ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2003-10-18 nr. 673

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

LAIMANTAS JONUŠYS. Pašnekesiai Prahos vakarais (154) • SIGITAS PARULSKIS. Džiaugsmingas asilo šūksnis: Hinham! (42) • AISTĖ KISARAUSKAITĖ. Miniatiūros (27) • BERNEZ TANGI. Eilės (1) • MARK PATRICK HEDERMAN. Menas ir beprotystė (6) • SIGITAS GEDA. Tai kurmio kosuliai (26) • LOLITA JABLONSKIENĖ. Agorafobijos gydymas visą parą (9) • ALMA BRAŠKYTĖ. Laikas melodramai? (4) • MANTAS MIKŠYS. Jūros nekrologas (13) • JŪRATĖ BARANOVA. Pamažu ateina islamas (18) • GINTARAS BERESNEVIČIUS. Tėvo Stanislovo "Atsidūsėjimai" (41) • MYKOLAS SLUCKIS. Žmogaus kalbėjimas, arba Vieno plagiato versija (4) • Su psichofiziologu ir šiaip įdomiu egzemplioriumi LEONIDU KITAJEVU-SMYKU kalbasi Maja Kulikova. Nuoga tiesa, arba Nuogalių apokalipsė (36) • IRINA ARCHIPOVA, ANDREJ ZAMACHIN. Monumentas išeina atostogų (9) • VIKTOR KANAVIN. Pagaminta SSRS (4) • ANDRIUS ŠIUŠA. Sizigijos (XXIII) (8) •

Tėvo Stanislovo "Atsidūsėjimai"

GINTARAS BERESNEVIČIUS

[skaityti komentarus]

Tėvas Stanislovas. Atsidūsėjimai.Sudarė Linas Bukauskas. V.: Dialogo kultūros institutas, 2003. 72 p.

Pergalingosios neviltys – norėtųsi pavadinti šiuos tekstus, šiuos mūsų žinomo ir mylimo religinio didžiavyrio žodžius, didžiavyrio, nes menkinančio save iki mažutėlio, o mažutėliai prie Dievo yra dideli dideli.

Nekalbėsiu nei apie tėvo Stanislovo asmenį, nei apie jo įtaką lietuvių moderniajai sąmonei ir kultūrai, o ypač – kultūrininkams, ji žinoma labai gerai ir nuo senų laikų. Noriu susitelkti – trumpai – ties šia gilia, nors maža knygele, ties "Atsidūsėjimais", kurie ataidi kaip Jobo virpesiai, kaip malda iš Danieliaus liūtų duobės gelmių, kaip malda iš paties pasaulio skausmingojo vidaus; ir "Atsidūsėjimai" yra nepaprastai savi; manau, kiekvienam religingam jaučiančiam žmogui tai atvertys, jo paties būklės atvertys, priminimai, kad viskas nėra taip paprasta. Dievas savo buvimu viską komplikuoja iki begalybės, ar veikiau mes savo buvimu, ir šis komplikavimas abipusis. Tėvas Stanislovas rodo gyvenimą su Dievu. Jis varginantis, sunkinantis, išlaisvinantis, – jis toks, nes netobulas žmogus greta tobulo Dievo išjaučia visus visus jausmus ir potyrius, kurie tik galimi, nuo džiaugsmo viršūnių iki kritimo nevilties ir nuobodžio bedugnėn. Visa ši skalė "Atsidūsėjimuose" yra.

Tai atviri dvasiniai tekstai. Tai ne maldos, ne apmąstymai, tai buvimo įsprūdžiai, būties atodangos, siela, kuri nesislapsto už sąlygiškumo ir žodžių tvorų. Mums žodžiai duoti visokeriopam naudojimui, šiandien mes dažniausiai po jais slepiamės, o "Atsidūsėjimai" atveria. Būties akimirkas, pastebėjimus, įžvalgas, viltis ir neviltis, ir vis dėlto pro viską prasišviečia šviesus horizontas ir amžinas kryžius.

"Atsidūsėjimai" neturi pozos, kuri beveik neišvengiama net nuoširdžiam religiniam mąstymui; žmogus ir prieš Dievą dedasi kaukę – dažniausiai iš baimės ar nejaukumo. Tėvo Stanislovo veidas ir į žmones, ir į Dievą žvelgia be jokios kaukės, jis atviras, tiesus, nedaugiažodis. "Leisk man degti, Viešpatie" – ne poza ir ne metafora šie tėvo Stanislovo žodžiai, tai troškimas gyventi degant savo sielos skauduliais, bet ir šviečiant. Tą liudija visas gyvenimas, nugyventas šviečiant nuolankume, provincijoje, užmestyje. Bet nėra užmesties ten, kur yra Dievas, ir tėvo Stanislovo paradoksas yra vienas iš paradoksalių Dievo buvimo įrodymų. Greta aibės kitų. Gelmės yra begalinės, ir žmogaus nuobodis be Dievo yra didis.

Tačiau ir vėl paradoksas, kuris šioje knygelėje kyla niūriausiais – ir, deja, tiksliausiais atsidūsėjimais – vienatvė Dieve yra nebe vienatvė. Mistinis lygmuo praplečia matymo lauką labai smarkiai. Ir maldos, ir pamąstymai, ir skausmo refleksija, regint horizonte kryžių. Tėvo Stanislovo atsidūsėjimai kilę iš laisvės, išgyventos Dievui. Tai laisvė, išgyventa iki pat dugno, žmogiška laisvė, kuri nėra palaima Dievo besiilginčiam, bet ji ir daro žmogų. Čia mistinė ir realioji žmogaus laisvė, išsiurbta iki pat dugno, dvasios eksperimentas, – o ji eina ten, kur yra Dievas, bet kur jo gali ir nebūti, ir jeigu ten jo nėra, kur nėra Dievo – vien tuštuma ir niekis.

Tėvas Stanislovas simbolis tokios krikščionybės, kokios mums reikia kaip vandens ir oro, materialios ir dvasinės, medžiagiškos, daiktiškos ir kartu pakylėtos iki artimiausios Dievo artumos. "Atsidūsėjimų" temų aibė vis dėlto išsiplėtoja į vieną pajautą, gilią ir mums šiandien taip reikalingą, į pajautą, kuri kaip saugiklis turi gelbėti mus nuo perdėto fasadinio dvasingumo, parodomųjų dvasios pilotažų, artėjančių šiais laikais prie paprasčiausios magijos, tai ir memento mori, ir atviras pasakymas, kad su Dievu yra sunku. Ir tas sunkumas didelė laimė. Ir daug kas yra laimė, ką mes matome kaip pralaimėjimus, ir daug kas yra katastrofa, kas šiandien skelbiama laime. Bet esmė, kurią bent jau aš atrandu šioje knygelėje, – gyvenimas yra dovana. Sunki ir neįkainojama dovana. Ir tada aš mėginu nedrąsiai pasakyti, kas tai per "atsidūsėjimų" žanras; sakyčiau, tai himnai, giedami iš širdies, kažkas, kas skamba arijų Rigvedos himnuose, kas labai nuoširdu, tyra ir naivu, ir tas nuoširdumas ir atvirumas liejasi su Senojo Testamento psalmėmis, kurios irgi tai pakelia į aukštybes, tai trenkia žemyn, tačiau "Atsidūsėjimus" vis vien įvardyčiau kaip himnus, giedamus iš bedugnės, kuri nėra bedugnė, jeigu joje įmanoma giedoti himnus:
Dieve, Tu mūsų diena, tačiau Tu esi
Ne vien Šviesa, bet ir Tamsa. Dieve,
Tu esi ir Diena, ir Naktis. Ir Tavo šviesos saulė
Žemės vaikams kartais atrodo juoda.
Tamsi, bet kartu ir šviečianti.
Traukianti į save ir atstumianti.
Iš Tavęs sklinda gaivinanti šiluma, bet kartais
Aplink Tave yra nepakenčiamai šalta ir nyku.
Todėl ir Tavo rankų kūriniai
Yra kartu žavingi ir bjaurūs...
Visada keliaujant Tavo pėdomis per Tavo
Pasaulį, kai jau, rodos, surasime Tave,
Prieš mus vėl iškyla nesuprantamas,
Baisus, atstumiantis Tavo visatos paslaptingumas.

Nieko realistiškesnio nėra jokioje lietuvių religinėje poezijoje. Kaip nėra ir nieko dvasingesnio. Kaip niekad gražiai čia sujungtas ir siaubas, ir virpulys, ir begalinis traukimas Dievop, nesustabdomas, ir kiekviena aimana čia kelio tarpustotė, kiekvienas dvasios nuovargio ar siaubo prieš Dievo didybę tarpsnis kartu ir pakylėja. Meilė ir siaubas. Religiniuose potyriuose tai natūrali sampyna.

Tėvas Stanislovas yra XX amžiaus lietuvių mistikas, greta jo mistinių įžvalgų byra visos paviršutinės teologinės konstrukcijos ir dirbtinis džiaugsmas ir apspangimas, kai religingas žmogus nebežino, ką jam daryti kelyje. Tėvas Stanislovas atsako – eiti, nes žmogus tai yra kelias.

Tokie mistikai Europoje išnyko apie XIII–XIV amžių. Gal dabar mūsų krikščionybė sulaukė savo eilės. Ir nieko keisto, kad turime vieną tokį tėvą Stanislovą. Jų visa Europa per visus laikus teturėjo keliolika. Tėvas Stanislovas irgi yra dovana. Sunki dovana, slegianti, džiuginanti ir persismelkusi tiesos. Gal mums net pernelyg atviros.

Mes esame pajėgūs Dievo baimei, tačiau nebegalime išjausti Dievo siaubo. Mes esame pajėgūs parkristi prieš realybės siaubą, apleisti jėgų. Tačiau tėvas Stanislovas rodyte rodo – yra dieviškame siaube palaima, yra palaimoje siaubas, o viskas dera į didelę didelę abipusės amžinos Dievo ir žmogaus meilės ir abipusių paieškų istoriją, amžiną ir galiojančią kiekvienam, ji tėvo Stanislovo "Atsidūsėjimuose" susiklosto į adekvačių patirčių padiktuotas džiaugsmo aimanas himnuose džiaugsmui ir nevilčiai, materijos grožiui ir niekybei ir dvasios tamsai, kurioje šviesa.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


7641. Sa-Ssasa :-) 2003-10-19 17:04
Geras straipsnis.Tikrai sudomino ir paskatino susiieskoti knygynuose "atsidusejimus".Tevas Stanislovas vienas is nedaugelio kunigu Lietuvoje , kuriuo galima tiketi,dabartineje dvasininku visuomeneje, kuri ir taip sisikomprimitavus.Tikra Sviesa

7646. Lapė :-) 2003-10-19 17:33
Visškai pritariu straipsnio autoriui. Tėvas Stanislovas - vienas gražiausių mūsų laikmečio žmonių. Reikėtų šią knygą nusiųsti "Lietuvos Ryto" žurnalistams, gal šiek tiek mąstyt pradėtų susidūrę su kilniais ir gražiais dalykais.

7648. nutrukus :-) 2003-10-19 17:59
Tėvas Stanislovas - vienuolis, ne kunigas.

7650. Rasa2003-10-19 18:18
Tėvas Stanislovas – Darbo partijos laimintojas

7652. Lapė2003-10-19 20:26
Rasai. Na ir kas, kad laimina tą darbo partiją. Jis kaip tik su nuskriaustaisiais - paklydusiais, puolusiais. Neatsisako gi laidoti nusikaltėlių, žudikų, todėl ir paprašytas Upaskicho palaimino tą jo nelemtąją partiją. Kur dėsis žmogus, jei į akis per jėgą lenda.

7691. Klaustukas :-) 2003-10-20 12:03
Nesvarbu, JIS vienuolis ar kunigas, laimina darbo partiją ar kt. Svarbiausia, kad jis remiasi amžinosiomis, žmogiškomis vertybėmis, taip atlikdamas savo pareigą Dievui. Nereikėtu paamiršti, kad kiekvienas žmogus turi dvasią, kuri nepaiso prietarų, rasinių, religinių įsitikinimų ar kitų visuomenės racionalaus mąstymo sukurtų klišių.

7693. Diplomatas2003-10-20 12:26
Ko gero vienintele rasinio autoriaus mintis, su kuria sutinku - straipsnio heroju Stanislova galima prilyginti XIII-XIV amziaus Europos mistikams. Gi patekus i musu laikus, herojui tenka stoveti tamsiame kambaryje prie elektros jungiklio, ji maigyti ir dziaugtis: Diena, Naktis, Diena ir vel Naktis. O veliau aprasyti ispudzius eilemis...O dar veliau palaiminti agurku kunigaiksti zygyje i valdzia, tikintis, kad pastarasis, jei nugales rinkimuose ir ateis i valdzia, nepagailes pastangu priartinti mus prie XIII-XIV amziaus. Ir tada visi kartu galesime pasinerti i pergalingas neviltis ir dusauti, dusauti, dusauti...

7709. Šmikis2003-10-20 15:40
Panašu, kad visi tėvo Stanislovo garbintojai yra slapti ir/ar atviri visokios rūšies kairuolių ir senų /naujų nomenklatūrininkų (pvz., Brazausko ir co, Uspaskich ir co, ir t.t. ir t.p.) mylėtojai arba atstovai. Bo tėvas Stanislovas visada kažkaip gausiai laimina tuos paraudusius arba visai raudonus. Negirdėjau, kad būtų kaip kitaip. Nieko nesakau, vienuolis kaip vienuolis, sugebantis ir pagiedoti, ir plunksną valdyti. Bet drauge ir tos pačios šutvės, kuriai priklauso ir "visos mūsų mintys" labai stipriai iškeltas į "vieną iš nedaugelio kunigų, kuriais galima tikėti". Kadangi Beresnevičius yra nesislepiantis kairuolis, artimas radikalams (nors tekstus skelia tikrai įdomius), tai ir šlovina. O man vis tiek neskanu. Nuolankiaiirpagarbiai...

7713. edma2003-10-20 15:56
Krikščionybės esmė kenčia, kad perdaug mažai dar yra įsitikinusių Jėzaus pasekėjų, kurie tikrai gyvena ir myli taip, kaip Jis mokyno savo mokinius gyventi, mylėti ir tarnauti. Apie Dieviškąją pasaulio realybę, dvasinę žmogaus evoliuciją, Jėzaus gyvenimo evangeliją skaitykime knygoje "The Urantia Book".

7714. Senis2003-10-20 15:57
Gintarai, palik tevo St. monopoli Juozaiciui. Argi nebeturi kitu "teritoriju"?

7727. nustebes2003-10-20 17:33
mane stebina tai, kad kritikas vertindamas kurini (rasydamas recenzija) visiskai nebando islaikyti jokios distancijos su vertinamu dalyku, o tiesiog susitapatina. Siuo atveju GB tarsi pavirsta dar vienu mistiku. Galbut tevas Stanislovas yra stipraus tikejimo ikvepejas, bet vis del to pripazinkim, tai ir zmogus nelabai besiorientujantis siuolaikinese politinese realijose ir leidiziantis savo varda naudoti visokiems politiniams avantiuristams. Kitas dalykas - ir kodel gi dvasingumas turi buti krikscioniskas? Ar negali buti dvasingas pasaulietinis zmogus?

7732. trolis :-) 2003-10-20 18:48
Gal nepataikysiu, bet subtilesnio išsityčiojimo iš to nukvakusio užmiesčio pliurpalo neteko skaityti. Kaip siūlė Brodskis, jei nori priešintis absurdui - vesk jį iki galo. Žaviuosi rafinuotu Beresneviciaus pastišu. O kad čia neklystu man leidžia viltis Beresnevičiaus straipsnelis apie balsų jaukinimo techniką.

7738. nustebes2003-10-20 23:36
Troli, jus ko gero teisus. As busiu baisiai prasoves su savo ankstesniu komentaru. Greiciausiai tai yra labai subtiliai parasyta `dvasinga` recenzijos parodija. Tuomet GB tikrai puikus plunksnos meistras. Tik paklausykit, kaip graziai ivynioja tas mistiskas nesamones: "ji tėvo Stanislovo "Atsidūsėjimuose" susiklosto į adekvačių patirčių padiktuotas džiaugsmo aimanas himnuose džiaugsmui ir nevilčiai, materijos grožiui ir niekybei ir dvasios tamsai, kurioje šviesa." Argi galima ka nors painiau ir neaiskiau pasakyti, tuo pat metu islaikant padoru ir dvasinga veida?

7747. varna2003-10-21 01:42
"Jų visa Europa per visus laikus teturėjo keliolika." - sako Beresnevičius. Belieka tuo ir pasiguosti. Viliuosi, kad beresnevičių ji, Europa, neturės. "Tėvas Stanislovas atsako – eiti, nes žmogus tai yra kelias." - o aš skrisiu...

7795. keule2003-10-21 12:14
Jaučiu, kad Beresnevičius yra girdėjęs ir apie tuos gilius gilius atodūsius, kurie ištrūkdavo Stanislovui, kai jis kedendavo kultūrines veikėjas. Blem, netikėjau, kol trys šaltiniai to nepatvirtino. O ką? Misija yra misija, o atgaila lieka atgaila.

7801. kieno tas durnelis?2003-10-21 13:19
nepagavau kampo, taip sakant: ar čia tas beresnevičius rimtai, ar tai-kokios a la "juozaitinės-teišerskytės" saldžiai vimdančio marazmo tekstualizacijos parodija? ilgą laiką gailėjau tėvelio Stanislovo, mat maniau, kad aną pikti ir klastingi dėdės begailesčio išnaudoja savo politinėse pornografijose... ale kuo toliau tuo labiau tenka įsitikinti, kad Dievo durneliu beapsimetinėjantis vienuolis iš Paberžės tėra šiaip durnelis...ir visai ne Dievo, ale svarsčiko Agurchiko ir į jį panašių...

7803. varna2003-10-21 13:25
Tai Stanislovas "tėvas" ar "brolis"? Mistika kažkokia...:)

7804. keule2003-10-21 13:38
Stanislovs yra Paulo Coelho brolis.

7814. Tundra keulei2003-10-21 16:55
O kuo jie broliai?

7816. keulei nuo varnos2003-10-21 17:11
O šiandien Alfredo Nobelio gimdienis. Bet Stanislovas jo premijos negaus, net jeigu jis ir Coelho brolis (nesantuokinis?). :)

7824. keule - Tundrai2003-10-21 17:49
Tą patį "gydymo" kursą taiko.

7832. ruduo2003-10-21 19:30
Coelho, stanislovas, bet..paaiskinkit man,durnai, koks tas gydymo kursas?

7834. molis2003-10-21 20:18
Iš kitos pusės, tokią subtilią (įkvėptą?) parodiją GB galėjo parašyti tik todėl, kad, matyt, kažkada iki dvasios gelmių išgyveno tokio žodyno, tokio svarstymo pagundą. Gal buvo labai jaunas... Gal dar ir dabar išlaikė smagumą jausti "galią" lieti trėles? Net ūpą pagaunant. Ir... ar galima pasakyti KAŽKĄ daugiau?... Nes veria mus metafiziniu siaubu priminimas: "Garbink Dievą, garbink Dievą, garbink Dievą, kvaily! Kam pravers tavo gramatikos žinios, kai ateis mirties valanda?.." (Čia prašome juoktis arba verkti, arba nekreipti dėmesio, arba ... )

7836. ruta zalioji2003-10-21 20:48
Tėvas Stanislovas garbina Viešpatį, Beresnevičius garbina tėvą Stanislovą, o lietuviai užsispyrę garbina Krepšinį ir laiko save katalikais. O tuo pasinaudoja kas gudrus ir netingi... Lieutviškoje užmestyje tai tinka! Taip sau dvasingas Paberžėję ar Atėnuose gali tarnauti Konjunktūrai ... O dėl P. Coelho...Nusprendžiau tapti dvasinga Krepšinio žemėje ir išlėidau paskutinius pinigus jo "besteleriui". Stilius prastas,idėjos nudžiautos iš senų senovės ir populiariai atpasakotos "sekso ir miesto" kartai ...

7844. rudeniui (ne keulė aš, bet paaiškinsiu)2003-10-22 00:29
Griškos Rasputino taikytas gydymo metodas.

7867. h2003-10-22 10:41
Pagrindine lietuviu kulturos problema - senosios tradicijos ir absoliutus ju nebuvimas...Vidurio nera, vieni jas idealizuoja ir keikia, kad kiti nesilaiko, kiti jas neigia ir teigia, kad jos neprisitaiko ir netinka siandienai (Diplomatas, nustebes)...Taigi , o kur bent kas nors tarp siu poliu...Tradicijai reikia testinumo, ne griovimo, net ir siandininiam pasauli, jei islaikai suvokima, kad esi tradicijos dalis gal dar ir suprasi, ka nori pasakyti Tevas Stanislovas, bet jei ismesi kaip atgyvena tai tada liks tik "gyvenimas sekse ir miete"...Nejaugi dar kas nors galvoja, kad ir Lietuyvoje yra "kaimo" ir "miesto" kultura?Gali buti.Bet seksas ir miestas dominuoja abejuose, o ypac jaunimo kulturoje...

7872. saimhe :-) 2003-10-22 11:44
Skaitydamas pirmą kartą, susitapatinimą priėmiau kaip savaime suprantamą -- na, padarė tie atsidūsėjimai žmogui įspūdį, norisi perteikti aną ir kitiems. Patiko: perteikta ryškiai, bet nežinia, ar tiksliai (pats jų neskaičiau). Tačiau paliekant galimybę, jog tai -- parodijavimo priemonė, dvigubai smagiau darosi. O jau po taiklaus molio apibūdinimo "galia lieti treles"... :)

7877. komentaras :-) 2003-10-22 12:30
Puikus straipsnis. Dziugu, kad yra ir neatmieztu cinizmu tekstu.

7925. Toks2003-10-23 11:28
Turint omeny, kad GB yra humoro be, jo suvokejas par exellence ir yra 7877 tipo publika.

7928. x2003-10-23 11:45
O tau Toks labai miela butu pasispjaudyti ir parodyti savo sarkazma.. varyk , jei ka, pilna visur tokiu piktu ir cinisku, varyk, kuo daugiau ant kito galvos -tuo geriau, tik viena aisku-laimingas zmogus niekas nesielgs ir nekalbes bjauriai

7935. x-ui nuo varnos2003-10-23 13:33
Klaida. Laimingas žmogus elgiasi ir kalba atatinkamai situacijai, nebijodamas, kad kiti jo "nesupras" ar pabandys "paniekinti".

7957. Tundra pasitikslina2003-10-23 16:47
Tai tipo Coelho yra sexistinis urbanistinis Stanislovo - lupus rusticus - brolis? Man tai jie iš pašalies atrodo abu geri žmonės. Nors kuo ypatingai Stanislovas geras, nežinau. Tik girdėjau per TV, kad daug sexo per gyvenimą patyrė, tik niekada rytais merginų vardų neprisimindavo...

7986. saulius:2003-10-24 00:45
Beresnevičius parašė teisingai ir sąžininingai. Tik gyvuliai su pretenzijomis į "kritikus" leidžia sau to nesuprasti. Radijo šoumenai. Kaip visada - šarka, šernas. Tribliadskas trachamudas, senis, KM (aciprašau, čia jau omnitelk.talk dalbajobų nikeliai).

7987. Bone Daddy :-( 2003-10-24 01:07
Tikekime dabar nebe i Dieva, o i teva Stanislova. Manau, to dabar labiausiai ir reikia lietuviskom apspangusom dusiom, gal vis geriau, negu Moonas ar kiti "krishnaitai".

7990. Sauliui2003-10-24 08:45
Tu pats dalbajobas, jei nesupranti, kad kalba eina apie tai ką nutylėjo Beresnevičius. Tėvo Stanislovo sex skandalai ir jo meilė AMB ir jo Co, o dabar ir novaruskiui Uspaskiui.

7993. niuksiukas2003-10-24 09:20
smalsu, kur yra Toks`o humoro jausmas. gal omeny? jei omeny, tai kazi kur tas omuo? siaip tai daugelis sio strapsnio komentaru tikrai giliai kabina ir yra be galo juokingi.

7996. Piepa2003-10-25 07:38
Ziuriu, kuo komentaru daugiau, tuo labiau nusivaziuojama is rasto i krasta. Apsistate neaiskiu zodziu tvoromis, patys ar dar suprantate apie ka kalbate?

14814. Mens sana2004-04-02 14:32
Labai dvasingi atodūsiai. Ad maiorem Uspaskich gloriam.

14990. Skaitytojas2004-04-08 17:44
Jo, tikras raudonųjų apaštalas.

67203. ras2006-11-08 09:07
neteiskite ir jusu nenuteis- amzina ramybe abiem anapilin iskeliavusiems

Rodoma versija 25 iš 26 
14:22:36 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba