ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2005-02-12 nr. 736

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

TURINYS (7) • MARIUS RAUBA. Žmogus T (18) • MYKOLAS SLUCKIS. Mėnuo su Kaziu Boruta (1) • RASA DRAZDAUSKIENĖ. Tapatybė: tarpininkasSu kino režisieriumi WERNERIU HERZOGU kalbasi Gintis Grūbė. Pėsčiasis kine ir svajonėseGINTARAS BERESNEVIČIUS. Ekstremalios būklės baltų tradicijoje (I) (2) • SIGITAS GEDA. Iš mėlynųjų mansardųPAUL ÉLUARD. PoezijaRIČARDAS ŠILEIKA. Protokolas (1) • Ričardo Šileikos. DIDELĖ PADĖKARita Pauliukaitienė. Mums rašoŠiemet premijuoti pasiūlytų knygų sąrašasSkelbimas (87) • JUSTINAS KUBILIUS. Properšos (5) • SIGITAS PARULSKIS. Persekiojantys reiškiniai (32) • Su kelių inžinieriumi JUOZU DANKEVIČIUMI kalbasi Juozas Šorys. Perkūnijos lauko molžemisVALDAS KILPYS. Kultūra: prabangos prekė ar FMCG?LIUDVIKAS OŠKINIS. Seksualus receptas. Juoda karpaJONAS ŽEMKALNIS. UkrainiadaANDRIUS ŠIUŠA. Sizigijos (XXIX)L A I Š K A I (185) •

Persekiojantys reiškiniai

SIGITAS PARULSKIS

[skaityti komentarus]


Witold Gombrowicz. Ferdydurkė.
Iš lenkų k. vertė Irena Aleksaitė. V.: LRS leidykla, 2004. 289 p.

Tai atsitiko vienoje iš graikų salų – su įspūdingo grožio moterimi vaikščiojau uolėtomis Egėjo pakrantėmis. Iš už krūmų išlindo lenkų kilmės amerikietė ir klastingai sušuko: "Gombrowiczius, Witoldas, "Ferdydurkė"!" Ji gyveno tame pačiame pensione, buvo atvykusi iš Amerikos pasilepinti senojo žemyno pietuose, per pusryčius pasigyrė esanti netgi iš prieškario Vilniaus, o štai dabar, per pietus, jau antrą sykį išlindo iš krūmų ir vėl sušuko: "Ferdydurkė"! Nebrandumas, mokykla, Pimka!" Man baigėsi kantrybė ir aš galantiškai burbtelėjau: "Sokratas, Tomas Akvinietis, Descartes’as..." Lenkų kilmės amerikietė nekreipė dėmesio į mano santūrias pastabas ir varė toliau: "Ferdydurkė"! Lenkija ir Amerika! Nebrandumas, mokykla, pusbernis, bernas, merga, ponas ir tarnas, Gombrowiczius!" Nors buvo labai drovu šalia žingsniuojančios įtakingo grožio moters, šiek tiek pakėliau balsą: "Hegelis, Beethovenas, Proustas, Binkis, o ypač – Céline’as!" ir, stengdamasis neatkreipti dėmesio, į krūmus paleidau pusbatį. Krūmuose kažkas plonai cyptelėjo ir nutilo. Kadangi krūmai pasirodė besantys miniatiūrinė citrinmedžių giraitė po akimirkos gavau į snukį nespėjusiu subręsti citrinos vaisiumi, o smūgį palydėjo prakeiksmą primenanti tirada: "Snukis, šikna! Fer-dy-dur-kė! Fer-fer-fer-dur-dur-dur!" Ir dar pora angliškų keiksmažodžių, kuriuos, nenorėdamas įžeisti trapaus šalia žingsniuojančios moters grožio, ėmiau ir nutylėjau, tai yra apsimečiau neišgirdęs, ir jie pakibo beorėje erdvėje. Akivaizdus isterinio fanatizmo, peraugančio į ekstremistinį terorizmą atvejis manęs neišmušė iš vėžių, atvirkščiai, ėmiau atsainiai koncentruotis į pavojingesnius "ginklus", tai yra "kuo pats kvepia, tuo kitą tepa". "Witkiewiczius, Gałczyńskis, Schulzas!" – surikau eskaluodamas klastą ir tuojau pat laimėjau prizą – keletą minučių tylos, kurią buvo galima palaikyti pritarimu, o galima ir audros įžanga. Tas keletą, o gal keliolika minučių nutariau skirti dėmesiui, kuriuo galėjau apgobti vis dar šalia manęs žingsniuojančią nepakaltinamo grožio moterį, nes ji, lengvai krestelėjusi nemaištingus plaukus, tyliai paklausė: "Jūs kažką sakėte?" Ir aš jai nedelsdamas papasakojau. Mano pasakojimo turinys buvo maždaug toks.

Anot Czesławo Miłoszo, visą W. Gombrowicziaus kūrybą apima autentiškumo vaikymasis ir iš jo atsirandantis žavėjimasis paauglyste arba nebrandumu. Be abejo, "Ferdydurkė", jo pirmasis ir bene svarbiausias viso gyvenimo romanas, neapsiriboja vien tik autentiškumo paieškomis. Apskritai, ponia, jeigu jums patinka realistiniai gyvenimą "atspindintys" elementarios kompozicijos kūriniai, susidoroti su W. Gombrowicziaus kūriniu bus nelengva, kadangi tai ir bufonada, ir filosofinis traktatas, ir literatūrinė esė apie literatūrą ir meną, ir groteskas, kupinas ironijos ir sarkazmo. Satyra, parodijuojanti pati save. Siužetas čia ne itin svarbus, bet trumpą jo santrauką visuomet paranku pateikti: trisdešimtmetį vaikiną profesorius Pimka kaip piktasis burtininkas paverčia paaugliu ir nuveda į gimnaziją, kurioje viskas sustabarėję į klasikų liaupsinimo formas ir mokytojai liepia žavėtis senaisiais poetais tik todėl, kad taip reikia, nes didi poezija turi žavėti, o ją rašę poetai perveria sielas kiaurai. "Nieko neperveria. Niekam tai nerūpi, visiems kelia tik nuobodulį. Niekas negali perskaityti daugiau nei du ar tris posmus. O Dieve! Nebegaliu..." – pradeda aimanuoti vienas mokinys ir mokytojas, nebeturėdamas argumentų, ima apeliuoti į mokinio sąžinę, mėgindamas jį sugraudinti savo žmonos ir vaiko nuotraukomis. Jau čia prasideda didysis "natūros–kultūros" konfliktas, kuris "perveria" visą W. Gombrowicziaus kūrybą.

Tai pasakęs aš įtariai pažvelgiau į citrinmedžių giraitę, tačiau iš ten į mane dėbtelėjo tiktai įsižeidusi tyla. Lenkų kilmės amerikietė nereagavo į komentarus, nors pretekstą aš jai suteikiau. Todėl tęsiau savo pasakojimą toliau.

Apimtas negailestingo noro bėgti iš mokyklos, profesoriaus valia Juzis, romano herojus, patenka į šiuolaikišką inteligentų šeimą, tačiau čia vėl viskas kartojasi iš naujo: vadinamasis progresyvizmas, jaunystės kultas, prietarų atsisakymas ir kt., taip pat sėkmingai jau virtę į sustabarėjusias klišes, į automatiškai kartojamus užkeikimus ir slegiančius ritualus. Vėliau įvyksta dar vienas herojaus pabėgimas – į kaimą, į ten, kur dar galima rasti nesugadintą prigimtį, gamtą, kur broliuojantis su paprastu bernu galima pamėginti atgauti tapatybę. Tačiau kaime, tiksliau, dvare, vėl randamas tas pats taisyklėmis ir kanonais paremtas gyvenimas, kur ponai vaidina ponus, o tarnai – tarnus.

Baigiasi romanas dar vienu bėgimu ir dar vienu pavojumi, gresiančiu pasakotojui – pavojumi patekti į moters nelaisvę, kuri atrodo blogesnė už visas kitas: "O, begėdiškumas moterėlių, taip trokštančių meilės, taip linkusių į šitokius meilingus žaidimėlius, taip greitų tapti susižavėjimo objektu... [...] Ar egzistuoja žemėje ir po liepsnojančiu, svilinančiu užpakaliu dalykas, baisesnis nei ta moteriška šilumėlė, tas drovus, familiarus dievinimasis ir glaudimas į save?"

"Vyriškosios giminės lytinis organas!" – nuskambėjo iš citrinmedžių giraitės, bet aš užuominą palaikiau dviprasmiška ir ji neteko savo destabilizuojančios galios, todėl savo prisiminimus galėjau ramiai dėstyti toliau.

(Beje, paskutiniais romano žodžiais rašytojas išvadina skaitytoją kvailiu, todėl jautresnėms sieloms nepatartina knygą pradėti nuo pabaigos.)

Būta kritikų, kurie keistokus žmonių tarpusavio santykius romane laikė masinės, standartizuotos, unifikuojančios, žmogaus individualumą ir asmenybę naikinančios kultūros spąstais, kuriuos W. Gombrowiczius taip pranašiškai numatė 1937 metais. Tačiau būta kritikų, kurie įžvelgė didesnį, labiau filosofinį rašytojo apibendrinimą ir siejo tokius santykius su žmogaus prigimtimi apskritai: paauglystės ir brandos, autentiškumo ir sustingusios formos supriešinimą galima vadinti bendrąja gamtos ir kultūros opozicija, iš kurios žmogus niekaip negali ištrūkti, netgi ją griaudamas: pačioje žmogaus prigimtyje slypi noras formuoti kitą ir pačiam būti kito formuojamam, ir ši nesiliaujanti kova baigiasi nemalonia išvada – žmogus pats savaime apskritai neegzistuoja, nėra jokio mūsų grynojo pavidalo, jokio individualumo, tiktai nuolatinės kitų primetamos konfigūracijos.

Panašūs dėsniai veikia ir literatūrą, konkrečiai – šį romaną: W. Gombrowiczius griauna romano statinį ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje, kai modernizmas Europoje, galima sakyti, jau išgyvena saulėlydžio fazę, tačiau kelia galvą postmodernizmas, ir eseistiniai inkliuzai keliais dešimtmečiais vėliau, pavyzdžiui, Milano Kunderos romane, jau niekam (na, beveik niekam) nebekelia nuostabos.

Taigi nepaisydamas kanoninės romano formos (tiesą sakant, lytinis vyriškosios giminės organas žino, kas tai yra) W. Gombrowiczius įbruka eseistinį teorinį pleištą į pasakojimą (turimas galvoje ketvirtas skyrius "Filidoro, pamušto vaiku" pratarmė") ir išdėsto savo samprotavimus apie formą apskritai: "Ir jeigu sliekai, vabzdžiai ištisą dieną nepailsdami ieško maisto, mes nepailsdami vaikomės formą, riejamės su kitais žmonėmis dėl stiliaus, dėl savo gyvenimo būdo, ir važiuodami tramvajumi, valgydami, pramogaudami, ilsėdamiesi arba tvarkydami reikalus – visada, be perstojo ieškome formos ir mėgaujamės ja arba kenčiame per ją ir prisitaikome prie jos arba prievartaujame ir sudaužome ją, arba leidžiame, kad ji mus kurtų, amen".

Kad ir kaip suktų rašytojas ir mąstytojas, vienos formos laužymas visuomet kuria kitą formą. Kad ir kur mes spruktume, mums visuomet bus įtaisytas arba snukis, arba subinė (anot vieno lenko – deformacija ir degradacija). Nutaisęs rimtą, skaitytojų jam įtaisytą snukį rašytojas sako: "...nedvejodamas prisipažįstu, kad trokštu išvengti tiek jūsų Meno, ponai, kurio negaliu pakęsti, tiek jūsų pačių... nes negaliu pakęsti ir jūsų – su jūsų koncepcijomis, su jūsų menininkų pažiūromis ir su visu jūsų menininkų pasauliu". Tačiau per beveik septyniasdešimt metų skaitytojai "Ferdydurkei" įtaisė ir užpakalį, kuris vadinasi klasika, šedevras ir panašiai.

"Snukis, – pasigirdo iš citrinmedžių giraitės, – šikančios beždžionės fizionomija! Rūra!" Kadangi jaučiausi jau ganėtinai apšvietęs bukolinio grožio moterį, visą laiką žingsniavusią mano žodžių ritmu, nusiaviau antrąjį batą ir ryžtingai puoliau į miniatiūrinę giraitę. Amerikos lenkė kaip putpelė purptelėjo iš slėptuvės ir pasileido uolėtu landšaftu, iš paskos jai bėgau aš, mojuodamas batu ir rėkdamas: "Šedevras! Genijus! Klasikas!", ir kuo toliau bėgau, tuo aiškiau mačiau, kad rankoje iškėlęs laikau ne batą, o savo snukį.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


30174. Korra2005-02-14 10:09
Sigitas ieško pateisinimo "Ferdydurkėje" savo esistiniams "inkliuzams" "Doriforėje"?

30180. i2005-02-14 11:23
kliedesiai

30213. Rasa :-( 2005-02-14 19:20
Kliedesių kliedesiai – tai pats švelniausias apibūdinimas.

30216. Witold2005-02-14 19:56
Very sad, dear Author.

30218. vir :-) 2005-02-14 20:30
o man recenzija patiko, reiks gal ir knygą paskaityt

30230. 2 vir2005-02-15 08:20
jis , parulskas , cia sau recenzija rase ,,,negalvok kad Gombrowicz reklamavo . tai ji ir skaityk...

30233. Akiniuotis2005-02-15 10:34
Šių metų kultūros ir meno premija paskirta dviem rašytojams - Onai Baliukonei (Baliukonytei) už politinį idealizmą, kūrybinės programos vientisumą ir nuoseklumą bei Sigitui Parulskiui už novatorišką literatūrinę kūrybą, jungiančią skirtingus visuomenės ir individo patirties klodus.Šiuo metu Lietuvoje nacionalines kultūros ir meno premijas yra gavę 128 meno ir kultūros kūrėjai, premijos dydis - 340 MGL (šiuo metu 42 tūkst. 500 litų). Štai jums ir Parulskis.

30260. IVS2005-02-15 20:44
42 tūkst. 500 litų - kaip į balą :(((

30263. kukul(a)is2005-02-15 22:42
b...kaip pavydziu.

30265. dalgis > IVS2005-02-15 23:12
jo, daba, galės bent sienas žydrom galvytėm išsitapetuoti ...

30299. po palme2005-02-16 18:35
IVS, vietoj to, kad pasidalintum keliones ispudziais, skaiciavimo masinele darbuojies. Kaip ten buvo papasakok. Kur vaziavai, su kuo susitikai, kaip ten seni simpatijos laikos. Ar labai geda prisipazint, kad USA gyveni?

30300. po palme2005-02-16 18:37
Sigitai, linkiu pinigus gerai investuoti. Pavyzdziui nusiperkant sala.

30311. Skandinavija2005-02-16 22:38
ko jus taip pavydit tos premijos Parulskiui, ar gi cia dideli pinigai?

30313. dalgis2005-02-17 10:43
nieks nepavydi, mums rupi textai - ne pinigai. idomu kaip parulskis sotus (nuo premijos) rasys :). Supranti, bijom kad nustos kaip ankshciau (gerai) rashyti. Prades su visokiais snobais bendrauti, issiciustys, isshsipudruos ir tt.

30314. dalgiui korna :-) 2005-02-17 10:53
...dar pridėk tuos laiškus su "bizhalteriais", oi, miriau tada...

30315. nop :-) 2005-02-17 11:17
hm. parulskishka. patiko. aishq, kiekvienam savo (chia del: "Kliedesių kliedesiai – tai pats švelniausias apibūdinimas..")

30331. Aguona2005-02-17 18:38
O man patiko ir kas dar per kliedesiai? nesuprantu, jei jau taip rasai, tada ir pagrisk savo nuomone. o toks pasakymas tik atspindi zema lygi. kai pats geriau parasysi, tada ir galesi prunks- nesamone nesamone. pastaruoju metu atrodo, kad lietuvaiciau daugiau nieko nemoka- tik kritikuoti, tipo- as geriau padaryciau, o kai ateina laikas... tik inkstimas uz spintos girdisi.

30335. 2 aguona2005-02-17 20:34
tu geriau pasakyk kodel tai ne kliedesiai ?kad cia net ne inskdtimas:) kad ten nieko ner :)

30339. giedez2005-02-17 21:33
puiki recenzija, patiko pasirinkta rashymo forma, butinai reiks paskaityt

30364. voke2005-02-18 08:00
geras.sveikinu ir su tortadieniu ir su knyga ir ačiū.gerai veža ir sekmės

30377. Aguona2005-02-18 12:25
o kodel kliedesiai?pagrisk savo nuomone, megstu pagrista kalba, o ne tuscias sapaliones. zinai, kartais ne viskas pasakoma tiesiai. tai jei kafka paskaitytum, tikriausiai visai pasibaisetum, juk didesniu kliedesiu jau ne but nebegali. taip?:) kazkaip nesuprantu as tokiu manifestu.

30383. Pedagogas2005-02-18 14:09
Visiems primygtinai: perskaityti Gombroviciaus Ferdydurke ir Dienorascius! Dorifore - kaip uzklasinius skaitinius, neprivaloma tvarka... Nieko ten is Gombroviciaus nera. Ir is Parulskio, tiesa sakant, mazokai.

30390. maze jota2005-02-18 14:50
na nezinau.. keistoka recenzija, bet man tai visai patiko... ir kliedesiu nera, yra aiskus siuzetas, o vat galbut del to ir keista, nes parulskis recezija padare lyg atskira kurini.. manau ir ta gombroviciaus tuos dienorascius ar ferdydurke reikia paskaityt, kad suvokt aiskiau.. bet man patiko ir dar jus paziurekit uz ka jis ta premija gavo, ar ne uz novatoriskuma, o jum ka cia ne novatoriska? arba as nebesuprantu..

30416. N2005-02-18 22:46
Panelės pyksta ant Parulskio, kam tas į jas dėmesio nekreipia, svečiose šalyse su gražiomis moterimis vaikštinėja, todėl ir išvadina kliedesiais raštus. Paprasčiausias moteriškas pavydas :).

30421. marcenas2005-02-19 01:11
snargliai, deja, kyso is autoriaus, reiketu, sakyti nosies

30424. 2 N2005-02-19 08:00
nu panele ...as lyg ir ne moteris .. moteriskas pavydas ne prie ko ,,. kliedesiai yra kliedesiai . prie ko cia kafka? kafka suvoke pasaule 50 metu i prieki . o parulskas toliau savo b... nemato .gambrovicius nieko, . bet ir jo antru dienorasciu jau neidomu skaityt.

30425. 2 marcenas2005-02-19 08:27
kaip baras sakydavo : snargliu menas :)

30428. dalgis2005-02-19 09:12
Buvo, kas Kafkos rashalus irgi kliedesiais vadino. Ir as irgi galiu pasakyti, KIafka vieni kliedesiai. Panasiai kaip ir dailininku paveikslus, kurie piesdavo abstrakcijas. Paskui kazkas atsirado ir sushuko: ok, nuostabu. Snobai, kurie nenorejo pasirodyti neismaneliais irgi susuko: jega, ir dar prisipirko paveikslu. Mene visi stengdavosi (kuo nors nustebint) kuo gudriau viska pavaizduot pirma naudojo simbolius paskui abstrakcijas, o paskui kai neliko nieko nauja sugalvot, padare visokia marmalyne... taigi, galima sakyti kad kliedesiai jeigu norit, bet man patinka, o ir nemazai pasleptu minciu surandu, kuriu galbut niekas ir neslepe. Kitaip sakant, parulskio kliedesiuose, kiekvienas gali raska ka nors sau. Man patinka dar ir del to, kad baisiai profesionaliai rasho, geriau net uz GB. Bet GB smagu skaityti del to, kad jo mintys dviem coliais auksciau uz parulskio sukasi, kazkur ties bamba. Neveltui religiju specialistas yra. O tiems, saukiantiems kliedesiai, patariu daugiau skaityk. Pasiimkit parulski ir davai koki 20 kartu per teksta, kaip mantra, kol chakros atsivers, nesvarbu kur tarpuaki ar tapukoji... sekmes .

30429. 212005-02-19 09:27
nu nebuk juokingas ..."20 kartu per teksta" tokiu dalyku nebera . patc supranti . arba jos ( chakros) atsiveria arba ne .o parulskas neidomus ir tiek . 20 kartu as jo tikrai neskaitysiu .nei viena , prisipazystu neskaiciau . tik is SA .

30430. dalgis > 212005-02-19 10:37
as irgi 20 kartu neskaitau (kartais permetu akimis). Supranti, patarti ar nurodineti visada lengviau nei paciam tai padaryti. :)_

31812. sigute :-) 2005-03-24 20:01
oi siguti negerai negerai:}

31845. mindaugas2005-03-25 11:09
komentarai ko gero idomesni už tėksta.tai irgi produktas/reaktyvus/prisipažinsiu teksto neskaiciau.

Rodoma versija 28 iš 28 
14:25:39 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba