ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2008-09-12 nr. 908

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

ANDRIUS MARTINKUS. Apie Karsaviną, Maceiną, Lietuvą ir bolševizmą (11) • -rv-. Sekmadienio postilė (121) • GIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ. Namas Tbilisyje (3) • W. G. SEBALD. Daktaras Henris Selvinas (3) • SIGITAS GEDA. Kalbančios pelės (64) • RIČARDAS ŠILEIKA. Druskos metamorfozės, arba morendo crescendo (3) • ZITA MAŽEIKAITĖ. Eilės (5) • INDRĖ BUTKUTĖ. Eilės (10) • ALEKSEJ CVETKOV. Meninis avangardas ir socialinis protestas (6) • GINTARAS BLEIZGYS. Gauruotasis pralaimi (30) • Su tarptautinio instrumentinės muzikos festivalio „Griežynė“ meno vadovu, folkloro grupės „Vydraga“ įkūrėju ir vadovu, kompozitoriumi ALGIRDU KLOVA kalbasi Juozas Šorys. Griežiant vydėti ir regėti (3) • PETRAS KAZICKAS. Vilniaus pakraštys, Olandų gatvė... (3) • MIGLĖ ANUŠAUSKAITĖ. Algimantas Jankūnas. Rudens gėlės (1) • buvau europoje mačiau vieną varną (449) • 2008 m. rugsėjo 19 d. Nr. 35 (909) turinys (20) •

Eilės

ZITA MAŽEIKAITĖ

[skaityti komentarus]







          Tas Mockapetrės aguonas
          pasėk mojaus mėnesį
          orarykštei šviečiant.
          Žydės raudonai, geltonai, mėlynai,
          juodai, bėrai ir žilai.
          Iškulsi visas daikte,
          niekam jų nedalysi.

          Per kaitrą
          saują šūstelėsi į šulnį,
          ir vanduo neužtrūks.




          Per ašarinį
          peleninėj dienoj
          pasigremši iš po slenksčio žemių,
          į skepetos kampą supilsi,
          vaškuotu siūlu drūčiai suriši,
          laikysi tamsoj.

          Prireikus pašildysi
          ir tversi prie diegliaus.




          Nerodyk į dangų pirštu – Dievui akį išdursi.
          Žvaigždžių neskaityk – savos neteksi.
          Nespjaudyk į ugnį – anam sviete karštą akmenį lieši.
          Kojų nesupk – nelabasis užsės.
          Drabužio ant savęs neardyk – razumą išardysi.
          Nežargstyk po medžius – nužargysi, ir nudžius.
          Nemazgok veido muilu – gražumą prarasi.
          Suktu siūlu nerišk skaudamo piršto – dar labiau suks.
          Valgydama neik į tvartus – peles suvesi.
          Nieko neduok per tvorą – skalsą išduosi.
          Nerankiok sumazgiotų raištelių – ligą parneši.
          Vakare nežiūrėk į veidrodį – be laiko pasensi.
          Mokyto klausyk – pati tokia būsi.




          Rūko stori diedai,
          putlios bobos
          verčiasi tumulais pro visokias užtvaras,
          siaustosi palaikėm drapanom,
          taikos įlįst pro duris,
          grūdasi prie langų,
          žiūri vidun didelėm akim,
          kažką žiopčioja.

          Nestovėk prie lango –
          pagrobs rūko boba,
          supašys kaip vilną,
          suverps lyg kamino dūmą,
          išaus savo Miglai vestuvių marškonį.

          Kur aš kitą tokią berasiu.




          Kada man duonos iškepsi, vaikeli?
          Kad krosnis pairus,
          ten sielos apsigyveno.

          Moliu užglaistyk plyšius,
          skujine iššluok,
          kačerga peržegnok.

          Kad miltų nėra –
          girnapusės palei slenkstį.
          Aitvarą prisimonyk – primals.

          Kad raugas pasenęs.
          Kubilą mesk vandenin,
          ir atgis.

          Kad kepalo nėr kuo įšaut.
          Ližės – muziejuj.

          Kad tik tiek būtų bėdos, vaikeli,
          kad tik tiek būtų bėdos.




          Rutina – prancūziškai takas,
          per gyvenimą numintas.

          Toks tiesus:
          nuo trobos iki tvartų,
          nuo tvartų iki kluono,
          iki šulinio, kūdros,
          atgal į trobą.
          Pavasarį baltas nuo vyšnių žiedų,
          žiemą pelenuotas,
          toks suplūktas, kad po lietaus
          ilgai telkšo balutės,
          niekas neauga, nors žemė derlinga.

          Tikriausiai matomas net iš aukštybių –
          mano tėvų ir senelių takas.

          O mano žolėtas takelis
          kažin ar pavirs rutina.




    Kaip nueit į Dubinyką?


          Pro Gugutį,
          čiobrelių taku,
          Merkinės kalnan,
          ciesiai dešiniu keluciu,
          pro Jaujabalį,
          kur mano tėvulio viksvynė,
          per lepeškynus,
          smiltyną,
          kreivapuše jau mano laikais apsodintą,
          tadu – eglių suspaustu ravu
          per Duburį
          (po ankslio šaknim – alavinis kupkelis,
          o vandens gardumas, Dzievuli!).
          Pro laukus
          (cik vėjas ten dabar sėja ir pjauna)
          ir – kaimas.

          Kokis ty dar kaimas –
          kelios pirkaitės,
          ir tos – miesčionių.

     

    Kultūros kalendorius
    nuo 2011 m. Sausio

    PATKPŠS

     1 2
    3 4 5 6 7 8 9
    10 11 12 13 14 15 16
    17 18 19 20 21 22 23
    24 25 26 27 28 29 30
    31  

     1 2 3 4 5 6
    7 8 9 10 11 12 13
    14 15 16 17 18 19 20
    21 22 23 24 25 26 27
    28  

     1 2 3 4 5 6
    7 8 9 10 11 12 13
    14 15 16 17 18 19 20
    21 22 23 24 25 26 27
    28 29 30 31  

    Nuorodos


    Kultūros diskusijų forumas,
    Kultūros vartai,
    Kultūros institucijos,
    Meno galerijos,
    Meno bankas 
    DAILĖ“, „VILNIUS“,
    7 MENO DIENOS“,
    ŠIAURĖS ATĖNAI“,
    LITERATŪRA IR MENAS“,
    NEMUNAS“,
    UŽUPIO ŽURNALAS
    Lietuva internete

     

    Skaitytojų vertinimai


    131622. grazu2008-09-18 12:53
    pagaliau pradejo spausdinti poezija...

    131666. Grebo2008-09-19 01:53
    Va ir nežinau, abejoju, kažkokia dirbtina archaika šiuose eilėraščiuose, gal man taip atrodo. O Butkutės “timsras” “Paliose” man natūralus.

    132008. rb2008-09-21 19:27
    tai čia, vadinasi, poezija?

    132074. pl :-) 2008-09-22 11:26
    Puiku, nepalyginamai puikiau už Butkutę. Nėr net ko lyginti

    140622. Audrone2008-12-02 12:17
    nuostabi poezija...nuostabi...visur emiau ieskoti knygu, bet nauju nera, reiks ieskoti bibliotekoje.

    Rodoma versija 36 iš 36 
    14:25:09 Jan 31, 2011   
    May 2008 Sep 2013
    Sąrašas   Archyvas   Pagalba