ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2004-01-10 nr. 683

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

SIGITAS GEDA. Rytų filosofija ir lietuvių poezija (39) • SIGITAS PARULSKIS. Nepasakyta kalba gavus Rašytojų sąjungos literatūrinę premiją (18) • PAULIUS NORMANTAS. Poezija (9) • Baltąją tėvo Everesto barzdą vėl išvydusį PAULIŲ NORMANTĄ kalbina Juozas Šorys. Ar Vilniaus agregoras apgaubs Rytų Azijos meno muziejų? (51) • DAINIUS SOBECKIS. Sektos sąvokos problematika (7) • GABRIELĖ KLIMAITĖ. Liūdnas malonumas (9) • SIGITAS GEDA. Septyniolika brulijonų* (30) • AUSTĖJA ČEPAUSKAITĖ. 2 Show, arba Nadiežda / Viltis (14) • Budvytis (5) • DAINIUS JUOZĖNAS. Tinklo valdžioje (21) • GABRIELĖ LABANAUSKAITĖ. Kam skambina varpai? (1) • ALMA BRAŠKYTĖ. Liūdna venecijietiška komedija (1) • SAULIUS MACAITIS. "Gyvieji didvyriai" (1) • ANTANAS LAPĖ. Mano televizorius (5) • ALIS BALBIERIUS. Pasikartojimų dievas (10) • Nacionaliniai paauglių žargono ypatumai (55) • VYTAUTAS ŠERYS. Panagės (3) • SKAITYTOJA(S). Laiškai internete (123) •

Nepasakyta kalba gavus Rašytojų sąjungos literatūrinę premiją

SIGITAS PARULSKIS

[skaityti komentarus]

Johnas Fowlesas vienoje savo esė romano autorių lygina su Atlantu, laikančiu ant savo pečių visą pasaulį. Šį palyginimą jis komentuoja taip – dažnas rašytojas yra patyręs, kad jo sukurtas, "ant pečių laikomas" pasaulis slegia autorių, tiesiog varo į žemę. Anot J. Fowleso, tai atsitinka ir skaitant kitų parašytus romanus – arba matyti, kad autorius nepajėgia išlaikyti savo sukurtojo pasaulio svorio, arba atvirkščiai – tas pasaulis primena oro balioną. Pastangos išlaikyti pusiausvyrą tarp Atlanto jėgų ir ant pečių užsiversto svorio – svarbiausias rašančiojo tikslas. Kitaip tariant – saikas ir harmonija.

Kitas mūsų laikų romanistas Milanas Kundera kalbėdamas apie romaną kaip apie erdvę, kurioje ieškoma atsakymo į klausimą, kas yra žmogaus egzistencija ir kur slypi jos poezija, sako, jog pastaroji slypi ne veiksmo judėjime, o atsiranda jam stabtelėjus, t. y. sugriuvus tiltui tarp priežasties ir pasekmės, atsiradus digresijai. Vadinasi, kartais ir saiko pažeidimas dar nereiškia katastrofiškų pasekmių rašytojui Atlantui, jeigu jį gelbsti įtikinama kūrinio forma, forma, perauganti formalumus, laužanti stereotipus, išjudinanti įprastinius, o tai reiškia – dažniausiai sustabarėjusius kūrinio kontūrus.

Yra daugybė būdų ir patarimų, koks turi būti romanas, kaip jį rašyti, kaip skaityti, bet jeigu kreiptumės patarimo į senovės graiką, jis tikrai leptelėtų kokią nors neginčijamą tiesą, pavyzdžiui: lengviausia patarinėti kitiems, sunkiausia – pažinti save.

Kai manęs klausia, ką man reiškia premija, pirmiausia galvoju, kad tai vienas iš būdų pažinti save. Prisipažinsiu, ne itin malonus būdas: kūryba labai privatus, netgi labai intymus procesas, o koks nors jos įvertinimas, nesvarbu, ar tai būtų susiję su garbe, ar su finansine išraiška (maloniausia, kai abu šie komponentai sutampa), jau suteikia tau tam tikrą visuomeninį vaidmenį. O tuomet atsiranda ir didelių iliuzijų galimybės, ir dar didesnės galimybės toms iliuzijoms žlugti.

Viena yra žinoti ir pripažinti, kad tavyje, kaip ir daugybėje menininkų, snaudžia megalomanas, narcizas, pigmalijonas ir kiti, ne itin malonūs žmogaus tuštybę liudijantys herojai, ir visai kas kita, kai visi šie vidaus pasaulio žvėrys yra pabudinami, sužadinamas jų apetitas. Tu – herojus, tau skambina, sveikina, apie tave praneša, tave fotografuoja, tave masiškai naudoja masinės informacijos priemonės. Pastebi, kad ir pats save (gal ne visai sąmoningai, gal atsargiai drovėdamasis) imi naudoti su malonumu ir su iš to kylančia (irgi šiek tiek drovia ir atsainia) panieka pačiam sau.

Ačiū Dievui, visa tai trunka vieną dieną, ir jau kitą rytą pasijunti esąs vakarykštės dienos herojus, ir tavo "supuvimas", minėtosios tavo puikybės ir tuštybės apraiškos telieka tau pačiam. Tik tavo asmeninis reikalas, ar premijai (visuomeniniam vaidmeniui) suteiksi tiek svorio ir reikšmės, kad ji tave sutraiškys kartu su tavo kūriniu arba atvirkščiai – užaugins tokius pasitenkinimo savimi raumenis, jog pasijusi kur kas didesnis ir už savo kūrinį, ir už visas įmanomas premijas, ir už visuomeninius vaidmenis. Kad abiem atvejais nuostoliai būtų kuo mažesni, galbūt reikėtų manyti, jog premija tėra kultūrinio dialogo produktas, pokalbio, kuriame paprasčiausiai buvai išklausytas, ir tai daug svarbiau už tavo paties susigalvotas priežastis ir pasekmes. Premija ne kaip kompromitacija, o kaip digresija, stabtelėjimas, kada išryškėja ne tik žmogaus gyvenimo poezija, bet ir tragikomiškumas, kuris gali būti nė kiek ne mažiau žavus.

Suprasdamas, kad žmogus, atvirai kalbantis apie tai, kas dedasi jo viduje, dažniausiai atrodo pasibjaurėtinai, vis dėlto esu tikras, kad be šio pasibjaurėjimo arba bent jau neperžengus šio emocinio barjero savęs pažinimas neįmanomas. Dar blogiau – kad ir kiek stengtumeisi, kad ir kiek manytumei jau priartėjęs prie vadinamojo savęs, anksčiau ar vėliau supranti, jog priartėjai arba apčiuopei tik dar vieną savo (ar kitų) susikurtojo "aš" atmainą, dar vienos formos, klišės kontūrą, tapai dar vieno pokšto, kurį tau iškrėtė kalba, objektu.

Esu kitados sakęs ir dabar tuo tebetikiu: manęs nedomina atviras atvirumas ir nuoširdus nuoširdumas, t. y. emocijos, kurioms nesuteikta kokia nors estetinė forma. Be abejo, tai asmeninė santykio su kalba arba kalbėjimo ir kalbos problema, buityje kelianti elementariausių bendravimo problemų. Vienintelė paguoda, kad į knygų lentyną, kaip yra sakęs J. Brodskis, gulasi ne rašytojas, o jo parašytos knygos.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


11183. zenia :-) 2004-01-10 22:48
taigi, parulskis, kaip visada yra tiesus, nors ,manau, velniškai daug kainuoja tas tiesumas, galima daug vardinti tų savybių, kurių nestinga jam,tačiau nei jam tai įdomu, nei man įdomu jam pataikauti, tik norisi viltis, kad neteks nebeskaityti tokių tekstų

11199. Sveikinu2004-01-11 11:26
NUOŠIRDŽIAI SVEIKINU ir galiu patvirtinti, kad numeris tryliktas iš tiesų yra laimingasis! Tarp kitko, tele-bokšto eglutė vis dar dega (vakar naktį trumpam buvo užgesusi, bet poto vėl įsižiebė) ir laukia ateinant trijų karalių ;-)

11200. Sveikinu2004-01-11 11:26
NUOŠIRDŽIAI SVEIKINAME ir galiu patvirtinti, kad numeris tryliktas iš tiesų yra laimingasis! Tarp kitko, tele-bokšto eglutė vis dar dega (vakar naktį trumpam buvo užgesusi, bet poto vėl įsižiebė) ir laukia ateinant trijų karalių ;-)

11234. Catalickas>Nobeliuiparulskiui2004-01-11 23:13
Nudžiuginai:"Negauta literatūrinė premija pasakius Rašytojų sąjungoje kalbą".SVEIKINU.(tiesa,patiko,kad labai daug apie Dievą kalbėjai...)

11246. skaitytojas2004-01-12 08:44
Oj, kox didelis S. per vieną naktį užaugo:) Kartą vieno seno vilkinio kritiko klausiau, kas svarbiausia rašytojui? Skaitytojai? Honoraras? Premija, atsakė jis man. Tu neįsivaizduoji, kaip visi jie trokšta gauti premiją, tai yra pzdc. Sukvailėja, kalbas ima sakyti, susireikšmina kvadratu...

11249. Gvntj :-) 2004-01-12 09:06
Man vis knietėjo sužinot, kiek Sigitui P. tas "neatviras", estetine forma išguldytas atvirumas kainuoja. Kadangi, mano manymu, jo neatviras atvirumas visgi yra iš visų liet. rašytojų atviriausias, manau, kad ir kainuoja brangiausiai. Apskritai man patiko visa "Nepasakyta kalba..." Ačiū.

11251. žiema2004-01-12 09:18
ŒäSakiš ˆ atvData truncated for column 'vertinimas' at row 1UEˆ ai atrodo pasibjaurėtinai, vis dėlto esu tikras, kad be šio pasibjaurėjimo arba bent jau neperžengus šio emocinio barjero savęs pažinimas neįmanomas". ir tai, kad reikia tam suteikti estetinę formą labiausiai įstrigo. taip, bjauru apie save kalbėti, brrrrr, tai pajutau ir čia kalbėdama apie tai, kad esu beviltiškume, brrrrrr, negalima to daryti, tai nekorektiška, tai tiesiog primetimas savęs, kitiem gadini nuotaiką ir tiek.kiekvienas savo kauksmą vidinį turi nuslopinti ar pats arba suteikti jam formą estetinę, kad tai kitam būtų netgi gražu. Tik tada...o šiaip išvertimas savo vidaus yra neskanus..... bet matyt, to reikia, norint surasti savo kažkurią briauną. Parulskis šaunuolis, tikrai, man patinka jo atvirumas iki tokio nuogumo, drąsus jis, gerbiu jį. Savotiška, netgi drastiška forma jis rodo savo vidų, ne kiekvienas tai išdrįsta. Man įdomu, kai žmogus tiek daug išjaučia, ištraukia iš savęs. ir dar sugeba tam rasti formą, išėjimą gražų. šaunuolis.

11252. citata2004-01-12 09:20
citata-žmogus, atvirai kalbantis apie tai, kas dedasi jo viduje, dažniausiai atrodo pasibjaurėtinai, vis dėlto esu tikras, kad be šio pasibjaurėjimo arba bent jau neperžengus šio emocinio barjero savęs pažinimas neįmanomas.

11292. trolis2004-01-12 13:01
Perskaičius "Tris sekundes dangaus", nustebino tai, kad "vidinio turinio" išskyros ten analizuojamos lengvai, neslegiančiai lakoniškai ir elegantiškai. Galima įtarti, jog toks stilingas, iki santūrios taupios formos nušlifuotas nuoširdumas, rafinuotas "naivuolio" vaidmens atlikimas, ironiškas pasaulinės literatūros grandų citavimas reikalavo nemažai talento ir darbo. Gerai, kad tai buvo įvertinta premija. Kartais atrodo, kad Parulskio balse jau atsiranda tam tikrų "marcinkevičiškų" intonacijų. Aukščiau pateiktas arogantiškai kuklus tekstas rodo, kad tai dar tik pirmieji "subonzėjimo" ženklai. Kaip ir knyga sukelia jausmą, kad tai dar tik pažadas, tik pradžia. Kažkokio neišsipildymo, lūkesčio jausmą. Susijaudinimo, bet dar ne pasitenkinimo jausmą...

11294. Gvntj -> troliui :-) 2004-01-12 13:47
Taikliai pasakyta: "knyga sukelia jausmą, kad tai dar tik pažadas, tik pradžia. Kažkokio neišsipildymo, lūkesčio jausmą. Susijaudinimo, bet dar ne pasitenkinimo jausmą..." Bravo!

11316. dodo :-) 2004-01-12 17:14
Kaip sakė vienas žmogus F.Ozono filme "Baseinas", premija - kaip hemorojus, kuri ilgainiui gauna kiekviena šikna:)

11320. ežopas2004-01-12 18:16
O ką gero pasakytumėt apie nepasakytą kalbą negavus jokios premijos?

11334. :3)2004-01-12 23:35
Žr. komentarą Dodo Nr.11316.

11348. zvilgsnis2004-01-13 11:59
Tu cia nosies neriesk ir nenurodinek, ziuresiu kur patinka.

11407. LL :-) 2004-01-14 13:24
Mano družokas Valeri(kas): nuogi jausmai ir nuogi žodžiai silpni kaip nuogas žmogus.Juos/jį reikia aprengti.
Mano prijatielius Eliuar(ikas): nuogi jausmai ir nuogi žodžiai stiprūs kaip nuoga moteris. Juos/ją reikia nurengti.
Katruo tikėt, ergo pasitikėt?

11481. avis - LL2004-01-16 09:42
gal... nuogais drabužiais?

11492. Joška Fišeris2004-01-16 13:18
Kažkoks geras palengvėjimo jausmas apima perskaičius šitą rašinį - kaip gerai, kad šita kalba liko nepasakyta...

11522. ratju :-) 2004-01-18 21:11
...look at the mirror and see how worthless u are.... ...look at the mirror again and see how perfect u are... .........stunning........thrilling........non stop grace*

Rodoma versija 26 iš 26 
14:21:04 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba