ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2004-08-14 nr. 712

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

SIGITAS PARULSKIS. Teta Viktorija, miegas ir kitos moterys (117) • GINTARAS BERESNEVIČIUS. Chaosas (52) • KASPARAS POCIUS. Vasara (Euro)Lietuvoje (8) • EUGENIJUS ALIŠANKA. Poezija (2) • YVETTE BIRO. Užeis tvanas... (1) • TOMAS KAVALIAUSKAS. Re: "Žuvę" (19) • SIGITAS GEDA. Vis toji Amerika (12) • AUKRISTĖ ŽAVELIŪTĖ. Vieno kambario pokalbiai (10) • JUSTINAS KUBILIUS. PalyginimaiVYGANTAS VAREIKIS. Artimųjų Rytų alternatyva (8) • JONAS TRINKŪNAS. Periklio mieste (43) • CHANOCH LEVIN. Pretekstas atkeršyti (1) • El (8) • Melampyrum – kupolinės žolės (3) • MICHAIL ZOŠČENKO. Baisus pasaulis (3) •

Vis toji Amerika

SIGITAS GEDA

[skaityti komentarus]

iliustracija


Tęsinys. Pradžia Nr. 23

2002

Esama ir visai polinksmių istorijų

Šiaip jau Plūgas yra labai gero būdo, bet ranką turi kietą. Ir kas jam šįsyk užėjo.

Milucienė buvo namie. Viena. Plūgas nespėjo pravert durų, ana šoko jam į akis. Kaip katė.

– Tai tu čia kalčiausias, kad mano vyras kasdien užsipylęs!

– Aš kalčiausias? Ir dar akis lupi!

To jau buvo per daug. Viena ranka pasiguldė Milucienę ant kelienio, o kita atplojo...

Teisme Milucienė parodė užpakalį – buvo visas mėlynas. Net pajuodijęs. Ir šlaunys...

– Tai vyras jai, gyvatei, atplojo. Kap aš užajau, jau mėlyna buvo...

– O iš kur matei, kad mėlyna?

– Akis tai turu! Aš matau, kas anon pusėn Nemuno, o kad čia nematytau...

Susipeikštė

"Anon pusėn Nemuno" buvo viena parduotuvytė. Jonas vis imdavo Liusę, Liusė ten turėjo "pamačnykę". Toji ėmė ir –

– Susipeikštė! – sako Danas.

– Ką tai reiškia – susipeikštė?

– Nežinau, mes visi taip sakom.

Išsiaiškinom, kad gali būti nuo "susinešė ir susipeikė". O toliau?

– Tadu pastatė savo kioskelį ir ėmė viską pigiau pardavinėt.

– Konkurencija?

– Taigi. Ir vėl susipeikštė.

Pasirodo, miestely būta lyg ir bendro šulinio. Kas pasisemia, tas geria. Č. nusipirko parduotuvę, žemę.

– Jeigu teritorija mano, tai ir šulinys mano!

Uždėjo stogelį, apkalė ir pakabino spyną.

– Dabar jau su visais susipeikštė!

Mano vaikystės miesteliuose būdavo, regis, po trejetą bendrų šulinių: šventoriuj, kapinėse ir miestelio aikštėj. Jie buvo savotiškai neliečiami, lyg ir žmonių solidarumo ženklas.

– Gerk! Vanduo tai iš po žemių. Visų vanduo...

Dabar jau taip niekas nemąstys. Mačiau namą Žaliakalny, kur labdaros fondo direktorius, panašus į Dobroliubovą, privatizavo laiptus dviaukščiam name. Viršutiniai gyventojai laipioja kopėčiom pro langą. Dar ir šuniuką turi įkelti.

Visi, kas gyvas, ėmė ir susipeikštė.

Kokių trejų metų bamblys išlėkė priešais mūsų mašiną ir bebėgdamas trenkėsi pilvuku bei dantenom į šaligatvį.

– B-ė-ė...

Išbėgo močia. Ir mes susipeikštėm.

Laimė, pavyko nusigauti iki Trijų Ežerėlių. Išsimaudėm tarp geltonųjų lelijų. Viso susipeikštimo neliko. Girti vestuvininkai lėkė kaip patrakę, barstė vaikams saldainius Gailiūnuose ir Snaigupėj.

Yra čia tokia mada: jeigu ženijiesi, prisigerk ant piliakalnio. Mergos mojuoja, bernai dainuoja. Juodais ir raudonais kostiumais.

Kuo ne Turkija, kuo ne Sicilija?

Liepos 28, sekmadienis

Tie žalčiai, kėkštai!

Anksti ryte pamačiau – atskrenda į sodą obuoliauti kėkštienė, apsilaupiusi visa, nustekenta. Kapoja pūvančius obuolius. Rūgštelės mat!

Kai tiek pasiutusių patinų girioj.

O kitados sakiau: kekšiai yra visi kėkštai, nelabai man tie paukščiai. Bailiai ir plėšikai. Nebent žiemą snieguos būdavo gražu pažiūrėti. Baltame fone viskas gražiau atrodo. Taip bus ir pas dievulį...

Dar sykį – Pascalis

Nežinau, kurioj pastraipoj yra sakęs, kad "viskas yra žaidimas ir lošimas".

Suprastino šią jo nuotrupą, netgi ne jį, o jo nuotrupą, mūsų laikai. Paliko tik "žaidimas". Bet gyvenimas ar menas nuo to nepasidaro lengvesnis. Visokių yra žaidimų. Juoba lošiama įvairiai. Iki lošimo užstatant gyvybę. Kitų gyvybėmis.

M. Kundera, sakydamas "nepakeliama būties lengvybė", išsisuko l. gerai.

Mūsų "chebra" pasilieka sau tik lengvybę. Natūralu, kad į performansus įtraukta nusilengvinimo tematika.

Betgi: ar ne K. senelis sakė:

– Už tai turėsi atšikti!

Apie Šventraštį

Čia visai tinkama vartoti žodį "laiškas" arba "laiškai". Apreiškimai.

Paprastas laiškas yra tai, kas leidžiama per rankas arba paštu, kompiuteriu etc.

Horizontalus.

Apreiškimas – nuo Viešpaties, iš aukštybių.

Vertikalus.

Svogūnai leidžia laiškus atvirkščiai. Aukštyn nuo žemės. Ir žolės. Plg. Nėries "varputys laiškelį leidžia..."

Jūs esate savo gimdytojų laiškai. Ir – Viešpaties.

Apie išdavystes

Lietuvių (kaip ir kitų) didžiūnai ir kilmingieji, pradedant Vytautu D., baigiant naujalietuviais, tais, kurie iš bobų iškopė į kunigaikščius, po dešimtis sykių keitė kailį, išdavinėjo, perbėginėjo iš vienos pusės į kitą...

Iki tarybukų (plg. dipukai), kurie dabar išsikraustė į Ameriką.

Pirmieji, beje, ėmė bėgti socializmo stulpų vaikai ir anūkai. Dar prieš ketvirtį amžiaus. Dabar nė vienas jų nenori girdėti žodžio "išdavystė".

Vis dėlto jie nėra tokie patys, kaip bado ir skurdo vejami jauni žmonės, išvažiavę dėl to, kad Tėvynė pasirodė jiems pamote.

(Šventa Ona ir – alyvinio obuolio skonis burnoj.)

Ir – begalinis pasitikėjimas, kuris tykšta purslomis iš vakarykščio disidento burnos – per mano virtuvės tranzistorių...

Jis, jo tėvas, jo žmona, jo dukra, kuri jau amerikietė, jo posūnis, kuris jau...

Regis, visą gyvenimą eitų per kilimą.

Tuštybė, kuri tokius žmones laiko. Apsitriedimas – 80 šalių, kurias giriasi aplankęs.

Kuo ne Matas Šalčius?

Rezignacija

Įprasta klaust patarimo, bet žmonės niekad jų neklauso, o pačių patarėjų nemėgsta.

Nemokykit nieko! Tai žinoma nuo senųjų laikų.

Geriausias patarimas yra atjauta.

Žmogus – silpna ir arogantiška būtybė.

Viskas, ką daugelis pajėgia, – nuskriaust tokį patį. Įskaudinti, sužeisti iki sielos gelmių.

Lotas Korane (žmonėms, tautai): "Negi darysite šlykštybę, kurios nė vienas iš pasaulių jums nelėmė?"

Kitas vertimo variantas: "Nejaugi darysite (imsitės) tų šlykštybių, kurių nedarė nė viena iki jūsų gyvenusi tauta?"

(7 s., 78(80))

Geradarystės

Geri darbai veikia kaip savadarbis bumerangas. Kartais grįžta atgal, o dažnai – ne.

Visus gerus darbus reikia daryti labai šaltai ir su ironija.

Tai yra sėklos sniege.

Apie lietuvių poeziją. Idėjos

Pats laikas išleisti tokią lietuvių poezijos antologiją, kur būtų:

5 lietuvių (seniausios) dainos,

5 poetai, rašę lotynų kalba,

5 lenkų,

1 vokiečių (S. Dach),

1 rusų (J. Baltrušaitis),

1 prancūzų (O. V. Milašius).

18 pozicijų! + 5 lietuvių (iš XX a.).

P. S. Nudžiungu, kad sena mano idėja "5 lietuvių poetės" bus realizuota Frankfurto knygų mugėje. Kodėl nepabandžius ir šitos? Arba "Trumpo lietuvių eilėraščio", "Erotinio lietuvių eilėraščio" (?) antologijų, žinoma, išverstų į kitas kalbas.

Nostalgija

O, kad žmonės turėtų tiek tikėjimo, kiek tikėtasi pradžiose.

"Apims mūsų Viešpats kiekvieną daiktą savo išmanymu!" (7 s., 87 (89))

Neva (lyg, tarsi, nebent sau) eilėraštis

Babikės daržuose


Jei kur kada žalitvorėj, prie kopūstų,
pasirodo vyras – neilgtrukus
bus ir babikė. Viena, dvi, trys...
Jei viena su vienu, tai:
atstato sėdynę, įsiremia į strėnas,
kiša papus, staiposi,
neva šiaip sau, neva tarp kitko,
netyčia – sužvinga,
veja šuniuką, karvę ir katę šalin,
kad tik ilgiau pažibintų,
pašaudytų savo akytėm,
pilkom ir melsvom, jau nušutusiom,
o vis vien – skvarba, – duria,
skrebena visoms kaži kas
pačiam pilvo duburky.
Miežiai net šokčioja, ima loti
kopūstai, nujausdami vieną
bendrą, amžiną vasarinę ekstazę.
Kitos spokso iš tolėliau,
akiniuotos ir be sijonų.

(100 000 tiražu einąs laikraštis nėra vertas vienos išsinuoginusios moteriškės!)

Amžius ir darbai

A. a. E. Viskanta, Tolstojaus ir Boccaccio vertėjas, būdamas arti 100 metų guodėsi:

– Jaunas po 12 puslapių per dieną išversdavau, dabar – po 2 eilutes...

Tikra tiesa! Esu vertęs po 300, 200, 100 poezijos eilučių per dieną.

Kiti (prieš 25) girdavosi:

– Jei posmą per dieną išverčiu, tai jau gerai!

Dar: mieste mano norma l. sunkaus teksto būdavo 2 puslapiai, sodžiuj – nesunkiai padarau 4...

Kai užteks 2 eil., matyt, galas.

Jaunieji ganytojai Lietuvoje

1) studijuoja, baigia seminarijas,

2) gauna įšventinimus ir parapijas,

3) pridirba mergoms vaikų,

4) tada sukyla prieš celibatą ir visą Katalikų Bažnyčią,

5) bėga į Ameriką,

6) rašo grasinančius laiškus, reikalaudami atiduoti jų turtą.

Jaunųjų pasišventėlių krachas.

Liepos 29, pirmadienis

Iš beveik nesuprantamų papročių

Jeigu kas nors serga ir miršta, pavyzdžiui, kieno žmona ar vyras... Visi užjaučia, išgyvena. Tuo tarpu vos vienas(-a) miršta, tie patys žmonės pasiunta ieškoti jam... poros.

Taip nutiko mano a. a. tėvui, žmonos tėvui, jos seneliui...

Dabar tas pats teatras Vytautui.

Vakar ir sako:

– Nėr kada nuobodžiaut! Iš Druskininkų man veža ir veža kandidates...

– Jaunas?

– Kur tau! Mano amžiaus, bet 20 metų labiau susenusias.

Jis pats jau įpusėjo septynias dešimtis ir tris...

Mūsų krašte net šimtamečius senolius gerieji žmonės nori supiršti.

Matyt, tai iš kaži kokio seno kaip žmonija spektaklio. Susmirdęs gabalas.

Kitos bobos (čia gerai) perka butelį ir lekia pačios piršliuosna. Mano seserys jas vaikydavo.

Pas Gražinos a. a. senelį Kazimierą atvažiuodavo iš Panevėžio mašinėlėmis storos, raudonos dručkės. Šeštos ar septintos dešimties. Į gimines nekreipdavo dėmesio.

Nužvelgdavo niekinamai:

– Savininks yr?

Tuotarp – iš visų pašalių suplaukdavo žinios. Klausiamos, ko ten taip veržiasi, atrėždavo:

– O kiek tas senis dar trauks? Namai geri, žemė.

Mano tėvui tada (kai mirė motina) buvo 68. Kartais net raginamas "ženytis" graudžiai pažvelgdavo:

– Vaikeli, o ką aš su ja darysiu?

Keisčiausia, kad tuoju senių supiršimu užsiima ir mokyti žmonės.

Čia viskas būtų panašu į latvių priežodį:

– Mūsų reikalas apženyti!

Tenestovie dykas! Tegul girnos nemala tuščios!

Apie moteris

Mano kolegė, jau pensijoj, paskelbė šūkį:

– Jokios kontrolės iš vyrų pusės!

Tada įsimylėjo kitą vyrą. Tada pametė jį.

Įvarė klaiką ir savo vyrui, ir anai šeimai. Tiedu vos kapstosi iš depresijos.

O toji, o be kontrolės?

Vos nepalindo po mašina... Iš tiesų laisvės pasaulis yra įstabus stipriam žmogui.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


20611. Oxygen :-( 2004-08-16 12:07
S.G.- senatvinis marazmas.

20633. zemaitis2004-08-16 16:42
kazkuo T.V. velniskai neitiko S.G., o gal atvirksciai, varo dabar vienas ant kito, o greit mirt reiks.. Ir is kur tas sarkazmas, ta panieka? Ju geriau neklaust.

20638. simptomas Nr.12004-08-16 18:24
Kai rašančiajam dingsta lytinė galia, iš nevilties jis ima negražiai rašyti apie moteris.

20642. Bodlerenas2004-08-16 19:18
Jeigu Sigitui butu pavyke, liktu naturaliu kaimo troliu.

20657. S.G.2004-08-17 07:31
Sigito poezija: Daugiausiai visgi moteriškių dėl grožio čia aukojas ryškiai. Va tau ir droviosios lietuvės, kurių šaltybe vyrai skundžias! Saulėkaitoj kaip ant keptuvės puikuojasi ir svyla dziundzės, S.G.

20658. Blogio geles2004-08-17 08:31
T.V. NIEKUR ant S.G.nera `vares` (duokit pvz., jei yra atv.). Ir tuo viskas pasakyta.

20688. Palanga2004-08-17 20:03
Vis daugiau kultūros pažibų draugiškai priglaudžianti Palanga sveikina savo naują gyventoją - tą patį T.V. Su greitomis įkurtuvėmis!

20736. Kopų Liacija2004-08-18 18:32
Gerbiamam visų Sigitui bobiena kažkodėl neduoda.

20781. Tauragnas2004-08-19 10:28
Kiek čia daug neigiamų komentatorių... Nepatinka, neskaitykit, bet nebūtina purvais drabstytis. Visi labai protingi.

20786. Soprano to Oxygen2004-08-19 11:20
Tai ko skaitai, blyn. Varyk iš čia.

20807. 2 Soprano2004-08-19 16:52
Balsas sėda?

20881. naujasis dzukas2004-08-21 13:48
Dėl TV, tai priežastis labai aiški: SG junta beprotišką pavydą.

Rodoma versija 30 iš 31 
14:25:15 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba