ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2002-12-21 nr. 633

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

Regimantas Tamošaitis. Mano CV (32) • Ričardas Šileika. Pagal instrukciją (13) • Jurgis Kunčinas (1947-2002) (13) • Almis Grybauskas. Kalėdų spindulys (1) • Libertas Klimka. Leliu Kalėda! (5) • Mano žmonės sugebėjoSkaidrius Kandratavičius. Gyvenimo labinimas (5) • Saulė Vosyliūtė. Algirdo Gaižučio žvilgsniaiJonas Stankus. Mano dienoraštisAustėja Čepauskaitė. Bešviesiai "Šviesos rūmai"Igor Mancov. Norma (2) • Aleksandras Kantvilas. Po ŠtuthofoAurelija Mikalauskaitė. Po dešimties metųAudrius Daukša. Paprastos tiesos (8) • Daiva Vaitkevičienė. Mitiniai Kalėdų langai (8) • Valdas Striužas. Trupučiukų ganymas (2) • Šustas Štučkas (2) • Kaip Charmsas leido žurnaląKaip Charmsas stojo į Poetų sąjungą (3) • Nuotraukų konkursas 2002-12-21 (2) •

Mano CV

Regimantas Tamošaitis

[skaityti komentarus]

iliustracija
Kadras iš Luiso Buńuelio filmo "Aukso amžius". 1930

Kai tie vyrai iš manęs pareikalavo CV, kaip svarbiausią savo gyvenimo punktą įrašiau, kad miegu Turino drobulėje. Atseit tokia esanti mano patalynė. Taip ir parašiau – miega Turino drobulėje. Nors koks ten gali būti miegas – gryna agonija, dvasios drebulys. Turino drobulė užmuša bet kokį miegą, todėl jos ir nekenčiu.

Turino drobulė – bjauri metafora, netikras daiktas, – iš tiesų savo naktis leidžiu puikiuose Bauerio firmos pataluose, susisupęs į švelnią ėriukų vilną. Ji tokia šilta ir raminanti, jaučiuosi joje tarytum embrionas įsčiose. Prabundu tarytum ką tik gimęs, be jokio kaltės jausmo ir be skausmo. Kaltės jausmas atsiranda vėliau, kai į galvą ateina klausimas – už ką man tokie patogumai? Ar esu jų vertas? Ar tik nebus mano egzistencija tuščia ir beprasmė? Gal žmogaus laimei vien ėriukų vilnos nepakanka? Todėl savo puikią materialiąją tikrovę pripildau simbolinio turinio, papuošiu liguistomis metaforomis, kurių taip gausiai teikia kenčiantis pasaulis. Juk ne kiekvienas miega Bauerio ėriukų vilnoje, aplinkui pilna visokiausio plauko kankinių, kurie kartais darosi agresyvūs. Tam žmogui ir duoti patalai bei metaforos – kad įsisupęs į visa tai apsisaugotų nuo pasaulio priešiškumo.

Taigi Bauerio ėriukų vilna – geras daiktas, tačiau svarbu ir jos simbolinis aspektas. O simboliškai man ji yra ne kas kita, kaip Turino drobulė. Taip nusprendžiau pats, nes daugelį simbolių ir metaforų tenka susigalvoti pačiam – ne visa, kas ateina iš knygų, tinka mano buvimui aprašyti. Ypač sunku metaforiškai aprašyti savo sapnus – jie savaime yra turiningi, sklidini prasmės. Kartais kenčiu dėl neregėto prasmės pertekliaus, ir tik pabudęs suvokiu, kad tas prasmės perteklius – grynas sapnas, nereikalaujantis jokio paaiškinimo. Sapnas yra tamsus ir uždaras, o gyvenimas – prasmingas ir atviras. Prasmingas reiškia simboliškas, taigi lyg ir abstraktus, tuščias. Kartais galvoju, kad gyvenime manęs lieka vis mažiau arba visai nebėra.

Gyvendamas tarytum sapne, daug mąstydamas apie visokius simbolius, nejučia pats tapau mąstančiu simboliu. Mano simboliškas gyvenimas reprezentuoja ne mane, o velniai žino ką. Kažką snūduriuojantį ir neprabundantį. Kartais atrodo, lyg būčiau padarytas iš popieriaus. Tik atsiremdamas į Turino drobulės simbolį, miglotai suvokiu savo buvimo prasmę, kurios visai neturėjau, kol gyvenau fiziniame matmenyje. Be šito simbolio, neturėdamas į ką atsiremti, jaučiuosi esąs nereikšmingas ir kaltas. Tarytum koks embrionas, kuris visada yra kaltas, kad neturi savo gyvenimo istorijos. Be istorijos embrionas neturi prasmės, jis tarytum negyvena. Jei nesi įrašytas į CV, vadinasi, tavęs nėra visai.

Todėl susirūpinęs, kad mano CV būtų teisingas ir objektyvus, nusprendžiau įrašyti jame Turino drobulę kaip esminį mano popierinės egzistencijos faktą – simbolinį faktą, bet ne mažiau svarbų už gimimo laiką ir vietą. Atsiradau pasaulyje tada ir tenai, o dabar esu susisupęs į tą ir aną – toks mano popierinis apibrėžimas. Fiziniai biografijos duomenys simbolių akivaizdoje darosi neryškūs ir keisti, lyg kažkieno susapnuoti. Kai gyveni tarp simbolių, visi tave supantys daiktai netenka tikrumo, ir tu nebežinai, kokiu vardu juos pavadinti. Todėl kartais būna liūdna, bet tau padeda simboliai.

Simboliai nesunaikinami, jie – amžini, kitaip seniai būčiau kai kurių atsikratęs. Pirmiausia tos nelemtos Turino drobulės – būčiau ją sudeginęs. Nemalonesnio dalyko nei tas lavonmaišis niekas nėra išgalvojęs. Tas kančios simbolis atsirado iš klaikios kolektyvinės nesąmonės, ir štai – kankina civilizuoto žmogaus sąmonę. Mintyse jau ne kartą deginau Turino drobulę, bet ji liko savo vietoje, t. y. mano galvoje. Lavonmaišio simbolis nesunaikinamas, kaip, beje, ir visi kiti simboliai.

Kyla įtarimas, kad jei tą drobulę būčiau naikinęs ne simboliškai, bet realiai, būtų nukentėjusi Bauerio nekaltų ėriukų vilna, o klastingas Turino simbolis bet kokiu atveju liktų nepasiekiamas ir nepažeidžiamas.

Bauerio ėriukų vilna, kaip minėjau, pati savaime nieko nereiškia, tai tiesiog fizinis daiktas, joje patogu miegoti arba šiaip gulėti šaltais rudens vakarais. O Turino drobulės simbolis kartais paaiškina mano dvasinę būseną, kai ilgais rudens vakarais ima ryškėti maniakinės depresijos simptomai. Ji simbolizuoja mane kaip popierinę abstrakciją ar metaforą, nes toje pasaulio vietoje, kurią turėčiau užimti fiziškai, nieko nėra, – realiai yra tik Bauerio ėriukų vilna ir velniai žino kas joje įsitaisęs. Toje vilnoje tūno kažkas beprasmiška ir neaprašoma, neperskaitoma. Bauerio ėriukų vilnos turinys nepasiduoda jokioms metaforoms.

O štai Turino drobulėje įžūliai tyso simbolinė figūra, įsikūnijusios kančios metafora. Ilgai negaliu į ją žiūrėti, ima pasibjaurėjimas pasauliu ir savimi. Darosi bloga, bet pabėgti neįmanoma – nuo simbolio nepabėgsi, jis visur tave suras. Nes jis gyvena tavyje ir minta tavo krauju. Jis yra tavo popierinis kūnas ir kraujas. Pasakysime dar aiškiau: simbolis – tai tu! Tai tavo mintis apie save, tai tavo metafora, kurią pats turi ir sugalvoti. Nes jei pats nesugalvosi, tave sugalvos kiti. Sugalvos tave, aprašys ir įkiš į lavonmaišį.

Turino drobulės turinys – vienas įžūliausių tokio aprašymo atvejų; tas aprašymas yra agresyvus, nepakeičiamas, neatšaukiamas, prieš jį kartais bejėgis pats gyvenimas.

Gulėdamas Turino drobulėje, sapnuodamas atmerktomis akimis pamažu, bet nenumaldomai kylu į aukščiausių simbolių rangą. Tai ir pastebėjo šitie rimti vyrai, atnešę užpildyti CV formą, siūlydami simbolinių privilegijų nepabaigtame mano gyvenime. Pasirodė, tarytum kažkur būčiau juos matęs ar kažkur skaitęs apie juos. Simboliški žmonės ateina pas mus iš knygų. Arba nusileidžia iš dangaus. Jie ateina į mūsų protą ir vėl iš jo išeina – tada jaučiamės tarytum kažko netekę. Netenkame to, ko niekada ir neturėjome.

Anądien sapnuose regėjau žmogų, einantį vandens paviršiumi. Norėjau jam užduoti keletą smulkių simboliškų klausimų, kurie, aišku, nieko nebūtų pakeitę, bet tas ėjo ir nuėjo kito kranto link. Stebėjau jį tolstantį, maniau, kad pakils į dangų, bet jis ėmė ir nuskendo. Nuskendo prie pat kranto, tarytum norėdamas iš manęs pasityčioti.

Tas žmogus nuskendo, nes jį įtraukė vandens primirkusi drobulė. Pajutau aštrų skausmą širdies srityje ir prisiminiau, kad miegu Turino drobulėje. Taip jau yra – kai miegu Bauerio ėriukų vilnoje, man šilta ir jauku, o kai mąstau apie save simboliškai – kenčiu skausmą. Abi būsenas dažnai patiriu vienu metu, todėl atrodo, kad kraustausi iš proto. Bet tiems žmonėms reikia pasakyti tiesą, o tiesa turi būti vienareikšmė.

Todėl ir rašau į CV – Turino drobulė, nors visi gerai žino, kad tai falsifikatas, pikto ir klastingo pasaulio išmonė. Tačiau be to falsifikato ir mano istorija atrodytų netikra, tarytum nevertinga, beprasmiška, nes neturėtų popierinio pagrindo.

Juk negaliu tokiame rimtame dokumente rašyti, kad man svarbiausia gyvenime – gerai pasikloti ir išmiegoti, kad didžiausias mano gyvenimo laimėjimas – Bauerio ėriukų vilnos patalai! Ne taip buvo sumanyta ir ne to iš mūsų reikalaujama.

Todėl privalau pranešti, kad Turino drobulė man – tūkstančius kartų mielesnė už švelnias ir šiltas ėriukų vilnas. Kad kančios simbolyje atradau save ir esu be galo laimingas. Kitaip galiu netekti visų savo simbolinių privilegijų, kurias man žada rimti vyrai.

Bet tokie prasmingi atsakymai rimtiems vyrams nepatiko. Jie nepatiko ir Bauerio firmai, kuri domėjosi klientų nuomone apie savo produkciją ir laukė vien gerų atsiliepimų.

Jos atstovai man kantriai aiškino, kad CV reiškia Civilizacijos viltis. Tos vilties simbolis – Bauerio ėriukas. Jis turįs išgelbėti žmoniją nuo visų nepatogumų ir kančių. Tačiau rimti vyrai pastebėjo keistą sindromą – kuo didesni Bauerio civilizacijos patogumai, tuo labiau pasireiškia liguistas žmonių potraukis prie primityvių, necivilizuotų gyvenimo formų. Jie pavadinę šį reiškinį Bauerio civilizacijos sindromu. Štai ir aš, tarkim, atgaivinu vieną iš kvailiausių žmonijos prietarų – Turino drobulę. Ar esu, po velnių, ją matęs, ar tikrai norėčiau, kad man ją kas nors prezentuotų taip, kaip jie prezentuoja savo gaminius?

Susirūpinę mano sveikata, jie paskaitė trumpą paskaitą apie savo gaminių reikšmę šiuolaikinio žmogaus pasaulyje.

Turino drobulė, anot jų, esąs civilizuoto žmogaus tamsus sapnas. Ramybės neduodantis košmaras, liudijantis jo nesveiką būklę.

Bet Civilizacijos vilties valdyba tokių reiškinių nebijanti, nes yra nustatyta, jog visi liguistumo simptomai rodo tik viena – žmonės nebegali gyventi be savo patogumų, o didieji žmonijos simboliai gražiausiai sapnuojasi tik įsisupus į Bauerio ėriukų vilną, gelbstinčią nuo kančios ir apsaugančią nuo visų nemalonumų. Bauerio civilizacijoje simboliai realiam žmogui darosi nebepavojingi, nes tik čia jie pagaliau tampa grynaisiais simboliais, visai nesusijusiais su gyvenimu. CV išvaduoja žmogų iš jo kliedesių ir paverčia jo simbolius maloniais sapnais, be kurių žmogus, deja, negalėtų gyventi.

Atsisveikindamas su tais rimtais vyrais pastebėjau, kad iš tiesų tai buvo tik vienas vyras – bet trijuose asmenyse. Panašus į tą, kur nuskendo prie kranto. Šiknius, išgąsdino tada mane. Aš daugiau juo netikiu.

Mano Bauerio patalynės komplektas taip pat susideda iš trijų daiktų: pagalvė, paklotas ir užklotas. Visi tie trys daiktai yra vienas aš. Vienas asmuo trijuose daiktuose.

Įkišęs galvą pro duris tasai vyras viename asmenyje dar pasakė, kad, be merinosų ėriuko vilnos, galėtų pasiūlyti kupranugario, lamos patalynių bei kitokių patogumų. Tada man atsivertų ištisa simbolių karalystė. Suprask, simboliai patys savaime yra negyvi – jie, po velnių, yra mirę! – ir be švelnios ėriukų vilnos tau nepavyktų sukurti jokios metaforos – tau apskritai nieko nepavyktų. Ir tu pats būtum seniai miręs, jei ne tave gelbstinti CV! Atmink mūsų šūkį: "Geresnis miegas – sveikesnis gyvenimas".

O aš sukau galvą – ko jam iš manęs reikia? Ant ko laikosi pasaulis, ant ko laikosi CV – ant ėriukų vilnos ar ant lavonmaišio? Kodėl mane kamuoja tie numirėliški simboliai?

Kartais atrodo, kad žmonės kadaise gyveno slogioje Turino drobulėje, saldžiai sapnuodami ėriuko vilnos patalus; dabar jie gyvena ėriuko pataluose, slegiami Turino drobulės prisiminimų ir kaltės jausmo. Daiktai tuomet buvo tikri, sapnai – švelnūs. Bet gal taip tik atrodo dabar, kai miegu švelniose ėriukų vilnose. Atrodo, tarytum gyvendamas sapnuoju, o sapnuodamas – gyvenu. Kažkur tarp tų dviejų pasaulių tvyro mano pamiršta bevardė siela, nepasiekiama jokiomis metaforomis. Geriausia – tyliai tūnoti savo kertelėje, susisupus į patalus, kad niekas tavęs nepamatytų, nesurastų, neįrašytų į popierius...

Tačiau kartais ir tu kažkam pasidarai reikalingas. Juk būtent tau auginamas ėriukas ir kerpama jo vilna. Ir visas pasaulis yra skirtas tau. Belieka užpildyti savo gyvenimą jo daiktais – kitaip liksi tuščias, beprasmis. Todėl iš tiesų mano asmenybę sudaro visai ne trys daiktai, o daugybė daiktų. Aš esu visa tai, kas mane supa. Aš esu įsisupęs į ėriuko vilnos patalus, todėl ir pats esu beveik ėriukas. Būčiau absoliutus ėriukas, jei manęs dar kartais nekamuotų tamsūs sapnai, kurių neįmanoma nuslopinti jokiais CV teikiamais patogumais.

Balto ėriuko juodas sapnas – tokia yra mano gyvenimo istorija.

Šitie žodžiai turi kažkokią prasmę.

Arba neturi.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


57. Kuosa2002-12-19 15:29
Laukeme, laukeme ir pagaliau sulaukeme! Sveikinimai ir aciu visiems, prisidejusiems prie igyvendinimo.

62. Rupintojelis :-( 2002-12-19 20:50
ne rashinys, o hipishkas elektronu svaistymas :(

63. R. Tamosaicio ese:2002-12-19 22:07
Regimanto Tamosaicio ideja isivynioti i CV kaip drobule visai grazi. Isvydus CV popieriuje atspaustus gyvenimo atspaudus, kuriu jau nepakeisi, is karto pradeda kresti egzistencinis saltis. Tuomet visai nesinori mirti, susivyniojant i CV, geriau pulti i eriuku vilnos patalus, ka autorius ir padaro. O kur dar salutine sventvagystes linija: "Turino drobule" juk turi savo atkira prasme! Autorius iskelia visai nebanalia dilema: ka pasirinkti, patalus, ar numirti paprasta mirtimi, nuplaktam gyvenimo erskeciu, nesuvyniotam i CV, tai yra numirti nepaliekant zemisko zenklo. Patalai juk irgi primena "drobule" (3-ias drobules variantas!), taciau juose lieka ispausti tik trumpalaikiai zenklai. Aisku, vartydamasis pataluose, amzinybes nenusipelnysi. CV "drobule" lengvai pasiekiama, bet irgi trumpaamze. Ka tuomet daryti? Ar verta rinktis tarp pojuciu/malonumo (patalu), ir popieriniu simboliu (asmeninio ego zemelapio- CV)? Tysant pataluose, autoriui netiketai pamascius apie "sventaji" Turino drobules simboli, jis sukelia tokius sazines grauzimus, kad jam darosi bloga ir norisi begti, todel autorius megina keisti simboliu sistema. Bet pabegti, pasirodo, neimanoma, t.y. net pasimegauti patalais! Ir patalu "drobuleje" yra ispausta kancia. Tai dar ne pabaiga, siaubingesnes problemos prasideda tuomet, kai autorius sumaiso, kurioje "drobuleje" esas. Jis mato zmogu einanti vandeniu, ir staiga tas zmogus nuskesta. Gerai, jeigu stebetojas zino, kad jis guli patalu drobuleje, - tuomet viskas logiska, bet jeigu jis isivaizduoja gulis "Turino drobuleje" (uzemes ne savo vieta!), tas faktas ji sukrecia. Tuomet sunku tiketis geros kloties, jis bus baudziamas uz neatskyrima, kur gulis. Belieka palikti simbolius ir fantazuoti, kad pats esi eriukas, gulis eriuku vilnoje. Tas padeda, nes yra teisinga. Autorius nurimsta ir uzsinori miego, jis supranta, esas reikalingas patalams, daiktams, uzmirsta Turino drobule ir nurimsta. "Turino drobules" pazadintus sazines ir vilties virpulius nuramina nuovargis. Eriuku tapes zmogus guli ir sapnuoja, o, siaube! JUODA sapna. Nuostabi atomazga, verta gero siaubo filmo. Nuostabi Regimanto Tamosaicio kaledine ese!!!!

66. Odisėjiškas Niekas2002-12-20 08:12
Puiku! Eseistika - vienintelis gyvas mūsų literatūros žanras. "Šiaurės Atėnai" nemirtingi.

77. siapsas2002-12-21 19:11
Gerai cia parasyta, blyn.

78. nas2002-12-22 10:38
Magiška.

94. AlKa :-) 2002-12-23 17:42
Kartais sunku kitam paaiškinti, kodėl patinka tas ar anas straipsnis. Ne visi ir suprastų, kodėl skaitydamas jauti skaitymo malonumą. Bet jauti, ir tiek. Taip yra ir skaitant R.Tamošaičio esė. Puikus tekstas. Sodrus.

95. juskune :-) 2002-12-24 08:56
o taip.regimantai! cia tau ne/pypke.

97. ReTa2002-12-24 15:19
siandien ryte ilgokai masciau apie Dieva, kazka gero ir naujo supratau apie zmoniu santykius.......... - nemoku isreiksti - Visiems visiems Jums linkiu linksmu svenciu ir geru metu!!!

100. Domas2002-12-25 13:24
Aciu p.Regimantui uz si ese. Labai.

102. marijonas2002-12-26 09:53
Nesuprantu, ko cia dziugauti. Mechanizmas labai aiskus: Tamosaitis parase kanonine ese, Siares Atenu ideologai - kanona nustatantis saltinis - ja isspausdino, o target group - studenteliai ir kiti subinlaiziai - ,,jautriai`` sureagavo, nes tam yra uzprogramuoti. Ese ir taip jau budingas koncentravimasis i konkrecia auditorija: tam tikros socialines padeties, paziuru ir t.t. Taigi R.T. tobulai pataike: sukryzmino ,,niekinga materija`` - bauerio firmos duknas - su ,,didinga transcendencija`` - turino drobule, pastaraji ivaizdi apdairiai ironizuodamas, kad pasirodytu smaikstesnis, itaigesnis ir labiau itiktu SA ideologams. Taip isejo ese: rastingas, nieko nepasakysi, bet tai ir viskas. Zodziu, Tamosaitis, drauge su SA, atstovauja herojinio sovietinio intelektualo garbstytojams. Neva normalu, kad menininkas, intelektualas, kurejas paraso 500 psl. romana, o jau kai reikia sukalti elementariausia cv, stveriasi Turino drobules, apsilipa kraujais, susitapatina su paciu Jezumi Kristumi ir t.t. Zodziu, neria i metafizikos liuna ten, kur reikia paprasciausio sveiko proto. Siaip su SA butu viskas tvarkoj - daznai cia spausdinami rasiniai buna visai idomus, naudingi ir prasmingi.Taciau negalima pamirsti, kad SA propaguoja hermetiska ir ribota ideologija, kuri gerai atrodytu pliuralistiniame kulturos reprezentacijos modelyje. Deja, kadangi alternatyvos SA nera, tai konservatyvi ir verksminga senosios kartos intelektualu ideologija tampa monopoliu. O kai visas kulturinis ir taip mazos salies gyvenimas parodomas tik is sio ziuros tasko, ir dar jis propaguojamas kaip vienintelis imanomas - jau blogai. Siulau visiems SA strategams listi is lavonmaisiu ir gerai apsidairyti, o komentatoriu svitai - suvokti savo vieta sistemoje ir kritiskiau skaityti Satenu tekstus. Su sventemis!

106. ?2002-12-26 14:42
Vienodai teisinga, ka Marijonas sako ir ka raso kiti komentaroriai. www publikacijos skiriasi nuo popieriniu: skaitytojai cia neipareigoti rasyti ar nerasyti komentaru. Jie turi pilna teise parasyti: "as laimingas, nes siandien geras oras, Kaledos ir R.T. ispausdino savo ese, kuri man kazka svarbaus "primine". " Tas "svarbus" nebutinai turi buti Tamosaicio ese tekste, pvz primine kaip rasyti ar NErasyti" (juk mokomasi is klaidu, savu ir kitu). Ju komentarai nesukelia absoliuciai jokios problemos, problema atsiranda del musu reakcijos i juos ir teksta, sia pagrindine_ vienintele_ savo PROBLEMA mes sukuriame PATYS SAU. Kiti jos neisspres, todel gerai butu mums imti ir pasirizti nustoti vienas kita aukleti: S`.A. to niekada nedaro. O i pagyrimus, sutinku su Marijonu, verta ziureti atsargiai, jie nevienam padedanciam ir talentingam gyvenima sugadino. Daug zmoniu skaitydami sia ese nebus patenkinti, protestuos, bet protestas - teigiamas dalykas, jis padeda rasti savus atsakymus. Taciau sekmingai pagristi savo protesta per "socialine padeti, paziuras, redakcijos "ideologija" kazin ar pavyks: per grubu, reiketu islikti teksto erdveje.

107. xX2002-12-26 15:06
Šis tekstas ne Tamošaičio. Tai plagiatas. Aš jį skaičiau prieš 8,5 metų viename austrų žurnale, kurį pirkau pravažiuodmas traukiniu nedidelį Pietų Vokietijos miestelį. Tada irgi turėjau savo CV pristatyti vienai firmai, kuri ketino mane įdarbinti pardavimų agentu Rytų ir Centrinėje Europoje(!). Straipsnio nepamenu pažodžiui, bet kai kurios pagrindinės frazės užsifiksavo, nes pasirodė labai prasmingos. Jei ne tas tekstas, aš nebūčiau išlipęs kitoje stotyje paklausti, ar yra bilietų atgal. Jų buvo. Kaip tik tuo metu kavinėje išgirdau, kad mokslininkai ištyrė Turino drobulę ir nustatė, kad ten įsigėręs žmogaus kraujas prieš maždaug 2 tūkst. metų. Supratau, kad tai biografinis blefas, juk šiaip ar taip - 600 istorijos metų yra išgalvoti, jų nebuvo, o Jėzus pasirodė IX amžiuje (pagal standartinį metų skaičiavimo). Supratęs, kad esu įpintas į plataus masto sąmokslą, paremtą begaliniu kartojimu ir uždaru analogijų ratu, grįžęs namo ėmiau kurti savo CV, kuri neatitiktų Centrinės Valdybos reikalavimų. Sekasi sunkiai, bet jau esu arti pabaigos...
:)

108. xX2002-12-26 15:36
Tiesa, pastaruoju metu nejaučiu meilės metodologiniams komentarams: tekstas yra vėjas, genantis būrlaivį ten, kur geras kibernetas-vairininkas nori patekti. Pykti ant vėjo? Nebent šiandien jis pučia priešingon pusėn. Bet štilis geras tik tiems, kurie labai nori dreifuoti, prarado gyvenimo aistrą ir atsidavė mirčiai...

109. grupinis: Juskune su pypke dantyse, dr. Kuosa ir Domantas R.2002-12-26 17:26
taip, taip, TAIP..., pone Regimantai, pagaliau....o..o..ooo.oooOOOOOOOOOOO

124. Borisas(Izraelis)2002-12-28 09:08
Regimanto puikus ese isreiskia Marijonams ir panasiems i ji nepatogias tiesas ir ner ko cia kisti "sovietinio intelektualizmo"."Vakaru intelektualizmas" - va tai cia jau sis tas - nori pasakyti Marijonas.Mesk ta snobizma Mariau.Nuvaziuok i Vakarus ir pasiziurek - debilais daugejanti geometrine progresija civilizacija.Ten tokio ese ir su ziburiu nerasi. Jiems tik svelniu eriuku vilnos patalus "padavai"! Ech jus ,vakaru subinlaiziai!

125. xX2002-12-28 10:57
Duokit greičiau kitą numerį, kol neįsiplieskė civilizacijų konfliktas!!! Ne tai, kad Rytai nesupranta Vakarų, o Vakarai - Rytų, - pasirodo, jog Vakarai Vakarų (toliau) nesupranta, nes jei jau Izraelis įsikišo, kažkas gali įvykti istoriškai svarbaus:)

128. xX2002-12-28 12:20
Autorius teisus - mes visi miegame patogiose Turino drobulėse ir visoje Vakarų Civilizacijoje (VC) galioja tvermės dėsnis "nepatogumas + kančia=const(t). Galime tik spekuliatyviai analizuoti kitą scenarijų: Kas būtų, jei Mahometas būtų vietoj Kristaus? - vis tiek tautoms reikėjo mesijaus. Žingsniuodami istorijos keliu pirmyn-atgal matome - juk Kristus pagimdė Bauerio antklodę, t.y. patogi Bauerio antklodė yra kruvinos Turino drobulės pasekmė. Pašalinus laiką (t) gauname, kad šie du materialūs-idealūs reiškiniai yra vienas ir tas pats. Beje, islamo šalyse yra kitaip.

129. cicmeku karalaite2002-12-28 12:32
Bet ash jau sakau, tie orgazmo draskomi borisai ir borisaites... o tai pats borisas gal kokiam shanchajuj ar tian shany gimes? O ne(si)draskytu taip, jei rytietis butu - pozos ten ramios, bet gilios ir uztikrtintos. O cia kavos padaugines ir lietuvishku skilandziu pririjes riaugeja i eteri (ir dar rusishkai:), su kokiu grubumu ir drasa, bet vis pavirshium, vis per greitai...Tai tau rytai, tai tau vakarai.

131. neatsakyti klausimai2002-12-28 13:34
Be abejo, daugelis siu komentaru yra blefas, metai nelengvi, autoriai "uzsigave", is komentaru sunku suprasti, is kur tas skausmas ateina. Gyvename ant emociju "parako statines", bet kuria minute gresia emocine agresija ir gali isiplieksti internetinis maistas. Kuo galetume sau ir kitiems siais metais padeti? Nezinau. Gal "neblefuoti", pameginti susirankioti savo nuoskaudas ir "skausmus", ne protestuoti, ju issizadeti, o pripazinti savomis, visiems parodyti, buti nuosirdziu bent su savimi, atlikti internetine "ispazinti" (arba neatlikti). Manau padetu.

132. karalius2002-12-28 13:38
Gal č.Karalaitė galėtų pasidalinti paslaptimi, kur užčiuopė rusišką:) pulsą Boriso pasisakyme? Jo Stilius ar Jo Vardas? Dėl Čičmėkų negaliu nieko pasakyti, bet "karalius" (ir "karalaitė") irgi ne lietuviškos kilmės...
Jei Stilius, tai su jumis sutinku, karalaite.

133. Cicmeku karalaite Barbora Radvilaite2002-12-28 13:57
na ka Jus, ne taip mane, karaliau, supratote, neciupinejau ash Boriso... bet Jus, gal butu malonu...

134. mulgena2002-12-28 14:27
Linkejimai Marijonui ir nuoshirdziausi sveikinimai. Pagaliau visi, kurie nirshtate pagalvokite, jog jis shaunuolis, jog ineshe truputi vejo i shi priplekusi atsiliepimu (pagyrimu)puslapi. Smagu, kai yra kritishkai mastanciu zmoniu, tik taip ir kuriama demokratija. O kad studentyja inertishka ir linkusi pataikauti bent kiek shaunesniam, jaunatvishkesniam destytojui - tai faktas. Gal del to, kad dalis musu literatu profesuros jau ishvis su anuo pasauliu veblena. Tai tada ir tampa tokie kaip Tamoshaitis kietais stabukais. Linkiu buti kritishkesniems, tik, aishku, nepagiezingiems. Cia noreciau pridurti, jog Tamosaicio ese shauni ir gerai sukalta, tik man ji pasirode kiek nuobodoka - taip kaip vaikysteje namuose vienam zaidziant koki stalo (ar grindu) zaidima, pradzioje isitrauki, o paskui imi ziovauti, nutirpsta rankos, kojos ir imi galvoti, kaip apmauti tevus, kad ishleistu i lauka pazaisti su draugais, paspardyti kamuoli, pabegioti...

136. Kuosa2002-12-28 18:58
Delfinariumas intelektualusis?

137. kuosai2002-12-28 20:53
tipenk i Vievio paukshtyna

139. xX2002-12-28 21:11
Man nesuprantama 25) reakcija į sarkastiškąjį kuosos komentarą. Žmonės kaip taisyklė turi antrąją, o gal ir aukštesnę signalinę sistemą, gal ir reaguoti į tekstus reikėtų kitaip, negu sraigės:) reaguoja?
... O dar mano patirtis kužda į kairiąją ausį, kad erotinis kalbėjimo atspalvis būdingas ypač intelektualams.

140. Kuosa2002-12-28 22:55
Del 25)-tosios (pasikartojancios kaip tipas svetaineje) reakcijos: tendencijos i delfiniskuma nesvetimos linetui apskritai. :)

145. pasiulymas:2002-12-29 15:38
Diskusijos kartais idomiai subanguoja, bet liaudiskai sakant, dazniausiai jos plojasi nosimi i "moli", kai kojos uzkabina stereotipus. Kazkas galetu aprasyti tas pavojingasias kliutis ir litneta apsedusius demonus. Atlikti egzorcisma.

147. M-30 :-( 2002-12-29 19:12
Būtent, nuobodoka. Kelios šio rašinio mintys tilptų į vieną puslapį. Visa kita - nuobodūs kartojimai, tarsi norėtų ištempti apimtį.

148. kiberšamanas :-) 2002-12-29 19:48
Egzorcizmas postmodernizmui/Nusikalbėjimų užkalbėjimas/ Grūdinto gruodžio gruodo gradualiai degraduotą graudulį grandantis postmodernistinis esė demonstruoja autoriaus intro/retrospektyvinio monstro menstruacijas - net depatriarchalizuotoje sąmonėje ir/ar savimonėje nenykstančias seksistinio mentaliteto redukcijas - metafizinės transcendencijos atvirsmą transkarnacine imanencija per permanentinę spermanenciją.

730. bliac :-) 2003-02-05 16:03
eik nx blec kur apie barbilaite parasyta??? negi amn norint rast reikes visus tavo briedus perskaity???a? hmz safzem... o siaip tai pagirtinas triusas

33559. kidsetta2005-05-02 18:06
normaliai biski? kur bent vienas straipsnelis apie turino drobule!??

Rodoma versija 27 iš 27 
14:25:58 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba