ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2002-12-21 nr. 633

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

Regimantas Tamošaitis. Mano CV (32) • Ričardas Šileika. Pagal instrukciją (13) • Jurgis Kunčinas (1947-2002) (13) • Almis Grybauskas. Kalėdų spindulys (1) • Libertas Klimka. Leliu Kalėda! (5) • Mano žmonės sugebėjoSkaidrius Kandratavičius. Gyvenimo labinimas (5) • Saulė Vosyliūtė. Algirdo Gaižučio žvilgsniaiJonas Stankus. Mano dienoraštisAustėja Čepauskaitė. Bešviesiai "Šviesos rūmai"Igor Mancov. Norma (2) • Aleksandras Kantvilas. Po ŠtuthofoAurelija Mikalauskaitė. Po dešimties metųAudrius Daukša. Paprastos tiesos (8) • Daiva Vaitkevičienė. Mitiniai Kalėdų langai (8) • Valdas Striužas. Trupučiukų ganymas (2) • Šustas Štučkas (2) • Kaip Charmsas leido žurnaląKaip Charmsas stojo į Poetų sąjungą (3) • Nuotraukų konkursas 2002-12-21 (2) •

Paprastos tiesos

Audrius Daukša

[skaityti komentarus]

Manau, kad tikrai nėra per drąsu teigti, jog dabartinė socialinė ir ekonominė padėtis didžiosios Lietuvos piliečių daugumos tikrai netenkina, ir nors politikai tikina, kad nusipelnėme gyventi geriau, kažkodėl negyvename. Priežastys galėtų būti dvi. Arba patys esame netikę, arba esame netikusiai valdomi. Vertinti tautą kaip niekam tikusią būtų absurdiška, todėl lieka antroji priežastis. Tačiau realiame gyvenime, deja, viskas nėra taip paprasta; kad ir kokie būtų, mūsų vadovai nėra ateiviai iš kosmoso. Jie yra iš mūsų pačių tarpo, mūsų tradicijų bei kultūros, tad jeigu tai nėra diktatūra, dėl nepatenkinamos padėties kaltinti tik vieną iš pusių būtų tiesiog saviapgaulė. Aiškinantis abipusius santykius iškyla daugybė klausimų. Kodėl mūsų pačių išsirinkti vadovai atėję į valdžią gana greitai su mumis praranda ryšį, nuo ko tai priklauso ir ką reikėtų daryti norint to išvengti? Tai svarbūs klausimai. Kalbant apie tautos gerovę ir ateitį būtina surasti atsakymus.

Manau, viena svarbiausių esamos padėties priežasčių yra aiškiai formuluojamos krypties nebuvimas. Kad ir ką tikintų dabartiniai mūsų politikai, narystė ekonominėse ir karinėse sąjungose savaime nieko neišspręs. Visų pirma pats faktas, kad esame kviečiami tiek į NATO, tiek į ES, neturėtų užgožti supratimo, kodėl tai vyksta. Iš tikrųjų tai visai nėra mūsų nuopelnas. Liūdna realybės proza yra ta, kad pasaulis ruošiasi karui ir Europos civilizacijos šalys tiesiog persigrupuoja ir užpildo esamas spragas konsoliduodamos savo kultūrinę ir ekonominę bazę. Reikėtų suprasti, kad šitame žaidime mes neturime ir neturėsime jokios įtakos. Naiviai neatsakinga tikėtis, kad kažkas ateis ir tiesiog duos pinigų, išmokys, kaip turėtume gyventi, kad, pavyzdžiui, nebūtume korumpuoti. Visa tai turime suprasti patys. Gerai, jeigu turime vadovų, su kurių pagalba mums būtų lengviau aiškintis, kaip tai daroma. Tačiau tokių vadovų vis neatsiranda, ir mes toliau panašėjame į keistų tarpusavyje besivaidijančių mažųjų pasipūtėlių minią, garsinančią save korupcija, banditizmu ir savižudžių skaičiumi. Negi tokia ir yra nepriklausomybės kaina? Negi esame tokie naivūs, kad šitiek laiko leistumės kvailinami, jog užteks pakeisti iškabą ir visi tapsime turtingi ir laimingi? Negi tikrai sau leidome įtikėti, kad tautos gerovė gali būti pasiekta per turtą? Absurdiška, primityvu, bet, deja, taip. Todėl nereikėtų stebėtis, kad žmonės, kuriais taip noriai patikėjome, ėmėsi valstybės vairo, nevargindami savęs galvosūkiais nei kas yra valstybė, nei kaip ji turėtų būti valdoma. Neatsakingi politikai ėmė beatodairiškai griauti viską, kas buvo, jau vien todėl, kad tai – buvo. Bandydami remtis laisvosios rinkos teorijomis ėmėsi kurti kažkokį bendrinį kapitalizmą. Ar jie galėtų pasakyti, kokiomis teorijomis rėmėsi ir kaip jas suprato? Nemanau, nes tada jie suprastų, kad didžioji dauguma šalies problemų, tokių kaip korupcija, skurdas ir nusikalstamumas, yra liūdni jų vadovavimo padariniai. Tačiau klausimas, ar bent vienas iš buvusių vadovų prisiimtų atsakomybę už dabartinę padėtį, matyt, liks retorinis, nes suprantančiųjų ir prisiimančiųjų kaltę nėra. Matyt, atsakomybė taip ir neatsiras, o jos labiausiai trūksta.

Pažymėtina, kad visos išvardytos problemos turi bendrą vardiklį. Tai paprasčiausias godumas, kuris neišvengiamai skaldo visuomenę į turčius ir beturčius, į "juos" ir "mus". Tokiu pagrindu suskaidyti visuomenės sluoksniai neturi ir negali turėti bendrų tikslų, ir politikams, kalbantiems apie visuomenės gerovę, būtų ne pro šalį tai suprasti.

Tik tada bus galima ieškoti būdų, kaip pažaboti godumą sistemoje, kuri turto kaupimą laiko vienu pagrindinių tikslų.

Čia ir iškyla tikroji problema. Pagal tokius principus veikiančioje sistemoje godumas kaip psichologinis veiksnys iškraipo ne tik rinkos santykius. Jis taip pat paveikia ir iškraipo socialinius ir bene svarbiausia – kultūrinius visuomenės santykius, pamažu transformuodamas juos į godumo kultūrą. Todėl ilgainiui nebelieka kito žmogaus vertinimo kriterijaus, išskyrus materialų. Tai tikrai labai rimta visuomeninių santykių problema, norint ją taisyti, reikia pradėti nuo supratimo, kad nei bendrinių ekonomikos teorijų, nei išimtinai ekonominių santykių iš viso nėra ir negali būti. Kalbant apie visuomenėje vykstančius procesus reikia suprasti, kad jie visada neišvengiamai yra tos visuomenės socialinių, ekonominių ir kultūrinių santykių junginys. Šių santykių tarpusavio integracijos pobūdis ir nulemia, kokia yra visuomenė.

Kiek šiame kontekste svarbūs prezidento rinkimai ir kokie vadovo žingsniai galėtų pakeisti šalies padėtį?

Šį kartą savo norą pretenduoti į Lietuvos Respublikos prezidento postą yra pareiškę net 17 kandidatų. Tai yra 10-ia pretendentų daugiau nei praeituose rinkimuose. Tačiau, manau, padidėjusį norinčių mus valdyti žmonių skaičių nereikėtų vertinti kaip demokratijos apraišką. Veikiau tai byloja apie padidėjusį skaičių žmonių, nebenorinčių toliau taikstytis su esama tvarka, arba tiksliau – netvarka, ir desperatiškai bandančių ką nors keisti. Tačiau ką nors keisti nėra problemų sprendimo būdas; norint ne griauti, o kurti, reikia suprasti, ką norima sukurti. Nėra abejonių, kad klausimai – ne iš lengvųjų, jų sprendimo padariniai užkrauna prezidentui milžinišką atsakomybę. Atsakomybę tautai tikrąja to žodžio prasme. Kaip ir dera, visi be išimties kandidatai tvirtina norį savo šalies piliečiams sukurti geresnį gyvenimą. Tačiau toli gražu neužtenka žadėti, reikia išmanyti, kaip realiai tai įmanoma padaryti. Visų pirma teks rasti atsakymus į gana nelengvus klausimus: kodėl Lietuvoje taip sparčiai suklestėjo korupcija ir nusikalstamumas, dėl kokių priežasčių visuomenė skyla į turčius ir skurdžius ir kokį tai jai daro poveikį? Tai padės įvertinti, kur esame ir kaip ten atsidūrėme, tačiau būsimojo prezidento laukia dar atsakingesnis uždavinys. Atsakymas į klausimą, kur eisime toliau. Tai nėra lengvi uždaviniai, tačiau negi dėl to turėtume nuleisti reikalavimų, keliamų valstybės vadovui, kartelę, derindami prie vidutiniokų sugebėjimų? Jokiu būdu, nes vidutiniokai tokiomis kategorijomis net nemąsto. Galime tai vadinti supratimu, galime – vizija, bet iš tikro tai yra ideologija, turinti numatyti, kaip valstybėje galėtų būti sprendžiami ir plėtojami socialiniai, ekonominiai ir kultūriniai santykiai. Ir šalies vadovas privalo tokią ideologiją turėti. Svarbiausia, jis turėtų suprasti, jog savo piliečiams duodamus pažadus sukurti geresnį gyvenimą įgyvendinti bus įmanoma tik tada, kai visuomenė turės pagrindo save suvokti kaip "mes".

Tai, mano manymu, ir yra kryptis, ir nors esant dabartinei padėčiai iki tokios sampratos kelias ilgas ir nelengvas, jis tikrai nėra neįveikiamas. Manau, geriausias pavyzdys galėtų būti Skandinavijos šalių patirtis, ir norėtųsi tikėti, kad būsimasis Lietuvos Respublikos prezidentas supras kodėl.

Beje, "Lietuvos ryte" neseniai buvo išspausdinta įdomi visų septyniolikos kandidatų apklausos anketa. Joje nebuvo įprastinių klausimų apie politiką, valstybės plėtros strategijos kryptis bei programas. Be abejonės, turėti programą svarbu, tačiau ne mažiau svarbūs klausimai, kurie leidžia parodyti ne šūkius ar rinkimų kampanijų pažadus, o žmones. Kas jie? Kokie jie? Kuo gyvena, domisi? Ką mėgsta ir ko nekenčia, kuo žavisi? Ar galėtume sakyti, kad kandidatai šia proga pasinaudojo ir leido mums daugiau sužinoti – kas jie, mums vadovauti norintys žmonės. Ko gero, taip. Susidarė įspūdis, kad gal tik vienas kitas kandidatas su Lietuvos žmonėmis buvo nuoširdus, tuo tarpu nemaža dalis taip ir nesuprato, kad nei jiems pateikti klausimai, nei jų siekiamas Lietuvos Respublikos prezidento postas nėra pokštas. Nors, kita vertus, gal jie ir nepokštauja, o jų atsakymai tiesiog atspindi intelekto ir suvokimo lygį. Na, ką gi. Dėl to Lietuvos žmonėms bus lengviau juos taip ir įvertinti.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


80. Vytule2002-12-22 14:45
Vsio einu balsuoti.

84. Zodziai ne pokstas2002-12-22 20:22
Viskas lyg ir nieko, bet kai perskaitai: "pasaulis ruošiasi karui ir Europos civilizacijos salys tiesiog persigrupuoja ir uzpildo esamas spragas, konsoliduodamos savo kulturine ir ekonomine baze", darosi keistai nejauku. Jeigu autorius jauciasi turis teise kalbeti uz "visa pasauli", tai gal jis cia desto ne savo mintis, bet vienos is ideologiniu, sektantisku ar kitokiu grupuociu doktinas? Tokius tekstus, panasiai kaip "medikamentus", kuriu receptura neaiski ar itartina, geriau deti redakcijai i stalciu, o ne krauti skaitytojams i galvas.

86. liesyte :-) 2002-12-23 12:49
Ne, ne nuomone, Audriau, parasysiu, o nustebima, kad cia Tave atradau. Tiesiog labas. Ir dar: sveikinu sv. Kaledu proga.

112. politologas2002-12-27 14:07
Stebina, kad visokio plauko pasuse filologeliai gali infantiliai paistyti apie politika niekieno netramdomi visai padoriame kulturiniame laikrashty.

113. rabindranatas2002-12-27 14:13
Tekstas ishties silpnas. Ypac nuobodus. Kazkoks demagogishkas su kartelio priemaisha. Kilo tokia mintis, ar kartais jo nesukurpe koks luzeris filologas, kuriam nepavyko politine karjera:(

115. Patronas2002-12-27 16:26
Čia 4)-ajam, 5)-ajam ir Matronai: Ech, ta statistinė analizė... ...viską išduoda:) Teisus buvo F.Baconas. Žinios, sakė jis - jėga!

120. matronos elektronas2002-12-27 17:41
Taigi, teisybe, jega - kai ju turi, ale kai neturi, tai bezdi kaip dauksha apie politika ir izvelgi visur samokslus.

175564. Kostas :-) 2009-11-25 14:56
Gaila kad taip vėlai aptikau šį straipsnį. Labai geras, bet kiek per ankstyvas. Mūsų o gal ir daugelis kapitalistinių ir ne kapitalistinių visuomenių, dar nepribrendo suvokimui to kad nėra socialistų,kapitalistų nėra konservatorių ir liberalų- yra tik banalios ir paprastos žmogiškosios savybės. Kurias gamta ir evoliucija mumise formavo milijonus metų- kad galėtume išlikti. Bet dabar kai nebereikia nuogam lakstyti po miškus ir kai gamtos dėsniai daro vis mažesnia įtaką mūsų egzistavimui- tos pačios savybės griauna mūsų visuomenes stabdo civilizacijos augimą.

Rodoma versija 27 iš 27 
14:25:54 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba