ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2003-10-18 nr. 673

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

LAIMANTAS JONUŠYS. Pašnekesiai Prahos vakarais (154) • SIGITAS PARULSKIS. Džiaugsmingas asilo šūksnis: Hinham! (42) • AISTĖ KISARAUSKAITĖ. Miniatiūros (27) • BERNEZ TANGI. Eilės (1) • MARK PATRICK HEDERMAN. Menas ir beprotystė (6) • SIGITAS GEDA. Tai kurmio kosuliai (26) • LOLITA JABLONSKIENĖ. Agorafobijos gydymas visą parą (9) • ALMA BRAŠKYTĖ. Laikas melodramai? (4) • MANTAS MIKŠYS. Jūros nekrologas (13) • JŪRATĖ BARANOVA. Pamažu ateina islamas (18) • GINTARAS BERESNEVIČIUS. Tėvo Stanislovo "Atsidūsėjimai" (41) • MYKOLAS SLUCKIS. Žmogaus kalbėjimas, arba Vieno plagiato versija (4) • Su psichofiziologu ir šiaip įdomiu egzemplioriumi LEONIDU KITAJEVU-SMYKU kalbasi Maja Kulikova. Nuoga tiesa, arba Nuogalių apokalipsė (36) • IRINA ARCHIPOVA, ANDREJ ZAMACHIN. Monumentas išeina atostogų (9) • VIKTOR KANAVIN. Pagaminta SSRS (4) • ANDRIUS ŠIUŠA. Sizigijos (XXIII) (8) •

Žmogaus kalbėjimas, arba Vieno plagiato versija

MYKOLAS SLUCKIS

[skaityti komentarus]

iliustracija
Jacques Lipchitz. Vyras su mandolina. 1917

Pradžią užkūrė žodis
tebūnie
ir sukilo būti
nebūta
kur pasisuko kalbantis vėjas
sušvito
nematyta
negirdėta
neįsivaizduota
dangus ir žemė
saulė mėnulis žvaigždės
žuvys paukščiai medžiai
vietoj chaoso darna
ir štai jums
tobulybės viršūnė
be šaknų
be žvynų
be sparnų
žmogus
teesti per amžius laimingas

kad laimės saldis nevystų
tarp snūdan lenkiančių
kvapų ir spalvų
kad į rojaus sodus
neįsimestų nuobodžio amaras
kad šalimais
krykštautų
išdaigautų
būtybė
kaip iš akies
žmogus nemurmėdamas atidavė
šonkaulį
ir štai jums
kaulas mano kaulų
kūnas mano kūno
moteris
vėjelis jos skruostus glosto
skleidžiasi rože burna
laibas stiebelis be šaknų
vos pakelia
du juokingus apvalius gniutulus
sergėk ją žmogau ir gink
ak jei žinočiau nuo ko
nebent
nuo saulės pirštų jos plaukuos
nuo bitės
nektaro nutūpusios
ant lūpos drėgnos
eime slėpynių juokingoji
bėgam lenktynių kaulėtasai

ilgai dar
būtų jiedu laigę
gėrėjęsi vienas kitu
be geismo audrų
gėdos nedrumsčiamais žvilgsniais
rankom švelniai sunertom
ilgai dar
galbūt amžinai
kaip niekieno dar nepradėti
dvyniai
brolis ir sesuo
ilgai dar
galbūt amžinai
jei ne žaltys

žolynais vešliais
juodu nusirangęs žaibu
žvynuotis akiniuotas
krito į liesą figmedžio pavėsį
kas mielą rytą čionai
pasmaližiauti atstraksi juokingoji
plepa su gėlėm
svaidosi apčiulptais kauliukais
tas kvailių denis
Edenas
myli ją
netgi kaktusas pešiojamas
nesikandžioja
ja ir tuo vėpla kaulėtuoju
kaip pakvaišę visi žavisi
tiktai vienišo
nuo transcendentinių apmąstymų
pajuodusio intelektualo
tai yra manęs
baidosi
nuojauta kvailiams nesvetima
mat
jūs galvas užrietę
aš žemėn nukniubęs
jūs žiūrit šakotumo
aš šaknų tvarumo
jūs laukiat ryto
aš vakaro
jūs pradžia
aš galas
netrukus stebėsitės
ką šliužas
prie žemės priplotas gali
kūrinijos teatro avanscenoje
akis į okuliarus pakeisiu
įdomiai švelniai pasakius porelei
o jau tada
pačiam pačiausiam
ikiistorinės klaidos
autoriui
teks pakoreguoti
savo evoliucijos teoriją

tyliau pasalūne įžūlus
matot aš ganėtinai savikritiškas
štai ant kojos vienos
atšokuoja mūsų juokingoji
rankom laisvom diriguoja
sparnuočių palydai linksmai
ne balandžiai tau kvailele burkuoja
tavo libido groja
ir kas nebuvo numatyta
knygų knygoj bus įrašyta

pagyrom vingriom atmiešęs klastą
žaltys lengvai sugundė
retkartėliais šalia kaulėtojo
vis tik pažiovaujančią moterį
primokė
obelaitę krestelti sodo vidury
per sieksnį nuo figmedžio
bemat jai pabodusio
juokingoji nedelsė
žaidimų nerūpestingų bendrą
pasišaukė
kaip gardžiai kvepia
kokie žavūs akims obuoliai
patys skinami prašosi
iš tokių netrykštels nuodai
paskanavę nemirsim
nebent patirsim
kodėl griežčiausiai
neraškyti prisakyta
ir štai jums
neišvaizdaus medelio link
nuplaukė ranka liauna
jaudraus alsavimo paliesta
trekštelėjo šaka
delnan su lapeliu žaliu
įsirito
ne sidabro ne aukso
brangakmeniais nekaišytas
paprastas ir ne visai
likimo bikfordą padegsiąs
kūną pavergsiąs protą išlaisvinsiąs
obuolys

kas nutiko kas
saulė nukrito žemėn
ar žemė nėrė į saulės glėbį
liepsnos apvijo kūną
rankos greitesnės už žaibą
negi aš tave liečiu
ne mano tu sesuo
ir tu kvepi ne manimi
apsikabinkim
medus ir ugnis
džiaugsmo liūdesys
pavydas nežinia kam
veikiausiai sau pačiam
kokie mudu šiurpiai nuogi
širdis regis
tuoj pralauš
šonkaulių kalėjimą
gyslose ūžauja kraujas
veržiasi iš manęs į tave
iš tavęs į mane
viena plūstelti srove


ko negieda paukščiai
nemirguliuoja vabzdžių sparnai
tarytum mudviejų pabūgę
klausosi tylinčio dangaus
ak nevertėjo kėsintis
į medį gerą ir piktą
vaisius nokinantį
uždrausto mums pažinimo
žalčio kerų apsvaiginti
įklimpom
į bedugnį nuodėmės liūną
balsiai graužėsi žmogus
savo ir moters gėdą
negrabiai lapais dangstė
jau ne ošianti burna
kalnus išpūtusi
jau ne kosmoso vėjas
žvaigždėm begalybę nusėjęs
sodininkas prieš akis rūstus
šįsyk tai keisčiausia
liūdnai šnekus

eikite
vos pradėti žaidimai baigti
eikite
vaikystė nužydėjo
eikite
tyros jaunystės atsižadėję
eikite
kelio atgal nėra
negeistina įsigeidę
neliestina palietę
sulaužėt ne obels šaką
sumanymą sodininko slaptą
išliūliuoti
trapiausią iš trapiausių
gyvybės krislą
pamažu
nokinant jo mąstymą
nepakartojamus jausmus
kraunant pumpurą prie pumpuro
žiedą prie žiedo
į gležną sielą
ir tik šitokiam
nuo molio grumsto
ligi dangaus pasistiebusiam
atiduoti
pažinimo obuolį
saldus ir kartus
slėgs nesutvirtėjusius pečius
tu moterie vyrą įklampinusi
tiesi ranką jam nuo kranto
vaikus per skausmus
gimdysi
guosi šildysi mylėsi
eikite
žaidimai baigti
prasideda žmogaus kalbėjimas
tai yra gyvenimas

ir išėjo
ir išsivedė
vyras už rankos moterį
iš rojaus švelnios paunksnės
iš žiedų margaspalvių jūros
į bekraštę dykumą
abu nuleistom galvom
tarsi niekad nelalėję
prislėgti
dar nepajudinto
jiedviem nuskirto
vardo savo dar neturinčio
Sizifo akmens
tačiau
nieko saldesnio
nieko kartesnio
nieko labiau geidžiamo
už moters artumą
kai liepsnoja jos kūnas
ir pats degi
žmogus nebuvo patyręs
todėl
ne per stipriausiai iš pradžių
sielojosi iš Edeno varomas
angelų kerubų
liepsnojančiais kalavijais
vis toliau ir toliau
nuo kito Gyvybės
medžio
kurio vaisiaus atsikandęs
prilygtų pačiam sodininkui
nūdieniškai tariant
Autoriui

su nuodėmės saldybe
apsipratęs
su pilvu urzgiančiu
nelabai
vėl įsiaimanavo
iš rojaus deportuotas žmogus
kaip moterie gyvensim
šitoj dagių ir usnių plynėj
akmenų mažų ir didelių dykynėj
palaimos buvom viršūnėj
dabar jos nykioj papėdėj
užtatai
viešpatie mano vyre
vienas kitą turim
nebe paslaptis mums gūdi
kas po drabužiais šiurkščiais
kas šilta ir šalta
minkšta ir kieta
arti ar toli
potvynis jausmų
šitaip meiliai guodė
tarsi vaiką sūpuodama glėby
silpnoji
atsiprašau
nuo šiol stiprioji
nelaimingojo tremtinio pusė

išties gal nėra to blogo
kas neišeitų į gera
pamažu slūgo žmogaus skriauda
pats nepajuto
nutuokti pradėjęs
kodėl upė neteka įkalniui
stovintis nepaveja bėgančio
mintis už ranką greitesnė
tai ji
ne ietis mesta
suplėšo ožkos laukinės skrydį
perskrodžia širdį liūtui
o kai pasiklysta
ausys ir akys meluoja
paspėlioja
susapnuoja
įsivaizduoja
ko iš tolo nebūtų uodęs
po rojų slankiodamas
nuogas
ir atsiprašom nuolankiai Autoriaus
kvailas

minutėms penkioms gal šešioms
nūdieniškai matuojant
tūkstantmečiams
nudulkėjus
sausvėjais potvyniais karais marais
žmogus jau gebėjo
ne vien arklėką vagon statyti
arklio jėgą į geležį sprausti
varytis į plotį aukštį gylį
jo kalbėjimas
drąsus rečitatyvas
regėjos tuoj aplenks laiką
ko gero ims pavydėti
vakar negyvų
nūnai skambančių plotų
angelai kerubai
rūkstančiais kalavijais
žiovaujantys be darbo
prie baigiančių sukrypti Edeno vartų
slaptąjį vyro troškimą
gruzdant pajutusi
vylingai sučiulbėjo
visais atžvilgiais prakutusi
jo moteris
nesidrovėk mielasai
tavo būgnams
akompanuos mano violončelė
dar kelios oratorijos
dar keli ribuliai Letos upėje
ir niekas nebesupaisys
kas ką nuplagijavo
tu savo siuzereną
ar jis tavo kalbėjimą

ir prapliupo žmogus
salvėm
srautais
lavinom
pašėlusiai drąsių
nuostabos ir žavesio vertų
ateitį už karčių slidžių
stveriančių
deja neretai beprotiškų
galopmaršų
kone šviesos greičiu
šokosi daugintis
daiktai būtinybės
ir nebūties
pavyzdžiui
devynios galybės
virš kiekvieno
gimusio negimusio
momens
partitūros neberibojamų
batutos vos sulaikomų
dance macabre instrumentų

ir štai jums
panorėjęs gyvybės lašą
į šimtus kibirkštėlių skaidau
arba mamutus paleidžiu ganytis
kaip prieš ledynmetį
arba jos šviesybei saulei sprigteliu
slinktelkit garbioji arčiau jupiterio
šiam tikrai nepakenks
šiltnamio statusas
juokelis auksagalvei nepatiko
pasipurtė ir išmetė
pasibaisėtino dizaino votį
velnioniška karūna taip sualsavo
jog akmenys suprakaitavo
vandens
smėliuku
patrešusiu rentiniu
žiedadulkėm
kvepiančio
lyg smaugų surakintas pragirgždėjo
žmogus
ak partneri ak vyre mano
švelniai guosti prigludo
kaskart kaip mėnulis jaunėjanti
kaskart kaip vėjas laisvėjanti
ranką nuo praamžių
jam tiesti įsipareigojusi moteris
kadai virpėjęs stiebelis
dviem juokingais gniutulėliais
apgailestauju mielasai
devyniasdešimt devintosios
savo herojinės
simfonijos fanfarų spiegesiu
marsą apskelbęs antrais namais
ar tik nebūsi
kai ką praganęs
savo panosėj
upės ir šaltiniai užduso
ežerai apsitraukė gliaukoma
vandenynai ir tie
galuojasi komoje
taigi vandenį pamiršk
kaip prakąstą ir numestą obuolį
siaubo tremolo
bemat užtvindė
žmogaus troškulio dykumą
oro
gryno
kaip vaikystės soduose
po krištolinės liūties fortissimo
atleiski partneri ir biče
oras grynas
didesnis nei vanduo deficitas
panikai tačiau nepasiduokim
įsijungs galingi
deguonies imitatoriai
ir dar jei leisi patarčiau
santūrumo mokykimės
iš mudviejų piršlio žalčio
tasai visad šaltas

susiėmė žmogus galvą
ne galva įkaitęs meteoritas
ko neaušta rytas
ko neatbrenda vakaras
nejaugi sapnuoju
serga vanduo ir oras
labiausiai protas
ne tik kalnus sugėdinę statiniai
alma mater nematerialūs pamatai
svyruoja
a propos
stena preparuojama littera scripta
salto mortale išdarinėja muzikinis raktas
lingua vulgaris
užplūdo lingua academica
iš poezijos gujami rimai
iš prozos metaforos
ką jau ir galvoti
apie drovų prisilietimą
prie amžių palikimo
arba
prie miazmų neišbjaurotų
meilės psalmėms
atsiveriančių
saulės ir vėjų
nubučiuotų lūpų

nuo pragaištingų savo galių
paklaikęs
žmogus pabandė jų kratytis
geruoju trauktis nesutiko
žodžiai puslavoniai
iš širdgėlos ir graužaties
iš baimės ateities
žmogus pagaliau ryžosi
atsisakyti
pozos išdidžios
šlovės saldžios
visų hierarchijų valdžios
kad ir vėl kaip pradžių pradžioj
tirtėtų plikas
nuogesnis
už šaknį išrautą tik ką
nulenks neklusnią galvą
tai yra grąžins autorystės teises
kalbančiam vėjui
deja deja
užmiršo koordinates
aiškiau pasakius adresą
su visais kitais galvos skausmais
atmintį
saugoti atidavęs
patikimiausiam koks įmanoma
supermultikompiuteriui
tasai
lyg tyčia nerasdamas saulės sistemoj
genialesnio už save
šachmatininko
nusitaikė
į artimiausią juodąją skylę
kuri
už milijonų ar milijardų
metų
širdingai mus visus priglaus
tačiau
didžiojoj nebūty
tikėkimės
vėl nuaidės
tebūnie
tad iš anksto
melskimės
netikintieji ir tikintys
kad visagalio žodžio Autorius
šįsyk pasielgtų apdairiau
nūdieniškai tariant
užpatentuotų savo kalbėjimą

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


7669. saimhe :-) 2003-10-20 05:12
Toks mielas vaizdelis iki to žalčio... Slaptas sodininko sumanymas sukrečia, pirmąkart matau humanistinę interpretaciją. Paveikslai keičiami su kinematografininko talentu. Rimo, "išguito iš poezijos", nepasigendu, ritmas turi vidinę logiką. Vienžo, spaudžiu ranką! ;)

7671. 1232003-10-20 07:47
Brrrrrravo MS!

7752. varna2003-10-21 02:17
Njo... Žmogus - skamba išdidžiai. O štai "sluckis" - kažkaip neskamba...

7790. Ar ne,Man Ray`aus Tenisininke?2003-10-21 11:55
O juk čia būtų labai tikusi ta saga,kurią nepelnytai sumenkino Andrius Š.Tarsi vienas laiptelis prašoktas...kai lieka tik viena saga:)

Rodoma versija 25 iš 26 
14:22:37 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba