ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2004-01-10 nr. 683

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

SIGITAS GEDA. Rytų filosofija ir lietuvių poezija (39) • SIGITAS PARULSKIS. Nepasakyta kalba gavus Rašytojų sąjungos literatūrinę premiją (18) • PAULIUS NORMANTAS. Poezija (9) • Baltąją tėvo Everesto barzdą vėl išvydusį PAULIŲ NORMANTĄ kalbina Juozas Šorys. Ar Vilniaus agregoras apgaubs Rytų Azijos meno muziejų? (51) • DAINIUS SOBECKIS. Sektos sąvokos problematika (7) • GABRIELĖ KLIMAITĖ. Liūdnas malonumas (9) • SIGITAS GEDA. Septyniolika brulijonų* (30) • AUSTĖJA ČEPAUSKAITĖ. 2 Show, arba Nadiežda / Viltis (14) • Budvytis (5) • DAINIUS JUOZĖNAS. Tinklo valdžioje (21) • GABRIELĖ LABANAUSKAITĖ. Kam skambina varpai? (1) • ALMA BRAŠKYTĖ. Liūdna venecijietiška komedija (1) • SAULIUS MACAITIS. "Gyvieji didvyriai" (1) • ANTANAS LAPĖ. Mano televizorius (5) • ALIS BALBIERIUS. Pasikartojimų dievas (10) • Nacionaliniai paauglių žargono ypatumai (55) • VYTAUTAS ŠERYS. Panagės (3) • SKAITYTOJA(S). Laiškai internete (123) •

2 Show, arba Nadiežda / Viltis

AUSTĖJA ČEPAUSKAITĖ

[skaityti komentarus]

iliustracija
Mindaugas Lukošaitis. Iš serijos "Pasipriešinimas". 2003

Paroda driekiasi nuo rūsio į viršų. Videodarbai – rūsyje ir kino salėje, tapyba ir tapytojai – pirmame aukšte, piešiniai apie Lietuvos partizanus – viename meno centro užkaboryje, senas, bet ką tik baltai dažytas žigulys ir karstas su dirbtinėmis gėlėmis – antrojo aukšto saliukėje, specialiai ŠMC skirtas Mozartas – didžiausioje salėje, švieslentės ir TV monitoriai išsimėtę visur: labai tvarkingai išdėstyta ir apmąstyta "2 Show", pastaroji Šiuolaikinio meno centro manifestacija, iš karto nėra aiškiai nusakoma. Paveikta tautų, kuratorių ir kūrėjų tarpusavio tolerancijos, itin korektiška, gražios išorės ir nesensacinga jaunųjų Latvijos ir Lietuvos menininkų ekspozicija, į kurią reikia įsižiūrėti.

Ji beveik neprimena jau istorinės jaunąjį britų meną apibrėžusios Saatchi "Sensation". Tačiau tai reikšminga jauno meno paroda, galima pridurti, jei jau pradėta lyginti. Bene pirmąsyk per šiuolaikinio meno dešimtmetį Lietuvoje pats apibrėždamas (ne importuodamas apibrėžtį, ne pasitelkdamas jai sukurti kviestinį kuratorių), kas yra šiuolaikinis menas, ŠMC įtvirtina savo kaip veik viso Baltijos regiono mainstreamo meno kolekcionieriaus, formuotojo ir monopolisto teises.

Tai Šiuolaikinio meno centro gyvavimui svarbi ir drauge – pirmoji naujo šiuolaikinio meno ciklo paroda. Tad visai natūralu, kad ji turi šiokio tokio nenusakomumo. Lietuvos kuratorės kalba apie būtinybę išskirti jauniausiąją vietinių naujųjų menininkų kartą ir apie nežymius jos skirtumus nuo vyresniosios naujojo meno kartos. Nieko pernelyg tikslaus. Tai paroda, nukreipta į ateitį ir katalogą, tad šiandien turbūt svarbiau akcentuoti vardus nei kūrybos bruožus, ko galbūt prireiks vėliau. "Lietuvos dailės bienalė yra tikrai labai reikšmingas įvykis, etapinė paroda, per kurią mes bandome formuluoti šiuolaikinio meno istoriją. [...] Paroda reklamuojama, leidžiamas atskiras katalogas, kuris vėliau funkcionuoja vos ne kaip vadovėlis. Tai labai svarbu. Kalbėjom ir apie tai, kad, kai atvažiuoja kažkoks užsienio kuratorius ir domisi jauniausiais menininkais, labai sunku ką nors jam parodyti, nes tie menininkai nėra niekur publikuoti" (Renata Dubinskaitė, "2 Show" katalogas).

Dalyvaujančių menininkų nėra itin daug. Paroda neatrodo itin didelė matuojant įprastais (ir ypač pastarojo meto) ŠMC parodų masteliais. Neįprastai daug ko kito – kuratorių: Helena Demakova iš Latvijos ir Kęstutis Kuizinas, Linara Dovydaitytė, Renata Dubinskaitė, Kristina Inčiūraitė, Virginija Januškevičiūtė, Ūla Tornau iš Lietuvos. Tačiau "2 Show" niekam nėra debiutų paroda. Bent jau lietuviškosios dalies autorių kūryba vietiniam žiūrovui yra pažįstama. O jei ją (parodą) apžiūrint gali pasirodyti, kad kažkas tyčia arba netyčia joje yra neišplėtota ir neplėtojama, kad gal joje nėra aiškaus sumanymo ir kad gal nenusakomai darbus dėlioja kuratorių tolerancija meno istorijai, tuoj pat galima sau dėl to ir paprieštarauti. Tai, kad atskiri meno objektai parodoje pernelyg nekrinta į akį, reikėtų susieti su tuo, kad šiandien, atrodo, neįmanoma nurodyti svaresnių priežasčių, kodėl kuris nors vienas objektas ar reiškinys yra labiau vertas dėmesio nei bet kuris kitas. "Tiesa yra ideologija par excellence", teigė Paulis Veyne. Tiesą sakant, šią turbūt populiariausią XX amžiaus mintį įvairiausiais būdais plėtojo visi šio amžiaus mąstytojai, ir galiausiai ji savo slegiančiu sunkiu prasisunkė į kasdienį žinojimą, vulgarizavosi ir tapo pasaulio virtimo padrikais fragmentais priežastimi ir liudininke. Negana to, parodos kuratorės kalba apie vietinių menininkų "profesinį nepasirengimą", vadinasi, ne tik ideologinę, bet ir profesinę nežinią ir negalią.

Kaip Nadieždos. Įsitaisiusi prie standartinio darbastalio su TV monitoriumi, transliuojančiu vaizdą iš stebėjimo kamerų, vidutinio amžiaus sulaukusi moteris mokosi ir klaidžioja tarp jai negimtųjų lietuvių ir anglų kalbų. Elementarūs svetimi žodžiai akivaizdžiai jokiomis prasmėmis nerezonuoja jos galvoje, ji klumpa, painiojasi, vėl iš naujo skaito paralelinius sąrašus, kartojasi ir tuoj pat vėl viską sujaukia. Ir, žinoma, šioje situacijoje nėra ne tik socialinės, geografinės ir apskritai jokios logikos, bet net nuorodos į Gilles’io Deleuze’o šizofreniškąjį kalbos mokymąsi, kai galima pasikliauti bent kūno judesiais ir organiškais garsais. Nėra jokios vilties, Nadieždos mokymasis beprasmiškas ir dėl to – nepaliaujamas. Nadiežda Lauros Stasiulytės instaliacijoje amžiams įstrigusi tarp jai tapačių (o kitiems – juk ne, todėl ir tragiška, ir juokinga) objektų pasirinkimo. "Čia prisimenu vieną iš mūsų ankstesnių pokalbių apie ryškėjančią tendenciją kurti darbus tik projektams, atsiliepiant į pasiūlytą temą, nekaupiant "savarankiškos" kūrybos bagažo. Turbūt atsimenate, kad kai kuriuos kalbintus menininkus glumino, jog paroda neturi suformuluotos temos, koncepcijos, į kurią galima būtų orientuotis" (Linara Dovydaitytė, "2 Show" katalogas).

iliustracija
Ernestas Klavinis. Ryga dunda. B. d.

"Nadiežda / Viltis", be abejonės, vizualiai ir idėjiškai yra vienas įdomiausių parodos darbų: ne tik fragmentiška detalė "iš gyvenimo" – jų kupina paroda, – bet drauge nedidelis sėkmingas ir niūrus situacionistinis modelis. Reikia pasakyti, kad latviškoji parodos dalis, nors iš pradžių ji sumanyta kaip atskira "mitologijų" paroda, taip pat yra paveikta panašių nuotaikų: fiksuoti detales arba prikišamai demonstruoti absurdiškus pasirinkimus. Tiesą sakant, net pačių mitologijų, praradusių termino nekaltumą ir vienprasmiškumą dar Roland’o Barthes’o laikais, atsiradimas šiame kontekste atrodo simptomiškas. Mitologijos – it netikri arba alternatyvūs pasaulio pagrindai ir būdai perkonstruoti pasaulį. Seni išdžiūvę ir stilingi, riebūs ir nesimpatiški latviai ir latvės pašalinio judėjimo ir kitų aktualijų netekusiose spalvingose Rygos gatvėse – kaip viena (kitokia) visiems vienodos istorijos galimybių (Emilio Ruodės ir Simonos Veilandės fotografijos). Makabriška spalvotų "McDonald’s" žaisliukų (pradedant drambliu rožinėmis ausimis ir baigiant žaliu vienaakiu ufonautu) pilnos lentynos, pavadintos "Istorija", fotografija (Martinis Ratnikas). (Tai apie garsiąją maitinimo įstaigą, kurios savininkas iš tiesų prekiauja ne industriniais viščiukais, bet nekilnojamuoju turtu.) Arba raudonas, žalias ir mėlynas Antos Pencės filtrai, pro kuriuos žiūrint į tą patį ekraną matyti vis kitoks vaizdas.

Nėra prasmės aiškintis, kieno "mitologijos" – latvių ar lietuvių – parodoje labiau vykusios. Dar truputį anksčiau menui galėjo rūpėti išreikšti kosmoso ar bent pasaulio totalumą, susaistyti meną su kasdienybe, o šiandien viskas sutilpo į tabletę. "In such materialist culture as ours the divinity can manifest itself to us only in the form of a pharmaceutical substance", pranašauja Ievos Sireikytės švieslentės "Avataras" herojus Richardas Alpertas (arba Baba Ram Dassas), vienas LSD pionierių Amerikoje. It šių laikų apaštalų atvaizdai turėtų atrodyti ir Martos Vosyliūtės surinktos dvylika chaterių fotografijų, pertapytų "prestizhine" tapybos technika. Fotografijos, žinoma, netikros; tai – mažas sociologinis visuomenės, kurioje gyvename, atspindys. Jose (ir tapyboje) – būtybės nuo "pleibojiškos" išvaizdos vaikino iki žmogaus, vietoj veido turinčio išvešėjusią vaginą. Čia – vienas "naiviųjų" parodos eksponatų, besijungiantis draugėn su naivia Ernesto Klavinio tapyba, vaizduojančia aplink kankliuojantį senį besisukančias tautiniais drabužiais apsirengusias poras, ir Kęstučio Šapokos fotografijomis-komiksais, pasakojančiais kvailas religinių ir seksualinių poteksčių pilnas istorijas.

Reikia pripažinti, kad telkimasis į vieną detalę kartais atrodo pavojingas. Šioje parodoje nedalyvavusios vyresniosios kartos kūryboje buvo populiarūs itin ilgi vieną objektą fiksuojantys videodarbai (G. Makarevičiaus "Giminės", D. Žiūros "Gustoniai" ir pan.), filmai, potencialiai galintys trukti ilgiau, nei leidžia žiūrinčiojo galimybės. Įdomu, kad jaunesnioji karta, atrodo, yra visiškai atsisakiusi šios strategijos. Jos "įsisiurbimas" trunka daug trumpiau, tad net visiškai nemotyvuoti pasirinkimai išlaiko dėmesį savo objekto virpesiais. Agnės Jonkutės nufilmuotų lempų šviesa neramiai trūkčioja, o jokio veiksmo nežadantis Miko Mitrevico motelis įtraukia į formalią slenkančių skaidrių paviršiun iškeliamų vaizdų logiką. Antra vertus, kai nelieka globalios idėjos, o tik nuotrupos ir fragmentai, darbo technika ir objekto patrauklumas beveik tiesiogiai lemia kūrinio paveikumą ir įtikinamumą. Šiuo atveju šiek tiek pralošė minėti "naivieji" darbai, o viršų ėmė sutirštinti, dirbtinę įtampą kėlę vaizdai. Per penkiasdešimt metų Vienos imigrantų rajone suklestėjusios Tichy ledų imperijos istorija su aplink besisukinėjančių vartotojų fotografijomis (Arūnas Gudaitis). Prieš Europą nusiteikę Sedos gyventojai (Kasparas Guoba). Pagal populiarių prekių katalogus apsipirkusi atostogaujanti latvių šeimyna, ŠMC įsikūnijusi ne tik filmu, bet ir kičiniu pigios plastmasės magnetofono balsu visus aplojančiu šunimi (Katrina Neiburga). Ant medžio įsitaisiusi manekene norėjusi būti kaulėtoji Luana Vaikutytė, apsirengusi tik 1997 metais tepateisinamais ekscentriškais sex shopą primenančiais drabužiais (Vilma Šileikienė). Ir kiti kūriniai, kurie primena – nors pasaulis ir sutelpa avataro tabletėje ir parodos kataloge – ką nors šiek tiek pažįstama.

Vytauto Balčyčio reprodukcijos

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


11217. sifilis2004-01-11 14:11
taigi vidutiniska paroda , lauros darbas vienas prastesniu jos biografijoje, ir kiti lietuviu darbai atrinkti gan atsitiktinai pacios recenzijos ir shioji gan apologetishkos tiek smc tiek savo ir kuratoriu adresu, galima pasidziaugti tik tuo ,kad pristatoma nemazai pavardziu.

11218. centras?2004-01-11 14:38
institucija/monopolis-ideologija/mitologija. siek tiek institucinio stachonovietizmo - texte, kaip ir soundtrack`e prie iejimo. per 8-is metus pripratom. bet siaip paroda - visai nieko (net jei kartu ir "nieko labai ypatingo"). o del vardu - smc keiciasi. so why not?

11228. Klaustukas2004-01-11 19:43
Kodėl Kęstučio šapokos tokie nykūs ir neįdomūs darbai? Gal autoriui jau laikas susimąstyti?

11230. Dramblys2004-01-11 19:47
:)))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))))

11265. dxfg2004-01-12 10:27
Œäpo tš 0 iko Data truncated for column 'vertinimas' at row 1UE0 ro... Nors šiaip buvo ir neblogų darbų. Pvz, man labiausiai patiko tie du - kurie čia ir reprodukuojami. Matyt ne veltui. O visa kita - skystoka. Dar patiko Akščio metalinis labirintas ir tie 3 bičai ekrane - tokie jau ligoti, tokie jau čiuplučiai. Man nepatiko svetimų idėjų kartojimas - kaip tas "žiguliuko" įtempimas į salę. Bet čia jau autorinių teisių/mėėgdžiojimo-originalumo/neoriginalumo problema Gal esu senų pažiūrų, bet man trūko normalesnės tapybos. Kad jaunieji menininkai tapo - ir labai neblogai,(kai nori) liudija "Mes ateinam" - pradedant Vanagu, Kasparavičiūte, baigiant Gudonyte, Štelmanu ir kt. Trūko geresnės skulptūros bei objektų - na, kad ir Zavdskio ar Martišiaus (jų lyg čia nebuvo) Pastaroji paroda dar kt problemą iškelia - iš tikrųjų, baigę VDA kai kurie pradeda blaškyti ir mažmožiais užsiiminėti. Tokių niekalų kaip Šapokos komiksų - iš tikrųjų seniai buvau matęs (o tokį gerą darbą su tuo buratinu padarė - buvo "Mes ateinam") "Akademijos" galerijoje taip pat neseniai buvo latvių studentų parodėlė - daugelis darbų kur kas geresni už čia matytus Žodžiu, man pasirodė, kad paroda atskleidė ne patį geriausią jaunųjų menininkų veidą.Daug silpnų darbų, mažai asmenybių, nėra bendros idėjos

11279. che+2004-01-12 11:12
simptomatiska paroda ir tekstas bandantis ja reabilituoti daugelis jau paminejo jaunus ir beabejo perspektyvius autorius bet sioje parodoje susidare vaizdas "rodykim nors ta kas atliko"

11286. subbine2004-01-12 12:27
teisus dxfg - daugelis autoriu yra demonstrave geresnius darbus ir matyt yvyko smc strategine klaida prospali , o kviesti autoriai rode ka turi, ka pazymejo ir che+.Jaunoji kuratoriu karta tegali pataikauti smeco seneliams , savoms idejoms neuztenka sysio...

11291. statisika2004-01-12 12:45
Kuratoriai: Kestutis Kuizinas, Linara Dovydaityte, Renata Dubinskaite, Kristina Inciuraite, Virginija Januskeviciute, Ula Tornau. kiekvienam kuratoriui tenka po 4 meninkus butu gerai zinoti kam kuris

11299. agne2004-01-12 14:36
nelabai suprantu, kuo remiantis teigiama: "visiškai nemotyvuoti pasirinkimai"

11325. Egalite2004-01-12 21:14
Visi autoriai vienodai perspektyvūs duobkasiui.

11329. ziema2004-01-12 22:08
tikrai=paroda lyg ir silpnoka, be idejos stipresnes, tiesa sakant, as jos nelabai pagavau-tos idejos:)) bet siaip buvo kazkodel jauku vaiksciot, kai kas suintrigavo, ypac tas karstas, net palipau laipteliais paziuret-o kas ten guli jame...pasirodo-geles ziedu rieda rasos lasas...kas tai-pasarvotas naturalus grozis, apdetas nenaturaliom gelem? ar jis isliks? uzrasas-the time will show..ka gi -ziuresim.

11460. Justė2004-01-15 15:56
Vat ir užsimaniau tą Nadieždą, netikrą viltį, pamatyt. :)

11470. justei2004-01-15 18:30
pozna vat zamknento

11471. Justė2004-01-15 19:55
Vat blin, ir kodėl man ta Vilna taip toli? :(

Rodoma versija 26 iš 26 
14:21:10 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba