ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2010-03-19 nr. 981

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

RAMUNĖ BLEIZGIENĖ. Pasaulis, kuris nesibaigia (7) • GIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ. Plačiai atmerktos moksleivių akys (15) • SAUDADA. Džihadas: iš meilės Dangui ar duonai ir datulėms?DAINIUS JUOZĖNAS. Madagaskaras Paryžiuje (4) • JURGA ŽĄSINAITĖ. Pikulo laiškai (7) (14) • RIČARDAS ŠILEIKA. Aktualijos (3) • -lj-. Penki sakiniai apie mūsų kalbą (2) • SIGITAS GEDA. Dainos, kurių išmokė motina (8) • GILBONĖ. Gerai, kai šąla (23) • AUDRA BARANAUSKAITĖ. Eilės (13) • RAIMONDA JURČENKIENĖ. Eilės (1) • RŪTA JAKUTYTĖ. ProzaILONA JANULIENĖ. Paukštis (10) • GINTARĖ ADOMAITYTĖ. Iš sodo – į pokylį (1) • MARIUS PLEČKAITIS. Prie kulkosvaidžio – Limonovas (2) • GIEDRĖ STUNŽĖNIENĖ. Gimtosios kalbos reikšmė asmenybės ugdymui (16) • DONALDAS STRIKULIS. Atviras laiškas Lietuvos žurnalistams (1) • rašyti galima visiems? OK. (805) •

Plačiai atmerktos moksleivių akys

GIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ

[skaityti komentarus]

Jau antrus metus skaitau Jaunųjų filologų konkurso darbus – moksleivių prozos bandymus. Džiaugiuosi, kad nors tokiu būdu nesu visiškai „atitraukta“ nuo mokyklos, kuriai jaučiuosi skolinga, kad ir dividendais. Nesugalvoju nieko kito, kaip tik pasiūlyti paaugliams skaityti Rainerio Marijos Rilkės „Laiškus jaunam poetui“ – ten išdėstyta viskas, kas reikalinga norinčiajam rašyti. Šią lektūrą kadaise man irgi pasiūlė mano mokytojas lituanistas.

Pernai gavome nemažai darbų su paantrašte „romanas“, nors žanro požiūriu tai buvo jokie romanai. Be abejo, rašančiojo didybės pojūtį kursto leidyklų rinkodara. Šiemet tokių jau mažiau, gal dėl to, kad aptarimuose švelniai pasišaipėme iš „atvirumo rinkai“. Mokytojams kalbėjome, kad reikėtų skatinti moksleivius atsisakyti ambicijų į tą žanrą, mat jis neadekvatus jų galimybėms. Vaizduotė paauglystėje dar labai chaotiška; neįmanoma organizuoti meniškai brandaus gyvenimo atspindžio. Visi fantastikos žanro bandymai – klišė prie klišės. Na, ką padarysi, fantastikos tradicija turi savo archetipus, ir čia jau sunku beišgalvoti ką nors naujo. Norėdami sutverti prozos kūrinio struktūrą (kurią dar itin sunku suvaldyti), jie gelbėjasi skambių citatų epigrafais, kurie tėra tuščias balastas ir niekaip nepavirsta intertekstu. Su buitinio realizmo įkarščiu imamasi nagrinėti socialines temas, savo kuriamiems personažams kažkodėl suteikiant svetimus, nelietuviškus, sakyčiau, netgi kvailus vardus. Tačiau jau sėkmingai atkartojamas „Almos litteros“ išpopuliarintas H. Ullrich knygų mergaitėms modelis – kai kurias santykių istorijas drąsiai galima siūlyti leidyklai ir tikėtis Metų paauglių knygos apdovanojimo. Tenka konstatuoti, kad rašyti vaikai mokosi ne iš geros literatūros, o iš prastų filmų ar serialų, rodomų per televiziją (abituriento aprašomi Lietuvos partizanai, kaip pastebėjo kolegė, kalbasi Melo Gibsono frazėmis) – jeigu ne iš kompiuterinių žaidimų. Ir tai labai ydingas būdas, nes paauglystėje kaip tik baigia formuotis estetiniai kriterijai; vargu ar vėliau įvyks kokios nors korekcijos, žyminčios popkultūros reproduktyvumo ir originalios kūrybos takoskyrą.

Neįmanoma nepastebėti, kad moksleiviai renkasi gana aštrias, dramatiškas temas, savo veikėjus priverčia patirti didelių išbandymų. Tai labai natūralu, nes atspindi jų amžiaus tarpsniui būdingą troškimą emociškai atsiskirti nuo tėvų ir mokyklos, sulaukti iniciacijos į suaugusiųjų pasaulį, peržengti tą svarbią ribą tarp bendruomenės ir individualumo. Tokios temos kaip narkotikai, alkoholizacija, savižudybė, beprotnamis jiems vis dar atrodo romantiškos. Ir taip tikriausiai turi būti. Jos beveik visais atvejais nepatikrintos patirties (arba menkai patikrintos, tačiau ta empirika jie ypač didžiuojasi), todėl kiek vyresniam skaitytojui sukuria komišką efektą. Fiktyvus susidorojimas su tėvais reiškia perkėlimą (rašto lygmenyje jie dėsningai kaip nors žiauriai nužudomi, propaguojant, beje, pačias kilniausias gėrio idėjas, kurias įgyvendina kokie nors lėkšti „teigiamieji“ veikėjai, privalantys „atkeršyti“) – rašymas yra valingas fantazijų įgyvendinimas. Našlaičių tema neatsitiktinė – gali būti, ji išduoda neįsisąmonintą vaiko troškimą, kad tėvai jį vis dar besąlygiškai mylėtų, tačiau jau vyniotųsi bambagysles. Aprašydami savo pirmuosius lytinius išgyvenimus (net jei jų ir neturėjo) paaugliai tarsi praneša pasauliui, kad jaučiasi subrendę. Berniukai mėgsta vaizduoti smurtą, šaudymą. Mergaitės – patinėlių asistavimo judesius, grožėjimąsi savimi kaip jų adoruojama būtybe. Aišku, tai labiau psichoterapija, ne literatūra.

Dar šiek tiek apie technines blogybes: daugybė gautų darbų nesuredaguoti, netvarkingi, neišlygintomis paraštėmis, sumakaluotomis pastraipomis, su rašybos klaidomis – argi raštingas žmogus, pretenduojantis į maksimalų mokyklinio egzamino įvertinimą, gali taip rašyti? Netvarkingumas, žinia, yra dažna kuriančiojo savybė, tačiau tokius tekstus sunku skaityti – norėtųsi, kad jie nors šiek tiek atitiktų knygos kultūrą. Prie kiekvieno darbo nurodyta neva moksleivį konsultavusio mokytojo pavardė, bet ji nedaro garbės, jeigu rašto darbą tokiu pavidalu leidžiama siųsti į respublikinį filologų konkursą.

Po susitikimo negaliu užmigti – vis galvoju, ko svarbaus nepasakiau, ko pakankamai nepagyriau, ko „nepaspaudžiau“: tarsi sapne slenka vaikų veidai ir akys, plačiai atmerktos, naiviai trokštančios įvertinimo, kurio ir mes andai taip troškome. Talentas yra labai sporadiškas daiktas, jis sunkiai suderinamas su moksleivišku stropumu ir pirmūnų ordinarumu. Jį nelengva kritikuoti, jis greitai praauga vertintojus; jis nepaslankus net premijoms. Kadangi vertiname ne darbštumą ir ne pastangas kuo geriau atlikti užduotį, o kūrybingumą ir filologinį teksto jausmą, moksleiviškos prozos varžytuvės nėra panašios į mokslo ar sporto pasiekimus. Tarp moksleivių ieškome savųjų, kad galėtume juos atpažinti – iš akių ir iš tekstų.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


187279. v.2010-03-23 20:02
liuks tekstas - .su analitika ir sirdagrauza. su meile ir neganda...

187312. Visai2010-03-24 09:01
Visai nenorėčiau, kad mano vaiko tekstą skaitytų Kazlauskaitė.

187386. o as2010-03-24 14:00
o as noreciau, kad Kazlauskaite imtu ir mane paskaitinetu.

187476. XYZ :-) 2010-03-24 23:44
Malonu skaityti, kai parašyta tai, ką rašiusysis pergyveno ir apmąstė.

187647. yes2010-03-25 21:05
yes

187913. manau,2010-03-27 12:15
jog tikrai geriau, kad moksleiviai mokosi rašyti iš TV serialų ar `pulp fiction`, nei iš migdančios, nuobodžios, hemoroidinės dabartinės lietuvių literatūros. Geram TV seriale nors yra dinamikos, o tautinė literatūra galėtų didžiuotis, jei jos puslapiuose kada nors atsirastų dialogai verti "Sopranų" ar "Šešių pėdų po žeme"...

187932. xX2010-03-27 16:53
nesuprantu, ką tokie konkursai duoda dalyviams? Kažkokia socialinė masturbacija, toto terminai sakant - mažai jausmo, daug technikos. Nojau, paaiškink.

187935. Ak2010-03-27 18:03
Man įdomiausia, kad Kazlauskaitės kolegė pastebėjo, jog vaikų aprašyti partizanai kalbasi Melo Gibsono frazėmis. Ale reik gerai įsikirsti į visus tuos filmus bei serialus su Melu Gibsonu, kad visa tai atskirtum! Vadinasi, kolegė sėdi prisiklijavusi prie teliko, nes ten yra kai kas įdomesnio, nei partizanų prisiminimai? Kolegė, matyt, yra Lietuvių lit. ir tautosakos instituto darbuotoja. O tokia ponia ar pana turėtų būti išsilavinusi, ir jau metuose... Bet kodėl ji dėl Melo Gibsono miršta lyg kokia paauglė nykiais vakarais, neatsitraukdama nuo TV ekrano? Tikrai įdomios detalės. Pasakyk, kas tavo kolegė, ir aš pasakysiu, kas tu.

188085. nojus2010-03-28 22:36
Jau pamiršau, kas ten rašoma. Bet manau nereikėtų draskyt autorės. Gal ji gavo tokią nemielą užduotį. Gal ji įpareigota apdainuot konkursą. Gal ji visai jauna, ir viską ima į širdį. Sakyčiau, jei nepatinka, jei niekas neužkabina, galima praleist. Galima reikštis ten kur yra su kuo ginčytis. Laikrašty turi būti visko. Ir reikia džiaugtis, jei tarp šūdo galima rasti ir gerų dalykų. Nors tai rašinys iš tiesų daugiau mokyklinei publikai.

188182. jo2010-03-29 21:14
kad "ak` labiau mirsti del to Gibsono nei autore :)

188186. xX2010-03-29 21:29
prašiau tik paaiškinti tavęs, Nojau, o tu ėmei ir pasiaiškinai.

188208. xX2010-03-30 07:56
nėra taip paprasta apsimesti kitu, AišVas kiek kartų bandė - nesėkmingai. Nickas, pasirodo, toli gražu ne kaukė.

188254. AišV2010-03-30 13:18
ne tik Aišvui, bet ir kitiems sunkiai sekasi.

188258. AišV xX`ui2010-03-30 13:37
na ir pirstelėjai čia, xX`e. Paprastai imant. Kokį easy-pussy romanėlius, Hemingvėjų ar Remarką, -- gal parašom tų tipų biografijas? Aha. Šiaip, Aš turėjau vaizdus apie juos, kol neteko pasidomėti tikromis biografijomis. NESUTAPO. Kaip tokį reiškinį apibūdinti - kaukės? kūryba? anomalija? slaptasis sąmokslo veiksmas? ... ? ... ?.

P.S. Siaubas, kaip Tavęs Aš pasiilgsiu. Cepelinų irgi noriu.

188278. cc2010-03-30 16:08
Man visai patiko G. Kazlauskaitės apibendrinta jaunųjų filologų darbų recenzija.

Rodoma versija 21 iš 22 
14:23:21 Jan 31, 2011   
Jan 2010 Jan 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba