ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2006-01-14 nr. 780

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

TURINYS (155) • MICHAIL BLIUMENKRANC. Mirusių dviratininkų visuomenėRENATA ŠERELYTĖ. Saugokitės ugninio CerberioAMOS OZ. Šarono mįslėANDREJ CHADANOVIČANDRIUS MARTINKUS. Aurora, arba Brėkštanti ateities politikos aušraGINTARAS BERESNEVIČIUS. Šventieji LDK advokataiSIGITAS GEDA. Ruduo – tai demonų lesyklėlėsVIDAS POŠKUS. Lukiškės (16) • STASYS STACEVIČIUS. EilėsAUDRA ČEPKAUSKAITĖ. Rašyk ką nori? (40) • CASTOR&POLLUX. Verba de verbisELENA BUKELIENĖ. Kritikas ir šviežio kiaušinio skonis (1) • DALIA URBANAVIČIENĖ. Iš šukių – "Prūsų giesmės" (1) • RIČARDAS ŠILEIKA. n...u...o...g...i...r...d...o...sGINTARAS BLEIZGYS. Būsenos (5) •

Šarono mįslė

AMOS OZ

[skaityti komentarus]

Arielis Šaronas didžiąją savo gyvenimo dalį gyveno kaip žemdirbys-karys. Jis buvo tarsi vienas iš Senojo Testamento Izraelio teisėjų. Pirmiausia gynė savo kaimą nuo užpuolikų ir plėšikų, paskui persekiojo savo priešus, užkariavo ir griovė jų kaimus, tada statė naujus savo kaimus, paskui gynė tuos naujus kaimus, paskui vėl persekiojo priešus, ir taip vis užburtu ratu.

Jo jaunystėje tai prasidėjo nuo jaunų piemenų ginkluotų susidūrimų, kurie bėgant metams išsiplėtojo į didelius mūšius su tūkstančiais tankų abiejose pusėse. Tačiau Šaronas išliko toks pat per Nepriklausomybės karą 1948 m., Jom Kipuro karą 1973 m., karą Libane 1982 m. ir per nausėdijų statybos programą. Visą gyvenimą nuo paauglystės iki senatvės jis laikėsi principo, kad tai, ko negalima pasiekti jėga, galima pasiekti didesne jėga. Jis manė, kad mes, izraeliečiai, žemėje galime sukurti vis daugiau faktų, kuriuos arabai turės norom nenorom suvirškinti, o pasaulis galiausiai pripažinti.

Jis buvo jėgos žmogus.

Mes prisimename jį su baltu kruvinu tvarsčiu prie Sueco kanalo, grasinantį legionų rūstybe politikams, jeigu jie padarys arabams bent mažiausią nuolaidą. Taip pat prisimename jį Beirute per jo nuožmų žygį Libane, bandantį įvesti naują tvarką senuosiuose Artimuosiuose Rytuose. Ir prisimename jį steigiantį šimtus nausėdijų su šimtais tūkstančių žydų naujakurių Jordano Vakarų Krante, Gazos ruože, Sinajuje ir Golano aukštumose. Visada jis buvo jėgos žmogus.

Visus tuos dešimtmečius jis man buvo nepakenčiamas. Jis man simbolizavo viską, kas mano tėvynėje man nepriimtina, – smurtingą teisuoliškumą, brutalumo ir savigailos mišinį, nepasotinamą žemės godulį ir mistinę religinę kalbėseną, kuri iš kario hedonisto ir pasauliečio lūpų man visada skambėjo veidmainiškai. Joks kitas asmuo šitaip neįkūnijo daugelio izraeliečių apsvaigimo nuo valdžios galios.

Asmeniškai su juo nebuvau susidūręs. Nesu buvęs su juo toje pačioje patalpoje. Kalbama, kad siaurame rate Šaronas būna geraširdiškas, kilnus, linksmas žmogus. Sako, kad jis yra žavi asmenybė, turinti gyvą humoro jausmą, gurmanas ir prabangos mėgėjas. Aš nesileidau paveikiamas tokių įspūdžių. Niekinau jį už tai, kad yra taikos priešas.

Ir štai prieš dvejus metus įvyko ūmi permaina. Paslaptinga metamorfozė. Šarono retorika pasikeitė žaibiškai. Pirmiausia jis ėmė kalbėti tarsi savo varžovų žodžiais. Lyg būtų staiga prabilęs kita kalba. Kai maždaug prieš dvejus metus Šaronas pirmą kartą pasakė, kad okupacija yra nelaimė ir okupuotiesiems, ir okupantams, aš nepatikėjau savo ausimis. Kai ėmė kalbėti apie dviejų tautų dvi valstybes, aš pamaniau, kad jis gal juokauja. Kai pirmą kartą paminėjo palestiniečių teises, pamaniau, kad jis tyčiojasi iš Taikos sąjūdžio šūkių. O kai pirmą kartą paskelbė ketinąs iškeldinti žydų naujakurius ir išvesti Izraelio kariuomenę iš Gazos, man atrodė, kad tai tik gudri strategija.

Vis dėlto jis tai padarė. Kai steigė nausėdijas, jį vadino buldozeriu, ir naikindamas jas jis tikrai elgėsi kaip buldozeris. Izraeliečių naujakurių iškeldinimas iš Gazos buvo karinė operacija. Šaronas sutriuškino naujakurius Gazoje tuo pačiu blickrygo stiliumi, kuriuo laimėjo daugelį savo karų. Tose gyvenvietėse neliko nė vieno sveiko pastato.

Tačiau tai, ką jis padarė per 35 metus, atitaisyti teturėjo dvejus metus. Vakarų Krante ir Golano aukštumose visos nausėdijos tebestovi kaip paminklas ankstesniajam Šaronui. Jis atsisveikina su mumis nusinešdamas dvi dideles paslaptis: kodėl savo gyvenimo rudenį staiga taip kardinaliai atsivertė ir ką dar ketino nuveikti taikos bei susitaikymo linkme?

Tačiau vieno dalyko Šaronui niekada nepavyko padaryti, net ir tada, kai jis pasitraukė iš Gazos iki paskutinio centimetro. Iš esmės jis niekada nesusėdo kalbėtis su palestiniečiais taip, kaip kaimynas kalbasi su kaimynu. Ar netgi taip, kaip po ilgos nesantaikos vienas krikštatėvis kalbasi su kitu. Arielis Šaronas atsisveikina su mumis tarsi bylodamas: aš suprantu savo klaidas. Pabaigoje bandžiau jas ištaisyti, bet gyvenimas yra per trumpas.

Iš anglų k. vertė Laimantas Jonušys


Vertėjo pastaba. Lietuviškoje spaudoje įsigalėjęs angliškas pavardės transkribavimas – Sharon – nėra geras pavyzdys. Nors kai kuriose Europos šalyse taip transkribuojama, pvz., Vokietijos spauda rašo Scharon, Čekijos – Šaron, Lenkijos – Szaron. Forma Šaronas teikiama naujojoje "Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje" (straipsnyje "Izraelis").

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 
Rodoma versija 24 iš 24 
14:21:42 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba