ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2008-09-12 nr. 908

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

ANDRIUS MARTINKUS. Apie Karsaviną, Maceiną, Lietuvą ir bolševizmą (11) • -rv-. Sekmadienio postilė (121) • GIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ. Namas Tbilisyje (3) • W. G. SEBALD. Daktaras Henris Selvinas (3) • SIGITAS GEDA. Kalbančios pelės (64) • RIČARDAS ŠILEIKA. Druskos metamorfozės, arba morendo crescendo (3) • ZITA MAŽEIKAITĖ. Eilės (5) • INDRĖ BUTKUTĖ. Eilės (10) • ALEKSEJ CVETKOV. Meninis avangardas ir socialinis protestas (6) • GINTARAS BLEIZGYS. Gauruotasis pralaimi (30) • Su tarptautinio instrumentinės muzikos festivalio „Griežynė“ meno vadovu, folkloro grupės „Vydraga“ įkūrėju ir vadovu, kompozitoriumi ALGIRDU KLOVA kalbasi Juozas Šorys. Griežiant vydėti ir regėti (3) • PETRAS KAZICKAS. Vilniaus pakraštys, Olandų gatvė... (3) • MIGLĖ ANUŠAUSKAITĖ. Algimantas Jankūnas. Rudens gėlės (1) • buvau europoje mačiau vieną varną (449) • 2008 m. rugsėjo 19 d. Nr. 35 (909) turinys (20) •

Namas Tbilisyje

GIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ

[skaityti komentarus]

iliustracija
Saudados el Nasrah nuotrauka

Pabaiga. Pradžia Nr. 32

Į traukinį įlipom paskutinę minutę, nespėję nusipirkti bilietų. Palydovė užsirašė mūsų vardus, pavardes ir dingo iš vagono visiems laikams. Po kelių valandų snaudulio kelionės bičiulis Zurabas ėmė nuogąstauti, kad mums reikiamą stotį traukinys pravažiavo nesustojęs. Nusigavę ligi mašinisto įgulos, radome palydovę kažką švenčiančią su visu personalu. Toje vietoje pamaniau, kad verčiau jau gimti signifikatu, ne signifikantu. Mano jausmų atlasai, mano minčių gaubliai, mano pojūčių žemėlapiai. Mizantropiškos klajonės, įgalinančios rašmens nusikaltimui. Brūkšniai, virstantys randais.

Į kalnus važiavom antikvarine „Volga GAZ 24“, poroj vietų ji sugedo, o buvo naktis. Tik žinojom, kad yra keturios stotys kalnų regionams, iš kurių nelaimės atveju mūsų būtų atskridęs paimti malūnsparnis. Nors esu tikra – mums įsėdus, būtų sugedęs ir malūnsparnis, būtų tekę šokti su parašiutais. Vienu metu išsiskleidė tirštas rūkas ar debesis – nieko nesimatė, ir mes spėliojom, kaip vairuotojas jaučia kelią. Gal vidine akimi, kokias turi aiškiaregiai. Mirtinoje tamsoje pasiekėm autentišką kalnų vasarnamį aukštomis lubomis. Zurabo senelė nemiegojo, laukė. Viskas ten buvo tikra: apskritas valgomojo stalas su jiems įprastu natiurmortu – specifinis sūris, bulvės, pomidorai, naminis Kachetijos vynas. Židinys su įspausta data: 1901. Giminaičių tapyti paveikslai ant sienų. Namų altorėlis, nukrautas šventais paveikslėliais. Keistos formos kalendorius, iš kurio iškirptas apsinuoginusios moters kūnas. Palikta tik galva ir laiko skaičiavimo padalos. Lauke – į šulinį panaši vyno spaudykla ir kukurūzų kepimo namelis. Miegojau didžiuliame antro aukšto balkone, senovinėje lovoje, atvirame lauke, lietui lyjant. Beje, į vartus beldėsi nuotakų vagys. Sapnai buvo gilūs ir siekė Kaukazo tautų animacinius filmukus, matytus vaikystėje. Pabudau gana anksti ir žiūrėjau, kaip lašai varva nuo stogo. Polifoniškos jų jungtys, barškančios į būsimus mėnesius ir metus. Būrimas garsais. Čia, kalnuose, kažkodėl užsimaniau pasiklausyti Rachmaninovo koncerto Nr. 2. Aišku, banalu mėgti Rachmaninovą, bet tą koncertą jis parašė po kelerius metus trukusios kūrybinės krizės, iš kurios jį hipnozės būdu ištraukė žymus psichiatras Nikolajus Dalis. Jam ir dedikavo. Kalnai daug labiau už ankštas koncertų sales tinka tai muzikai.

iliustracija
Saudados el Nasrah nuotrauka

Kaimelyje palaidos lakstė kiaulės, mes net bandėme jas jaukintis, įkalbinėdamos statytis namus. Prie medžio iš dviejų kamienų vešėjo liaudies pamaldumas – čia buvo prinešta degtukų, aliejaus butelių, skatikų ir raštelių su malonės prašymais. Kalno viršūnėje mūsų laukė kapinės išgriautais antkapiais ir nuo žemės drebėjimo subyrėjusi cerkvė, iš lėto atstatinėjama vienišų darbininkų. Nuvirtusių paminklų angelai buvo panašūs į Bernardinų kapinių angelus. Pati kalno viršūnė man nepadarė jokio, net menkiausio įspūdžio; įsidėmėjau tik šaltį ir oro skylėtumą, kai pati sau atrodai negyva. Pievoje margavo per daug gėlių, tas vešlumas savaip gąsdino. Dangus buvo nesveikai mėlynas. Kai atsisveikinom su senute, mane apėmė gailus supratimas, kad matau ją paskutinį kartą gyvenime, neatšaukiamai bučiuoju jos vėsius skruostus (lyg tai būtų amžinybės atspaudas), visam laikui moju ranka.

Nuo kalno nusileidom sunkvežimiu, vadinamuoju sovietiniu gruzoviku. Atsitiktinai sustabdytas vairuotojas leido mums stovėti kėbule įsikibus pertvaros, vėjui švilpiant pro ausis; sužeistam mitologiniam vėjui, vienam iš keturių. Stojome senose cerkvėse ir vienuolynuose, ypač gerai pasijutau XI a. Nikorcmindoje, išsaugojusioje viduramžiškų pirštų šilumą akmens kalyboje. Šventyklose vogčia palikinėjau lietuviškas žymes. Juolab kad tarp daugybės ikonų ir šventų paveikslėlių nesunku įsprausti atviruką su Kryžių kalnu ar šv. Kazimieru. Jiems turėtų būti gera ten, kur sklendžia sijonai, skarelės, lyg akmens vijose susipina maldininkų ir prižiūrėtojų bruožai. Dagčių spragsėjimas ištirpdo privalomojo remontininkų desanto bildesį. Šunų ir kačių vados šventoriuose palaiko gyvąją šv. Pranciškaus dvasią. Dar cerkvė Kutaisyje arba Šv. Jurgio cerkvė, kuriose sugriežtintos taisyklės, uždrausta fotografuoti. Su tam tikros rūšies pasimėgavimu medžiojami taisyklių pažeidėjai. Tokių pat racionalių taisyklių siūlyčiau laikytis ir santykiuose. Neleiskime fotografuoti, nes yra pagrindo bijoti, kad nuo to gali išblukti mūsų freskos ir nukentėti maldos eiga. O meldžiamės juk visą laiką, be perstojo.

iliustracija
Saudados el Nasrah nuotrauka

Vynas Gruzijoje tiekiamas ąsočiais: geriamas kantriai kenčiant tostus, nelabai kvaišina. Vyną gerti reikia mąstant, atsidėjus filosofinei retorikai. Cinandalio regione esančiose vyno saugyklose, apdulkėjusiuose buteliuose laikoma svaigiausioji Gruzijos paveldo dalis. Aidūs vyno rūsiai, drėgmė, statinių pelėsiai, sukeliantys kūno geografijos aliuziją; virš jų – prezidento rezidencija, kurioje mūsų atsitiktinės ekskursijos metu ilsėjosi pats patriarchas. Saulėtas parkas su magnolijomis ir bambukais, romūs asilaičiai, vėsulinga ramybė. Iš arti įsižiūrėjau į bambukus: mokykloje mes taip visuotinai piešėm niekad neregėtas palmes, o juk tai faktinė klaida, jų kamienai visai ne tokie. Man rodos, tas klaidingas ir užkrečiantis pavyzdys plito per tarybinių knygų iliustracijas ar net filmukus.

Žvelgiu į kelionės nuotraukas – kokia vaikiška beprasmybė. Jose nieko nėra. Vien nesuprantama kalba pliurpiantys atšvaitai, kuriems tik labai mandagūs bičiuliai neliktų abejingi ir paaikčiotų etiketo labui. Nenufotografuoti jokie socialiniai reiškiniai, nesimato net miesto. Tik atskiros detalės, nesukeliančios jokių emocinių asociacijų. Beveik grupinį seksą astralinėje zonoje reiškiančios į vieną keturkampį sukimštos nieko bendra neturinčiųjų bendrijos. O ką bendro su miniatiūriniais nuotraukų narvais turi tie šilti pastatai – pilki, rudi mūrai, kakavos spalvos asfaltas, nuolat pypčiojantys automobiliai, pulsuojanti nakties gyvastis, šniokščiančių kiparisų aukštybė? Spalvingos baseinų mozaikos, kalnų kaktusų žiedai? Kur rytietiškas turgus, kuriame pardavėja su tokia nenufotografuojama meile pilstė mums sveriamus prieskonius į mažučius maišelius, o nežinia ką marmaliuojantys vyriškiai dovanojo rožių į plaukus? Kai prasidėjo karas, man atrodė keista, kad klausytojai skambina į radiją, jaudindamiesi, jog žiemą, jei rusai užsuktų dujas, jiems pasidarys... šalta. Žmonės Gruzijoje nėra tokie godūs, ieškantys sau naudos. Jie parodė mums širdį, nuogąją gyvenimo apstybę.

iliustracija
Saudados el Nasrah nuotrauka

Namas Tbilisyje, į kurį vargu ar sugrįšiu. Su balkonų mediumu. (Juodaplaukiai vaikiai naktį į juos mėtė akmenukus, norėdami pasikalbėti. Koks natūralus aplinkos seksualizavimas, jaunatviškai nekaltas.) Su tykiais tikro rašytojo kambariais, saugančiais knygų raktus ir prašalaičių kinestetiką. Su daugybe nesuprantamų raštelių, užkištų už kaimyno durų – telefono sąskaitų, šaukimų į teismą ar kariuomenę, mirties ar meilės liudijimų. Prieš atvažiuodama čia lyg tyčia pamačiau, kaip architektas vienoje konferencijoje demonstravo Tbilisio namus. Skaidrės virto užuomina, kad užkeikimai egzistuoja. Kažkodėl man atrodo, kad tarp tų skaidrių buvo jis, tas pats namas neįsidėmėtoje gatvėje. Pasitikiu architektų kortomis, sapnų logika, regimaisiais miestų ženklais. Kuriame nors iš ateinančių gyvenimų norėčiau jame gimti.

Kai naktimis einu šaligatviu, kuriuo tu taip dažnai vaikštai dienomis, naiviai tikiu, kad batų padais liečiuosi bent prie tų nieko nebežyminčių pėdų dulkių.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


131529. AišV2008-09-17 16:11
kažkokia impresija su spyruokle. Arba kažką išduodi, Giedre, arba save išduodi. Matyt, gal, suprask, tipo, dėl pačios kelionės - kuri niekada nebus nenuostabi.

131665. Grebo2008-09-19 01:48
Nesuprantu, kas tas “kažkas” ką išduoda... Kaip nesuprantu, kodėl Rachmaninovą klausytis – banaluL Tekstas man labai gražus, dėl “spyruoklės” sutinku, dabar galvoju sau, kad man labai patinka tekstai su “spyruoklėm”. Jos nebūtinai turi linguoti-amortizuoti kaip lovose, bet... jos gali įveržti laiką, kai nėra baterijų “duracel”, ar kaip jos ten

131843. aš tave myliu 2008-09-20 17:23
Tai apie ką rašinys, alio? Apie mylimas dulkes? O Gruzija kuo čia dėta. Toks įspūdis, kad sumanymas buvo šioje trilogijoje į kiekvieną dalį įdėti po dedikaciją KAŽKAM LABAI SVARBIAM. Gal ir galima taip rašyti.Nieks nedraudžia. Bet geriau jau tada kaip Gytis Umbrasas - tiesiog sukurti instaliaciją "Aš tave myliu" ir nepainioti į tai Gruzijos. Visi žino, kad dažnai rašoma iš meilės, o itin dažnai - iš nelaimingos. Bet ar būtina apie tai deklatuori kiekviename kūrinyje? O tokia faina mergička buvo. Ir nupušo.

Rodoma versija 36 iš 36 
14:25:10 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba