ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2007-07-28 nr. 854

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

RASA RAMONAITĖ. Smėlynuose (27) • KĘSTUTIS NAVAKAS. Rygos koliažai (18) • -gk-. Sekmadienio postilė (27) • Su filosofu, VU dėstytoju JONU DAGIU kalbasi Audra Čepkauskaitė. Nėra reikalo tikėti ar netikėti (117) • GILBONĖ. Išgerti būtina. Laukiu gandro (53) • JONAS BENAMIS. Šimpanzės klasikos neskaito (22) • RIČARDAS ŠILEIKA. n...u...o...g...i...r...d...o...s (6) • SIGITAS GEDA. Žydėjo mėlynos cikorijos (27) • NIKITA JELISEJEV. Hitchcockas ir Nabokovas (3) • AUDRIUS MUSTEIKIS. Eilės (4) • CASTOR&POLLUX. Verba de verbis (9) • RENATA ŠERELYTĖ. Gyvenimas su rūku (1) • JUOZAS ŠORYS. Eglėraščiai (50) • GABRIELĖ KLIMAITĖ. Skersai Ameriką per 12 dienų (3) • 12 PAGALIUKŲ (7) • mes ateinam cia vieshpatauti ir visaip nedorai shneketi (337) • 2007 m. rugpjūčio 4 d. Nr. 29 (855) turinys (11) •

Eilės

AUDRIUS MUSTEIKIS

[skaityti komentarus]


Saldumas nieko neveikti


        Petrarka gieda
        man

        Dantė regi
        mane

        Brunetas Latinis
        kviečia į savo gramatiką

        neišbūtumėm nė 5 min.
        vienam aptvare

        bet jūs visi
        man brangiausi




        Marija Kalas
        myli

        sklendžia
        skrajojantis rajos olandas

        plasnoja
        buveinių daugybė

        Ida Rubinštein
        myli

        sklendžia kilimas
        ir elektra
        sklinda ir
        sklidinas vandenynas

        Amanda Lyr
        myli

        temperamento šuoras
        lekia o
        mirti –
        tai jau niekaip
        niekad




Prieš polaidį


        Sniegas išsitiesęs ant stogų
                                              kaip sluoksniuota tešla.
        Lapių ir žebenkščių pėdsakų
                                              kiauraraščiai.
        Varnų, kovojančių dėl kąsnio, akrobatika.

        Visa šita jau praėję. Tai liekamieji reiškiniai.

        Saulės molinė šypsena. Nuo stogo triukšmingai
                                              atsiskiria pirmasis sluoksnis.
        Ūžteli labai žaismingai ir apgailėtinai ištykšta.
        Bet tau neverta virpėti šiuo virpuliu, tai
                                              mano pasaulis, mano piešiniai.
        Tu peršalsi. Nebeverta.

        Sniegenom apkibusi uoguota erškėtrožė.
        Dar tik Miegančioji gražuolė. Sniego karste.
                                              Ne Liepsnojantis krūmas.

        Vasario saulėleidis dangų užlieja rausvumu,
                                              melsvumu, įsimylėjimu.
        Ten nesuvaldomas vanduo.
        Prieš kurį mes.



Dvarčionių gatvė


        Jis mus kankina – Isos slėnis.

        Čia viskas taip pat.

        Po liūties nuo upelio į kryžiaus žygį šliaužia ordos
        šlykščių sraigių. Troboje, kur kibirai, vorai kažkaip
        įsigudrina pakarti žiogą.

        Bet čia svarbiausi žmonės. Ne gyviai, ne lelijų
        altoriai.

        Manau, mes čia svarbiausi. Vis dar. Ne emaliuotų
        dubenų bukolinės poros.

        Pragaištinga ir nuodinga šios keistos žemės ir šio
        gero vandens ezoterika.

        Kiekvienas pasiilgimas pažįsta kiekvieną taką.
        Pietietiškas šašlykų kvapas persmelkia šiaurės vėsą.

        Du pasauliai, per tvorą, suverti ant virpesio siūlo.

        Daugiau nieko nevyksta. Viskas jau įvykę ir
        stabtelėjo.

        Ir tęsiasi, tyvuliuoja laiko užkampis, laiko užutėkis.

        Kur mums reikia laukti. Lauksim.





Mano akyse


        jis supila kvepalus į tavo žiedus
                                  erškėtrože

        jis supila sirupą į tavo
                                  vaisius

        jis supila sėklas į stiklainius
                                  o vasara

        jis supila






        „Viva l’amore!“ ant grietinėlės
                                                      indo
        mane atspindi indas o ne
                                                      užrašas
        nes užrašas – iš ezoterinio
                                                      kalbėjimo
        o indas čia ant etažerės






Iš Vilniaus


        Lunatinė slyva po langu yra Vilnius. Iš Kaukazo.

        Lunatinė ieva po langu yra Vilnius. Iš savų paraisčių.

        Kasdien nuo skardžių akys skina akmens bokštų rožes.

        Jau niekas tavęs taip giliai neregės – augalais, daigais, atžalom.




Iš Genujos



        Aš jiems pasakiau, kad tas maršrutas man nesvetimas.
        Nr. 34.
        Vilniuje iš stoties pro bokštus ir kalvarijas į klinikas.

        O čia tuo numeriu seni žydai traukia į kapines.
        Gegužės pradžia ir jau nasturtos.
        Aistros herbariumui man irgi nesvetimos.
        Pro tako akmenis prasikala keisčiausių egzempliorių.

        Per jėgą kilnoju vatines kojas palei terasas.
        Skulptūra Klūpančioji – balandžių išmatos varva lyg ašaros.
        Skulptūra Sielvartas.
        Nuo maldai sudėtų rankų ligi nosies tįsta voratinkliai.
        Šitas maršrutas man nesvetimas.

        Vyrai, net ir baisiai seni, su lelijų puokštėm tiesiai iš lelijų laukų.
        Motinos diena ir jie vis dar mamyčių sūneliai.
        Kaip ano maršruto, pro pievas ir kalvarijas, veršiukai.
        Šitas Nr.34 dargi labiau išlaisvina.

        Jiems labai nepatiktų šis eilėraštis.

        Jei eilėraštis tai.





Lava nuo Vezuvijaus



        buvom balti kaip vokiečiai
        po to – įdegę angelai

        išsiskyrėm lengvai
        ir nebūtų nė ženklo
        jei ne vyšnių skonis
                                      ant lūpų

        (su tom vyšniom
        gerokai apsuko)

        jei ne lava
        ji tebekaista nuo žvilgsnio

        jei ir nebūtų nė ženklo –
        atminčiau




        iškalbesnis nei Bramso minoras
        violončelininko šnopavimas
        prie instrumento

        trys ketvirtinės įkvėpti
        įkvėpti
        įkvėpti
        ir dar sykį




        savo syvais taškiau
        o nepersmelkiau
        tavo pėdsakais
        akmenys kaukė

        tačiau rankos
        smaližės
        mane rastų
        Bulonė – Paryžius

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


91609. Dansu2007-07-31 16:24
Grakštu. Jaudina.

91735. mh2007-08-02 09:35
Ooo koks gilus žvilgsnis! Gyvenau Dvarčionių gatvėj sovietmečiu - taip ir yra. "Iš Genujos" - malonumų malonumas.

91748. Grebo2007-08-02 10:47
Kodėl visi subėgę į litmenio nuotekas, o talentingą žmogų nutyli?

91813. Gvntj2007-08-02 23:35
Kažkokios bendros gijos esama Milašius-Mačernis-Mosėnas-Musteikis. Grakštaus, kaip sako Dansu, liūdesio, pridedu. Pagarba.

Rodoma versija 29 iš 29 
14:25:35 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba