ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2007-06-23 nr. 850

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

ANDRZEJ ROMANOWSKI. Pomirtinės paskutinio karaliaus kelionės (15) • KĘSTUTIS NAVAKAS. Vinis (114) • -gk-. Sekmadienio postilė (1) • ANNE ATKINS. Liaudiška šneka juk nebūtinai keiksmai? (7) • JONAS GRIGAS. Kaip žmogų veikia elektromagnetiniai laukai (24) • SIGITAS GEDA. Simonas Išmintingasis-Varlys (7) • RITA PILKAUSKAITĖ. Šurmuliuojanti kasdienybė (2) • GUILLAUME APOLLINAIRE. Devyneri tavo kūno vartai (18) • VLADISLAV CHODASEVIČ. Žmogaus pokalbis su pele, kuri graužia jo knygas (1) • CASTOR&POLLUX. Verba de verbis (22) • LAIMANTAS JONUŠYS. Žmogus be savybių prieš savybes be žmogaus (4) • Su tuometiniu moksleiviu, istoriku, Valstybinio Kernavės archeologijos ir istorijos muziejaus-rezervato darbuotoju JONU VITKŪNU kalbasi Saulė Matulevičienė. Iš Rasos švenčių Kernavėje istorijos (5) • JURGA MOCKEVIČIŪTĖ. Dėl palmės rojuje. Nuotykiai Al-qahyro (14) • MARIUS MACEVIČIUS. Eilės (13) • kaukst kad net ziezirbos pasipyle is akiu (650) • o briedų briedai! abriedai. abrėdukai tikri :)) :)) :)) (692) • 2007 m. liepos 7 d. Nr. 25 (851) turinys (44) •

Simonas Išmintingasis-Varlys

SIGITAS GEDA

[skaityti komentarus]

iliustracija

2005

Savižudžių sielos

Kun. A. Saulaitis, paklaustas, kaip Dievas reaguoja į savižudžius, atsako:

– Dievas sutrinka.

Pasak jo, sutrinka ir savižudžių sielos:

– Jos čia keliasi aukštyn, čia leidžiasi žemyn. Taip ir klajoja.

Mažų moterų misija

Mažosios moterys sukurtos meilei. Kas pirmas tai pastebėjo?

Prezidentas Aleksandras Stulginskis

Iš jo esu įsidėmėjęs vieną sakinį: „Nieko nėra sunkaus, jei tarnaujame kilniai idėjai.“

Buvo gimęs 1885.II.26 Kutalių k., Šilalės r.

Ši mintis (cituotoji) užrašyta atviruke iš Vladimiro kalėjimo po karo. Trys (ar keturi) pagrindiniai jo nuopelnai:

1) subūrė tautą Piłsudskio okupacijai pasipriešinti;

2) nepabėgo iš Lietuvos į Vokietiją 1940 metais (o galėjo), slapstėsi Kretingoje;

3) po karo atvykęs į Kauną bandė suburti žmonių grupę rusų okupacijai pasipriešinti;

4) garbingai iškeliavo į kaliūzę, 1952 metais nuteistas 25-eriems...

Paleistas po Josifo gaišties (1954-aisiais). Porą metų genėjo obelis soduose... Labai panašų į jį žmogų, genėjantį sodus prie Lazdynų, esu regėjęs... Mirė 1969 metais.

Nežinau, ar tai buvo jis. Ko gero, panašus. To meto (Smetonos laikų) inteligentai nešiojo panašias barzdeles, panašiai kalbėjo ir šypsojosi.

Tuo metu išties gyvenau Lazdynuose (1969–1975).

1957–1959 metais jis dirbo Vytėnų sodininkystės ir daržininkystės bandymų stoties vyr. moksliniu bendradarbiu.

Prezidentavo prieš Smetoną.

Gyvenimo geismas

Prisimenu, kad vienas žmogus buvo parašęs pjesę panašiu pavadinimu. Tada nelabai supratau, ne itin man patiko.

Man regis, tas geismas ateina po didelių netekčių, ligų, sukrėtimų, askezės.

Ūmai pajunti, kad trokšti visko: valgyti, gerti, vaikščioti, pirkti naujus daiktus (tegul ir niekučius), dirbti, žavėtis, taisyti tai, kas taisytina. Keisti ir keistis.

Miegligė

Rusiškai dar geriau skamba – „спячка“. Žmogus iš niekur nieko pradeda labai ilgai miegoti. Tris dienas, savaitę, mėnesį. Keliasi, vaikšto, vėl atsigula, miega... Ilga lunatinė būsena. Mylisi, valgo...

Gydytojai tą fenomeną nelabai gali paaiškinti. Tie, kurie nežino, kas dedasi, apimti siaubo.

Svarbiausia – nieko neklausti, nes tasai miegius gali pripaistyti baisių dalykų.

P. S. Kiti aiškina, kad jokios miegligės nėr, žmogus vartoja vaistus. Nuo kvailumo...

Imago

Amžiaus (XX) pradžioje daugelį poezijų paveikusi gryno vaizdo ir įspūdžio teorija.

Rusijoje – imažinizmas. Juo žavėjosi kad ir jaunutis S. Jeseninas, Ispanijoje – J. Jiménezas. Lietuvoje – J. Kossu-Aleksandravičiaus „Imago mortis“ (1934).

Vaizdas, traukiantis savaime. Turįs savo „magiją“, paslaptį, bent jau savaip veikiantis.

Mane „veža“ –

KATINAS, MIEGANTIS LELIJOSE.

Arba – tarp mėlynųjų irisų.

Birželio 17, penktadienis

Vasara prie Neries


        Nuogaliai pro žalius lapus
        Jau glosto moterų papus,
        Kiti – dar tamsėlesniuos plotuos
        Sau rausias, lyg vilties ieškotų.

P. S. Vienądien kaktomuša susidursi su tuo, ką esi užgyvenęs.

Lagerių tema

Viename iš savo rašinių apie davatkų (ir rašeivų) mylimą kunigą esu parašęs, kad jis išties geras kunigėlis, bet lageryje gelbėjosi prižiūrėtojams pakišdamas lašinių bryzą, kad gautų lengvesnį darbą ir „bušlaną“. „Pridurku“ jį pavadinau ne aš, o a. a. Antanas Miškinis...

Rašau dėl to, kad esu gavęs pylos nuo ūmai sukrikščionėjusių komunistų...

Bušlanas – „bušlatas“, jūreiviška striukė, vatinukas, ta pati „fufaikė“.

Išnoko metas svarstyti emigraciją, tremtį, rezistenciją... Kas gi toji „tylioji“ ir „atviroji“?

Prisitaikymas ir grynas kvislingizmas (apie tai L. J., „Literatūra ir menas“, 2005.VI.17).

Iš A. Miškinio laiškų broliui: „Mūsų sąlygomis viskas vyksta žmogaus pažinimo atžvilgiu daug paprasčiau, nuogiau negu įprastame gyvenime. Tačiau vis dar tebetikiu, kad žmogus yra iš Dievo, nors dažnai baisiai sugyvulėjęs. Tatai dar duoda norą gyventi, taisyti save ir daryti įtaką kitiems.“

Broliui, be abejo, Motiejui, garsiam vertėjui ir rusų literatūros tyrėjui.

Jau buvo pasibaigę laikai, kai, pakartojant K. Binkio dvieilį –


        Ten pakrūmėj vienmarškinis
        Eiles rašo A. Miškinis.

Toliau pacituosiu L. J. (apie išbandymus, menančius tuos, kuriuos patyrė Jobas).

„Niekur tu nepasidėsi, žmogau, be tikėjimo ir vilties, o malonė – Dievo rankose...

Fizinė kančia, alkis, šaltis, mirties ir kančios baimė nebuvo jau tokie nepakeliami dalykai kaip dvasios prievarta, kurią teko patirti iš savųjų. Ši prievarta tiražavo groteskiškus monstrus, tokius kaip tremtinys – kagėbistas, politinis kalinys – komunistas, vaikų poetas, metantis granatą į partizanų bunkerį...

Šios lygtys, primestos saviškių, nebuvo lengvesnės spręsti už primestas svetimų.“

P. S. Taigi – didysis klausimas: kodėl taip skaudžiai vieni kitus kankina savi, artimieji, draugai ir draugužės?

Mėlynųjų knygelių tęsiniai

Kai kurios moterys man patinka.

Kitos patinka dar labiau.

Trečios tiesiog traukia.

Yra tokių, dėl kurių galėčiau pamest galvą...

Jeigu meilė yra tiesa...

Viena moteris pridūrė:

– Sunki liga, kurią sveikstant malonu prisiminti.

Karlas Marxas

Apytikriai apskaičiuota, kad „Kapitalo“ autorius iš savo kontrabandinės veiklos (prekiavo žole...) užsidirbo 48 000 000 svarų.

Kaži kokia „romėniška“ konstrukcija

Skolos mokėjimu gražios!

Požiūriai

Protestantas (savo merginai):

– Tu netekėk už to vyro, nes jis katalikas.

Mergina:

– Tai kas?

– Matai, katalikai tik meldžiasi ir geria, o mes dirbam ir geriam.

A. B. nuomone, lietuviai nei meldžiasi, nei dirba, tiktai girtauja.

Apie degtinę

Marijono draugas Samas:

– Degtinė suteikia sparnus, bet atima dangų.

Jaunimo daina


        Tu mane suvedžiojai,
        Tu mane palikai,
        Kitą bičą susiradus,
        Ragučius man užstatei.

        Ant pirštelių atsistojus
        Pabučiuok dar kartą,
        Kitą rytą pašarvojus
        Uždaryk man karstą...

Galgi – pusė velnio?

Birželio 18, šeštadienis

Refleksija –

nesu iš tų, kurie per šimtą varstų uodą įžiūri.

Dar prieš pusmetį nežinojau, jog tujen esi šiam pasauly,

tavo veidas, tava eigastis, tavo neurozės ir pasimetimai.


Liūdna ir gėda dėl senosios Europos, – vakar prasitarė vienas švedas.

Perpuvę viskas – iki kaulo smegenų. Žmonės, jų mintys, užmačios ir darbai.

Iš juodojo humoro

Tai nutiko Skiediškėse, ne per toliausiai nuo geležinkelio. Traukiniai čia stabtelėdavo pakeliui į Pariečę ir Druskininkus.

Aiškiai girdėjau snūduriuodamas po vakarykščio studentų siautėjimo Stuokynėje (bendrabutyje, dar nebuvo plastmasinio Donelaičio, kitapus gatvės – Karininkų namai... ten šaunesni studiozai eidavo „šokdinti“ karininkienių, prisidurdavo tuomi prie stipendijų rublį kitą...):

– Išsiskėsk, malolietka! – tarė zuikis ežienei.

Toliau neatsimenu, daug rusių iš Sibiro (veltinėmis skaromis) ėmė bėgt „kipiatoko“ (virinto vandens arbatai spec. būdelėse).

Tai buvo bene 1962 metais, kai perpjautu pilvu (po apendicito operacijos) grįžinėdavau iš Rygos, Duobelės, Jelgavos.

Ten gyveno daug mano „giminių“.

Ypač gera buvo mano krikštatėvio žmona Česnavičiūtė-Žakevičienė. Dabar net vardo neatsimenu. Be abejo, jau po latviška žemele paguldyta.

Nenunešiau net gėlių ant jos kapo, niekdarys ir niekšelis!

Yasunari Kawabata

Mūsų jaunystės skaitymai: japonų rašytojas, gavęs Nobelio premiją. Taip išgarsėjo, imta jį smarkiai vartalioti į visas kalbas. Į lietuvių vertė draugo žmona, labai subtili ir išprususi moteris (Virginija A.).

Įdomiausia, kad atsiimdamas Nobelį jis prisipažino mokęsis iš moteriškosios japonų literatūros, pradedant X a.

Mirė, t. y. nusinuodijo, prieš tai ištvojęs butelį viskio ir atsukęs dujų viryklės čiaupus... Taip ir rastas, senas, vienišas, sudžiūvęs, šalimais tuščias butelis. Butelis beveik litro talpos.

Pusėtina mirtis, ko gero. Sugerk tu man tiek degtinės! Regis, ėjo, baiginėjo aštuntą dešimtį. Nei garbė, nei pinigai negelbsti nuo depresijos, apleistumo, vienišybės senatvėje.

Beje, žaviuosi kelių moterų kūryba ir – nieko iš jų nesugebu išmokti – pasivogti...

1965–1972 metais, o ir vėliau norėjau numirti. Nesiskaičiau, nepaisiau realybės. Kiti, anot G. K., nieko nemato. Nei realaus, nei nerealaus pasaulio... Ašmi norėjau matyti nerealybę... Mirtį, kas laukia anapusėj. Metamorfozių pavidalą, skambantį, melodingą, dinamišką (kaitą).

– Rašysiu iš pertekliaus savo sieloje, – pasakiau Gražinai (ir parašiau laišką, sėdęs tarp aukštų žolynų prie ežero).

Geteborgo mugė

Šįryt gavau kvietimus ir programą. Gunilla, sutikta per karščius Vilniuje, Gedimino pr., žadėjo man susitikimą su Ulfu Ericsonu. Tikriausiai nieko neišeis, bet į Geteborgą – norėčiau.

Rugsėjo gale–spalio pradžioj... Lietuviai ten būsią itin pagerbti – gros pirmu smuiku. Labai margas būrys. Nenorėčiau su niekuo susiniauti.


Ką reiškia raudona ir juoda, atmetant Stendhalį? Sniegenas ir dagilius (G. K.).

Ar čia reikia skaityti „atmetant aistras“?

Ko gero, tačiau aistros mus valdo, vedžioja. Beaistrė jaunystė – negalia arba apsimetimas. Beaistrė senatvė – nušvitimas, ramybė, šviesa. Betgi saulėlydžių irgi būna juodrausvių, juodraudonių.

Arba – geltonų, beprotiško geltonumo.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


87814. aMAŽ2007-06-28 15:58
kAI KURIOS UŽRAŠYTOS MINTYS YRA NEBLAIVAUŲS ŽMOGAUS.

87818. dinero2007-06-28 16:19
aMAŽ, prieteli NR. 87814, akivaizdu, kad pats esi NEBLAIUUUUUŲŲŲS ŽMOGUUUUŲS.

87826. jura :-) 2007-06-28 16:44
aš Jus myliu

87944. Magelanas :-) 2007-06-29 13:03
Labai gerai. Apie meile ir degtine pvz.

87960. vasaros 52007-06-29 17:55
Mes cia labai Geda mylim, ilgimes jo vis ...

88238. labai gerai2007-07-02 11:12
labai gerai

88242. ismintingas2007-07-02 11:53
varlys

Rodoma versija 23 iš 24 
14:23:02 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba