ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2003-12-13 nr. 680

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

UMBERTO ECO. Vidaus recenzijos (39) • SIGITAS PARULSKIS. Svajonių fabrikas (37) • LUIS CERNUDA (1902–1963)VYGANTAS VAREIKIS. Visko reikšmės (12) • ROMUALDAS OZOLAS. Supratimai: kasdienės mintys (22) (21) • GINTARAS BERESNEVIČIUS. Dieviškosios hierofanijos ir aukojimas "visiems dievams" (8) • LI TAI PO. Eilės (7) • ALIS BALBIERIUS. Angelas, žvelgiantis į rūką (10) • MINDAUGAS KVIETKAUSKAS. Vilniaus kultūrų sambūvis žydų rašytojų akimis (XX a. pradžia) (13) • Lietuvos kinas: Marijonas Giedrys (2) • ALAN TRACHTENBERG. Apdainuojant Hiavatą. Hibridinis Amerikos mitas, sukurtas Longfellow (8) • JUOZAS RIMAS. Tautinė daina ir... (3) • AtsiliepimasSAULIUS MACAITIS. "Julius Janonis" (4) • -mg-. Didžiojo plano pabaiga, arba Lietuvos iliuminatai (6) • RIMANTAS PETRAS ELENA KLUSAS. Vardadulkės (10) • Knygos meno konkursasLeidėjų ir vertėjų dėmesiui!Jau metas užsisakyti "Šiaurės Atėnus" (22) •

Angelas, žvelgiantis į rūką

ALIS BALBIERIUS

[skaityti komentarus]

Rūkas yra magas, archetipų prikėlėjas, prabylantis mums apie pirmykštę esmę. Apie tai, kas paslaptinga, tolima, intuityvu, bet niekada nesuvokiama, neišreiškiama jokiomis raiškos priemonėmis. Tik dalelę tų esmių užčiuopia mūsų pasąmonės ir intuityvieji kūno instrumentai, visa kita beveik nepažinu.

Rūkas asocijuojasi su pirmykščiu vandenynu, tuo gyvybės lopšiu, iš kurio išropojo ir lyg sėklos sudygo tolimiausieji, net nepanašūs į mus fiziniai protėviai. Rūkas, be abejonės, yra nakties brolis, nes didžiojoje Naktyje, kaip ir tame archetipiniame vandenyne, gimsta ir gęsta žvaigždžių, galaktikų, visatų šviesos, net naktis yra šviesos lopšys.

Rūke gerai pažįstamą pasaulį vėl tenka atkasinėti lyg Schliemannui Troją. Visa, kas buvo gerai pažįstama, pasikeičia. Kita erdvė santykiauja su kitais daiktais. Tuščiu, vienišu nakties keliu iš toli į mus atriedančio automobilio šviesos – lyg dvi fantastinės būtybės akys. Būtybė be kūno, tik jai artėjant mus pasiekia garsas, bet ir jį visiškai kitaip rezonuoja rūko erdvė, daiktai rūke. Rūkas sukuria mistinę, metafizinę erdvę. Kalbant madinga šių laikų kalba, toji erdvė virtuali, bet ji buvo tokia prieš milijonus metų. Rūkas yra baisiai senas, savotiškas pasaulio pasąmonės archetipas, lyg kvintesencinė būties dvasia, apgaubianti mūsų kūnus, sielas ir daiktus. Jis pilnas giliųjų sferų muzikos, jame kalbasi vienas su kitu rasotas rudens medžio lapas ir akmenėlis, gulintis per amžius nepajudintuose Žemės kloduose. Milijonmečių fosilijos kalbasi su dar išlikusiomis riešapelekėmis žuvimis, plaukiojančiomis jūrose lyg laiškai iš tolimiausios, beraštės praeities.

Nakties rūkas nukreipia mūsų vidinio Aš žvilgsnį į savo gelmes. Verčia iš naujo atrasti pasaulį rūke, bandyti jį pažinti. Šviesos kaskadas ir fontanus, atspindžių mozaikas didmiesčiuose; vienišą kaimyno kiemo žiburį – spingsulę kaime it pasaulio dugne arba aklą nakties tamsą be žiburėlio vienišoje sodyboje prie gigantiškais ir paslaptingais žvėrimis tampančių miškų. Didžiulės girios nakties rūke milijonais kamienų kojų juda, kažkur keliauja beveik be garso per lašų sudrėkintas samanas, nukritusius lapus ir spyglius. Kažkur keliaujant tiems fantastiškiems girių milijonkojams, kartais pro rūką virš jų išnyra mėnulio mandala su šviesos nimbu, dievų ar visatos visa reginti akis. Tas pats mėnulis nesuvokiamai paslaptingai rūke liepia tolimai jūrai kopti į krantą, o paskui vėl atslūgti.

Rūkas sugeba jei ne sunaikinti, tai bent pristabdyti laiko tekėjimą ir jo pojūtį. Vakaro arba nakties rūke iš tiesų regisi, kad objektyvus laiko srovenimas sulėtėja, senka, prityla lyg sausros upokšnis. Rūke vaikštai lyg laiko jūros – be pradžios ir pabaigos – krantu, ir tau leista šią akimirką prisiliesti prie to neegzistuojančio kranto. Civilizacija sukūrė ir kitus laiko naikinimo fenomenus – alkoholį, narkotikus. Galbūt nuo jų priklausantys žmonės iš tiesų siekia ne apsvaigti, o sunaikinti laiką, kuris kartais teka tai kankinamai lėtai, tai lekia lyg išprotėjęs nevaldomas lėktuvas į prapultį, ir mes pernelyg gerai žinome, kas yra to lėktuvo keleiviai.

Rūkas įtempia mūsų regą ir klausą, sustiprina dvasines įžvalgas. Mūsų elgsena ir pajautos rūke – tai archetipinės elgsenos pavyzdys iš pirmykščių laikų. Nes naktyje ir rūke pirmykščiame pasaulyje slypėjo daug daugiau fizinių ir metafizinių pavojų, fobijų negu saulės šviesoje. Rūkas kartu yra lyg mūsų sapnas apie tai, ko mes niekad nesuvoksime ir nepažinsime, nes bet koks pažinimas kaip ir laikas neturi pradžios ir pabaigos, o tu tesi tos pažinimų begalybės mikroskopinė dalelė, kuriai lemta pažinti tik kai kurias detales, miglotai apčiuopiant kažkur egzistuojančią visumą, o civilizacija ir kultūra pernelyg sureikšmino proto ir logikos galimybes. Kartu rūkas suteikia ir viltį, kad iš esmės šio tavojo Aš pažinimo ribos yra daug platesnės, nes daug daugiau gali pažinti siela ir intuityvusis kūnas, tik šią patirtį nuo pirmykščių laikų mes išbarstėme technologiniuose civilizacijos labirintuose. Kartais apskritai atrodo, kad mūsų gyvenimai nuausti iš to paties rūko, iš ploniausių it šilkas gijų. Ir vienišo praeivio išnirimas iš rūko, jo praėjimas po vieninteliu gatvės žibintu ir vėl panirimas į neapčiuopiamybę ir neregimybę yra per daug pamokantis ir simbolinis, kad reikėtų dar ką nors komentuoti.

O žodžiai, kas yra žodžiai apie rūką, palyginti su juo pačiu? Stiklo niekučiai – vėrinio karoliukai, pabirę į naktį. Tik kažkokie menki ženklai, nurodantys kelią. Šalia ir siela, šioj nakty, šiame kelyje, lyg daugiaveidis angelas žvelgianti į rūko šulinį. Amžinai virtualų šulinį – be dugno, be sienų, be vandens. Tai galbūt ir yra begalybė, mūsų sąmonėje neturinti formos.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


10405. Pranas2003-12-15 21:50
As irgi karta buvau pergeres, tai man vaidenosi kopusto lapas balkone. Kad jus zinotimete kaip as jo bijojau... Reikes aprasyti savo patyrimus. Bet ka ten lapas lyginant su ruku.

10411. cikada2003-12-16 10:26
"Ir vienišo praeivio išnirimas iš rūko, jo praėjimas po vieninteliu gatvės žibintu ir vėl panirimas į neapčiuopiamybę ir neregimybę yra per daug pamokantis ir simbolinis, kad reikėtų dar ką nors komentuoti" jega...

10465. chupsta2003-12-18 10:48
taigi,kad jokiu zodziu nesulyginsi su gyvenimu...

10468. ziema2003-12-18 12:22
labai grazu, labai......svarus dalykas....

10471. keule2003-12-18 13:08
Jo, šis tekstelis super

10472. virusas2003-12-18 13:22
Jozik v tumane;))))

10490. virusas2003-12-19 11:13
Čia tikrai gerai pastebėta: "Civilizacija sukūrė ir kitus laiko naikinimo fenomenus – alkoholį, narkotikus. Galbūt nuo jų priklausantys žmonės iš tiesų siekia ne apsvaigti, o sunaikinti laiką, kuris kartais teka tai kankinamai lėtai, tai lekia lyg išprotėjęs nevaldomas lėktuvas į prapultį, ir mes pernelyg gerai žinome, kas yra to lėktuvo keleiviai".

10495. ziema virusui2003-12-19 13:10
uzsimirsti, nematyti esmes-tad kuo greiciau leki ar turi kuo daugiau darbu ir t. t.kuo daugiau pramogu, malonumu , regis, taciau viskas atvirksciai-vis daugiau nelaimingesniu zmoniu ... per drasu , per sunku sustot ir isjaust tai, kas esmingiausia...

10498. vlk2003-12-19 14:41
Ate visi rūkai.Kaži rūkas kvepia? Koks jo skonis?Gal tai sniego mikro dalelės?Šį rudenį jis apsigyveno prie mano namo.Tai kas tai ?

10513. Benigna2003-12-20 20:18
man tai beresneviciaus rukas/migla buvo 88 kart geresnis kirtimo i mano samone prasme,,, nieko nesakau,,, man laimejo anas

Rodoma versija 26 iš 27 
14:22:22 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba