ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2003-10-18 nr. 673

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

LAIMANTAS JONUŠYS. Pašnekesiai Prahos vakarais (154) • SIGITAS PARULSKIS. Džiaugsmingas asilo šūksnis: Hinham! (42) • AISTĖ KISARAUSKAITĖ. Miniatiūros (27) • BERNEZ TANGI. Eilės (1) • MARK PATRICK HEDERMAN. Menas ir beprotystė (6) • SIGITAS GEDA. Tai kurmio kosuliai (26) • LOLITA JABLONSKIENĖ. Agorafobijos gydymas visą parą (9) • ALMA BRAŠKYTĖ. Laikas melodramai? (4) • MANTAS MIKŠYS. Jūros nekrologas (13) • JŪRATĖ BARANOVA. Pamažu ateina islamas (18) • GINTARAS BERESNEVIČIUS. Tėvo Stanislovo "Atsidūsėjimai" (41) • MYKOLAS SLUCKIS. Žmogaus kalbėjimas, arba Vieno plagiato versija (4) • Su psichofiziologu ir šiaip įdomiu egzemplioriumi LEONIDU KITAJEVU-SMYKU kalbasi Maja Kulikova. Nuoga tiesa, arba Nuogalių apokalipsė (36) • IRINA ARCHIPOVA, ANDREJ ZAMACHIN. Monumentas išeina atostogų (9) • VIKTOR KANAVIN. Pagaminta SSRS (4) • ANDRIUS ŠIUŠA. Sizigijos (XXIII) (8) •

Pašnekesiai Prahos vakarais

LAIMANTAS JONUŠYS

[skaityti komentarus]

iliustracija
Robert Doisneau. Tatuiruoto vyro svajonės. 1952

Pėsčiųjų tiltas virš gatvės ir virš Vyšehrado metro stoties, vis dar karšta rugpjūčio pavakarės saulė. Ant namo sienos didžiuliai Stefi Graf ir Andre Agassi veidai. Spoléhame se na T-Mobile. Andre žvelgia į mobilųjį, o svajingas, tarsi kokios nuslėptos, jau praėjusios kančios pažymėtas Stefi veidas žvelgia į mane. Na, gal veikiau į Laurą – jis jaunesnis, ne toks dramblotas...

– "Spoléhame se" reiškia ne "kartu gulime", o "pasikliaujame", – paaiškinu Laurui. – Vyšehradas – mano mėgstama Prahos vieta. Visos turistų minios plumpina į Pražsky Hrad – Prahos pilį, o čia, tokiam pat aukšty, su tokiais pat vaizdais į slėnius – ramu, tylu. Tuoj pamatysi.

Bet pamato ne tuoj, nes prieš tai dar atsisėdam prie staliuko lauke, ir Lauras paima alaus, o aš "Ferneto".

– 40 procentų manęs irgi norėtų "Ferneto", – sako jis, mano patarimu jau paragavęs. – Bet Čekijoj reikia gerti alų.

– Visai ne. Tas alus, kurį tu geri, ir Lietuvoj geras. Sterilus, standartinis, visoj Europoj vienodas. Jis čia būna dviejų kategorijų: dvylikos arba dešimties alaus laipsnių – maždaug atitinka penkis ir keturis alkoholio laipsnius, nors tai ne visai tas pats. Čekai sako dvanáctka ir desítka. Ta desítka atrodo kaip vandeniu atskiesta dvanáctka. Čekai daugiausia geria desítka, nes ji pigesnė. Tuo beveik viskas ir baigiasi. Nemačiau šalies, kur būtų toks menkas alaus asortimentas. Dar yra vienas kitas kitoks variantas, bet jų beveik niekas negeria, todėl mažai kur rasi. Vienas labai geras: "Kelt" – visai vykusi "Guinesso" imitacija. Čia jau Lietuva atsilieka – nemačiau šalies, kur parduotuvėse nebūtų airiško stauto, tai yra gineso arba merfio. Tų netgi Prahoj yra parduotuvėse, kurias lanko užsieniečiai.

– Keisti tavo skoniai, Bernardai. Geriu gerą šviesų alų ir jokių tų tirštų juodų buizų man nereikia. Bet Lietuvoj gamina kažkokį, kuris vadinasi "Juodas" – sakė, kad panašus į ginesą.

– Nė kiek nepanašus. Pamačiau vos tik pradėjęs pilti iš butelio. Putos konsistencija visai ne ta.

– Bet sakai, kad Lietuvoj daug visokio vietinio alaus, tai gal to gineso ir nebereikia.

– Čia tas pats, kaip sakyti, kad yra daug visokio sausvynio, tai vermuto importuoti nereikia. Tai visai skirtingi dalykai.

•

Mano vienišas, "Laisvosios Europos" radijo paskirtas butas yra apytuštis. Bet vis tiek pasitinka jaukus, vos juntamas, nenusakomas namų kvapas. Kvapas švarus – be jokių virtuvinių riebalų pagardų; o garsai skardūs. Negavę minkštai sugulti į jokį kilimą, radijo arba televizoriaus balsai kietai trankosi į plikas grindis ir sienas. Aidi per visą butą ir, matyt, anapus. Bet dažniausiai garsų nebūna.

Kai darbe ginčijuosi su kolega ir kai mudu sutartinai juokiamės, kai ištraukiu iš spausdintuvo savo pribarškintą lapą ir paduodu viršininkui, kai sakau į eterį: "Prie mikrofono Prahos studijoje Bernardas Žilėnas", kai nekantrauju, kai nervinuosi, kai būnu visai patenkintas tuo, ką padariau, – visais šiais atvejais būnu lavonas.

Ir tik čia, visai vienas šitame bute, kai permerktas tylos sėdžiu ničnieko neveikdamas ir spoksau į blankų kvadratų ir žiedelių raštą užuolaidoje, – egzistuoju esmingai ir mėgaujuosi pilnatve. Lauke protarpiais pasigirstantis plaktuko kaukšėjimas ar vienas kitas šūksnis iki manęs atsklinda lyg iš kito, seniai išsemto laiko.

•

Kaip susipažinau su Lauru. Trumpu ir plačiu pasažu, į kurį mudu su čeku Tomášu pasukam tiesiai iš Vaclavo aikštės (dar kaitriai tebešviečia rugpjūčio pavakarės saulė), galima patekti į Pranciškonų sodelį, nužengusį iš pernykštės pasakos (gėlynai, takeliai, suoleliai, vaikiškas tuščias namelis vidury), lenkiam keleto žmonių kompaniją, ir tada girdžiu, kaip sako: "Tu neklausyk, ką jis sako" – lietuviškai! "O kodėl neklausyti?" – įžūliai paklausiu prisigretinęs.

– Bernardai, labas! Ką tu čia veiki? – nustebusiu balsu taria viena iš jų.

– Gyvenu čia, – sakau. – Dienom griovius kasu, vakarais žolę pardavinėju. O... iš kur jūs mane pažįstat?

– Aš Violeta – Noros draugė. Tai ką, žolė blogai eina, kad dar griovius reikia kast? – šypsodamasi klausia – smulkus toks veidas, nepribloškiantis grožiu. Violetų pažįstu ne vieną, bet ne šitą, nepamenu jokios Noros, bet šios temos toliau stumti nesiimu, o tada vienas iš kompanijos klausia konkrečiai:

– Gal jūs žinot, kur čia kokia picerija?

Paaiškinu.

Po gero pusvalandžio, pamaigius saujoj vyno taurę, man staiga topteli. Prieš kokius dešimt metų – šiltai blėstantis rugsėjis, universiteto biblioteka, Pilies gatvė po ja, "Čiobrelis" ir "Vaiva", Gedas ir Nora, ir galiausiai – štai ši Violeta. Kelios naktys, gražesnės už jūsų dienas.

Staiga man reikia žūtbūt valgyti picą. Tomas patraukia namo, o aš nuskuodžiu į tą piceriją, kuri visai šalia, bet – nėra. Vis tiek atsisėdu. Su taure vyno stebiu manęs nestebinčius žmones. Štai sėdi trys moterys, gana skirtingo amžiaus – matyt, bendradarbės po darbo dienos. Vyriausioji, trumpais juodais plaukais, panaši į mokytoją, daug gestikuliuodama aiškina kažkokią savo teisybę, kažkieno kito paklydimus. Jauniausioji daugiau klausosi, vynu tik protarpiais diskretiškai suvilgo lūpas ir stato taurę atgal. Bet kai po kelių minučių vėl pažvelgiu į tą stalą, jos taurė jau tuščia, ir netrukus atsiranda antra. Tada jau ir ji prabyla – dešinę ranką grakščiai iškelia delnu į viršų, akcentuodama punktą (matyt, nesvarų, nekategorišką, apgaubtą lengvos dvejonės). Kai man neša picą, vienu gurkšniu pribaigiu savo vyną ir paprašau antros taurės – pica milžiniško ploto, raikau ją kampais, kaip vaikystėje smaigomu peiliuku žaidžiant "žemę", galiausiai trečdalį palieku; apskritai pasigailiu, kad čia prisėdau, verčiau būčiau savo bute tylos gijas verpęs. Juolab kad picų nemėgstu.

Tada iš kito galo ateina jaunas džinsuotas vyriškis ir lietuviškai klausia:

– Ar nesutrukdysiu? Aš buvau su tais, kuriems jūs nurodėt šitą piceriją. Jiems čia pasirodė per brangu ir išėjo. Aš šiaip jų ir nepažįstu. Tik tuo pačiu autobusu atvažiavom. Jie šiąnakt išvažiuoja, o aš dar kelias dienas lieku. O jūs apie tą žolę, aišku, pajuokavot?

– Dirbu "Laisvosios Europos" radijuj. Bernardas Žilėnas – jeigu kartais klausot.

– Lauras. Ir žolės aš iš tikrųjų galiu pasiūlyti.

Paskui Lauras, būdavo, tars: "33 procentai manęs nori žolės". Bet niekada neatsisakydavo.

Nežinau, kodėl su juo susidėjau. Šiek tiek ciniškas, šiek tiek išsilavinęs. Pritemdytas apmaudo ar nevilties šešėlio. Kelios dienos, gražesnės už nieką. Ir paskui – nieko. Nieko nebūta.

•

Jau tamsu. Kaip sutarta, ateinu į Anglių turgaus (Uhelný trh) aikštę. Nebūk kvailas, neik! – kažkodėl man čekiškai sako nepažįstamas vyriškis, ir tik jam nusigręžus pamatau, kad dešinėje rankoje jis laiko mobilųjį ir kalba į jį, o ne man. Pagalvoju, kad tūkstančius metų žmonės gyveno tokiame pasaulyje, kuriame negali eidamas kalbėti tarsi su savimi ir būti pripažintas psichiškai sveikas. Staiga mobilieji tai pakeitė. Prisimenu Botho Strausso sakymą romane, kad tūkstančius metų žmogui įprasta sėdėti nugara į savo namą ir žiūrėti į aplinką. Ar tokia padėtis kaip nors įaugo į pasąmonę, genus?

– Ej, pįne, – kreipiasi į mane viena iš gatvinių, kurioms būtent šiose gatvėse miesto valdžios tyliai leista darbuotis. Nusprendžiu nereaguoti, paeinu dar kelis žingsnius, nors jau esu sutartoje vietoje. Nedidelio ūgio, smulki, plaukai juodesni už šią naktį, įdubę skruostai, mažos akutės – su tokia mylėtis galima tik iš meilės. – Hey, Mister, – bando ji atrakinti mane anglų kalba. – Mister. – Ir, man vėl nereaguojant: – Mister, what’s wrong with you? – Štai jai atrodo, kad jeigu aš nenoriu su ja dulkintis, man kažkas negerai, aš nesveikuoju.

– Vesna, – štai jau į ją piktokai kreipiasi kresnas pusamžis vyriškis languotais marškiniais, apsiaustais odiniu švarku, ir kažką priduria kažkokia pietų slavų kalba, kuria tartus žodžius beveik suprantu, o juo labiau Vesna – nudūlina šalin.

– Are you waiting for me? – paklausia jis ir, gavęs Yes, iškart paklausia mano vardo, man tai pasirodo nemandagiai keista, bet tuoj sumoju, kad čia gal būdas apsidrausti nuo žabangų. Na taip, jis esąs Matija, kaip ir sakė Lauras.

Pasažų labirintas: nuzulintos baltos ir rudos plytelės po kojom, mažytės krautuvėlės, jau užsidariusios, dideli skelbimai ir reklamos, barai ir kavinės, spinduliuojantys slopiu šurmuliu – ir viskas staiga pasirodo lyg po vandeniu, lyg potvynio pasiglemžtame pasaulyje.

Mes įslenkam į pustuštį narvą, aplipdytą senais, minimalistiškai pretenzingais teatro ir koncertų plakatais. Slivovica (man), alus (Laurui ir Matei). Pastarajam, pasirodo, dar ir cigaras. Susiraukęs, atsilošęs, niūriu žvilgsniu, panašus į Charlesą Bronsoną. Tai yra į lietuvį. Kuris panašus ne į lietuvį, o į kokį turką. Arba pietų slavą.

– Žolės netrauki? – paklausia Lauras.

– Ką tu? Niekada. Koks čia bus darbas. Aš dirbu rimtai... Tai gal prie reikalo.

– Aš geriau netrukdysiu, – sakau. – Pasėdėsiu truputį prie baro.

– Kaip sau žinai, – atsako Matė. Kam aš apskritai čia Laurui buvau reikalingas, težino jis pats.

Po poros valandų, Matės pasiūlymu, už keleto pasažo kampų išnyram į mažą gatvelę, įslenkam į dar labiau prirūkytą knaipę, kur sėdi vieni vyrai. Striptizas.

Jau visai nuoga patyrusio veido brunetė pasiima iš rankinuko cigarą ir užsidega. Storą, tokį kaip Matės. Tada atsigula (deja, šonu į mus), įsikiša cigarą į tarpukojį. Netrukus cigaro galas raudonai sužėruoja. Matės akys tampa cigarą skrodžiančiais veizolais – pamanytum, kad nuo jo žvilgsnio ir sužėravo. Tada jis kažko susizgribęs staigiu rankos judesiu išima savo cigarą iš burnos ir skubiai padeda ant peleninės lyg nusvilęs pirštus.

– Tu matei? – prataria nežinia kam, tebežiūrėdamas, kaip cigaras ten pat sužėruoja dar kartą, ir ji gracingu, anaiptol nestaigiu rankos mostu jį ištraukia...

Dar vienas pasažas – šį kartą visai naujas, modernus. Matijos nebėra. Stiklo, baltų sienų ir reklamų (vėl Stefi su Andre ir su T-Mobile: "Dabar mes visada kartu") žvilgesy iš palubės it padangės garsiakalbių didingai ošia "Procol Harum" giedama "A Whiter Shade of Pale", todėl mūsų eisena nevalia įgyja iškilmingo įžengimo pobūdį. Pakilę eskalatoriumi virš kambarinių palmių patenkam į pynučių ir vijoklių stačiakampio apjuostą kavinę.

– Aš tau paliksiu savo krepšį. Palaikyk kol kas. Šitoj kišenėlėj viena porcija tokių miltelių. Jų užtenka pauostyt, ir iškeliauji į geresnį pasaulį. Žinoma, tik laikinai. Bet tikrai geresnį. Aš tokiais neprekiauju – turiu tik sau. Pabandyk.

– Na gal jau aš pasitenkinsiu žole, – sakau.

– Ką aš galiu padaryt? – sako Lauras, apimtas įvairių svaigulio plotmių būsenos. – Nebemyliu aš Irmos. Dar, atrodo, taip neseniai ėjau iš proto. Susipažinom keistai. Iš pradžių ji mane atstūmė. Tik po kelių mėnesių atsitiktinai susitikom, ir visi keliai į ją man pasidarė atviri. O kaip man jos reikėjo! Ėjau iš proto. O dabar – 10 procentų manęs nori ją turėt. O ji įsikibusi devyniasdešimt devyniais.

– Kiek laiko jūs draugaujat?

– Na. Jau kokius porą metų.

– Prieš keletą metų girdėjau apie tokį mokslininkų atradimą. Erotinę meilę reguliuoja serotonino funkcija žmogaus smegenyse. Todėl tokia meilė gali trukti tik nuo pusantrų iki dvejų su puse metų.

– O, geras. Žinai, 90 procentų manęs pritaria tokiam atradimui. Bet gal čia prasimanymai. Kitaip jau visi žinotų.

– Niekas to labai neplatino. Žiniasklaida vengė. Tik pagalvok, kas būtų – kone visa masinė kultūra laikosi ant amžinos meilės mito.

•

Mano tuščias butas – radijas, BBC. Japonės balsas angliškai: "Mano mama mirė prieš dvejus metus, ir per tą laiką nebuvo nė vienos dienos, kad aš neverkčiau. Kartais aš susitinku su seserim, ir mudvi verkiam kartu. Aš dažnai sapnuoju mamą, ir tai būna slogūs sapnai, nes aš žinau, kad ji nebesugrįš. Man kartais atrodo, kad mano mama pati dar nesuvokia, jog yra mirusi".

•

"Telefonas tyli kaip sfinksas", – rašė poetas. Jis tyli, kai lauki skambučio. Bet kartais jo skambučiai žeria savo šaižius signalus į kambarių tylą daug kartų per dieną, į ragelį prabylantis balsas ko nors prašo, reikalauja, gaišina...

Taip būna Vilniuje (pokalbiams pabrangus, vis rečiau). O čia jis tyli dienų dienas, ir jo ramybė persiduoda man. Jokio skambučio aš nelaukiu, ir jokios trukmės tyla manęs neapvils. Bute, prisisunkusiame mano vienatvės, kuri jauki.

Tad, kai suskamba, sakau "Sveikas, Laurai", – ir pataikau.

– Dėl sveikumo abejoju. 49 procentai manęs sako, kad sunkiai sergu. Klausyk. (Klausau.) Dėl to serotonino. Ir tos trukmės. Gal tai galioja tik vyrams? O moterims – ne?

– Nežinau, – sakau. – Gal Irma tiesiog dar ankstyvesnėj stadijoj. Niekas nieko negali suprast ir paaiškint. Galima kalbėt tik apie meilės aplinkybes, o ne apie ją pačią. – Jis tyli, ir aš įsileidžiu toliau. – Beje, kaip žinoma, meilė yra vienas iš tų reiškinių, kurie neprieinami pažinimui – prieinami tik patirčiai. Kaip ir seksas – nors tai, žinoma, ne tas pats. Panašiai ir menas. Tam, kuris niekada gyvenime nėra įsimylėjęs arba nėra patyręs sekso, gali aiškinti apie tai, kiek nori – jokių šansų, kad supras.

Tiesa, mažai tokių yra, kurie to nepatyrę, – priduriu jau mintyse, kai ragelyje pasigirsta tankus pypsėjimas.

•

Pasažų labirintai, su tolimu vaizdu į gatvę, o kitur – į aklavietę. Su blausiom ertmėm, tamsiai rudais mediniais vitrinų rėmais, turėklais.

Ir tie naujieji, modernūs pasažai, su didžiuliais augalais vazonuose, su trijų aukštų erdvėm, balkonais. Su dar žvalesniu stiklų spindesiu, didesnėm reklamom, techno stiliaus nikeliuota furnitūra, slenkančiais eskalatoriais. Eskalatorius stiklo korpuse begėdiškai demonstruoja savo mechanizmo vidurius.

Juo pakilę atsiduriam vienoje iš kavinių, atskirtoje žema medine tvora, ant kurios leipsta žali augalų lapai.

– O yra tokių dalykų, kurie neprieinami nei pažinimui, nei patirčiai, – sakau Laurui, palaukęs, kol slivovicos gurkšnis nuvinguriuos į mano vidinio pasaulio gelmes. – Pavyzdžiui, laiko ir erdvės begalybė arba baigtinumas vienodai nesuvokiami ir nepatiriami. Protu jų negali įsivaizduoti, o patirti – žinai, nebent anapus.

– Paragauk mano siūlytų miltelių ir viską patirsi, – kažkodėl karčiai atsako Lauras, lyg pats gertų slivovicą. Išsitraukia juosvą "Davidoff Classic" pakelį – beveik pilnas. Kouření způsobuje smrtelná onemocnění.

– Ruso cigaretės, – sako Lauras. – Davydovo. Jį išsivežė tėvai į Šveicariją. Po revoliucijos. Paskui jis kažkiek gyveno Lotynų Amerikoj ir mokėsi sukti cigarus. Tada grįžo į Ženevą ir įkūrė šitą firmą. – Išpučia dūmus, nutaiso gailesčio miną ir sako: – O žolės gamybos meistrai bevardžiai. Kada nors bus pastatytas paminklas nežinomam marihuanos gamintojui.

– Gal ir kontrabandininkui, tokiam kaip tu – kaip knygnešiui?

– Taip. Ką ten knygos? Jų šviesa žmogų pasiekia sunkiai ir iš lėto. O čia žmogus nušvinta iš karto. Per 17 sekundžių.

Tada traukiam į jau naktinės Prahos gatves, einam kitu pasažu, išklotu rusvais ir gelsvais rombais, žaislų vitrinoje virš meškų ir kiškių it amžinasis variklis supasi keletas nenuoramų, vienas jų – ant mažyčio dirižablio sėdintis paksiukas juoda kepure ir apskritais akiniais. Paskui sėdim mažutėj kavinukėj, kur be alkoholio veik nieko ir nebūna, o už baro nusidėvėjęs nedidelis raudonas plakatas: Stalino portretas ir užrašas "Je čas, soudruh, končit s alkoholem". Ir aš sakau Laurui:

– Jeigu manai, kad esu blaivus, skaudžiai klysti.

– 39 procentai manęs įsivaizduoja, kad mudu abu blaivūs.

– Kodėl tavęs niekada neapima 100 procentų?

– Žmogus niekada nebūna vientisas – jis visada susiskaidęs. Kas čia užrašyta ant to pakelio?

– Rūkymas sukelia mirtinas ligas. Kai būsim Europos Sąjungoj, tokie gąsdinimai turės užimti trečdalį pakelio. Skaičiau, kad Europoj žmonės prasimano tokių dalykų – užklijuoja ant tų užrašų savąjį, pavyzdžiui, "Vairuoti automobilį pavojinga gyvybei". Arba – "Gyvenimas baigiasi mirtimi".

– Va! Čia tai geras. Jeigu sugrįšiu namo, tai mesiu narkotikus ir užsiimsiu verslu. Gaminsiu lipdukus su tokiais užrašais. O žmonės juos galės nusipirkti kartu su cigaretėm.

– O kodėl galėtum nesugrįžti?

– Lietuvoj niekas nežino, kad aš užsienyje. Irmą palikau name prie ežero. Pasakiau, kad važiuoju su draugu į Palangą. Jau buvo aišku, kad mano draugystė su ja prie pabaigos. Draugai mano, kad aš su Irma prie ežero. Ir taip toliau. Labai norėčiau dingti be žinios ir be pėdsako.

•

Dar nėra dvylikos, saulė dar neišdžiovino visos ryto gaivos. Užmarštis dar neišdžiovino prisiminimų apie Laurą (jeigu toks iš tiesų buvo jo vardas). Atsisėdu ant suoliuko Vyšehrade; kairėj, tolumoje, už Vltavos slėnio, nugrimzdusio po mano regos lauku, Prahos pilies kompleksas su savo solidžiom ilgom sienom ir už jų iškilusia niūriai, įtaigiai tamsia Šv. Vito katedra, žalsvu jos bokšteliu. Ir jau visai miražiniam toly, ant padūmavusio miškingo šlaito, pro ūkanas boluoja komunistinių laikų daugiabučių sangrūda. "Aš ilgiuosi tavęs", – rašo Irma, kurios laiško pabaigą radau Lauro kuprinėj ir dabar išskleidžiu Vyšehrado aukštybėse.

Tą vakarą su Lauru, prasliūkinę dar kitais Prahos labirintais, patekom į pasažą, ne pasažą, gal veikiau ilgą koridorių, kur kabojo kažkoks užrašas apie mokamą įėjimą, bet niekas tuo jau nesirūpino, patekom į plačią, salę juosiančią galeriją, o šou jau, atrodo, baigėsi, apačioje, trenkiant muzikai, tarp staliukų susikibę rankom vorele žirgliojo visa artistų govėda – pirmasis buvo su liūto kauke ir uodega, į tą uodegą įsikibusi strykčiojo jauna moteris juodu triko ir raudonu kaspinu juoduose plaukuose, o toliau – dar visokie kaukėti ir bekaukiai personažai.

– Aš galiu apsieit be tų miltelių, – sakė Lauras. – Bet kodėl turėčiau atsisakyt tokio kaifo? Aš užsidirbu. Amfetaminas – menkniekis, bet iš jo užsidirbu.

– O žolė?

– Žolė gali keliauti tik atvirkščiai – iš Čekijos į Lietuvą. Lietuvoj ji dvigubai brangesnė.

– Jeigu manai, kad aš blaivus, džiugiai klysti.

Tada pabundu nuo telefono skambučio. Mano Prahos butas, miegu lovoje, nusirengęs, bet drabužiai išmėtyti ant grindų. Tamsu. Atsikeliu, atsiliepiu "Alio" destabilizuotu balsu.

– Labas, Bernardai.

– Labas, – atsakau, kažkodėl (gal neturėdamas jėgų) nesiteiraudamas, kas čia skambina, nors balsas neaiškiai įtartinas.

– 51 procentas manęs sumanė, kad tau reikia paskambinti.

– Klausyk, man gi reikės į darbą, reikia pamiegoti.

– Koks ten darbas? Dirižablis po užpakaliu. Visos mirtys, apie kurias tu kalbi į mikrofoną, visos tos masinės žudynės nuo Indonezijos iki Irako – su Kašmyru pakeliui – gryniausia fikcija. Per kietas pietų kepsnys tave suerzina labiau nei dešimčių žmonių žūtis nuo vieno driokstelėjimo. Kodėl? Todėl, kad nėra tų sprogimų, nėra tų milijonų šventos neapykantos spirginamų masių, nėra milijardinės Kinijos, kurią tu vaizduojiesi kaip tamsių, užguitų, godžių būtybių knibždėlyną. Neegzistuoja.

Jeigu tu manai, kad man dabar lengva galvot, ką tau atsakyt... – noriu tarti jam, bet net ir tai per sunku. Einu tiesesniu keliu:

– Bet kodėl tada tie kinai iš to knibždėlyno plūsta čia? Juos savo akim matau Prahoj, kartais net Vilniuj.

– Jie šmėklos. Šmėklas galima matyti – tą tu žinai iš vaiduoklių romanų ir filmų. Maža to – iš savo patirties: kasdien matai šimtus, o gal ir tūkstančius šmėklų. Tokių blankių, kad jos tavo jausmų nesukirbina nė dešimtadaliu tiek, kiek vienintelio vaiduoklio pasirodymas kino filme. Bet tie visi afganai – net ne šmėklos. Jie tokie pat tikri kaip šumerai. Kaip sniego žmogus. Tu mums platini per radiją skandalingas fantazijas.

Tada pabundu visiškoj tyloj ir tamsoj. Nesuvokiu, ar pokalbį sapnavau, ar kiek anksčiau jis iš tiesų įvyko.

•

4682.36, – skelbia raudoni kampuoti skaičiai mažoje elektroninėje švieslentėje, išsikišusioje į gatvę. Viršuj užrašas – Jackpot. Vadinasi, šios "Hernos" – baro su lošimo automatais – aukso puode dabar tiek kronų. 36 haleriai, žinoma, vaiduokliškas skaičius – mažiausios vertės moneta yra 10 halerių.

Vis dar meili rugpjūčio saulė. Šventadienio sonetas – snūdi Vinohradų gatvelė su šimtamečiais penkiaaukščiais mūrais, dauguma krautuvėlių po dulkinom liepom užsidariusios, pusamžė pora krauna į anų laikų "Škodos" bagažinę suvargusius krepšius, atkaklus šuo, trumparegiškai tyrinėjantis žemę, tempia tipenančio stambaus žilagalvio korpusą, ir nuo bagažinės pakėlusi galvą moteriškė pragysta jam į kitą gatvės pusę:

– Dobrý den, páne inženýre!

Lavonas rastas prie Vltavos, be jokių dokumentų, per televizorių parodyta nuotrauka, ką nors žinančius prašoma kreiptis. Manoma, kad apsinuodijo narkotikais.

Sėdžiu Vinohradų prospekto tramvajaus stotelėje ir žvelgiu į kitą gatvės pusę. Pirmas aukštas – krautuvėlių virtinė. Kuklios, apšepusios viduje ir išorėje. Smulkiojo verslo viešpatija. Iškabos viršuje: Antikvariát; boarderking – baltos raidės mėlyname fone, lange reklaminis plakatas: naivaus veido juodaplaukė mėlynais sportiniais marškinėliais, o ant durų stiklo kažkas ranka raudonai užrašyta. Įžiūriu amžiną parduotuvių burtažodį "Slevy" – nuolaidos, – jau seniai išduksėjusį savo magiją. Šalia – Stefi Graf su Andre Agassi ir savo mylimu telefonu, toliau – Moda Lana baltom raidėm žaliame potėpy, ir tada – TRAFIKA-BAR: tiesmukos juodos raidės nebe skaisčiai baltame fone, čia pat į gatvę atsikišęs raudonas stačiakampis skydas su "West" reklama, o žemiau, šalia jos, dar pakartota kitaip: café-bar. "Trafikų" Prahoje ne mažiau kaip "Hernų" (iš čia matomas šviečia raudonas skaičius – 8354.45) – tabako ir spaudos krautuvėlės, alkoholiu jose visada irgi prekiaujama.

Žemo ūgio juodbruvą jauną moterį, išėjusią iš trafikos ir kertančią gatvę į šią pusę, rodos, kažkur jau mačiau. Maža to, išvydusi mane, ji aiškiai tiesiai artėja. Vos jai prabilus, prisimenu: Vesna.

– Gerai, kad radau – nereiks ieškot tavęs namie.

Net nespėju paklausti, kaip ji žino, kur aš gyvenu, ir ji tęsia:

– Čia tavo draugas lietuvis paliko. Daryk, ką nori – Matė sakė neužsiims. – Paduoda voką. – Čiau, – ir nueina.

Voke pasas su Lauro nuotrauka, bet su kitokiu vardu. Pasas arba vardas suklastotas.

•

Mano kambario tyla nespengia, nes nėra absoliuti. Vos girdimai virpa ir šniokščia namą palaikantys civilizacijos mechanizmai, iš butų dar sklinda pikti ir maldaujantys televizoriaus balsai, lėkščių tarškesio mažoras, o už lango krykščia piktas paukštis. Po rugpjūčio vakaro sutemom dar kilometrus driekiasi tramvajų zulinamos gatvės, ant stalų, išneštų į suaižėjusius asfaltuotus šaligatvius, bokaluose slūgsta amžinatvės alus.

"Ta visa kova su savižudybėm Lietuvoj man atrodo nyki, – sakė Lauras. – Nyki pompastiška propaganda, kuri turėtų pasmerkti pusę geros literatūros kūrinių. Galų gale daug daugiau nelaimių pasauly atsitinka ne dėl savižudybių, o atvirkščiai – dėl to, kad žmogus ragais ir nagais visada gelbės savo kailį arba gerovę, net ir žudydamas kitus. Savo gyvybės išsaugojimo instinkto nėra ko popinti – jis ir taip šlykščiai stiprus".

"Kai buvau maža, kartą tėvai išsivežė kasti bulvių, – rašė Irma laiške Laurui, – buvo žvarbi, darganota diena, aš pavargau ir sušalau. Paskui, jau sutemus, sugrįžom namo, ir tada bute buvo taip jauku, šviesu ir šilta, kaip niekada anksčiau. Būnant su tavim man sugrįžta to jaukumo jausmas".

Labai atsargiai, iš tolo, kvėpteliu Lauro paliktų miltelių ir tuoj pat išmetu – į kanalizaciją – jie keliauja kartu su paso liekanom. Gal ten kokie šliužai susapnuos esą paukščiai. Įeinu į kambarį. Staiga šimtas procentų manęs pajunta, kad kambaryje dar kažkas yra. Ščiūvančių garsų erdvėj ant staiga atgijusių užuolaidos žiedelių ir kvadratų susidėsto žodžiai: Atrodo, Lauras dar pats nesuvokia, kad yra miręs.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


7640. ruduo2003-10-19 16:59
Toki grazu ir nostalgiska rudeni, kai klevo lapai geltoni, raudoni, tik ir galvoti, rasyti, prisiminti apie Praha, jos auksinius senamiescio stogus, nostalgiskai jaukias gatveles.. Liudnas straipsnis, liudna nuotaika jo, liudnas siuzetas... bet ..taip yra ir tiek, toks gyvenimas..ie atrodo , tokie grazus irmos zodziai-ilgiuosi Taves ir jaukumo nusakymas jiems bunant kartu ir draugas salia, kuris ir vidur nakties isklausys...deja, tiek mazai galim vienas kitam padeti... lieka savizudybe? Daznai pagalvoju-kas yra drasiau-gyventi ar nusizudyti..... nezinau. ka tik savo motinos paklausiau-na ar ne egoistai mes gimdydami vaikus-ismetam juos i gyvenima ir turi kapanotis, kas is to , kad as gyvenu? Ji nesuprato klausimo-sveikas zmogus , matyt. jauciu kalte , kad pati pagimdziau du vaikus-kas is to, kur jie ras laime, ar tik kapanosis per gyvenima ir tiek.... Mokausi matyti akimirkos zavesi, rast laime paprastuose dalykuose, bet..... ir su dziaugsmu pagalvoju-na tuoj 40 metu ir dar praeis 10 metu i rgal jau nebesivilsiu nei laimes, nei meiles, nei nieko ir bus gerai, o kol dar jauties galinti daugiau,ar kad tureciau daugiau, o realiu galimybiu ner.....ne kas...et, na bet negi zudysies...... turi vegetuoti ir toliau...taigi-kur didesne drasa-gyventi ar negyventi....

7654. Sventasis2003-10-19 20:31
Idomus ir artimas mano mastymui "(7640)ruduo" komentaras.

7657. Lapė :-) 2003-10-19 21:26
Puikus straipsnis. Labai taiklus, rudeniškas, dvelkia amžinu tobulybės ilgesiu. "Ruduo" gerai parašė. Geriau galvoti, kad didesnė drąsa - gyventi, jei gyveni. Kitaip gyvenimas neturi jokios prasmės...

7660. ruduo 22003-10-19 21:50
kartais atrodo-esi niekas, sraigtelis, bet ...vis vien juk esi unikali lastele tik viena tokia, matyt, taip nulemta, reikalinga, ne iseitis savizudybe, juk pakeldami ranka pries save tiesiog neigiam pati gyvenima.kad ir tik trasa esi kazkam didesniam uzaugsianciam....ir tai verte buvimo

7665. saimhe2003-10-20 03:18
Ir vėl "Tomįšas", o ne "Tomášas" :)

7666. saimhe :-) 2003-10-20 03:50
Gražu. Inteligento vidinis pasaulis. Leksika. Keistas "jaukios vienatvės" ir ilgesio derinys.

Rudenėle, vyk tokias mintis, verčiau nepagailėtum sau šviežių vaisių ar soliariumo :)

Gyvenimo prasmė darosi nereikalinga, kai įgyji (susigrąžini?) įprotį ir sugebėjimą viską priimti be vidinio priešinimosi. Tada tampa įmanoma mylėti ir džiaugsmus, ir sunkumus, juolab kad džiaugsmų padaugėja; tada gyveni ne "tam", bet "todėl" -- nes gyventi gera...

Kartais man atrodo, kad prasmės imama ieškoti, kai nusibosta nesėkmės ir užsimanoma sutelkti jėgas ties konkrečiu globaliu tikslu. Tai galima taikyti ir memams (nebūtinai asmeninei patirčiai), esminio skirtumo nebus.


7675. Gvntj2003-10-20 10:11
O man tekstas kažko patiko vidutiniškai - lyg ir ruduo, lyg ir vienatvė, lyg ir graži lapuota Praha, lyg ir ne iki galo suvokta mirtis... bet 69 procentams manęs šitam tekste kažko trūksta ir viskas...

7677. lietuvis rudenei2003-10-20 10:29
Skeitykit vedų raštus. Geriausia Upanišadas. Visų jų esmė, santrauka sudėta į Bhagavad-Gitą. Sunki knyga, bet pati geriausia psichoterapinė priemonė nuo nepilnavertiškumo ir vienatvės kompleksų. Jei nepadės, labai rimtai patariu, kol dar nevėlu nueiti pasikonsultuoti pas psichologą. Padeda !

7680. Susimąstykime2003-10-20 10:42
Kodėl, kada žmogus kalbasi su Dievu tai vadinama malda, o kada Dievas kalba su žmogumi tai vadinasi šizofrenija ???

7681. ruduo2003-10-20 10:49
Ko tik nesu skaiciusi ir kur tik nesu buvusi , ne, nepades psichologai.... tiesiog ... butu gera, jei butu leidziama buti savo nostalgiskam liudesy..jis skaidrus kaip ir siame Jonusio straipsny, tik...mat turi buti prekines isvaizdos-uch darbe ir visur..skaitete F. Sagan? sveikas liudesy..... man regis, liudnas zmogus nebutinai blogas, netinkamas zmogus, gal jis ne savo vietoj, gal jis neturi to, ko jam reikia pilnatvei ir negali tureti, netures.... tai tiesiog toks gyvenimas.... kam priesiniesi, tas priesinasi Tau...kuo labiau bandau ieskot atsakymu ir stengtis tapti laiminga-tuo tai dar labiau bega nuo manes.... ar taip blogai , kad ir toks likimas kaip tame Jonusio straipsny? kiekvienam savo, manau, svarbu zmogus yra toks, koks gali.Jis mato , jaucia taip ir elgiasi taip.... ok, kad galetume buti laisvi...nuo kitu nuomones, poziurio, primetimo savo poziurio i gyvenima...nors, laisvu niekad negali buti, taip nebuna...

7682. afrika2003-10-20 10:56
del alaus nesutinku. Cekiskas yra cekiskas. Ypac ne Prahoj, o kokiam pakeles miestuke. Ir desitka galima gurksnoti ilgai, nebijant kad kojos namo nebeparnes.

7684. depresija ,sako , bet ar? viska suspausim i ligas?2003-10-20 11:13
Kai darbe ginčijuosi su kolega ir kai mudu sutartinai juokiamės, kai ištraukiu iš spausdintuvo savo pribarškintą lapą ir paduodu viršininkui, kai sakau į eterį: "Prie mikrofono Prahos studijoje Bernardas Žilėnas", kai nekantrauju, kai nervinuosi, kai būnu visai patenkintas tuo, ką padariau, – visais šiais atvejais būnu lavonas. Ir tik čia, visai vienas šitame bute, kai permerktas tylos sėdžiu ničnieko neveikdamas ir spoksau į blankų kvadratų ir žiedelių raštą užuolaidoje, – egzistuoju esmingai ir mėgaujuosi pilnatve. Lauke protarpiais pasigirstantis plaktuko kaukšėjimas ar vienas kitas šūksnis iki manęs atsklinda lyg iš kito, seniai išsemto laiko. Taip, ir as tik tada esu as, esu savimi....... koks bjaurus tas isorinis pasaulis, netgi ir tada, kai tave gira uz tavo parasyta straipsni...... visa tai labai svetima... •

7692. Rolkie :-) 2003-10-20 12:11
Gvntj, tie 69 proc. tokie grazus tavo atzvilgiu..., kaip ir Virgilijaus Aleknos. :) gu gu gu...

7695. Vsio delo v procentach2003-10-20 13:04
Nenoriu J. texto99%, o alus per mane nori savęs 99% (šitaip šnekėjo M.H). Va. Sakot, fui, kaip neinteligentiška? Inteligentiški tekstai - kaip drungnas alus. Gerti atšaldžius ir atšalusiems. Geismas įrakina žmogų į pasaulį, neleidžia pasilikti tariamoje grynoje vidujybėje. Žr. tas vyrukas su tatu nuotraukoje: ne lauke, o medituoja bereto nenusiėmęs. Užtatai matyti transcendentinio ir imanentinio sąsaja. O gyventoja teisi. Užtatai, kad gyvena.

7697. morka2003-10-20 13:20
apie alaus kokybe kalba tik CZV islepinti snobai

7699. lietuvis - rudeninei2003-10-20 13:33
Yra žmonių kurie mėgaujasi kentėdami. Vis tik psichologai tai įvardija kaip asmenybės pasidavimą ir susitaikymu su pralaimėjimu. Jautresnes sielas tai neretai tai nuveda prie blogiausio. Būkit budri ! Saugokit save. Vedose būtent ir mokoma kaip patapti visiškai laisvu. Žinoma, kiekvienas savaip laisvę supranta. Vedos siūlo tokią laisvės sampratą, kuri suteikia žmogui pilnavertišką laimę. Primygtinai siūlau pasidomėti.

7700. Varnai nuo HaOrchid2003-10-20 13:34
varna,kur dingai?

7703. rudenine2003-10-20 13:50
lietuviui aciu, jauciasi,kad esat nuosirdus....taip, gal tai ir susitaikymas su pralaimejimu, ko gero taip, turiu Bhagavita, bandysiu skaityt, nors...... salia mano lovos guli ir Biblija, ir Tantros ir Ajurveda ir Eilerasciu kalnas ir poetai ir psichologai ir praktikom bandziau uzsiimt ir antidepresantu pagert, ir psichologai... jauciuyos kaip tas staraipsnio herojus-noris sneketi jau siaip, net nedejuoti, juok dejuoti negrazu-apkaltins savimeile, egoizmu ir t. t. tad noris ramiai sneketi ir prasyti, kad leistu tiesiog buti , o ar ir nebuti...viskas gerokai paprasciau nei mes manom, mes patys sureiksminam savo gyvenima, gyvasti, kabinames nagais i gyvybe, o kam del to geriau? kam? tikrai niekam ne, bet .lyug turetu buti gyvastis savaime suprantama vertybe......o kodel? ar as esu ar ne-koks skirtumas? koks? kodel man irodinejama, kad tai, matyt, kad giliai kazkur pati laukiu to irodinejimo, paguodos, sprendimo, iseities...laukiu, darau, ieskau, tik.....dar aciu Die , kad nesu kaltinama savo egoizmu ir tinginyste, nors tiek.......

7704. Arle2003-10-20 13:51
Taip, pilnatvę gali jausti būdamas kokiame nors, kitų akimis, nusmurgusiame kambary, o tau ten atsiveria akys ir mintys plaukia plaukia.... Visur kitur - lavonas... ir jeigu iš tavęs atima tą nusmurgusį kambarį, tą artimą erdvę, tada nieko nelieka.

7708. Noja. Skirta (7640) (7681) ruduo2003-10-20 14:36
O as jau galvojau, kad esu viena tokia rudenine su tukstanciu klausimu, su begale skausmo ir su "gal jis neturi to, ko jam reikia pilnatvei ir negali tureti, netures...." Net pradziugau... Aciu ruduo, kad pasidalinai... Zinok, kad nesi viena :) Buna gi kartais, kad sutinki zmones, kurie isgyvena kazka labai panasaus, prabyla zodziais, kurie sirdyje, gyvenime surasyti... Aciu

7710. lietuvis - rudeninei2003-10-20 15:42
Ruduo - depresijų derėjimo metas :) Jūsų siela negauna to ko trokšta, šito pasekoje atsiranda liga. Sunkiausia suprasti ko ji, zaraza, nori. Cheminių vaistų venkite kiek tik galite. Matote, yra bendraminčių, stenkitės kuo daugiau bendrauti su kuo pakliūva :) Tai geriausia pirmoji pagalba serganciam kūnui.

7711. Gvtj -> Rolkie`ei ir Visiems procentiniams reikalams:)2003-10-20 15:50
!!!!!!! Įtariu, kad čia kalbėjo ne Zaratustra, o 69 proc. mano pasąmonės:)) Chi chi chi. Net galvon neatėjo tas Aleknos skaičiukas, parašiau šiaip - na, maždaug apskaičiavau santykį, tipo... O čia žiūrėk įžvalgieji draugai ėmė ir atradoooo!!! Bet visai neprieštarauju dėl jūsų spekuliacijų 69 tema:)))) chi

7716. lietuvis - rudeninei2003-10-20 16:05
Apie gyvybės vertę prasmę nejokia religija taip gerai nepasisako kaip induizmas. Sielos šauksmas tyruose - kvietimas sutelkti jūsų žemiškąją veiklą daugiau į dvasinį tobulėjimą. Matote, jums duota daugiau denarų nei kitiems, jums daugiau reikės ir grąžinti. Kūnas apimtas neišmanymo skandina sielą. Toji desperatiškai šaukiasi pagalbos. Reiks jums padėti savo sielai nieko nebus :) Nesu psichologijoj profas, bet man atrodo jūsų problematika yra egzistencinės pakraipos. Kiek girdėjau geriausias egzistencinės psichoterapijos specas lietuvoje ir toli už jos ribų yra VU, berods, egzistencinės psichoterapijos katedros vadovas Rimvydas Kočiūnas. Girdėjau, kad jis puikiai konsultuoja.

7720. ruduo2003-10-20 16:23
Aciu lietuvi, man toks poziuris nepriklauso nuo metu laiku... ruduo ar pavasaris...gal net geriau, kai ruduo....lyg yra didesnė galimybė sulysti į save, pabėgti, tapt nematomai... aciu uz patarimus... gal...gal.... gal... jau kažkaip ir susigyveni su savim, o tai gal pirmas žingsnis į gyvenimą, kai savęs nesmerki, kad esi tokia, o ne tokia..... daug skaitau, tik turbut ne ka tai padeda, juk viskas turi įeiti į gyvenimo praktiką, o čia reikia drąsos didelės ir jėgų... įtraukia tas liūnas aplink tvyrantis kaip pelkė- pilkas gyvenimas be polėkio, meilės, kurybos.... nesinori stenėti, norėjau pasidziaugti tuo rasiniu Jonusio, kad kartais taip skaidriai ir liudesy s , nostalgija, mirtis atrodo-ne nykiai, ne beviltiškai, o kaip tik-lyg išsigelbėjimas, lyg prieglobstis.... lyg susitaikymas kaip su rudens lapais...

7722. Gvntj2003-10-20 16:35
Rudenine, norėjau tau tik pasakyti, kad jeigu čia kažkas pokštauja ir šypsosi, tai nereiškia, kad net ir tie yra tokie jau laimingi dėl to rudens. Ir dar: nemanyk, kad tai, ką darai, nenormalu. Dauguma procentinių punktų (neatsimenu, iš kur ištaukiau terminą) rudenį sulindę į knygas, alų, namų sienas, lovas ir pan.

7723. lietuvis - rudeninei2003-10-20 16:56
Susigyvenimas su savimi duoda stabilumą, bet ne pasitenkinimą. Smerkti tiek save tiek kitus yra neleistina prabanga. Dvasinis atgimimas yra didžiulis stebuklas. Kad jis įvyktų reikia pridėti grandiozines pastangas. Tačiau norint pilnai ištirti šį naują energijos gamybos būdą reikės atlikti dar daug darbo.isų pirma tai prasideda nuo didelio noro !!! Susitaikymas jį pražudo. Tai, kad mirtis atrodo lyg išsigelbėjimas yra švelniai tariant nepaprastai blogai. Išsirašinėjimas ar išsikalbėjimas taip pat šioks toks vaistas :) Esu bendravęs su nemažai depresija sergančių žmonių, žinau koks tai siaubingas pragaras. Dėl rudens jūs teisi. Paprastai sunkiai depresuojančius būtent labai erzina kontrastas tarp vidinės nuotaikos ir pasaulio. Madam, jums tikrai praverstų gero psichologo konsultacija. Daugelis save vadinantys psichologais tikrai nėra pakankamai išprusę dirbti su depresijos apimtais pacientais. Pabandykite, tikrai bolgiau nebus.

7724. Hava Orchid2003-10-20 17:10
rudene, aš irgi tave palaikau. kartu su lietuviu. žinau, kad visokie išvedžiojimai nelabai padeda, o ir filosofijų, religijų yra įvairiausių. bet ar pastebėjai, kad visos jos žmogu su visa jo siela ir kūnu kreipia į laimę (laisvę, pilnatvę, nirvaną, ką tik nori), tik ne į liūdesį, mirtį, beprasmybę, kančią.. aš taip pat manau, kad žmogus turi teisę ramiai gyventi su savo charakteriu ir nevaidinti veiklaus, stipraus, nuolat linksmo ir seksualaus. būna ir liūdnų charakterių :) bet man pasirodė, kad tu, rudene, stovi su savo liūdesiu ant pavojingai aukšto skardžio. baisu žiureti. o jei pabandytum sau ir pasauliui/gyvenimui/Dievui ar dievams suteikti dar daug galimybių ir jų neskaičiuoti? gal būtų gerai, ką? netikiu, kad artėjant 40mečiui jau nebėra ko atrasti, kad viskas išragauta. nelaikyk sugniaužus savo liūdnos širdies - paleisk, tegu pasiskraido paukštelė :)

7726. Noja2003-10-20 17:27
Iškilo klausima: iš kur lietuvis žino tiek daug dalykų :) Gal galima pas patį konsultacijos :)

7731. rudenelis2003-10-20 18:23
nelaikyk savo liudnos sirdies.... taip, ir as noreciau, kad ji skristu.... nekaip jauciuois uzimdama tiek ploto komentaruose, bet rasau, nors pasakymai-nesisielok, buk linksma-nieko nepadeda, nes... tiesiog negali islipti , kai esi iki pusiaujo duobeje, o is jos nezinai net kodel ir reiktu bandyt lipt..del ko, kas is to.... tikrai nesmagu dejuotis cia viesai jau vien del to, kad ...tai priskiriama ligai, o tie ligonys neva patys nenori pasveikt, dar tai vadinama super meile sau, egoizmu ir tingejimu, neveiklumu, nenorejimu ir t. t/Nezinau, ar tai liga, tikrai nezinau, ar jus ivardinote straispnio heroju Laura sergqanciu depresija? narkomanas? juk ir ta narkomanija ir alkoholizmas to paties medzio sakeles ... bandysiu parasyti, ka dariau, kad kazkas pasikeistu, nes nemanau, kad nihilizmas, cinizmas, liudesys , mintys apie negyvenima yra labai gerai. Negerai. Buvau pas teva Stanislova pora kartu, pasisnekejom, jis palaike mano ranka savojoje, pakalbejom apie filosofus ir knygas, monsinjora Vasiliauska, nenorejau dejuotis kazka asmeniska, norejau ikvepti isminties, sustipreti nuo buvimo salia,buvau pas psichologa kelis kartus, rasiau internetu laiskus porai psichologu, Lapinas patare paziureti Amelija is Monmartro, paziurejau, tikrai patiko, zaviuosi ir noreciau nors dalelel tureti to naivumo, tyrumo,ten vienas zmogus Amelijai pasako-nekietink sirdies, nes paskui ji sudirs, leisk sau myleti, ta pati pasake man Stanislovas, kai klausiau , ar galiu ateit ispazinties, pasake-ateik greiciau, nekietink sirdies, manau , kad viena priezasciu tosm juodumos- nuodemes nuodemeles mazos ir dideles, apsunkinusios sirdi.buvau pas psihiatra, prirase vaistu.tai buvo baisiausias patyrimas-vieni ramina nuramina, kiti per prievarta zvalina, puse metu geriau antidepresantus, bet...kas is to-prievartaujama siela ir kunas.... buvau Sveikatos mokykloje Palangoje, jura, begiojimai, manksta, vegetarinis maistas, atitrukimas nuo iprasto gyvenimo, buvau sanatorijoje, specialiai sau skyriau laika pabuti vienai, patyleti,issimiegoti, paguleti voniose, lankiau kursus Gyvenimo menas, perskaiciau kalnus literaturos-re;igines, filosofines, ir paprastu knygeliu .... bandziau medituoti, mankstintis, keltis rytais ir eiti ziureti patekancios saules, susidraugavau su viena moterimi, tapom draugem, labai daug jai kalbejau kalbejau apie tai, kaip man neramu, kaip man negera-jai tapo labai sunku, dariau kai kuriuos zygius bandydama susitvarkyti savo asmenini gyvenima, kai ka keisti, kas ,mano manymu, mane liudino. ir viskas tik tam kartui-tai dienai, tai valandai ar savaitei, vis einu savo lynu ir nezinau-kas apacioje -vyliuos, kad ten bent ne akmenys.... sakyt galima-toks budas, bet gi buvau ir kitokia, veikli, darbsti, energinga, svytinti....nusivyliau tuo, tuo ir tuo ir tuo ir gal pasenau.....o keisti nei nezinau i kuria puse.... oi, kaip nesmagu tai dejuoti, ir nezinau, kodel rasau, gal tiesiog atkreipiau demesi kaip tam straipsny-regis tas Lauras turi ir draugu, ir moteri, kuri ji myli ir ir ir.....o viskas dvelkia tokiu ..nors kazkokdel man tas Jonusio rasinys nera baisiai liudnas, desperatiskas, veikiau jis man dvelkia kazkokiu paprastu rudeniu ir tiek

7741. varna2003-10-21 00:59
O taip norėtusi Laimantui būti Ernestu ir cituoti prancūziškai, o ne čekičkai. Ir kalbėti apie vyno rūšis, o ne apie desitka ir dvanactka. Gal dar papasakoti apie kokį draugą, pasimovusi ant jaučio ragų, o ne "perdozavusį". Na, bet pasitenkinsim tuo, kas yra - ŠA pamažu virsta "Geniu". Rašinukai apie Europą niolikmečiams.

7748. xX2003-10-21 02:00
O, mano mieloji Gvntj! Gal čia ir ne vieta dar neatvėsusiems prisiminimams - el. redakcija kažkodėl nebeužkuria skaitytojų skyrelio:( - bet ar ne puikus vakarėlis buvo? Gaila, kad a.a. labai greitai smigo ir smigdamas neatsargiai nustūmė labai vertingą Čili picerijos lėkštę. Šukės laimę neša ... a-a-a ... kiek ji mums ten atsiėjo...? Nesvarbu ... bet Vilniaus ruduo padvelkė auksingu čigonų karavanu, tolstančiu švinu aptrauktoje jūros begalybėje. Kai a.a. pakėlė nuo raudonmedžio stalo savo apšepusį smakrą, mūsų jau nebebuvo. Įdomu, ką jis spėjo pamatyti savo amžinybę trukusiame sapne?

7754. HaOrchid nuo varnos2003-10-21 02:28
Na va. Beveik viską ir perskaičiau. Kas dūsauja, kas kosčioja, kas nekrologus rašo, kas nuogas mirti nenori. O Parulskis visą tai "šūdo verta kultūra" pavadina. Tik išskrisk porai dienų kaštonų Paryžiuje palęsti, ir ką randi sugrįžęs? Ogi kultūros griūūūvėsius. Didelės kapinės... Miela akiai...

7755. xX-ui nuo varnos2003-10-21 02:30
xX - "nedagėręs" nerašyk. Silpnai gaunasi. Iš patirties žinau:)

7757. Varnai nuo xX2003-10-21 02:40
... nepavyduliauk:)

7766. keule2003-10-21 07:58
a man pilvs skauda. Turbūt depresija, njo.

7768. rudenėliui2003-10-21 08:16
... senti yra didelis džiaugsmas.

7771. Varnai nuo HaOrchid2003-10-21 08:58
O varna, sveika parskridus! Va va.. matai, kaip čia mes liūdnai kalbėjomės visą pirmadienį. Labai trūko tavo sveiko optimizmo :)

7772. keulej nuo HaOrchid2003-10-21 09:02
Agirdi, keule, baik depresuot! Tavo pilvas nevertas tiek dėmesio, kiek ruduo. Tikiuosi, neįsižeidei. Visogero.

7774. Gvntj2003-10-21 09:25
Brangusis mano xX, vakar dar taip nenorėjau su tavim skirtis… Picerijos lėkštė išlakstė į šipulius… už 50 sū. A-a pragėrė už 100. Ledai kainavo 19. Nieko vakar neskaičiavom, ne tas rūpėjo. Juokėmės iš tos lėkštės, iš a-a, iš ledų. Juokėmės ir juokėmės. Laikas vis trumpėjo. Turėjom dingti. Turėjom palikti a-a vieną... su sudužusia lėkšte. A-a sapnas-pjesė: sudužusi lėkštė iš gabaliukų susirenka į vienumą, jos centre – ryškėja Jolantos vaizdas, jos akių tinklainėse - susilieję su Jolanta, baltu lapu, estais ir čekais, Laurais ir rudenimis klykiantys Jolantos piešiniai. Siaubaz! Gerai, kad nelikom su a-a ir sapnavom, kad esam tvirtai apsikabinę.

7776. Arle lietuviui2003-10-21 09:32
Pagarba ;) Gražu, kad stengiesi, bet pirmiausia pats kenčiantysis turi suprasti, kad jam reikia pagalbos, ją priimti, jos ieškoti ir pats labai stengtis pasveikti.

7781. Rolkie2003-10-21 10:57
69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69 69

7784. ---> Rolkie2003-10-21 11:13
Rolkie, graži ta tavo 69 kompozicija. Tiesiog tobula. Veikia raminančiai, visai nenervina. Tikėjaisi, kad sunervins, jo? Tik kad tavęs el. red. neišbanintų, dėl to pradėjau jaudintis, pažastys ėmė prakaituoti. Tuoj vėl pažiūrėsiu į tavo tobulą kompoziciją, gal nusiraminsiu. Kas išmokė?

7792. varna2003-10-21 12:09
O aš su Rolkie nuomone nesutinku. Kad ir ketvirta eilutė iš viršaus. Aš prieš cencūrą, bet save gerbiantis komentatorius nuo tokių pareiškimų privalėtų susilaikyti.

7796. Telegrama-----> Rolkie2003-10-21 12:24
Linksmasis Rolkie.Taškas.Plotelis nemažas.Taškas.Jūsų burtams.Taškas.Nieks neatsispirs.Taškas.

7805. lietuvis - rudeninei2003-10-21 14:23
Susidaro įspūdis, kad jūs jau ne tik duobėje, bete gilioje kalnų keteroje. Dvasinės krizės turi polinkį kartotis periodiškai. Dažniau, rečiau. Ar tai tikrai jūsų pirmoji krizė ? Negalima atmesti ir patologinės kilmės priežasčių. Kas kažkiek metų žmogaus hormonų sudėtis pasikeičia. Kai kurie pokyčiai veikia psichiką. Ar jaučiate tarkim bepriežastinį šlykštų nerimą ? Psichoterapeuto darbas yra ištiesti ranką į panašią keterą pakliuvusiam žmogui. Pats sunkiausias dalykas yra įkalbinėti pacientą, praradusį viltį, panorėti išsikapanoti iš jos. Argumetų kaip taisyklė pacientas prisigalvoja daugiau :))) Teisingai Arle rašo, jei nenorėsite, niekas nepadės. Suprantu, kad išbandėte įvairiausius išsikapanojimo kelius ir deja neatradote ar pritrūko ryžto kopti kuriuo tai priimtiniausiu. Šioje būsenoje, manau, praverstų periodiškai lankytis pas psichologą, idant jis jus pažintų ir papasakotu jums apie jus, bei surastų geriausią išlipimą iš keteros. Vienas pažystamas kokius taip tris metus atrasdinėja save kartą į dvi savaites apsilankydamas ir ką ? Puiki profilaktika apsidrausti nuo įklimpimo. Panašios būsenos žmonėms, gresia uždaras ratas - tam kad padėti sau reikia ūpo, ryžto ir t.t. bloga nuotaika, abejingumas pasyvumas užvaldantys jūsų vidų išstumią upus, ryžtus ir t.t. Šis išstumimas sąlygoja blogą svijautą ir t.t. Pabandykite atrasti džiaugsmą tarnaudama kitiems. Iš pirmo žvilgsnio skamba ironiškai, bet... tik iš pirmo :)))

7806. lietuvis - Nojai2003-10-21 14:28
Ėėėė, ar čia tikras jūsų vardas ar tik pseudovarduks ? :) Gražus :))) Atsakymas į jūsų klausimą - perskaičiau :) Be to tas "daug" toks reliatyvus, nes mano atskaitos sistemoje jūsų "daug" transformuojasi į mizernai "mažai" :)))

7808. rudenėliui nuo varnos2003-10-21 15:12
Visa tai trenkia neskoningu pokštu.

7809. lietuviui ruduo2003-10-21 15:19
lietuviui aciu uz laiskeli man neatrodo , kad tarnauti kitiem yra blogai ar ironiska, is tikro tai yra laime, jei tai darai is meiles, o ne is nuolankumo ar aukos, tarnauti lyg paciam gyvenimui.. kazkaip man neatrodo, kad liudesiai , juodumos atsiranda is kazkokiu fiziniu dalyku-hormonai ir t. t. , todel netikiu nei vaistais, juk geriau juos pusmeti, tai mane tik arde dar labiau. Nusivylimas savimi, gyvenimu nenulemiamas hormonu, tai tiesiog nenoras susitaikyti su tuo, kad nepasiseke tai ir tai, priestarauji tam, bet pakeist zinai, kad nepakeisi, juk sako tokiais atvejais-keist poziuri reikia, jei negali daugiau nieko. Depresijos kyla ne del seratonino per mazo kiekio, o is nemeiles sau ir kitam, pykcio, nevilties... Ateinu i darba-salta, nyku, tamsu, darbas vis tas pat, bendradarbes sekmingai desto, ka vire valgyt ir ka vakar rode per tv, neidomu man tai nors nusauk..dejuotis del to, kad darbas nuobodus ar kad pinigu truksta save pamaloninti nauju rubeliu-niekinga gal, neidomu, sukandi dantis ir tiek ir toliau dirbi.ir tokiu sukandusiu dantis -pilna Lietuvele, kai kas pyksta kitaip-i isore tai nukreipia,as lendu i save, nes i isore negalima, nes tik kita vargini... taigi is tikro uzdaras ratas, nes kai taip nusistekeni, kaip bus tas darbas idomesnis, jei nera energijos paciai ji padaryti idomesni, o kai esi tokia, velniam ta nauja suknele-kiurksoti galiu ir su senais rubais ir nepasigrazinusi, kam , del ko ..... o kai ima visiska neviltis-galima isgerti konjako, na o paskui , jei butu salygos, gal imama ir narkotikais bandyti uzsimirsti..... i prieki beveik ner ko ziureti, gi visas scenarijus aiskus-sensi, vis maziau ka galesi, vis maziau ko noresis, vis maziau tam galimybiu, ligos, vargana pensijele-toks scenarijus...imtis kazko naujo? nezinau kas tas naujo, kuris neatnestu tik naujo nusivylimo, dar labiau klampintu.... gal tikrai puiku visai pasent, tada jau tikrai zinai-viskas-nebus nei naujo isimylejimo, nei naujo darbo, nei nauju kelioniu, ispudziu, nei kam tu reikalinga, tik i sona traukis.... vis laukiau-ims kas ir nutiks gero, net man nesistengiant, juk pati irgi nemazai stengiaus... deja, gero , grazaus nieks veltui neduoda, tik bedos vaiksto neklausiamos ir neprasomos, o del gerio turi labai pakovoti....... kovosi kovosi , o rezultatas-dar vienas nusivylimas,eilinis akibrokstas.... taip, per daug stenu, o gal ir per daug save myliu, gal, juk tiek minciu skiriu sau...... kazkam pagelbeti, kazkam padeti? kam? keistai tai atrodo, kai bandai gera daryti ir myleti siaip-itartina tuoj-gal ko nors ji nori, arba stogas jai pavaziavo, et, esu nusivylusi labai zmonemis, gal tiesiog tuo, kad beveik neimanoma vienas kitam padeti is tikro...... o psichologais irgi netikiu, buvau, kalbejaus, labai profesionalus labai brangus, deja......

7810. lietuviui nuo varnos2003-10-21 15:21
nukrypai į lankas ir nė žodžio apie nuotraukas iliustracijoje.:)

7811. varnai ruduo2003-10-21 15:24
varnai tai tikrai neskoninga ir glitu, bet tai ne pokstas.. atsiprasau....

7812. tikriausiai2003-10-21 15:25
Tas tatuiruotas vyras dar neskaitė Nuogalių apokalipsės:)))

7815. rudeniui nuo varnos2003-10-21 17:05
Jei tai ne pokštas, tai baikit snargliuotis. Gyvenimas 40-mečiams tik prasideda. Darbas yra ( tai viso labo priemonė gauti pinigų ), vaikai paaugę - galų gale galima pradėti gyventi sau. Baikit maukti vaistus ir lankytis pas prietrankas psichologus. Susiraskit meilužį ir rašykite jam meilės laiškus - padeda. Ir dėl Dievo meilės, nežliumbkite. Nieks tokių nemėgsta, o ir jie patys nekenčia saves. Ir baikit atsiprašinėti. Bet žinokit, jei tai pokštas - sučiupsiu ir akis iškaposiu... :)))

7817. Lorca2003-10-21 17:11
Varna,nori, parašysiu tau meilės laišką?:))))

7818. Lorcai nuo varnos2003-10-21 17:13
Noriu.

7819. varnai nuo Lorcos2003-10-21 17:16
O rašyti tiesiog į Labanorą?:)))

7820. Lorcai nuo varnos2003-10-21 17:24
Šiaip aš Kultūros Kapinėse bazuojuosi. :)))

7822. varnai ruduo2003-10-21 17:32
:)) Meiluzi? patarimas neblogas, tik..jei nori gyventi daugmaz padoriai savo ir kitu atzvilgiu...nekas...dar didesnes kiltu dilemos-sazines priekaistai, brrr kas is to , juk tai laikina...ot stai meiles noreciau-ir myleti ir buti mylima....na, juk tai naturalu, ko gero, ar ne? na, o as turiu guosti savo bedejuojanti vyreli, gal nuo jo ir uzsikreciau sia "liga"?Bbrr.... man paciai koktu, koktu nuo savo verkimu, koktu tiesiog, nedristu as jau niekam dejuotis-nei draugem, nei bendradarbem, bet kadangi nesu uch, tai slepiuos tarsi -kartais vaistuos, kartais alkoholy, kartais valgyje, kartais tyloje, kartais pykty arba visame kame kartu...lyg oro ikvepiu kokio nors bandymo gelbetis ir vel plesteliu i savo kampa... galvoju galvoju ir nesugalvoju del ko as cia esu, pyktis kartais kyla ant savo tevu-blyn pagimde, isleido i ta pasauli, o dabar kapanokis.....kapanokis....paziuriu i juos-suvarge, suvuve, lyg ir kalte del to, stai stengesi, dirbo visa gyvenima, ir del manes gi, o dabar lyg jau tureciau jiem padet, o nieko negaliu, brrr gera jus varna, kad ir neiskrendate irgi toli labai jau, bet vis paskraidote...nebedejuosiu, o tai isbaidysiu jus is sio kiemo. apskritai turiu pasakyti, kad S. A. nera labai skaidriai nuteikiantis laikrastis.Sis straipsnelis nors ir apie mirti,bet kazkoks nera sunkus, net patiko tas skaidrumas, bet kai paskaitau S . Geda-regis , kad jam irgi depresija, o juk si vieninteli laikrasti prenumeruoju del to, kad prota pajudintu, nesakau, kad kazkokiais naiviais svaiciojimais, bet kartais perskaitau tuos dienorascius ir suskaiciuoju visokius zodelius negrazius, o ir pati nuotaika ...kartais mastau-raso raso lyg per prievarta pagal uzsakyma-reikia pagal sutarti uzpildyti puslapi, prideta tiek nihilizmo...vis delto intelektualai turetu teigti sviesaus, vesti i prieki... siaip-geras laikrastis, ar ne?

7823. varnai nuo Lorcos2003-10-21 17:33
O!Tai gal man geriau tiesiog užeiti?:)Pasivaikščiosim,epitafijas paskaitinėsim...:)))))

7825. Lorcai nuo varnos2003-10-21 18:02
Hm. Šiaip jau aš vaikščioti ne itin mėgstu. Kai kas juokiasi iš mano eisenos. Nors kai pažiūri kaip gulbės klebenkščiuoja... Lorca, o gal man kokią epitafiją parašysit, vietoj meilės laiškelio? Aš jas kolekcionuoju... :)))

7826. rudeniui nuo varnos2003-10-21 18:13
Tik dėl Dievo meilės, Gedos neskaitykite! Jo depresija PIKTA. O kad "meilužis tai nepadoru", nesutinku. Nepadoru jo(s) neturėti! O dėl to, ar ŠA geras laikraštis, tai aš noriu pasakyti tik tiek, jog užsuku į čia įsitikinti, kad dar neišsikrausčiau iš proto. O broliai ir seserys komentatoriai praskaidrina nuotaiką. Baikit žliumbti, sakiau!!!:)

7831. varnai ruduo2003-10-21 19:20
S. Geda-daug ismano, puikus intelektualus poetas, kai perskaiciau jo "Man graziausias poetas-varnenas", nesiojaus rankinej sia knygele lyg maldaknyge, perskaiciau viska, ka jis parase.. kai pamaciau ji gyva, jis kiek nuvyle savo saltumu ar kazkokiu atsiribojimu. Na, protas, intelektas... man labiau priimtinas , sakykim, M Martinaicio protas, intelektas, kazkoks svelnus, isjaustas, susildantis, net tai, kas labai negerai, kas nieksiska, jis isreiskia subtiliai, nepiktai, konstatuoja, bet nesmerkia, o lyg uzjaucia, prisimenu jo poema viena, tik pavadinimo nepamenu, apie tai, kaip tevas pakasa savo vaika kazkur kalne, kaip sako-nieko tokia, gi bus kitas....lyg ir vulgariai skamba, bet poetas uzjaucia. S.Parulskis irgi daznai ciniskas, bet pro jo cinizma lyg realybe lenda nustebimas, stebejimasis, pasisaipymas ir toks gilus svelnumo siekimas, romantikas jis, o romantikai daznai virsta cinikais, kai gyvenimelis apkapoja romantiskumo sparnelius ir lieki tokia..kaip as...vista lyg , bet dar su reliktais buvusiu svajoniu, entuziazmo, siekiu, polekiu......ir bado paskui tie sparneliai gyvenima-skrist noris.... o Tau , varna, kaip su romantiskais sparnais-visai jie juodi ar ne? o gal tu balta varna? kas zino, gi kompo ekrane nesimato Kodel uzsuki cia isitikint, kad neissikraustei is proto? ar cia kas atveria realybe, leidzia suprast , kad esi sveikas?

7838. Dulsineja :-) 2003-10-21 21:30
Pritariu GVNTJ - lyg ir gerai, bet kazko truksta. Druskos, verzlumo, to, ko niekad netruksta Parulskio ir Gedos tekstuose - gyvybes.

7841. Sodininkas2003-10-22 00:08
Bet kokiu atvėju Praha - žymiai mieliau už Paryžių. Ir nesinori jokių prancūziškų citatų. Taip ir yra, kaip parašyta - truputį be druskos. Bet be druskos tiek pat, kiek be druskos yra Praha, palyginus su Paryžiumi. Galima mėgti sūriai, amžinai persūdyti, bet labiau mylėti Prahą o ne Paryžių.

7846. Baikit žliumbti, eikit, rudenėli, pasivaikščioti :-) 2003-10-22 00:42
Prisimenu J.Meko laišką savižudžiams. Esu tai, kur esu. Įstūmė į kampą? Metafizinis suspaudimas? Išeik pasivaikščioti: pakeisk profesiją, vardą, soc. statusą (žemyn/aukštyn-kakoj skirtum), vietą/tėvynę, kalbą/tautybę, lytį, etc. Kol esi, gali būti viskuo, bet kuo. Esi lituanistė? Tapk vienuole ir keliauk į Afriką. Mano mylimiausia draugė, dabartės sesuo Marija, jau ten, nuveši laiškelį. Susipažinom plaudamos užpakalius ypač sunkaus fizinio, taip pat sunkaus protinio neįgalumo vaikams. Nuėjau ten, kai suvis atšalau, skausminga nejautra vadinasi. Jei blogai, eik kur dar blogiau. Padeda. Pagysi. Depresuojančius neurotikus pagydo psichopatai Hanibalai. Autistams Kajams, pasirodo, malonu bendrauti su geraširdžiais daunais. Geriausias vaistas nuo ak ak depresijos ir gražaus vos vos liūdesio- siaubas ir smarvė. Sako, konclageriuose nedepresuodavo. Didžiausias džiaugsmas man buvo dešimtmečiai "boružėlės", aukšto intelekto (keli - virš 140 IQ) vaikai: negali kalbėti, nevaikšto, nevaldo rankų, net užsimekti (kad "pamedituotų") negali. Užtat kokia asmenybės galia, valia, energija, įtaiga, humoro jausmas, reakcijų greitis, intuicija, bendravimo kokybė. Kalbinami angliškai, prancūziškai - viską supranta. Filmus žiūrėdavo nedubliuotus. Norėjo, kad išmokyčiau skandinavų kalbų. Dar sugebėdavo pasišaipyt iš "aptarnaujančio personalo", įvertinti žmones–per žaidybines situacijas, šypsenomis, susižvalgymais. Ypač džiaugdavosi "šokio pamokomis": apsikabinam kojomis, rankomis, prilaikai galvą, saugai, kad nesusižeistų, - ir riedam. Džiaugsmas, siaubas, klyksmas, azartas –neišpasakyti. Maži džiaugsmai, sakot? Nesutinku- didelių žmonių dideli džiaugsmai. G.- geniali matematikė (toli man iki jos, o juk mokykloje buvau visų matematik(i)ų širdies džiaugsmas), uždavinius sprendžia žaibiškai- bakstelėdama teisingan atsakymo variantan ant kaktos pririštu įtaisu. Lošk su ja atvirom kortom (rankos- mano, pasirinkimai-jos) - velnią tu ją aploši. Visada stengdavosi neprileisti į kelnes ir pati nuriedėdavo iki tuliko durų - kad kitiems nereikėtų nešti (sunki merga). Štai kur žmogus. Su tokiais bendraut- laimė. O juk jie, kitaip nei tu, rudenėli, negali išeiti pasivaikščioti, pasirinkti "nieko bendra neturinčių bendrijos", gyvena šalia vadinamųjų daržovių ir siaurakakčių "sveikųjų". Tokių boružėlių, galingų, gražesnių, išmintingesnių už save žmonių galiu sutikti visur, bet kur, už kiekvieno kampo ir gyvenimo posūkio- štai kas mane dar laiko šiame šūdiname gyvenime. Ir šioje paraštėje jų yra, o kas galėjo tikėtis? Lįsdamas čia maniau, kad tai eilinis išbandymas – kad vėl lekiu tartararan, kad dabar jau niže niekuda. ----Viskas. Pasakiau ir baigiam rudens temą. Kiek galima. Kada žiema ateis, a? Aš jau slides išsitraukiau, kepurę su bumbuolu.

7849. varna Rudeniui2003-10-22 01:21
Felnias griebtų, įsifėliau į pokalbį su Rudeniu, ir kažkodėl fokiškas akcentas atsirado. Instinktai? Gedos farnėnas koją pakišo? Tfu! Fisada sakiau, kad man falios trūksta (jau girdžiu Keules komentarus apie "falios"). O fakaras toks faiskus.

7850. Sodininkui nuo varnos2003-10-22 01:29
Gražiai gavosi: "bet kokiu ATVĖJU...". Atvėjas. Vieta, kur nėra vėjo? Grįžtantis vėjas? Vieta, iš kurios vėjas pūčia? Dar vienas žodis: ATĖDIS. Čia jau Keule turėtų žinoti, kas tai yra. Felnias, reikia pailsėti...

7855. Liumpenas2003-10-22 07:09
Jums gerai, Jus intelektualai. O as visa nakti dirbau kol miegojot. Tai ir pykstu.

7856. siulanciai nezliumbti ruduo2003-10-22 08:01
Aciu uz reakcija.... stiprus laiskelis, su druska ir pipirais ..... tik noriu pasakyti, kad negaliu buna visokiu ir tas negalejimas kazkieno vaiksciot, neturejimas regejimo ir t. t. nera kazkokia isskirtine negalia, dvasios negalia-baisesne, tik sioji ne taip greit pastebima , kol nepazisti zmogaus , o stai, kad jis aklas ar slubuoja-matyt is karto , tokius mes uzjauciam, zavimes ju narsa gyventi.Kai zmogus susera gripu ar koja issikuka -sulauks supratimo, paguodos, uztarimo, kai jis serga depresija , sizofrenija ir t. t. -pats kaltas ir is viso-begam tuo atveju kaip nuo raupsuotu, nes ko gero patys bijom to. Zliubti as nezliumbiu, butu gerai, jei mokeciau nusiverkt, bet, deja, tai labai retas reiskinys mano gyvenime . O i Afrika tikrai noreciau, tik stai piniginej 2,5 Lt, turbut teks palaukti to egzotisko saves isbandymo. kartais ir as pagalvoju-metu savo tipo intelektualu darba, uzdarau sio vienatvisko kabineto duris ir iseinu i gatve bandeliu pardavineti-gal ten tikresnis gyvenimas nei cia tarp siu debilisku rastu, popieriu, salia esanciu atseit intelektualiu zmoniu, tik kad nebus tada turbut nei tu 2,5 lito kisenej. na, viskas gi bus gerai, gi nesizudau, einu ikalt 50 gramu konjakelio ir toliau stumiu savo pavargusius darbus....

7857. Rolkie2003-10-22 09:02
69 kompozicija TAM TIKRAM ASMENIUI ADRESUOTA, o ne sunervint ka! Cia tai jau kazkas labai negraziai ir priesiskai nusiteikes.

7858. Rolkie2003-10-22 09:04
Gal dar apsiputusiam patiktu... :) gu gu gu...

7859. Arle nežliumbiančiam-švytinčiam2003-10-22 09:39
Nuostabu :)

7860. rudeniui2003-10-22 09:42
nebevarykime žmonių į depresuchą...

7861. siulymui nezliubti ir rudeniui nuo HaOrchid2003-10-22 10:07
Labas rytas. Sveikinu su pirmu sniegu (bent jau Vilniuje). Rudene, gal jau laikas tau pasivadinti žiema? Taptum skaidri, blizganti, šarman.. Dėl buvimo su neįgaliukais, ypač proto negalės (jei taip galima pavadinti) pritariu labai labai. Iš rudenės reakcijos sprendžiu, kad ji tokių žmonių niekad nematė, o jei matė, tai nebendravo. Tikrai jie gydo sielą, požiūrį į save ir pasaulį. Aišku, konjakėlio įkalt ir "pasislėpus" purvinuose treninguose depresuot yra lengviau negu nueit porai valandų į proto negalės žmonių dienos centrą. Žinoma, ir vyrai visi kiaulės, nėra nei vieno verto būti Liūdnojo Rudens meilužiu... Atleiskite, rudene, bet aš jau jumis piktinuosi. Linkiu pasveikti nuo įsitikinimo, kad esate Ypatinga, kitokia nei visi.

7862. Gvntj2003-10-22 10:09
Baikit žliumbti, eikit, rudenėli... labai patiko - geras. O rudens tekstai - neblogi, gerų vietų yra, bet pirmiau, ruduo, nusiųskit juos redaktoriui, kad sutrumpintų, pls., nekankinkit mūsų...

7864. Arle Rudeniui2003-10-22 10:18
Man toks jausmas, kad Jus pažįstu. Na, nesvarbu...

7866. ruduo2003-10-22 10:26
Taip, visos tos depresijos gi ir kyla is per didelio mastymo apie save, meiles sau, galvojimo, kad esi kazkuo ypatinga....... aciu , kad kalbejomes ir nepykit, kad gadinau nuotaika.

7869. HaOrchid nuo varnos2003-10-22 11:20
"Išdūrė" mus visus tas Ruduo. Tai paprasčiausias pokštas. Bet aš prieš tai pažadėjau "pagauti ir akis iškapoti". Ištesėsiu!

7870. Gvntj2003-10-22 11:43
Gali būt, kad "išdūrė". Gal net pats redaktorius? :)

7871. varnai nuo Lorcos2003-10-22 11:43
varna,nerašysiu tau epitafijos.Dar anksti.Geriau pašnibždėsiu kur iš po sniego dar raudonuoja uogos,kurios išvaiko liūdesį ir primena,kad ruduo yra nuostabus...:)

7873. Lorcai nuo varnos2003-10-22 11:58
Uogos....niam niam... :)

7876. viešpats slidininkas varnoms ir kitiems triksteriams2003-10-22 12:28
Maištavot? kranksėjot? Klausėt, ar viską prisimenu? Copy paste technika, cha cha. Jungą norėjot nusimesti...Vasarą po pūsnimi miegosit, o muzikontas dainuos " po sniegu nykštukai miega". reikėjo paklaust, ką prisimenu iš ateities. Lorca, neskolink prasižengusiems savo šilkinių pirštinėlių. Gera mergaitė, žinai ką mūvėti.

7878. slidinėjančiam Viešpačiui nuo varnos2003-10-22 13:08
Viešpats ar ne Viešpats, bet nuo šiol slidinėk atsargiai - "Paukščius" matei? Bet, reikia pripažinti, padirbėta puikiai. (nors savo suterštos garbės labui galiu pasakyti, kad jau pirmamame laiške Rudeniui išreiškiau įtarimą, kad visa tai profanacija). Ką gi, dabar jau galima drąsiai pasakyti, kad "Viešpaties keliai žinomi". Sveikinu. :)

7879. ruduo varnai2003-10-22 13:19
bukit toks malonus ir pasakykit, kodel jum atrodo tai pokstas, profanacija? keista. parasiau, kad esu l. nusivylusi viskuo, kad negera, kad kaip bebutu-neka mes galim vienas kitam padeti. nebuciau tiek vietos skyrusi apie save, is pradziu tik tiek ir tenorejau-pasidalinti ta mintim del nostalgisko straipsnio apie tokias juodumas, uzplustancias zmones..per daug isijauciau-pripazistu, tai tikrai atrodo neskoningai,bet kad tai butu galima pavadinti pokstu..... nuosirdziai sakau-nelinkiu savo busenos didziausiam priesui, tikrai. Dar karta atsiprasau.Gal kam ir atrodo, kad taip nebuna, ir aciu Dievui-esat tiesiog sveiki zmones...O as nueisiu pas psihiatra, nes , matyt, tikrai atrodau nenormali visai..gerai, kad internetas, o jei taip gyvai kam atsiverciau.....

7880. rudeniui nuo varnos2003-10-22 14:06
"Gyvai" geriau - tai mitas, kad mes, varnos, tik dvėselieną mėgstam. "Gyvai atsiversit", "gyvus 50 gramų" įkalsim ir gal tapsime "gyvais meilužiais". :)

7881. varnai ruduo2003-10-22 14:21
na, aciu, varnele, konjakas gyvas visai nieko-mat pazistamas dalykas, galiu ivertint, maziausiai kelia abejoniu, pokalbis gyvas? nezinau-kas gi megsta depresyvius zmones? o meiluziai gyvi- neturiu nuomones siuo klausimu:))))))

7882. ruduo2003-10-22 14:36
o ar smerkiate straipsnio autoriu Laura del narkotiku naudojimo, del jo truputi nihilizmo, truputi cinizmo, nusivylimo, del to, kad jis negirdi savo drauges Irmos-juk ji tiesia ranka i ji-ilgiuosi... stai-lyg viska zmogus turi, ir yra kas ji myli ir ........kodel gi taip? kodel taip ima ir atsitinka? negi tik pats zmogus kaltas del to, kad jam tampa sunku nepakeliamai ir ji galima pasmerkt ar geriausiu atveju pagailet...arba pagaliau-kaltas nekaltas, gal tikrai-suklydo kazkur, pasielge su savo gyvenimu ne taip, bet kaip isbrist....nepades cia saule ir pratimai, deja...kalbu ne apie save, tai kaip apie reiskini, tendencija ryskejancia...... kol dar dejuoji, sneki, eini, bandai-dar nieko, sako, paskui zmogus nutyla arba elgiasi kaip niekur nieko..pazistamas psichologas man pasakojo apie tokia situacija-vaiksciojo vaiksciojo pas ji moteris, lyg ir geriau ir visai gerai ir.....neber... sako, taip baisu jam buvo, kad nepastebejo nieko......oi, negera tema......

7883. rudeniui nuo varnos2003-10-22 14:41
Neturėt nuomonės - tai irgi nuomonė. Depresyvių žmonių nieks nemėgsta, išskyrus juos pačius. O ką, po 50 gramų depresija nepraeina? Įkalsim po 100, 200, na, kol nepraeis. Bet tame slypi ir pavojus - po tam tikro kiekio gali nebesigauti "gyvi meilužiai". :)

7887. ruduo varnai2003-10-22 14:54
tai ka pasirinkimas menkas-depresija reikalauja alkoholio, bet sis nepadeda visvien, alkoholis dar ir atima meiluzius gyvus..vadinasi, alkoholis visiskai atmestinas:))))... o depresyvus zmones saves ypac nemegsta arba super save megsta-vieni is super meiles sau puola i nevilti, kiti del nepasitikejimo savim viska praranda...... o paskui jau ir nebesvarbu priezastys-ziuri uz kurio eketes krasto kabintis...butu gerai, kad kitas priejes ant nagu nesumanytu pasokinet....kai tiesia ranka kitas irgi baisu-nes per sunku betraukiant galima paciam ilekt i ta duobe.....

7888. Gvntj2003-10-22 15:08
Man atrodo, jau eisiu iš šito puslapio velniop! Vien tik ruduo, depresija, varnos krankia, Viešpatis jau nebepaeina, o slidinėja... Nėr GYVENIMO. Kaip tu, mano mielas xX? Atsišauk - noriu GYVĄ balsą išgirsti, gaivaus oro įkvėpti!

7889. pasalinis Gvntj2003-10-22 15:19
tai ko listi i tokio straipsnio puslapi-ir tema tokia, o yra, matyt, apie ka sneketis, jei zmones raso. tiek nemazai. gyvo balso norint isgirst reiktu iseit lauk-ir oras gyvas, ir ruduo gyvas...ar bent iki bendradarbio kabineto nuslinkt ar draugui linksmesniam (jei tokiu dar yra) paskambint..

7890. Gvntj-ai nuo varnos2003-10-22 15:54
Neikit "velniop". O ką, nelinksmas pokalbis? Pseudo varna su pseudo rudeniu šneka apie pseudo depresiją, skandinamą pseudo eketėse. Gali būti kas nors linksmesnio už pseudo (virtualinį) pasaulį? Jūs ką, matėte kur nors "realybėje" slidinėjantį Viešpatį-Rudenį? Ar ne per dideles pretenzijas keliate GYVENIMUI? :)

7892. Gvntj -> varnai ir pašaliniui2003-10-22 16:15
Jaučiuosi kaip tikra ponia PseudoPretenzija:). Nelinksmas man pokalbis. Ko aš čia tupiu? Matyt, pasidaviau provokacijai, blyn.

7893. pasalinis2003-10-22 16:21
kas nelinksma nebutinai blogai:))))) as ka tik is delfio, permeciau akim apie ka jaunimelis raso, bet skaitant ju blevyzgas linksmas man nepasirode ten smagu,greiciau atvirksciai:(((( Man atrodo, kad kazkaip i gala komentaru bus rastas bent koks paguodimas rudenei ar koks atsakymas i klausima, juk bandyta buvo ir klaust ir atsakyt.O provokaciju gal nereik bijot, ziurint kokia is ju nauda.

7894. klausimas2003-10-22 16:24
provokacijos, profanacijos-ar ne per daug esat itarus? kompe vaidenasi ? vaiduokliu pasaulis?gal tikrai suseskit keli ir is akiu pamatysit-kam depresija, o kam paranoja.

7895. varnai nuo HaOrchid2003-10-22 16:32
Agirdi, varna, visą dieną vis prisimenu šituos susirašinėjimus su rudeniu ir galvoju, kad taip pokštauti galėtų tik psichiatras (bo daug panašių istorijų prisiklauso) arba koks nors užknistas depresuojančio šeimos nario artimasis (bo irgi tą istoriją mintinai žino). Arba gal kokis nors studenčiokas daro sociologinį tyrimą apie tai, kaip žmonės reaguoja į patologiškai liūdinčius visuomenės narius.. Nu bet lai jie visi nusigeria ir nusinarkašina - vis kas nors jų gyvenimo pilkoj rutinoj atsiras naujo..

7896. ruduo varnai2003-10-22 16:32
Slidinejantis Viespatis-Ruduo......kaip grazu, taip kazkaip ir iskilo vaizdinys tokio didaus Viespaties balto balto , bet ir rudens geltonu lapu man reik-kur juos jam prikabint?

7897. HAORHID-ai2003-10-22 16:37
Nors ne varna esi, bet kranksi, oi, neprisikarksek sau ar artimam, nes nelabai zinai apie ka sneki.

7898. Arle apie rudenį2003-10-22 16:39
Nemeluoja ruduo, vaikeliai, nemeluoja.... Rudene, situaciją gali pakeisti tik tu pati!

7900. Apie vargšelį-vampyrą (copypaste)2003-10-22 16:45
"Vargšelį atpažinti lengviausia, nes jis iš tolo spinduliuoja savo nelaimėmis. Jis pasirodo sumenkęs, susmukusia laikysena, galbūt netgi įdubusia aura. Jis skęsta savo įsitikinimuose, kad visas pasaulis susimokęs prieš jį. Galbūt jis ir neatrodo kaip plėšrūnas, tačiau būkite atsargūs: jis užhipnotizuoja jus savo bejėgiškumu ir jūs patenkate į jo spąstus savo nuoširdžiomis pastangomis paguosti ar pagebėti. Tačiau šios pastangos yra bergždžios; jokia užuojauta ar gailestis negali palengvinti skausmo, su kuriuo jie taip giliai save sutapatina. Galbūt jis ir įdėmiai klausysis, kai jūs vardinsite paramos šaltinius ar pokyčių galimybes, tačiau tikrai jūsų patarimais nepasinaudos. Jiems reikalinga ne pokyčių perspektyva, o jūsų energija."

7901. ruduo2003-10-22 16:53
nagi nesiteisinciau...del ko gi butu? bet ..galvoju-arba jus tokie stiprus arba tokios patirties neturit ...kodel tai atrodo pokstas-nesuprantu.kodel butent? per daug verkiu? regis sedziu prie kompo ir nieko nedarau? darau, dariau, stengiaus, gal ne taip, bandysiu dar, net ir sis rasymas juk irgi kazkoks bandymas, kazkoks..... jei tai atrodo pokstas, galiu pasakyti-esat labai laimingi, na, zinoma, kiekvienas mes turim bedu, bet kai tu dideliu bedu lyg ir nera, o gyvenimas bjaurus, vercia is jo pasitraukt, tada labai sunku.dideles bedas susikaupi, isgyveni ir vel gyveni, o cia -stovi vietoj ir skesti... priklu man kalbet tiek, bet tikrai-tas atrodymas, kad tai pokstas..siaip tai gerai, kad taip atrodo-esat sveiki, o as matyt tikrai ligone, eisiu ryt pas gydytoja, gal nerimtai ziurejau tai kaip i liga, atrode-ai, cia del to, ai cia del ano, na gal isikabinsiu, gal prasijudinsiu be vaistu,bet gal netinkamus buvo israse..oi, pavargau siandien, tikrai reik baigt kalbet, einu rudenio lapu, negerai tiek daug apie save..brrrrrr.....

7902. ruduo paskutinis2003-10-22 17:00
as pati nuo saves pavargstu ir savo mintimis issunkiu is saves energija, nuo kitu paprastai slepiuos, nerodau savo liudesiu, tik si karta cia taip isijauciau. manau, kad ir kitiems nesmagu tapo.. paskutini karta atsiprasau ir iseinu is sio puslapio i rudeni.

7903. Rasa2003-10-22 17:20
Sunku, kai gyvent nemiela pasidaro. Kai nera uz ko nusitvert, jei jauti, kad sedi duobej, o islipt viena(-s) nevalioji. Tada saukiesi pagalbos. Arba sulauki, arba ne. Bet kai sulauki, o tada apsimeti, kad nesaukei - nu tai ka as zinau... O kartais ir duobej neblogai... Jei jau sedi ir nelipi - tai ko skustis? Nezinau kodel, bet man irgi darosi panasu i poksta. Nera jau taip viskas blogai. Gal tikrai reik i zmones iseit, aplikui apsidairyt? Nes kai keli metai praeina negalint pajudet, kai nezinai - matysi dar saule kada ar ne... Ir kai po tiek laiko gali savom kojom iseit i kiema, prisirinkt spalvotu rudeniniu lapu, nueit i parduotuve, aplankyt drauga. Kai matai visa, kas aplink tave... Gyvenimas toks grazus. Toks trumpas. Kartais zmones pamirsta tai. O gaila.

7904. HaOrchid2003-10-22 17:21
Ajaj! Gelbėkit, man kažkas grasina, kad prisikranksėsiu.. Nu bet gi tikrai pikta darosi, kai nėra išeities. Die-va-žžžžž-i! Visogero.Taškas.

7905. HaOrchid nuo varnos2003-10-22 17:24
Nežinau. Jei tai ir pokštas, tai bent jau nuoširdus. O būtent to mums ir trūksta kartais, nuoširdumo. Net ir cinizmas gali būti nuoširdus. Beje, nuoširdus seksas - tai tai, ko dažniausiai ir trūksta (ką aš pavadinau "gyva(u) meiluže(iu)"). Studenčiokas, psichiatras ar šeimos narys - koks skirtumas. Kas tai bebūtų, įtraukia mus į savo tikrą-virtualų-melagingą-išsigalvotą gyvenimą. Viena kartą skaičiau knygą, kai po kiekvieno sakinio norėjosi duoti autoriui į snukį. Perskaičiau iki galo ir supratau, kad porai dienų galiu praleisti rytinį bėgimą. Virtualus pyktis(?) virto realiomis prarastomis kolorijomis. Tfu, ir aš pradėjau keverzoti. Felnias, reikia kartą į savaitę pamiegoti. :)

7906. varna (out of the blue)2003-10-22 17:29
Eureka! Radau! Supratau! Mus užvaldė masinė psichozė inicijuota islamo fundamentalistų. Po internetą vaikšto "antrakso šmėkla".

7907. skaudoka2003-10-22 17:37
Na, zmogus ivare save i kampa ar kas kitas ivare-ir man taip buvo-situacija labai bloga, po kazkiek laiko, kai viskas praeina, atrodo tai kaip baisus sapnas, nesupranti pats del ko taip buvo ir kaip nesugebejai issikapanot taip ilgai. Deja, kartais ir neissikapanojama-ar mazai matom zmoniu uzgesusiom akim, ar mazai ciniku? Kas to nepatyre, sunkiai gali suvokt,Tai nepapasakosi, bet saipytis nereiktu, manau,nes taip jau buna -artimieji sako-na ko tu jaudineis, gi viskas gerai, gi oras grazus ir t. .Supranti tai ir dar labiau beviltiska , kad esi toks, kuris negali nieko padaryti. gera, kai salia suprantantis zmogus, bet sunku tam salia nemaziau,,o deja, kiek daug zmoniu regis del nieku ir nusizudo. Kol nepaliecia tai labai artimu ar paties, argi mum skauda?

7908. varna2003-10-22 17:52
Mūsų, varnų, mėgiamas poetas yra pasakęs: Gyveno žiurkė kažkada, Vien lašiniais maitinos. Rimta ji buvo ir drūta Kaip Liuteris Martynas. Virėjas davė jai nuodų, Ir vargšei taip gūdu graudu, Lyg meilė ją kankintų. Ilgai ji blaškės pastalėj Ir, cypčiodama gailiai, Prie klano puolė... Sopulaiai Ją raižė tartum peiliai. Iš skausmo graužė ji grindis. Vos vos neplyšo jai širdis, Lyg meilė ją kankintų. Virtuvėn įlėkė jinai, Be žado krito žemėn, Kojytes užvertė liūdnai, Padūsavo - ir amen. Virėjas netveria juoku: "Tegu sau žiopčioja, tegu, Lyg meilė ją kankintų!" J.W. Goethe "Faustas"

7909. J.2003-10-22 18:00
Varnai! Energija dabar matuojama džiauliais, o seniau kalorijomis, gi priešdėlis kolor reiškia spalvą. Šiaip pamiegoti reikėtų dažniau, negu kartą į savaitę.

7910. J. nuo varnos2003-10-22 18:09
Klausykit, kai kažką numeti, tai negi žiūrėsi, kokios spalvos "daiktas" tai buvo? O juo labiau, kuo jis matuojamas - džauliais, hercais, omais, lencais ar koloringomis kalorijomis. O ką reiškia priešdėlis "J."?

7911. smeigtukas2003-10-22 20:48
Fu...Beskaitant šiuos terapinius komentarus kilo įtarimas dėl galimos "rudens" savižudybės (inscenizacijos) finale. Jei jau "Baikit žliumbti, eikit, rudenėli, pasivaikščioti" nesuveikė...Gerai visgi, kai depresūchos išvirsta į išėjimą į rudenį, o ne šiek tiek toliau:)

7913. Bumbulas2003-10-22 21:09
O pagalbos telefonas, atseit,... Trina žaltys Jonušys rankas, nugi pirmąkart tiek daug parašė, visiems taip patiko, žinot , depresija, rudenys, sielvartas, net vidurius susuko. OParulskis, nors ir bolvonas, vis tiek taikliau skelia.

7916. Piteri Volšai2003-10-22 21:52
gali džiaugtis,kad žiediniai kopūstai neatplaukia į šią violetinę St.Lucia salą.

7917. Nagine2003-10-22 22:51
Ar man tik taip matosi, kad kai kurie čia rašantys įsitikinę, kad žmogus laimingas tik tuomet kai džiaugiasi, vis linksmas? Neskauda, sielvartas nekamuoja viskam abuojaus. O visa egzistencijos gelmė, prasmė ir palaima, deja,dažniausiai ateina per kančią.Jei visi jos norėtume išsiginti,tikriausiai įvyktų kažkas klaikaus, liktų vien materialus pasaulis?.Lygiai taip pat, jei staiga nustotume visiškai bijoti.Be baimės negimsta didvyriški poelgiai, be kančios - pats saldžiausias gyvenimo džiaugsmas. Tai kam daryt jausmus ar išgyvenimus savo priešais? Lai būna jie greta, bendražygiais bet ne vadais, kasdieniuose mūsų žygiuose. Sauda, oi kaip skauda, jei dar lauki,viliesi, sieki ko tai gyvenime.Verta būti,laukti, nes vis vien kada nors( savo kailiu patirta)ateina palaiminga ramybė, gyvenimo pilnatvė. Sprogsta vienadien kaip sunokęs rudeninis kaštonas ir pasišokinėdama rieda per auksinių lapų patalus,purvą,pirmą sniegą, rimtį,juoką,išmintį,kvailystes,gėlą - jausdama:visa tai esu ir man gera.

7918. pasalinis2003-10-23 07:55
tikrai pritariu naginei. Siuolaikiniam gyvenime visi nori zmogaus svytincio, grazaus ir jauno, nurasomas liudintis, pavarges zmogus, jis tarsi gadina nuotaika, sunkina. Ne visi tokie is egoizmo ar nesugebejimo save suimt i rankas ar , kaip kai kas mano-nenoro padet sau, negirdejimo geru patarimu. Taip, kartais buna tokiu, kurie megaujasi savo nelaimelemis ir tarsi siurbia kitu energija-pasidejuoja ir jiem tampa smagiau, bet kaip rase Rudenele-ji nepatoginasi dejuoti, ji tik inkscia gailiai ir net pyksta, kad nei pati nezino del ko taip nei zino kaip is to iseiti,o gal ir jegu neturi. keistai man pasirode Jusu paranojiska baime-gadina cia mum nuotaika, neklauso-gi siulem ir vedas skaityti ir meiluzi isitaisyti(-lyg po poros patarimu gali imti ir nusvisti pasaulis).galiausiai buvo apkaltinta pokstu ir zaidimu. Eik salin su savo liudesiais kur tik nori. mes norim tik bajeriuku, o juk tai puiki tema pasneketi ne apie tariama liga, kuria as netikiu, o apie egzistencines bedas, apie zmogaus nesugebejima suprast saves , pasaulio ar nemokejima prisitaikyti, nenora priimti persamu gyvenimo vertybiu. Teisingai sako nagine-jei skauda, vadinasi zmogus gyvas, jis dar priesinasi, o is tikro-kiek aplink jau vaiksciojanciu bejausmiu padaru, daranciu tik pinigus ar kur visas gerumas gyvenimo-isgerti , apkalbeti, uzlipt kam ant galvos-tokie paprastai jauciasi teisu ir depresijos ju nekamuoja. Gaila man tos rudenes, kad vakar ji susinervino dar labiau ir nutare esanti tikra psichine ligone ir , matyt, isvare pas psichiatra, o cia tai tikrai paims ja i rankas-privarys raminanciu, uzkonservuos zmogu.

7919. Tiems, kam neramu2003-10-23 09:43
Ko gero, dauguma yra patyrę panašių skaudžių išgyvenimų: ar savų, ar draugų, artimųjų - niekas nėra nuo to apsaugotas. Tik kaip pagaliau iš to išsikrapštai arba tai imi priimti tai, kaip gyvenimo duotybę, imi labai save saugoti... kad tie skauduliai vėl neimtų lipti per viršų... Nagine labai gražiai parašė apie riedantį kaštoną... Tegu ateina laikas, kai jis ims taip riedėti visiems, kam dabar neramu ir baisu...

7924. Toks2003-10-23 11:26
Ar kada matet verkianti bolsevika? Pardon--kenciancia nagine?

7927. to TOKs2003-10-23 11:40
durnas tu Toks ir tiek.....

7929. naginei nuo varnos2003-10-23 12:02
Net nejuokinga. Be skausmo ir kančios liktų tik "materialus pasaulis"? Iš kur ta sadomazochistinė pasaulėžiūra? Pasaulis egzistuoja pats sau ir nei skausmo nei džiaugsmo "nekuria". Tai žmogaus santykio į Pasaulį išdava. Tai, kad aš džiaugiuosi ir esu linksmas, visai nesako, jog esu "abuojas" aplinkai. Aš myliu savo vaikus, draugus, darbą, kaštonus ir rudenį. Tai ką, aš esu nepilnavertis? Tai tas, kas "nesikankina" jau tampa antrarūšiu? "Be baimės negimsta didvyriški poelgiai, be kančios - pats saldžiausias gyvenimo džiaugsmas." - atleiskit, Nagine, bet tai visiškas absurdas. Tai gal pradėsim plaktis rykštėmis, kad pajusti gyvenimo pilnatvę? O gal išsidurti akį ir paskui džiaugtis, kad vis dar matau likusia akimi? Tik praėjus visą tai, galima pajusti palaimą? O kitaip negalima? Nesvarbu. Pasakysiu atvirai - vemti verčia tas Rudens žeminimasis, šliaužiojimas ir žliumbimas. O gal tai "sveikas" požiūris į gyvenimą, Jūsų nuomone?

7939. DS2003-10-23 14:15
Pritariu Varnai. Tik mane ne "vemt vercia" bet nuosirdziai gailiuosi Rudens (neisizeisk Rudenele). Tokiems kaip Ruduo be aplinkiniu pagalbos ir patarimo sunku rasti iseiti. Man susidare vaizdas, kad ji arba mano zinanti kas bus arba bijo kazka keisti savo gyvenime. Liudesio ir nevilties skandinimas alkoholyje - tai tik duobes kasimas gilyn... Siulau kad ir labiau iklausyti i "Baikit žliumbti, eikit, rudenėli, pasivaikščioti" patarimus... Linkiu Rudenei daugiau ryzto :). "Stenkis gyvenime tureti tai kas miela, kitaip turesi pamilti tai, ka turi..." /B.So/

7940. to varnai pasalinis2003-10-23 14:16
nebukit toks kategoriskas, nes Ruduo , man atrodo nesidziaugia savo buvimu duobeje ir nesako, kad tai laimes salyga. nereikia tik juoda balta matyti, siandien dziaugiates, ryt gal verksit, ji taip pat gal jau greit sypsosis....... nevaryk dievo nuo saves, jei ji turi , nesididziuok labai, jei tau taip nera , nieks nesako, kad neverksi tu ar tavo dukra.na, nelinkiu, bet.O ko cia taip pyksti? nesi abejingas? gerai nors tiek.

7941. pašaliniam nuo varnos2003-10-23 14:26
Nei pykstu, nei ką. Dievu netikiu ir niekam tos nelaimės nelinkiu. Dukrų (dar) neturiu, tik sūnūs ("vaikus", pasakytų žemaičiai). O "verkiu" naktimis, į pagalvę. :)

7947. smeigtukas varnai2003-10-23 15:26
Aš visom keturiom už tokį požiūrį:)). Nors neturiu nei vaikų, nei dukrų..

7956. pasalinis2003-10-23 16:35
o as galvoju -ne tokia ta rudene silpna, jei sugebejo taip mums iskelti emociju... issikapstys, ei Rudene, kaip Tau sekas? gal linksmiau? sunervinai tu cia visus-vieni pyksta, kad tu verki, kiti-guodzia, bet , zinok, ir tie, kurie pyksta, balejina del tavęs, juk kartais smeigtukas i uzpakali irgi prablaivo..

7958. Rudenei noja2003-10-23 16:50
Na man labai gaila, bet gal tik mano dukryte ar sunus kada nors tures si varda :)) Noja, Nojus, Neo... Manau, kad aisku kas man istrige... Nesakau, kad visada, taciau retkarciais reikia tiketi kitu zmoniu sakomais komplimentais, nes kartais taip buna, kad kitam is salies geriau matosi :) Cia del zinojimo... Man patiko mintis "dideles bedas susikaupi, isgyveni ir vel gyveni, o cia -stovi vietoj ir skesti..." Kaip daznai as skestu...

7959. ruduo2003-10-23 17:15
Esu tikrai dėkinga visiems-piktiems, meilesniems.... vakar nuo bendravimo čia įsiskaudo galva ir šiaip jaučiaus lyg save išprievartavusi....ryte atsikelusi nusprendziau eit i poliklinika, issitraukiau savo trumpesni sijona, pasidaziau raudoniau lupas(gydytojas gi vyras), na , sakau, nulėksiu į darbą, o paskui į polikliniką. Pasvajojau, kad reiktu tam gydytojui medaus nunešt ar ką.. pakui sumasčiau, kad taip šalta, tai reikia savo darbuotojas ryt isleist išeiginei,paskui parlėkiau namo, nes sūnus serga, tad reikėjo jį pabučiuoti ir valgyti paduoti, tada važiavau darbo reikalais pirkt kanceliarinių prekių, ir nei iš šio nei iš to užsukau į gėlių parduotuvę, nupirkau rožę, su ja nupėdinau į vyro darbovietę ir vyrui atidaviau rožę-nustebinau, jis šoko ieškoti kavos ir konjako, jaučiausi kaip su kokiu kavalieriu:))))) na, dar grįžus parašiau savo senam draugui el.laiškelį, atsiprašiau už seną įžeidimą, draugei suspaudinėjau padrasinančią žinutę...visa tai dariau ramiai,paprastai, tiesiog šiaip, negalvodama. Nueiti pas psichiatrą nebuvo kada, kaip supratote... Gera, kad buvo noro galvoti apie kitus.. nežinau, kaip bus ryt, poryt.....O ims ir bus gerai!Pasistengsiu:))

7961. Rudeniui nuo varnos2003-10-23 18:57
Ek, Rudenėli, užnešk kada rožę ir į Pesimistų Kapinyną. O tai mes, varnos, krankiame čia vienos... :) (Ale koks Happy end"as gavosi. Tuoj šykšti ašara ištrykš...)

7962. varna2003-10-23 19:06
Turiu naujadarą (remiantis kitais komentarais) - nacioanalinis. Apsimyšiu iš juoko. Matėt kada myžančią varną?

7972. Varnai nuo nagines2003-10-23 20:58
Sadomazochistė nesu, niekam nesiūlau liūdėti ar kentėti, ir nesakau, kad kančia gėris.Tiesiog manau, kad nei skausmo nei džiaugsmo nereikėtų suabsoliutinti, nes:1. Visiškai grynam pavidale jų tiesiog nėra - ir didžiausiam džiaugsme nors subjektyviai gal ir nejuntama slypi dalelytė liūdesio, pykčio ar pagiežos; tas kuris mano jog nieko nebijo iš tiesų šiek tiek bijo ir t.t. Tokia jau gyvos būtybės egzistencijos sąlyga - emocijos informuoja mus apie santykio su pasauliu pobūdį.O santykis su pasauliu juk daugialypis, tiesa? 2.Emocija yra mūsų asmenybės dalis, o ne atvirkščiai,- taigi kas čia tuomet sprendžia kaip elgtis? Rinkimės,tarkim: "bijau - todėl neisiu per šį tiltą " (taip sako emocija) arba "bijau, bet ir bijodamas AŠ sugebu eiti, taigi eisiu per šį tiltą".P.S. mačiau visokių varnų: išmintingų, kvatojančių, akiplėšiškų - man jos žavios. Bet myžanti? Kažin ar patiktų tokią matyt.

7973. Naginei nuo varnos2003-10-23 21:46
Pasakysiu atvirai, Nagine, tikėjausi iš Jūsų įdomesnio atsaymo. Tai, kad vieni mato zebrą kaip juodus dryžius ant balto fono, o kiti - baltus dryžius ant juodo fono, jau esu girdėjęs. Ir "neėjimas" ir "ėjimas" per tiltą tėra emocija. TILTAS nėra emocija, AŠ - yra emocija. Apie tai kalbėjau. Bergždžiai, kaip dabar atrodo. p.s. Man pačiai nepatinku myžanti. Bet "nepatinku" tėra emocija, o "myžanti" - realybė. Kaip ten bebūtų, Jūs šauni, Naginė. Nes nebijote atsakyti emocijai-cinizmui. :)

7978. varna2003-10-23 22:47
O gal Hermanas Hesė teisus? Gal jausmingiausias rusų romanas tai Dostojevskio "Idiotas"? O gal, vėlgi Hesės žodžiais tariant "skausmas tave persekioja vien todėl, kad tu jo vengi"? Bet matyt FAUSTAS teisus: "Esu per senas, kad galėčiau žaisti, Per jaunas - kad atšaltų man širdis." Labanakt. Varna eina pasikart.

7980. Varnai nuo nagines2003-10-23 22:56
Ir aš tikėjausi...Bet pradėjau rašyt, žiūriu, kad man talkina tik nuobodus ir monotoniškas aiškintojas,o "kita, smagi kompanija" kažkur išgaravo.Grįžtant prie temos, tai toks įspūdis, kad šnekame kai kur "viens apie ratus, kits apie batus" - gal linzės nesuderintos?. O atsidėjimas vien tik žliumbimui ( lygiai kaip ir paklaikusiam džiaugsmui)man ir "ne prie dūšios", savam gyvenimo kely dėl šitokio reikalo specialių sustojimų nedarau. Jei nutinka, kad ašaros sudrumsčia žygio horizontą, tai nusibraukiu jas bežygiuodama, arba kelionės vėjai ar saulė jas nudžiovina.

7981. N. Filipovna2003-10-23 22:57
Eik, Rogožinai, eik.

7984. naginei nuo varnos2003-10-24 00:14
Susitaikom. :)

7989. ruduo2003-10-24 07:23
labas rytas... yra tokia taisykle-kam priesiniesi, tas priesinasi tau.nezianu ar ji absoliuti, bet , manau, kad kartais reikia kai ka tiesiog isgyventi iki galo.Pripazinti ir isgyventi. Priimti kylancius jausmus- beviltiska liudesi, baime. Vakar tarsi dariau toki bandyma-kadangi vos ne visuotinai buvau pripazinta komentaruose patologiska ligone, tai sau ir dalinai priemiau-aha, na ka -depresija tai depresija, liga, na , gerai eiks cia, buk su manim, ka su tavim daryt, gyvenkim ir bandykim tartis , ka padaryti, kad bent taip nesikandziotum ir nesuzalotum manes, nesunaikintum. Z Na, palauk kiek eisiu del taves pas gydytoja, bandysim tartis kitaip,bet dabar as turiu dar padaryti ta , ta ir ta ir ja palikau sone kiek palaukti, bet jos nebandziau nubausti ir istremti. kai zmogus ko nors bijo , irgi nereikia bandyti tai isvaryti is saves, Pirmiausia samoningai atpazinti ta jausma, , giliai i ja pazvelgti.ir baime , ir tas samoningas i ja poziuris bus visvien juk tik is manes. Na, ka baime, labas, tai vel prisistatei? Na, pabuk, pasedek cia su manim, neatsisakau taves, tu svarbi, esi mano. Tai p tik pirmas zingsnis nugaleti neigiamus jausmus-juos pripazinti , susitaikyti, o paskui jau reikia, zinoma, kitu darbu, bet svarbiausia neisterikuoti bandant ju atsikratyti. depresija ya bjauri, bet ji nori kazka pasakyti, ji kreipiasi i mane , triu ne pykti ant jos ir naikinti ja, o suprasti ka ji man sako. Viena ka ji sako-meiles per mazai.Ak, per mazai? Man belieka ja dauginti is saves pacios, t. y. paciai ja auginti ir dalinti, tada ji kazkiek istums ta tustuma, kuria dabar pripilde vienatve, pyktis, nerimas, liudesys, tegu jie kiek pasitrauks, nesakau, kad visai juos reik isvyti, bet galetu kiek i sona pasitraukt:)))))) tai , zinoma, mastymas , jis turi ieiti gyvas i gyvenima, o tam reikia dirbti nemazai su savim, bet galima nemazai padaryti, manau.Stengsiuos. taigi-labas rytas...

7991. Monika2003-10-24 09:04
Labas rytas. Smagu, kad Jusu mintys jau ne tokios liudnos. Geros dienos:)

7992. Gvntj2003-10-24 09:18
Aš irgi džiaugiuosi. Sveikstanti rudenė ir kitiems panašiai besijaučiantiems suteiks viltį.

8001. Varnai nuo nagines2003-10-25 18:11
Argi buvom susipykę? Nepajutau. Negi skirtingai suvokti ar samprotauti reiškia pyktis? Supykti ir susipykti irgi netapatu.

8005. naginei nuo varnos2003-10-25 22:40
"Susitaikom" mes, varnos, vartojame tada, kai norim pasakyti: "taikom į tą patį tikslą!" :)

8008. Nagine2003-10-26 13:14
Jo, atrodo, vis tik pabuvom šiek tiek triušiais ir jūrų kiaulytėmis. Net savaip smagu, svarbu, kad ( apsičiupinėjau)ausys neištįso ir uodegos neišaugo...Varna,- dabok savo snapą, kad neatšiptų.

8010. {[-__-]}2003-10-26 14:11
hm

8012. pasalinis2003-10-26 15:38
kuri liga sunkesne-paranoja ar depresija?

8013. Nagine2003-10-26 16:10
Mikė Pukuotukas, pasirodo, buvo labai ligotas, jis "įtarė bites"...

8014. ruduo2003-10-26 16:21
Na, nuo siandien ziemos laikas ir turetu idet jau kita Atenu numeri.taigi neliks nei Rudens.. jei pasakytumet, kodel jum atrodo, kad as apsimetu ar kaip cia kitaip....buciau labai dekinga...labai idomu, tai man kazka duotu, gal savy kazko nesuprantu....

8016. Nagine2003-10-26 16:54
Jūsų jausmais, išgyvenimais tikrai neabejoju - jie tikri. O kad daug dalykų (ypač savo stipriųjų pusių ir gerų savybių)savy nematot,nesuvokiat arba pati to nenorėdama neįvertinat arba nuvertinat - tai jau visai kas kita. Į tai žiūrėti iš šalies irgi nėra paprasta. Įvardinti,manau,netikslinga - Jums tai nepadės. Veiksminga jei surasit-suvoksit pati kieno nors padedama betarpiškai. Jau parodėt kad nemažai atradot ką reikėtų daryt, kad galit, kad pavyksta. Būkit kantri, neskubinkit visko. Juk pasėję gėlę kitą rytą nesitikim išvyst ją jau pražydusią.Sėkmės!

8019. ruduo2003-10-26 17:11
Aciu.... kaip nors , gal kaip nors.....nors ta riba -atsitiesti ar nusmukti, nusprest ir padaryti ar stoveti vietoje yra labai trapi... reikia pasitikejimo savim, kitais..reikia... dekui... skaitom nauja numeri:))))

8168. gana2003-10-28 14:45
uzteks rypuoti. viskam yra ribos. nevarykit zmoniu i depresucha.

8207. ruduo to gana2003-10-29 09:53
nieks ir neverkia, nesijaudinkit, ar toks silpnas esi, kad pasiduodi kitų itakai ir depresuchai vadinamai? jei tik turit galimybe-skleiskit savo nedepresuchiskas mintis, jausmus, sviesinkit gyvenima.....

12839. vargsas studentas, nei valges nei geres :-) 2004-02-18 13:35
as ieskau zinios... vu zurnalistikos institutas

13729. Susan :-) 2004-03-05 00:04
puikus straipsnis. shiek tiek primena remarka, bet taip pat ir visai kitoks nei jis. gera pabaiga

18670. Striptizo sokejas :-) 2004-06-25 14:03
Man 22 metai, esu vilnietis, studijuoju universitete ir dirbu. Esu aukštas, simpatiškas, komunikabilus. Lengvai prisitaikau įvairiose situacijose. Jūsų vakarėlyje galiu šokti striptizą!! (striptizas Vilniuje - 50lt.). Tad, jei norite sau ar savo draugėm padaryti dovanėlę-staigmeną, ar tiesiog šiaip paįvairinti kasdienybę, rašykite - tikrai turėtumėm susitarti galiu atsiųsti savo foto.. http://joms.ten.lt

18687. Mafija Kumstyte Stripsokejui2004-06-26 01:29
Kiek ilgai uztrunka nusirengti uz Lt50?

29896. Juste :-) 2005-02-07 19:52
Niblogas

52480. Karilė2006-02-19 18:20
Nežinau, kodėl tokie seni komentarai, Nepamirškite, kad jau 2006m,

Rodoma versija 25 iš 26 
14:22:39 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba