvengiamybę vis labiau perpranta žmonijos protai, elitas, akivaizdžiai rodo, kad visata pulsuoja skirtingiausias patirtis ir epistemas integruojančios Apvaizdos – atsakingos, tikslingos, laisvai įsipareigojančios meilės – ritmu ir dreifuoja į Esaties pilnatvę – pradžią ir pabaigą, a ir w. Anot įkvėptojo Laiško žydams autoriaus, paskirtasis visatos Paveldėtojas ir pasaulių tvermės garantas, Dievo šlovės atšvaitas ir jo esybės paveikslas, tapęs kūnu, susisiejęs su materija ir ją plėtojantis dvasinės esmėkaitos, tikslokaitos, ženklokaitos link, teikia realią galimybę žemės kurmiams, molio ir kvapo sąryšiams, tapti angelais, būti pranašais – Dievo vaikais, turinčiais gyvybę ir šviesą drauge su Juo, per Jį ir Jame.

Tiek helenistinės mistikos, tiek hebrajų (žydų) apreiškimo, tiek Rytų gnozės, tiek postmodernistinio mokslo sąvokos ir vaizdiniai demonstruoja intro/retrospektyvinio monstro menstruacijas žmonijos kolektyvinės pasąmonės ir/ar priešistorės/užistorės/viršistorės kultūrinius archetipus, – atskleisdami, dovanodami, kreipdami mus į stebuklų stebuklą – Glėbio Viešpaties, Dievo Sūnaus (ar, dabarties depatriarchalizuotos eros sąmonėje ir savimonėje nykstant seksistinio mentaliteto redukcijoms, gal Dievo Dukros) Malonę. Ją kiekviena kultūra ir individas teįvardija savaip: prarastuoju rojumi, pirmapradžiais lyčių santykiais, prigimties savipilda ar viršijimu, metafizine transcendencija, reinkarnacijos ar karmos viršūne, komunizmo rytojumi, absoliučia ateitimi, amžinuoju išganymu... Visiems tiks vienas Žodis – Gyvenimas: neužtarnautas, nepelnytas, dovanotas. Ne juoda ir balta, o prisodrinta vaivorykštės spalvų paletė, ne saldus iki apkartimo, o saldžiarūgštis obuolys, ne vienpusis medalis už dvipusius standartus, bet daugiabriaunis būties kristalas. Apsčiai Gyvenimo. Šiandien. Mums. Kristuje. Amen – Teesie...

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


64. kunigas Skaidrius :-) 2002-12-19 22:50
Autorius kelissyk pavartojo tapačiai rašomų,bet skirtingai tariamų žodžių gretinimo žaismą, kuris, tekste neparyškintas, gaila, neatsiskleidžia ir tautologiškai nuskamba(sviestas sviestuotas). Turėtų grafiškai atrodyti kad ir šitaip: ...svEikinamės ir sveIkinamės. ...pranašŲ, jei norite - pranAšų žodį. Graikų alfa ir omega (raidyno pradžia ir pabaiga-ankstyvųjų krikščionių Kristaus kriptograma, lietuvių A ir Ž atitikmenys), redukuotos į a ir w, skamba,deja, beprasmiškai.

79. R.2002-12-22 12:33
Skaidriau, pavydžiu Tau talento žaisti gudriais žodžiais. Visų neišmanėlių vardu, - R....s

81936. tadas2007-04-28 11:57
Pilvakalbyste tatai yra

147561. borkas :-( 2009-01-22 02:40
ka tu ci pezi

Rodoma versija 27 iš 27 
14:25:58 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba