ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2004-01-10 nr. 683

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

SIGITAS GEDA. Rytų filosofija ir lietuvių poezija (39) • SIGITAS PARULSKIS. Nepasakyta kalba gavus Rašytojų sąjungos literatūrinę premiją (18) • PAULIUS NORMANTAS. Poezija (9) • Baltąją tėvo Everesto barzdą vėl išvydusį PAULIŲ NORMANTĄ kalbina Juozas Šorys. Ar Vilniaus agregoras apgaubs Rytų Azijos meno muziejų? (51) • DAINIUS SOBECKIS. Sektos sąvokos problematika (7) • GABRIELĖ KLIMAITĖ. Liūdnas malonumas (9) • SIGITAS GEDA. Septyniolika brulijonų* (30) • AUSTĖJA ČEPAUSKAITĖ. 2 Show, arba Nadiežda / Viltis (14) • Budvytis (5) • DAINIUS JUOZĖNAS. Tinklo valdžioje (21) • GABRIELĖ LABANAUSKAITĖ. Kam skambina varpai? (1) • ALMA BRAŠKYTĖ. Liūdna venecijietiška komedija (1) • SAULIUS MACAITIS. "Gyvieji didvyriai" (1) • ANTANAS LAPĖ. Mano televizorius (5) • ALIS BALBIERIUS. Pasikartojimų dievas (10) • Nacionaliniai paauglių žargono ypatumai (55) • VYTAUTAS ŠERYS. Panagės (3) • SKAITYTOJA(S). Laiškai internete (123) •

Sektos sąvokos problematika

DAINIUS SOBECKIS

[skaityti komentarus]

Lietuvos visuomenėje beveik visos netradicinės religinės bendruomenės įvardijamos kaip sektos. Sekta – tai religinis (kartu gali būti socialinis ar politinis) darinys, atsiskyręs nuo tradicinės bažnytinės institucijos ir veikiantis pagal savo ideologinius principus. Atsiranda kaip revoliucinis protestas prieš Bažnyčios doktriną arba struktūrą.

Įvairūs šaltiniai sektą pristato panašiame kontekste:

"Sekta [lot. secta – kryptis, doktrina, mokykla] – religinė (dažnai uždaro tipo) grupė, atskilusi nuo viešpataujančios bažnyčios" (Ateizmo žodynas, V.: 1978, p. 14).

"Sekta [lot. secta – kryptis, doktrina, mokykla]: 1. rel. bendruomenė, grupė, atskilusi nuo viešpataujančios bažnyčios, tikybos; 2. žmonių grupė, atsiskyrusi nuo kitų, turinti savo įsitikinimus, interesus" (Tarptautinių žodžių žodynas, V., 1985, p. 440).

"Sekta, rel. grupė, atsiskyrusi nuo motininės rel. institucijos ir veikianti pagal savo organizacinius ir doktrinos principus. Atsiranda kaip kolektyvinio radikalaus rel. protesto prieš Bažnyčios poziciją doktrinos, kulto ar struktūros klausimais rezultatas. Kartais tikrosios sektos susidarymo priežastys yra socialinės, politinės. Sektai, ypač iš pradžių, būdinga: izoliacija nuo išorinio pasaulio, nepriklausomumas ir nonkonformizmas; pasaulėžiūros, ideologijos, aksiologijos (ypač vertybių hierarchijos) atskirumas; autoritetingas (dažnai charizmatiškas) vadovas; savarankiškas, pasirinktinis dalyvavimas joje; narių lojalumas, atsidavimas, fanatizmas ir didelis religingumas" (Religijotyros žodynas, V., 1991, p. 359).

"Sekta vadinama organizuota žmonių grupė, nesutinkanti su viešpataujančia bažnyčia. Skirtumas tarp sektos ir erezijos tas, kad antruoju žodžiu žymima ne tiek visuma žmonių, sekančių tą mokymą, kiek paties mokymo turinys" (Энциклопедия мистицизма, С. П., 1997. p. 359).

Alanas W. Gomesas sektą knygoje "Kultai, sektos ir Biblija" pristato taip:

"1. Žodis "sekta" kilęs iš lotyniško secta, reiškiančio "atskala, minties mokykla ar politinė partija".

2. "American Heritage Dictionary" sektą apibrėžia taip: tai "religinis vienetas, ypač tas, kuris atskilo nuo didesnės denominacijos".

3. "Krikščioniška tradicija sektą apibrėžia kaip atskirą, atkakliai besilaikančią savo pozicijos ir savarankiškai organizuotą tikinčiųjų grupę, kuri atmeta esamą religinę vadovybę ir skelbia, jog laikosi autentiškų tikėjimo elementų".

4. Taigi terminu "sekta" galima vadinti tikrų krikščionių grupes, "atsiskyrusias nuo bažnyčių ir iki tam tikro laipsnio nuo dominuojančios kultūros, kuriai jie atstovauja. Jos atsiskyrė siekdamos pabrėžti vieną ar daugiau įsitikinimų bei praktikų, kurie, jų nuomone, buvo apleisti" (Alan W. Gomes, Kultai, sektos ir Biblija, K., 2000, p. 17).

Periodinėje spaudoje dažniausiai pasitaikantis tokio darinio įvardijimas yra sekta. Tačiau tai vis tiek iki galo neapibrėžia religinės žmonių grupės, veikiančios atskirai nuo tradicijos, supratimo. Sekta – ne visada atskilusi nuo viešpataujančios religijos. Ji taip pat sėkmingai gali būti psichinės ligos ar pseudoapreiškimo rezultatas. Todėl kartais vartojami sektos termino pakaitalai: atskala, erezija arba kultas. Atskalą galima įvardyti kaip žmonių grupę, atskilusią nuo motininės bažnyčios ar viešpataujančios religijos. Tai nėra naujos religijos pradžia, o tik senosios transformavimas, perkeitimas ar įkultūrinimas tam tikroje visuomenės terpėje. Erezija (gr. hairesis – atskiras tikėjimas), kaip minima misticizmo enciklopedijoje, yra ne tiek visuma žmonių, sekančių tą mokymą, kiek paties mokymo turinys. Nuo viešpataujančios religijos atskilusi ir naują mokymą formuojanti grupė yra erezija. Kultas būdingas visoms egzistuojančioms religijoms, jų atskaloms ar sektoms. Tai visuma ritualinių ar liturginių apeigų, atliekamų kiekvienoje religinėje sistemoje. "Žodis "kultas" reiškė garbinimą bendrine prasme, neatsižvelgiant į tai, koks dievas buvo garbinamas. Vulgata, lotyniškas Biblijos vertimas, šį žodį vartoja bendrine garbinimo prasme, nesvarbu apie kokią dievybę kalbama. Pavyzdžiui, Apaštalų darbų 17-ame skyriuje jis pavartotas kalbant tiek apie netikrų dievybių garbinimą (23 eil.), tiek apie Dievo garbinimą (25 eil.)" (Alan W. Gomes, p. 7).

Šiame sąvokų chaose daugiau aiškumo suteikia Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymas: "Valstybė pripažįsta šias Lietuvos istorinio, dvasinio bei socialinio palikimo dalį sudarančias tradicines Lietuvoje egzistuojančias religines bendruomenes ir bendrijas: lotynų apeigų katalikų, graikų apeigų katalikų, evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų, ortodoksų (stačiatikių), sentikių, judėjų, musulmonų sunitų ir karaimų. Kitos religinės bendrijos gali būti valstybės pripažintos kaip Lietuvos istorinio, dvasinio ir socialinio palikimo dalis, jeigu jos turi atramą visuomenėje: vienija ne mažiau kaip 0,1 procento pilnamečių Lietuvos Respublikos piliečių ir jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymams ir dorai. Valstybės pripažinimas reiškia, kad valstybė palaiko religinių bendrijų dvasinį, kultūrinį ir socialinį palikimą" (5 str. ir 6 str. 1 d.). Iš esmės religinėms bendrijoms ir bendruomenėms Lietuvoje gali būti suteiktas trejopas statusas – jos gali būti įregistruotos kaip tradicinės arba netradicinės, taip pat, kadangi įstatymai numato tik devynias tradicines bendrijas, gali įgyti vadinamąjį valstybės pripažinimą (Mindaugas Peleckis, "Ministerija pasirengusi įžiebti žalią šviesą sektoms", Respublika, 2002, rugpjūčio 30). Galima teigti, kad tradicine bendrija Lietuvoje tapti jau nebeįmanoma. Religinei bendrijai, kuri priskiriama prie visų kitų, dar lieka galimybė kada nors būti pripažintai valstybės. Tradicinių religinių bendrijų niekas nevadina sektomis ar panašiais terminais. Sektomis vadinamos valstybės pripažintos ir visos kitos religinės bendrijos, nors valstybės represinis aparatas nepataria to daryti ir siūlo du alternatyvius pavadinimus: netradicinė religinė bendrija arba naujas religinis judėjimas. Valstybės pripažintos bendrijos ir visos kitos dažnai įvardijamos kaip netradicinės religinės bendrijos. Tačiau valstybės pripažintos religinės bendrijos turi savo statusą: jos yra pripažintos valstybės. Lieka trečioji grupė – visos kitos religinės bendruomenės, kurios neturi galutinai ir suprantamai apibrėžto statuso. Naujas religinis judėjimas – neaiškiai suformuluotas terminas. Dažniausiai naujų religinių judėjimų ištakų randama istorijoje: viduramžiuose ar radikaliojoje reformacijoje. Todėl jų faktiškai negalima vadinti naujais. Nauji jie gali būti kaip psichinės ligos arba pseudoapreiškimo rezultatas. Todėl šis terminas netinka visoms kitoms bendrijoms.

Lietuvoje yra tik devynios tradicinės religinės bendrijos. Visos kitos religinės bendrijos yra netradicinės, jos skirstomos į dvi grupes: valstybės pripažintas ir visas kitas. Štai pastarajai grupei ir reikalingas naujas apibrėžtas pavadinimas. Kadangi visos kitos religinės bendrijos yra neformalios – nei tradicinės, nei valstybės pripažintos – tai siūlomas naujas tokių religinių bendrijų pavadinimas būtų – neformalios religinės grupės. Šioms grupėms būtų galima priskirti ir tokias religines bendrijas, kurios niekur nesiregistruoja ir veikia pogrindyje arba visuomeninės organizacijos priedangoje.

Dabar pateikiame siūlomą neformalios religinės grupės apibrėžimą:

Neformali religinė grupė – tai nei tradicinė, nei valstybės pripažinta religinė bendrija, bet uždara ir angažuota žmonių grupė, surinkta charizminio lyderio, nebūtinai atskilusi nuo motininės bažnyčios ar viešpataujančios religijos, protestuojanti prieš tradicines liturgines ir ritualines apeigų formas bei religinį sąstingį, mananti, jog yra vienintelė teisingai suprantanti dieviškąjį apreiškimą ir esanti vienintelis būdas išsigelbėti likusiems pasaulio žmonėms.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


11187. virusas :-( 2004-01-10 23:40
Na, ir kas naujo šiuo tekstu pasakyta? Į kokią auditoriją taikyta? Religinių analfabetų? Jie vistiek iš šitų puslapių išminties nepasisems:/ Paskutinėje pastraipoje apibrėžimas pasiūlytas? Nžn...

11201. K.L.2004-01-11 11:37
Skystas pirmakursio studento pranešimas. Būna gerų "Š.A." numerių, bet pasitaiko ir tokių kaip šis

11304. uzjurga2004-01-12 15:29
jezau, kokie visi kruti! kokias jus ismintis rasot? nors is tiesu ir neidomu. ir ne todel, kad tai rasytumet jus, bet todel, kad ne isminti dalinti laikrastis skirtas... apibrezimas gal ir nera itin gudrus, bet kodel virusui nepasiulius savojo ar bent jau argumentais nepasiremus?

11332. virusas2004-01-12 23:08
Tai kad nelabai yra ką čia argumentuoti:/ Čia žodyninis apibrėžimas siūlomas, ar įstatymo pataisa? Teologijos teisingumas priklauso nuo valstybės pripažinimo?;)) Ir ar visos valdžios oficialiai nepripažintos grupės automatiškai atitinka čia pateiktą apibrėžimą?;)))

11351. sektantas2004-01-13 12:28
Kiek supratau, Dainius norėjo tik prieiti prie išvados, kad savokos nėra adekvačios, kad žmonės dažnai neteisigai vartoja žodį "sekta" (pritariu, nors iš straipsnio konkrečiai nesupratu, kodėl). Netinka autoriui ir "naujas religinis judėjimas" (jei "naujas" Lietuvoj, tai kodėl gi ne? - derogatyva, žinoma, išlieka). Iš esmės, tai man jau darosi vis vien, kaip valstybė ar masės vadina kad ir mūsų bažnyčią (Laisvųjų Krikščionių Bažnyčią). Tradicinių religijų privilegijos gal ir masina, tačiau vargu, ar tradiciškumas turėtų nulemti bažnyčių savivoką (sektantas aš ar ne - žiūrint kieno akimis). Kai kas net pranciškonus sektantais laiko dėl jų kitoniškumo, o man jie - artimi broliai.

11405. Justė2004-01-14 12:44
O kodėl neformalios religinės grupės terminas turėtų būti taikomas tik soteriologinėms (išsigelbėjimu ar išgelbėtoju tikinčioms)grupėms? Ne itin logiškas ir naudingas straipsnis.

11475. skruzdė :-( 2004-01-15 23:48
Kai nauji religiniai judėjimai taps seni, kaip tada vadinsime?

Rodoma versija 26 iš 26 
14:20:59 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba