ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2007-12-22 nr. 874

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

KĘSTUTIS NAVAKAS. Krevetės tenutyla (113) • DIANA BUČIŪTĖ. Slapyvardžio byla (13) • -kp-. Sekmadienio postilė (68) • Šimto poetų šimtas eiliųKRZYSZTOF SZYMBORSKI. Ei jūs ten, danguje (7) • EGDŪNAS RAČIUS. Apie žydų pranašus ir patriarchus (8) • SIGITAS GEDA. Pražilę varnėnai (7) • ZETA. Lee Miller Viktorijos ir Alberto muziejuje (100) • ANDRIUS ŠIUŠA. Sizigijos (XXXVIII) (3) • RENÉ CHAR (1907–1988). Poezija (3) • CASTOR&POLLUX. Verba de verbis (49) • RIČARDAS ŠILEIKA. n...u...o...g...i...r...d...o...s (3) • RENATA ŠERELYTĖ. Sapnai ir problemos Pasaulio medyje (1) • DAIVA VAITKEVIČIENĖ. Stalų kėlimai, Diedai ir Kūčios (6) • Dotnuvių Kūčios (2) • ERNST JANDL. Eilės (34) • O ką jūs švęsite?.. (457) • 2008 m. sausio 5 d. Nr. 1 (875) turinys (4) •

Lee Miller Viktorijos ir Alberto muziejuje

ZETA

[skaityti komentarus]

iliustracija

    The only paradise is paradise lost.
    Marcel Proust


Visai kaip vakar – važiavimas traukiniu atgal, į rojų, per voratinklinę rugsėjo miglą, pamažu kontempliuojant, ar tikrai traukinio prieky yra mašinistas, ir jeigu nėra, tai kas tada... Prieš patekdami į rojų dar atsiduriam stoty, gaudžiančioj šiuolaikinėj skubėjimo bažnyčioj su idealiai sucentruotais kasų altoriais. Beveik apkurtinti disonuojančių angelų choro, išsirenkam uniformuotą juodaveidį Orfėją ir paskui jį leidžiamės į metro stotelę, kuri – koks sutapimas – turbūt vadinasi „Hadas“. Ten visi elgiamės nepriekaištingai, prisidengę sielas knygom ir laikraščiais atsiduodam pasyviam judėjimui, kai nematomos jėgos mus neša, veža ir teleportuoja įvairiausiomis kryptimis. Klausomės metalinio konduktoriaus balso ir net krūptelim, prisiminę griežtą nurodymą iš praeitų metų „L&M“ – „nestebėti žmonių, nestebėti“, bet stebim, ištisai stebim, nes nėra saldesnės nuodėmės, keliaujant atgal į rojų. Artėjant prie tikslo, širdis pradeda daužytis į narvelio virbus. Dar du posūkiai, stiklinės durys ir malonus ponas boksininko veidu per vieną sekundę profesionaliai patikrina, ar šįkart nepasiėmei „Victorinox“ peilio arba miniatiūrinio ugniasvaidžio, telpančio į rankinuką. Ne, nepasiėmei, tavo laimė. Taigi, jūsų kūnas, ponia, vienas vienetas, gali įeiti, šešėliai, šinšilos ir šunys paliekami už durų. Tiesa, nebūkit juokinga, madam, nesineškit savo beveislio fotoaparato, kai einat žiūrėti Lee Miller. Lee Miller. Net nėra ką daugiau pasakyt. Tai ne ta, kur Diane Arbus. Jeigu iš viso įmanoma išvest paraleles.

Tuo tarpu prie plyšio juodai nudažytoj sienoj dar įvyksta toks lyg nedidelis sąmyšis, nes loginio proto likučiai supranta, kad čia negali būt įėjimas. Pasirodo, yra. Prasiskverbus į salę, apima toks jausmas, lyg būtų prasibrauta į fotoaparato vidų – beveik aklinoj tamsoj kitus lankytojus nujauti esant iš garso, eksponuojamos fotografijos apšviestos mažais (dujiniais?) žibintais, o ant galinės sienos melodramiškai rutuliojasi irgi pritemdyta Jeano Cocteau Le Sang d’un Poète.

Fotografijos paroda. Išankstinis susitarimas, kad pasaulis nerealus. Estetizuotas požiūris į neišvengiamai prarandamą laiką. Įžanginiai žodžiai, kaip visada, akcentuojantys vaikystės traumas. Atrodo, kad be tų traumų iš kokonų nebeišsiristų šilkverpiai. Tokie kaip Lee Miller – septynerių metų mergaitės aplinkoj pasitaikė šeimos draugas, kuris tiesiog negalėjo kitaip – turėjo išliet savo gonorėjos pritvinkusią sėklą. Kai perskaitai tokį dalyką, nejučia imi grabaliotis retrospektyvaus šautuvo, skirto šeimos draugams išlaikyt per atstumą. Gydymas buvo ilgas, sunkus ir labai skausmingas. Jau gerokai po to laumžirgiško grožio Lee Miller pradeda dirbt modeliu ir atsistoja kitoj kameros pusėj, tapdama siurrealistinio amžiaus ikona. Net mylimuosius, atrodo, renkasi šaltai ir apgalvotai, tokias pačias ikonografines asmenybes, galinčias išmokyti fotografijos.

Modelis ir fotografė, „Vogue“ žurnalų sirena, švytėdama aristokratišku grožiu, lengvai žingsniuoja per Ameriką ir Europą. Prieškarinė Europa kunkuliuoja kultūriniu gyvenimu, besisukančiu aplink Paryžiaus ašį. Paryžiuje Lee Miller pradeda fotografuoti, ir talento blyksnis, perplėšiantis užmarštį ir kitokias netektis, be kompromisų išskiria ją iš kitų bohemiškų moterų, kurios likimo užgaida supo įdomiausius to meto dailininkus ir poetus.

Kaip švelniai lūžta šviesa, sklisdama per vandenį, taip lūžta Lee Miller žvilgsnis, perėjęs per fotoaparato objektyvą. Keistoji fotografė dar priklauso tai kartai, kai fotografijos objektas yra ne mažiau reikšmingas už šviesą, ir vizualinė antropologija dar netiražuojama skaitmeniniu būdu. Galima tik apgailėti, kad šiuolaikiniai objektai pamažu nebetenka svorio, peizažai devalvuojasi su vis didėjančiu pagreičiu, o studijinę fotografiją turbūt ištiko mirtis tą pačią dieną, kai pasaulis atsisveikino su Robertu Mapplethorpe’u. Visgi tikroji neretušuota portretinė fotografija turbūt išliks tas vienintelis žanras, niekada neužleisiantis savo filosofinių pozicijų laike. Kaip ir eksperimentinės Lee Miller nuotraukos, portretų soliarizacija, siurrealistinė dykumų tuštuma, aktai, idealaus antikinio grožio aktai – viskas, regis, įmanoma, ypač žiūrint pro primerktą elfo akį. Tačiau ne viskas taip nupoliruota, kaip atrodo.

Galerijos gale kabo dvi nuotraukos, kurios yra ne kas kita kaip estetinis maištas, pleištu įsirėžęs į išorinį blizgesį – nupjauta krūtis (pasiskolinta iš chirurgo po radikalios mastektomijos) eksponuojama lėkštėj: peilis iš dešinės, šakutė iš kairės, languota servetėlė kiek apglamžyta. Žiaurus kontrargumentas fetišizuotam seksualumui. Įdomiausia tai, kad tiek diskusijų sukėlusi fotografija labai mažytė, lyg būtų daryta šių dienų pasui.

Retrospektyvinė paroda suskirstyta periodais. Kartu su laikrodžio rodykle sukasi nuo studijinio fizinio grožio apoteozės link siurrealistinių dykumų peizažų ir, galima sakyti, sustoja ties karo sumaitotu gyvenimu. Čia prasideda tikroji fotografija, pilna bebalsio siaubo ir blaivaus bešališkumo. Sunku įsivaizduoti, kiek blaivaus – visgi turėjo, tiesiog privalėjo būt kažkokia alkoholio indukuota savigyna. Cocteau simbolizmas pereina į kitą dimensiją, dramatiškai pasikeičia nuotraukų pavadinimai: „Kerštas kultūrai“ – bombos pargriauta skulptūra guli tarp nuolaužų ir šiukšlių, „Nutildytas Remingtonas“ – smūgio suniokota rašomoji mašinėlė šiepiasi išklerusiais dantim. Taip pat ten yra ir idiliškas peizažas, žvilgsnis pro langą į perspektyvą. Tolimesnės kalvos viršūnėj užfiksuotas vėduokle išsiskleidęs bombos sprogimas. Realiam gyvenime tai galėjo būti ne toliau kaip už kilometro. Paskiau nuotraukos iš Dachau ir Buchenvaldo, nuoga dokumentika, kurioj vakarykščiai nugalėtojai jau parpuolę ant kelių. Štai nusižudžiusi burmistro duktė, šviesiaplaukė permatomo grožio Rapunzelė, pusiaugulom išsitiesusi ant dygsniuotos kanapos, viena kanapos sagutė liūdnai kyburiuoja ant palaido siūlo. Ir buvęs stovyklos prižiūrėtojas, paskandintas kanale, jo bruožai lygūs, sušvelninti mirties ir sruvenančio vandens.

Lee Miller, turėjusi savo studijas Paryžiuje ir Niujorke su pačios įrengta sudėtinga apšvietimo sistema, visgi įdomiausia ir stipriausia natūroj, kur be matomų išorinių pastangų fiksuoja ne dirbtinių gėlių kompozicijas. Be abejo, visos nuotraukos nespalvotos, o fotografinių interesų ratas – nepaprastai platus. Neapleidžia jausmas, kad tas nuotraukas, ypač prieškarines, reikia žiūrėt būtent dabar, šiandien, iš istorinės perspektyvos. Kitaip piknikas ant žolės su Pauliu Éluard’u, Rolandu Penrose’u ir jų pusnuogėm moterim būtų tik piknikas ant žolės, žaismingas Manet paveikslo atkartojimas, jeigu nežinotume, kad netrukus tie bohemiško nerūpestingumo voratinkliai bus negrįžtamai išardyti.

Be abejo, taip ir atsitiko. Po karo gyvenimas niekada nebegrįžo ten, iš kur buvo išėjęs.

1946-aisiais, kaip karo korespondentė perėjusi beveik visą nuniokotą Europą, Lee Miller vis dar niekaip negalėjo sugrįžti namo, nes jai, kaip ir daugeliui kitų, karas tapo epizodu be pabaigos. Tuo metu iš Davido Schermano, senų laikų bičiulio, ateina telegrama, kurioje tik du žodžiai: GO HOME. Prireikia savaitės, kad galėtų atsakyti: OK. Ir Lee Miller sugrįžta namo. Bet laimingos istorijos pabaigos nėra – iš pradžių nustoja rašyti, vėliau ir fotografuoti. Maniakiškai pasineria į kulinarijos meną, dėžės su šimtais negatyvų iškeliauja į palėpę, kad tūnotų ten užmirštos beveik tris dešimtmečius. Vienoj iš to laikotarpio nuotraukų jau paženklinta amžiaus Lee Miller miega ant grakščios ampyro kušetės, užsiklojusi kariška antklode. Pavargęs veidas pusiau pridengtas, iš po antklodės kyšo nedidelės pėdos su lakuotais nagais, ant dešiniosios kojos lyg įžiūriu dailią grandinėlę. Ant tos kušetės miega pokarinis Dachau ir prieškarinis Paryžius vienu metu. Tai ta pati moteris, pagal kurios krūtų formą buvo sukurtos šampano taurės ir kurią Davidas Schermanas fotografavo besimaudančią Hitlerio apartamentų vonioj. Išorinė bravūra visuomet buvo stiprioji Lee Miller pusė, vėliau klausiama apie tas maudynes, ji atsainiai atsakė: „Šeimininko tuo metu nebuvo namie.“ Bet išorinė bravūra neišgelbėjo nuo liūdesio.

Lee Miller gydytojui, gydžiusiam ją nuo depresijos, teko konstatuoti: „Jums nieko nėra, ir mes negalim laikyti pasaulio permanentinėj karo būsenoj vien tam, kad jūs turėtumėt ką veikti.“ Savo ruožtu parklupdytas pasaulis po karo atsigavo gana greitai, o nepelnytai užmiršta jo fotografė – niekada.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


105759. po palme(zavisi serksnu ant eglutes)2007-12-26 00:52
Cia tokie snaigiski neriniai, juos reikia liesti labai atsargiai ir gink dieve ne plikomis rankomis. Su pirstine geriausiai, nes tas nerinys gali suirti. Negalima prisikisti pernelyg arti, nes siluma jiems irgi negerai. Budistinis buvimas momente ir jo istyrinejimas tiesiog stebetinas. Lengvai sunarstytas, kaip karoliukai, bet jie kartu ir visai nepriklausomi viens nuo kito ir jais lengvai galetum grozetis ir atskirai. Dovana skaitytojams Kaledu ir Nauju Metu proga. Elegantiskoji zeta pranoko pati save.

105760. bri2007-12-26 02:06
Na, pagaliau! Nuostabus siurprizas Kaledoms :) Laukiau..

105762. krankt2007-12-26 07:10
aha, labai graziai sudeliota.

105766. mie2007-12-26 07:12
labai.

105770. archyvaras2007-12-26 10:33
Žaviuosi šito pasakojimo vieningumu, kur plastiškai susilieja/persipina Lee Miller( savo barbariškume net nežinojau tokią gyvenus) asmeninis ir kūrybinis keliai. Visas šis pasakojimas tarsi švelni melancholiška naktis, kurioje visi miega, bet nėra mirę. Ir pasakojimo įcentravimas: tarytum iš kokio heronimo boscho paveikslo ta krūtis lėkštėje...

105778. xX2007-12-26 11:56
toks trumpas, tarsi ... niekada nesibaigiantis gyvenimas

105779. archyvarui2007-12-26 12:00
Hieronimo, avine.

105782. xX2007-12-26 12:42
Hieronymus Bosch, avele NEO:) Ir mane dar galima taisyti, ir taip, matyt, be galo be krašto.

105788. Neo xX-ui2007-12-26 13:42
Ką čia kliedi? Ne tavo reikalas, galų gale. O jei nori, tai iš tikrųjų reikėtų rašyti Jeronimas. Tupėk šiltai savo vietoje ir nesikišk, kur nedera.

105791. XX nuo archyvaro2007-12-26 14:36
Eik velniopint, protinguoli! Pats žinau, kad esu avinas.

105794. xX2007-12-26 14:48
Na ir ką man dabar daryt - kištis ar nesikišt, to meddle or not to meddle? Jei galima, valandėlę kitą dar pagalvosiu? Arba ne - 16:00 mesiu monetą, nes taip ar taip atsitiktinumų nėra. Tiesa, Neo - gi sakiau, kad galima taisyt mane ir mano taisytoją taisyt ir pabaigos tame nebus, tik pradžia ir tęsinys. Tik taisydama žinok, kad tas karas jau baigėsi, o naujas visada prasidės tau bemiegant.

105795. Neo2007-12-26 14:55
Liaukitės, iš tiesų. Na, aš parašiau tą aviną. Iš paviršiaus nusitaikiau t ir paleidau strėliukę.
Ne, Archyvarai, aš per mažai tave vertinau lig šiol. Dieve mano, jei parašyčiau, ką iš tikrųjų galvoju, tuoj prisistatytų Ragana ir išgrūstų mane lauk iš Šatėnų. Nors viską galiu pasakyti Dievo akivaizdoje, kuris, be abejonės, skiria kūno apnuoginimą nuo dvasios.

105808. po palme(remdamasis gandais, kad Neo zetos atsiprase, skuba Neo palaikyti moraliskai)2007-12-26 18:02
sventi tavo zodziai, mergele Neo: Liaukites, is tiesu. Tu, xX`ai : Ką čia kliedi? Ne tavo reikalas, galų gale. Tupėk šiltai savo vietoje ir nesikišk, kur nedera. O tas avinas archyvaras, kodel jis ne prie prakarteles, kur jam ir deretu buti. Lenda mat prie zetos. I piemenelius taiko.(Ach, tos neissipildziusios mergiskos svajos) Tokioj mazoj erdvej, o mergele svenciausioji, sugebi sukurti kazka tokio, ...sunkiai nusakomo. bet tai yra rudos spalvos ir panasu i pieniska desrele. Kvapas, matyt, atsinestas is tvartelio. Turbut ten jau buvot nulekusi pries cia pasirodydama. pasveikinti isganytojo. Is kur gi kitur toks ikvepimas ateitu. ten ikvepet, o cia atbegus iskvepet. Gal geriau ten ir reikejo likti, neverti cia jie tos isganytojo zemen atnestos taikos ir ramybes, neverti. Va, kad ir ta autore zeta. Tik paziurekit i ja. Stengesi, stengesi, isgyveno, nusprende pasidalinti su kitais. pasidalino. Nu ir kas. Vat jusu pasidalinimas, tas kur su kvapu ir pailgas, va cia tai bent. Situo butinai reikejo pasidalinti. Ir butent cia.
Lieku, tavo, o giliai kvepuojancioji, istikimas tarnas.

105809. ivs > po palmei2007-12-26 18:20
ka tu cia, po palme, kliedi? pasidalino zeta. jo. galima pamanyt, kad stengesi, stengesi, isgyveno, o juk is tikruju tai darbo metu prisedo ir kaires rankos vienu pirstu isbaladojo. as tokiems gabiems zmonems tai pirstus nukapociau ir viskas. nes nu negalima taip. i nevilti juk varo. stumia i nuodme pavydo baisiausia. ir dar kaledu ryta. as is pirmo karto tai net nesugebejau suvokti apie ka cia - taip rijau. is antro piktai pagalvojau - neriniuota servetele, ot big deal, kaip koks Petras Rakstikas prinarpliojo prinarpliojo smulkiu vaseliu - kicas! paskui jau siutas biski praejo, perskaiciau ramiai ir atsikleide, hezau, pro neriniu (o pasak taves - snaigiskus) rastus visas nematytas negirdetas pasaulis. lyg atsibustum ryte ir dar guledama lovoj geretumeis apsalusiu langu, o paskui pramozotum skylute pirstu ir pro ja pamatytum visa peizaza. o paskui negaletum atsirinkt, kas graziau - langas ar vaizdas uz lango.

105810. archyvaras2007-12-26 18:20
Piliečiai brangieji, teisinga bus pripažinus , jog labai daug skiriasi Hieronimus ir Heronimas. Dabar tik suvokiau šią rašybos ir fonetikos skirtumų prarają...

105816. po palme (grozisi viesu dvasiniu bendravimu)2007-12-26 19:44
Koks grazus zestas: pasiaukoti del artimo savo, sokti po tanku. Nuryti nuoskauda. (O ar tikrai tamsta esate avinas?) Ji tikrai to verta, archyvarai.

105868. archyvaras2007-12-26 23:42
Gražios moters būta tos Lee Miller. Vizualiai regint. Ir vidinis vyksmas joje perteiktas/interpretuotas Zetos tekste įspūdingai( nebijokime raiškių, šiek tiek hiperbolizuotų žodžių).

105871. mie2007-12-26 23:48
mes ir nebijome. mes raiskiuose zodziuose, galima sakyt, maudomes.

105874. miestei nuo archyvaro2007-12-26 23:57
Panašiau, jog maudotės šampūniniuose žodžiuose, todėl labai patraukliai atrodote.

105883. krankt atvirauja2007-12-27 00:09
as tai braidau po keiksmazodziu balas. basom.

105950. cc2007-12-27 20:55
Labai įspūdingai Zeta aprašė parodą. Nors sakoma - geriau vieną kartą pamatyti, nei 10 kartų išgirsti, tačiau kartais anotacija būna meniškesnė už objektą.

106044. po palme2007-12-28 19:01
jeigu ne zeta, as tos Miller net nebuciau pastebejes.

106067. ragana Kornelija2007-12-28 23:53
puiku. o aš jau ir nesitikėjau iš zetos :). džiaugiuosi ir linkiu tekstuose visiškai amputuoti tą penktą koją - save... labai patiko. tiesą sakant, labiau negu labai. ir dar: ne taip dažnai tokie dalykai pasitaiko, kad užveda tave ant kokio nežinomo tako, kuriuo eini ir negali atsidžiaugti. šį kartą tako vardas Lee Miller.

106075. archyvaras2007-12-29 12:05
Jokių amputacijų; priešingai( bent man): norėtųsi dar daugiau privataus kraujo, nes tekstas ne recenzija, o esė.

106076. kiskis p2007-12-29 12:12
man irgi noretusi kuo daugiau privataus kraujo.

106077. archyvaras2007-12-29 12:23
...ir kraujagyslių, neuronų, navako neurinų, gal net organų transplantacijos bei... Palauk, žmogau, šįkart tu kalbi ne apie Zetos puikųjį tekstą, vien gaižiai esi provokuojamas mėsėdžio kiškio piškio kraugeriškų pageidavimų?! Atsiimu savo " privatų kraują": jokių kraujų, jokių privatumų, visiškai amputuoti visas penkias galūnes...ir save.

106078. korna2007-12-29 12:27
Dovanų gavau kaip niekada.

106079. archyvaras ( be pompastikos)2007-12-29 12:38
Dovana yra ir šis tekstas. Ir K Navako Krevetės... Šiame numeryje. Man.

106093. Neo ivs2007-12-29 14:54
Norėjau tavęs paklausti, nes akys užkliuvo už riebios 105808 Po palmės antraštės apie gandus, kad aš neva atsiprašiusi Zetos. Na, gandai lieka gandais, protingas žmogus į juos nekreips dėmesio. Bet už ką aš turėčiau Zetos atsiprašyti? Kaip tokia mintis gali ateiti į galvą? Ar po palmė gerai jaučiasi?

106094. archyvaras2007-12-29 14:59
Manau, Po palme visada gerai jaučiasi...pernelyg gerai. Įsivaizduokime, esi Po palme.

106095. mie2007-12-29 15:14
neiko ner baisiau gyvenime uz santykiu aiskinimasi.

106098. Neo Archyvarui2007-12-29 15:21
Gal geriau neįsivaizduokime.

106099. Neo mie2007-12-29 15:22
O kas čia baisaus? Mane, pvz., ima juokas.

106101. mie - neo2007-12-29 15:27
va kad juokas ima tai labai gerai. taip ir turi buti.

106103. archyvaras nežinia kam2007-12-29 15:33
...o jeigu pabandai susitapatinti su žmogumi,nuoširdžiai, tarsi ir paliudyti už jį (žinau, nekorekt) arba atsargiai ironizuoti jį - kaip mat " nieko ner baisiau gyvenime uz santykių aiskinimasi". Įsivaizduok: Afrika, žiauriai karšta, saulė gręžia momenėlį, o tu, žmogau, esi po palme...

106104. mie - archyvarui2007-12-29 15:37
kaip tai nezinia kam. gi man. bet as sakiau neo, ne tau.

106108. eik archyvarui 1060752007-12-29 16:05
Kokia estetiška mirtis būtų nuo zetos žodžių, it nuo samurajaus kardo, grožėtumeis kirčiu iki pat pabaigos ir neužtiktum nė vienos netvarkingos kimono klostės ar ištrūkusios sagos, nė vienos properšos mėginimui išlikti. Deja, mirties akimirkoje darosi nebesvarbus samurajaus vardas... O be to, archyvare, atkreipk dėmesį,pirmojoje pastraipoje ji sąmoningai pasislėpė po daugiskaitos pirmuoju asmeniu - mes, it užhipnotizuoti, kartu su ja vykome į parodą. Taigi čia nebuvo įspūdžiai, greičiau gido improvizuota šneka esamai ir būsimoms ekskursijoms.

106109. Neo Archyvarui2007-12-29 16:09
Jei tas, kas palenda po palme, virsta mūsų turimuoju pavyzdžiu, nelįsčiau po palme net Afrikos saulei kaitinant. Nemanau, kad tas, kas yra po palme, visada gerai jaučiasi.

106113. eik nuo archyvaro2007-12-29 16:25
Gražus iškalbingas Tamstos komentaras - pastabų pasažasa... bet pernelyg įmantrus, neįkandamas man jis... Rytai, samurajai, kimono klostės, mirtis ir samurajaus vardas...o dar "estetiška mirtis(!) nuo zetos žodžių", Zetos slapukavimas( įdomu, ar ji pati šitai liudytų/liudija? )pirmoje pastraipoje, o mes it užhipnotizuoti..Ačiū už taiklią žodžių ataką, bet tai ne man, ne... Aš paprastas skaitytojas, kuriam reikia gido tokiai ekskursijai. Ekskursijai, kurioje nebedalyvausiu.

106114. eik archyvarui2007-12-29 17:03
Na, ne toks jau ir paprastas, tu skaitytojas. Jei adresatas nesuprato, greičiau prastas buvo žinutės rašytojas, t.y. aš...
Tai nebuvo ataka. Greičiau atvirkščiai. Tu 106075-oje pasigedai asmeniškumo, o aš pasigedau šilumos zetos rašinyje, kas yra beveik tas pat. Bet, pagalvojau, jei rašinį laikysime kelionių ar laisvalaikio gidu, nereikia jame jokių šiltų asmeniškumų. Jis tobulas.
P.S. už "Tamstą" dėkui, bet nebūtina. Aš pats kaltas - įlindau be baladonės... :)

106116. ragana Kornelija 2007-12-29 17:13
spėju, kad zeta tiksliau už archyvarą suprato "amputaciją", gal netgi tiksliai :). to ir gana.

106117. raganai K. nuo archyvaro2007-12-29 17:23
Tavo spėjimai, nuojautos ir nuomonės visada pranašiškos, plius - beapeliacinės:))

106118. archyvaras2007-12-29 17:30
Pasakysiu ryžtingą ir galutinę savo - tik savo! - nuomonę: šiam tekstui nereikia jokių užtekstinių papildų, papildymų ir aiškinimų. Tai diskredituoja jį, tekstą. Viskas.

106195. AišV2007-12-29 23:53
Eruditiniu exhibicionizmu smirdi. Bet tai yra zetos vaikystės traumos. Matyt žemino ją unitaziniai "intelektualai" savo laiku. Nuo to išgyjama, zeta, - pažiūrėk į mane.

106222. Neo2007-12-30 12:51
Na ir šlykščių tipų čia esama. Pastebi ir menkiausią kito nuodėmę, o savųjų, šimteriopai didesnių, nemato arba net laiko dorybėmis. Veidmainiai, pirmiau išsiritinkite rąstą iš savo akies, o po to sakykite kitam: „Leisk, išimsiu iš tavo akies krislelį!“

106225. mie2007-12-30 13:10
vakar mano mielas skaite ir stebejosi, kaip profesionaliai, lengvai ir sklandziai parasyta. ir klausinejo apie autore. pasakiau viska ka zinojau.

106226. Neo2007-12-30 13:15
O ką tu žinojai? O aš dabar pagalvojau, kad irgi priklausau prie tų „šlykščių tipų“ - išvadinau archyvarą avinu.

106228. ragana Kornelija 2007-12-30 13:22
archyvarui: apie beapeliaciškumą pasakei tu :). aš paprastai linkusi nuomonę pareikšti tada, kai ją turiu. o jei jau turiu, tai ir ginu tol, kol kas nors neįrodo (racionaliais argumentais!), kad klystu. jeigu tau vis dar neaišku apie tą amputaciją... manau, kad zeta rašo gerai tada, kai jos tekstas kalba pirmiausia ne apie tai, kokia šauni yra zeta, o apie tai, koks nuostabus reiškinys yra, pvz., Lee Miller, ar kas nors kita.
:)) jokiam tekstui nereikia "jokių užtekstinių papildų, papildymų ir aiškinimų", jie reikalingi pirmiausia mums patiems ir antriausia kai kuriems autoriams - tiems, kurie skaito komentarus irgi recenzijas. o pats tekstas tam ir yra, kad jį komentuotų, tai neišvengiama - bent jau mintyse, jei ne balsu ar raštu. tiesa, pasitaiko ir nekomentuojamų. bet nė vienas autorius nenori parašyti tokio teksto, kurio niekas niekaip (net mintimis) nekomentuotų. įsivaizduoji tokį tekstą? juk tai būtų visiška tuštuma. man taip atsitiko su po palmės "krabiukais": perskaičiau ir pamąsčiau, ką galiu pasakyti. ai, galvoju, dabar perskaitysiu Šatėnus iki galo, o ką palmei pasakyti, pamąstysiu paskui. taip ir nepamąsčiau. tai šį tą reiškia. betgi kažkam "krabiukai" patiko, vadinasi, nebuvo visiška tuštuma, tai po palme plaukus gali pasilikti ant galvos :)

106231. archyvaras > raganai K.2007-12-30 15:01
Viską supratau.Bet neįtikinai. Viskas.

106232. mie - rk2007-12-30 15:21
o kodel blogai apie save pasisakyti kokia esi sauni?

106233. zeta2007-12-30 15:21
Nezinau, kaip cia su tais rasymais. Jie visada yra truputi asmeniski, apie ka bepasakotum. Is esmes juk sitaip kalbedami pateikinejam pasaulio interpretacijas - ka matom, kaip matom, lyg rasytume laiskus is kalejimo, kur viskas taip stabilu, isskyrus vaizda uz lango.

106237. piktas cc - Neo2007-12-30 17:54
Greičiau išsiimk rąstus iš abiejų akių.

106238. jau nepiktas cc - Neo2007-12-30 17:57
Žinau - sakysi, kad jų nėra.

106239. Neo - ne pikta, bet drebanti iš baimės2007-12-30 18:18
Yra. Ir tavosiose yra. Gal iškrapštome vienas kitam, kad nebūtume žlibi?

106240. cc, nudžiugęs - Neo2007-12-30 18:53
Puikus tavo sumanymas. Tik norėčiau , prieš krapštymą, sužinoti kokie tie mano rąstai.

106241. Neo2007-12-30 20:12
Gerai, maždaug apibūdinkime dydį, rūšį ir pažvelkime, ar pajėgsime pajudinti ir ar apskritai verta tai daryti.
Aš nebijau, cc, dvasiškai sukirmijusių cinikų, kurie kitą persekioja ir įžeidinėja vien tam, kad galėtų pateisinti savo pačių iškrypimus ir nedorybes. Tokiems atrodo, kad jeigu jie viešai įrodys, jog jų bjaurumas yra gėris, - jie įgis teisumą. Jų teisumas yra nutildyti tą, kuris kalba jų iškrypusiai sąžinei. Tokių aš nebijau. Aš bijau tokių, kurie dedasi draugais ir, prisėlinę iš pasalų, įkanda kaip gyvatės. O po to nušliaužia sotūs ir patenkinti.

106243. cc - Neo2007-12-30 20:22
Supratau. Vienas rąstas mano akyse yra apsimetęs tavo draugu, kitoje akyje rąstas - pasalūniška gyvatė. Hmmmm... Pasirodo- gerai savęs nepažįstu. Labai gerai, kad leidai pamatyti tavo akimis savo rąstus. Tikiuosi - gal pavyks man juos išridenti laukan. Ačiū. Ne visi pasako ką galvoja.

106244. mie - cc2007-12-30 20:28
pavyzdziui, as manau kad asakaite ir morozovaite yra dvigubas sudas bet tau nesakau, nes tu nuo ju abieju alpsti ir susileidi.

106245. ragana Kornelija2007-12-30 20:33
cėce, bet ne visi galvoja tokias nesąmones :)

106246. Neo 2007-12-30 20:35
Ak, cc, iš kur aš žinau. Gal tai tik krisleliai. O tu apie manuosius rąstus paporink, - būsiu dėkinga.

106247. ragana Kornelija2007-12-30 20:40
zetai: asmeniškumas yra įdomiausias dalykas tekste. bet juk pati jauti, kaip skiriasi asmeniškumai tavo komentaruose, kuriuos kritikavau, nuo asmeniškumų pasakojime apie LM. ir Šatėnuose spausdinami būtent šie tavo asmeniškumai, ir net spėju, kad anokių būsi net nesiūliusi :).

106248. Neo rk2007-12-30 20:42
O, mažumą nusmuko paauksuotas raganos drabužis ir išlindo senieji skudurai. Ar jau nebeatpažįsti elementariausių ir turbūt dažniausiai pasitaikančių žmonių elgesio modelių, kaltūnuotoji?

106249. cc - Mie2007-12-30 20:49
Galėjai iš karto tai pasakyti, bet dėkui tau už geras intencijas. Na, gal nealpstu ir nesusileidžiu nuo tokios muzikos, bet, prisipažinsiu, kad man tuo momentu patiko. Pastebėjau, kad muzikos patikimas kažkaip priklauso ar tai nuo nuotaikos, ar nuo vėjo krypties, ar nuo mėnulio padėties. Nežinau. Prisimenu užmiršto autoriaus užmiršto pavadinimo apysaką. Pasakotojas ,būdamas kažkur gamtoje, išgirdo dainuojant. Pasakotojas aprašo kaip nuostabiai subtiliai skambėjo jaunuolio balsas vakaro sutemoje.Jis šiaip ne taip prikalbino jaunuolį vykti su juo į radiją ir įrašyti tą nuostabią dainą. Koks buvo didelis nusivilimas! ///Rašytojas , tikriausiai, norėjo pasakyti, kad dainavimo grožiui didelę įtaką turi aplinka. Aš pridurčiau - ir muzikos, ir bet kokio meno priėmimui.///Einu varškės pyrago gaminti.

106250. po palme>neo2007-12-30 20:49
liaukis elgetavus demesio arba susirask koki skyreli, kur netepliosi puikaus teksto ir komentaru.

106251. mie - cc2007-12-30 20:50
as irgi kartais klausausi aktoriu trio ir saves uz tai nesmerkiu. kai lyja pavyzdziui.

106252. po palme>zetai2007-12-30 20:50
negi jauties savy kaip kalejime, zeta?

106253. cc - RK :)2007-12-30 20:53
Manau - įdomu sužinoti pašnekovo požiūrį. Ar tu nori ar nenori, bet jis toks yra.

106254. po palme> raganai Kornelijai2007-12-30 20:54
gerai kad palaukiau su tuo plauku rovimu, o galejo ne kaip pasibaigti. Kita karta prasom neapsileisti;).
gal teko ka nors girdeti apie rudros whereabouts? turiu paruoses laukneseli, bet nezinau kur siusti.

106255. cc - Neo2007-12-30 20:58
Rąstas tavo akyje - Teisybės monopolis, kategoriškumas , nesusivaldymas išsireiškimuose.

106256. Neo2007-12-30 21:02
El. Redakcija: Autoriui prašant, komentaras paslėptas.

106257. Neo Redakcijai2007-12-30 21:04
Ištrinkite 106256. Pradėjau rašyti, bet nebepanorau siųsti. Išsiunčiau netyčia.

106259. Neo cc2007-12-30 21:14
Puiku, cc. Sutinku su viskuo. Dėkui tau. Išskyrus tai, kad teisybės monopolis yra ne mano. Aš visada galvoju, kad jis Dievo, ir stengiuosi rašyti Jo teisybę. O manoji tiesa verta tiek pat dėmesio kaip ir kitų. Dėl tos gyvatės - negi nesupratai, kad pagražinau? Gal šis krislelis ir turi kartais kokį mikroskopinį pagrindą, o gal tai tik mano vaizduotė.

106260. Neo2007-12-30 21:19
O vienas pūzras, pasirodo, dar gyvas. Jaučia, kai kas nors baksteli.

106261. ragana Kornelija2007-12-30 21:28
Neo, aš nežinau, kokius žmonių elgesio modelius tu laikai "elementariausiais ir dažniausiai pasitaikančiais". bet anąkart pamaniau, kad nuo cėcės itin "kudlotų" ir "nedorų" intencijų labiausiai apsaugo pačios jų adresatės minčių nekaltumas. manau, esi pati kalta, kad dviprasmybę pasirenki suprasti blogąja prasme. ir paskui dar ieškai nežinia kokių modelių savo klaidai (nedorybei) pateisinti. pritariu cėcės 106255-tam. o tu verčiau atsidaryk Wordą ir rašyk savo piktas fantazijas ten, jei tau reikia išsilieti, ir niekur nesiųsk - bent jau kitų neskaudinsi.

106263. cc - Neo2007-12-30 21:38
Neo, čia yra suaugę žmonės ir todėl per vėlu imtis jų perauklėjimu. Kurie tiki į Dievą- tie ir tikės,vieni vienaip, kiti kitaip. Kurie yra laivamaniai - tokie ir liks, kurie ateistai - tuo labiau. Turėtum tą suprasti ir nebrukti SAVO supratimo apie tikėjimą. Tai sukelia priešingą reakciją. Dar kartą sakau - čia yra suaugę žmonės! Šiame pasaulyje galioja objektyvus fizikos, ir ne tik, dėsnis: Panaudojus jėgą, iššaukiama tokio pat didumo pasipriešinimo jėga. Santykiuose tarp žmonių pasipriešinimo jėga gali būti net 100 kartų didesnė. (na, čiau jau mano pastebėjimas). :)))

106265. zeta2007-12-30 21:46
Visai atsitiktinai ejau pro sali, kai buvo slepiamas komentaras 106256. Ten buvo parasyta apie Sventa Agota, kurios simbolis yra viena ar dvi nupjautos krutys. Tuomet prisiminiau kitus laikus ir kita vieta: Frascati. Yra toks miestelis netoli Romos, nemo turetu zinot. Jis zymus kampanile, kuri vidurdieni nemeta jokio seselio (cia pati sugalvojau, nes viena diena alpedama ten stovejau ir neturejau uz ko nusitvert) ir savo patrone, paslaptinga moterim su trimis krutimis. Legenda sako, kad is dvieju krutu bega pienas, o is treciosios - vynas. Sinjora patrone apylinkese yra labai gerbiama, nes turi neiprasto seksualaus zavesio ir kazkokio siaubingumo. Siaip jau ji nuoga nesirodo, isskyrus kepyklu palanges - miestieciai lipdo jos figureles ir kepa sausainius. Maciau tuos sausainius, neturejau net minties nusilauzt koja ar ranka ar, neduok Dieve, ta trecia kruti. Bebunant Frascati is viso laikas bego i priesinga puse, ir dabar jau beveik zinau kodel - kampanile nemete seselio, gerem siaudu spalvos vyna is placiakakliu indu ir, nors ir skiedem vandeniu, vis tiek kazkuriuo momentu pametem sveika nuovoka. Sitaip fantazijos susipina su tikrove ir niekas nebegali atskirti, is kurios kruties teka pienas, o is kurios vynas.

106266. zeta>po palme2007-12-30 21:50
Kartais. Ypac kai pasitaiko sumaut kokia paprasta gyvenimiska situacija. Is to ir isplaukia, kad mes nesikeiciam, keiciasi tiktai vaizdas uz lango.

106267. ragana Kornelija2007-12-30 22:06
po palme, rudra tyli labai keistai. mano aiškiaregystė negali pasakyti nieko gero.

106268. zeta2007-12-30 22:13
Ir pasigirsta tylus svilpesys, lyg is po grindu, lyg is sodo: fiuuuuu, fiuuuuu, rudra, prabek ranka per klaviatura, nes be jokiu ten puosniu zodziu - tiesiog pasiilgom.

106269. filifijonka > hatifnatui2007-12-30 22:19
tu pats fiuuuuuu, fiuuuuuu, pasiziurek savo pasta.

106270. Neo rk2007-12-30 22:28
Ne tavo reikalas, kur man rašyti, ir nesikišk, kur tau nedera. Kas baksnoja, tas žino, kur bakstelti, kad skaudėtų.

106272. Neo cc2007-12-30 22:46
Aš tau dar kartą (ir turbūt šimtąjį) kartoju, kad nesistengiu nieko perauklėti. Aš tik rašau apie tai, kas man atrodo brangiausia. Rašau apie tai, kas yra daug brangiau už visokius laikinus žmogiškus jausmus ir potyrius - rašau apie tikėjimą, apie amžinybę, apie Dievą. Kas gali man užrišti burną? Aš rašau žmonėms tai, ko jie yra verti. Aš kaip tik labiau vertinu žmones nei jūs. Ir man atrodo, kad tai jūs iš esmės pliauškiate niekus ir kalbate apie bereikšmius ir beprasmius dalykus. Tai ką dabar daryti? O tai, ar žmonės suaugę, ar ne, neturi absoliučiai jokios reikšmės, suprask vieną kartą! Žmonės įtiki būdami devynerių metų ir būdami devyniasdešimties. Ir jau tūkstantąjį kartą kartoju, kad kalbu ne apie savo tikėjimo supratimą, o apie krikščioniškąjį.

106273. Neo nuo archyvaro2007-12-30 22:54
Ir aš perskaičiau cc skirtą Tavo komentarą - paaiškinimą. Ačiū. Neo pasimelsk už mane: labai sunkus man prisiartinęs sausis, kurį privalau iškentėti, atbūti, nepražūti...Darkart ačiū Tau ir - nebūsiu tris savaites. Sudiev.

106274. ivs2007-12-30 23:03
stiprybes tau, archyvarai, kad ir kas ten pas tave darosi.

106275. Neo2007-12-30 23:07
Dėkui tau, mielas Archyvarai. Kad žinotum, kaip lemtingai kartais tu pasirodai. Na, kad ir kaip sunku tau bebūtų, tu visada iškentėsi:)).

106276. eik 106233. zeta2007-12-30 23:19
Taip, mylimą autorių dažniausiai atpažįstame tekste. Gaila, labai nedaug tavo tekstų skaičiau, tik čia. O ir su skaitymais kaip yra, ne visai aišku. Vėl ir vėl, brūžinant tą patį tekstą iš kalėjimo, atrandi vis naujų spalvų ir labirintų, ir neaišku, ar tai autorius tekstą užbūrė, ar pats keitiesi... Gal abu kiek stebuklingi... ;)

106277. eik archyvarui2007-12-30 23:28
ir as pasimelsciau, bet nemoku - tokie nerislus tekstai pavyksta. Jei nesupyksi, palaikysiu spyga kisenej.

106280. cc - Archyvarui2007-12-30 23:50
Sugrįžk sveikas ir linksmas.

106295. cc - Zetai2007-12-31 10:12
Gerų metų klajojančiai nimfai. :)

106310. mie - archyvarui2007-12-31 14:57
pasiilgsiu.

106342. r2008-01-01 08:23
labai noreciau gyvent kita gyvenima nors knygose ir jei galiu prasyciau zetos dazniau parasyt apie tai ka ji raso

106357. nuomonė2008-01-01 13:02
perkrauta, per gražu

106361. mie2008-01-01 13:18
barokas irgi perkrautas, bet tam ir barokas. o cia net ne barokas, greiciau secesija.

106461. Katė>Archyvarui2008-01-02 09:54
Gyvenimas yra ilgas filmo planas, besitęsiantis nuo gimimo iki mirties. Kartais norėtųsi montuojant iškirpti kai kurias scenas (F. Beigbeder). Mūsų žirklės - užmarštis. Linkiu stiprybės išgyventi ir pakankamos valios užmiršti, nors nežinau, koks tas išgyvenimas. Ir apskritai - Laimingų Naujųjų.

106467. mie2008-01-02 13:01
gaila, bet dazniausiai zirkles iskerpa ne tai ka noretum.

106477. kvailutė2008-01-02 15:30
žirklės iškerpa skyles

106481. Katė2008-01-02 16:08
Viską galima susiūti. Dekoratyviom siūlėm :))

106692. AišV apie archyvarą2008-01-04 04:42
aha, jei dar liko, bent kiek pas tą aziatę tErrą/kOrrą and Ko, bent kiek dabartinio Europinio mentaliteto likučių, paprašyčiau, kad tegu paima už plaukų savajam stabdieviui landbergiui už plaukų ir priverčia pabučiuoti Archyvaro bato galus. Nes tokio stebuklo, kaip ŠA - tai net Aš negaliu iki šiol patikėt. Ir jonušėlis/c&p ir ruso/ami ir arabo/žydai. O viso ko, koks KONOTATYVAS, o denotatyvas, o ir aziatiškas antikomentatorinių genijų "analitikų" drazdovskos bei donskosovietiko, bei žemgrobių/dujininkų fonas. O koks siaubingas spaudimas (juk visi žinom, kad lietuviškas (17 metų) glavlitas yra baisesnis/rafinuotesnis už sovietinį). Ir viską šis Džentelmenas, be jokių intrigų ir insinuacijų sugebėjo ATLAIKYTI. Aišku, ne jis vienas - bet jis BUVO INICIATORIUS JUK.

Ir tai įvyko be jokių fobijų, filijų ar kitų pigių triukų, kaip ne pas kuriuos terros numylėtinius/analfabetus/impotentus/istorinius marginalus. Archyvaras yra iš ties Istorinė Europinė Asmenybė. Galėtų kokie "kvazisupereuropiečiai" sukūrę didžiausią Rytų Europos emigracija ir demografines problemas imti ir pabučiuoti jo batukus, kad neišliktų Europos istorijoj kaip Neronai. A ne terra? Ar tu ir toliau, taip totaliai nekenti lietuvių tautos, kaip tautos?

106755. po palme2008-01-05 02:39
apie koki archyvara cia tamsta taip ikveptai snekate?

106766. Neartūras2008-01-05 13:02
Neaišku apie kokį archyvarą, tik visa kas AišV yra pretekstas apie politiką pavaryti išdidintai, liguistu kampu. Va tep, draugai!

Rodoma versija 26 iš 26 
14:20:53 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba