ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2007-12-22 nr. 874

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

KĘSTUTIS NAVAKAS. Krevetės tenutyla (113) • DIANA BUČIŪTĖ. Slapyvardžio byla (13) • -kp-. Sekmadienio postilė (68) • Šimto poetų šimtas eiliųKRZYSZTOF SZYMBORSKI. Ei jūs ten, danguje (7) • EGDŪNAS RAČIUS. Apie žydų pranašus ir patriarchus (8) • SIGITAS GEDA. Pražilę varnėnai (7) • ZETA. Lee Miller Viktorijos ir Alberto muziejuje (100) • ANDRIUS ŠIUŠA. Sizigijos (XXXVIII) (3) • RENÉ CHAR (1907–1988). Poezija (3) • CASTOR&POLLUX. Verba de verbis (49) • RIČARDAS ŠILEIKA. n...u...o...g...i...r...d...o...s (3) • RENATA ŠERELYTĖ. Sapnai ir problemos Pasaulio medyje (1) • DAIVA VAITKEVIČIENĖ. Stalų kėlimai, Diedai ir Kūčios (6) • Dotnuvių Kūčios (2) • ERNST JANDL. Eilės (34) • O ką jūs švęsite?.. (457) • 2008 m. sausio 5 d. Nr. 1 (875) turinys (4) •

Ei jūs ten, danguje

KRZYSZTOF SZYMBORSKI

[skaityti komentarus]

Astronomija yra seniausia iš gamtos mokslų, o šiuolaikiniai laimėjimai kosminės erdvės tyrimų srityje pagrįstai laikomi žmogaus proto triumfo pavyzdžiu. Kas lemia tokį didelį mūsų susidomėjimą dangaus paslaptimis? Nejaugi tik neasmeniškas, grynai moksliškas smalsumas?

Prieš keliasdešimt metų, 1971 m. rugsėjį, Astronomijos observatorijoje Armėnijoje, Biurakane, įvyko pirmoji tarptautinė konferencija, kurioje buvo diskutuojama komunikacijos su nežemiškų civilizacijų atstovais klausimais. Ji subūrė tokius iškilius mokslininkus kaip astronomai Carlas Saganas ir Nikolajus Kardaševas, matematikas Freemanas Dysonas ir Nobelio premijos laureatas biologas Francis Crickas. Pagrindinė diskusijos tema buvo amerikiečių radioastronomo Franko Drake’o suformuluota žymioji lygtis, skirta apskaičiuoti, kiek yra svetimų civilizacijų, kurias sukūrė protingos būtybės, gyvenančios mūsų galaktikoje.

Kai rengiantis konferencijai buvo derinama jos dalyvių sudėtis, Kardaševas, kuris buvo pagrindinis susitikimo organizatorius, labai nenorėjo įsileisti į konferenciją visuomeninių ir humanitarinių mokslų atstovų. Jis tvirtino, kad jų veikla didžiąja dalimi yra nekonkretus tuščiažodžiavimas. Galiausiai kai kurie humanitarai vis dėlto prasmuko į tą išminčių suvažiavimą – ir vienas iš prasmukusiųjų buvo žymus amerikiečių istorikas Williamas McNeilas.

Kai diskusijai įsibėgėjus Biurakane pradėta kalbėti apie galaktines kometas (iki šiol neatrastas) kaip potencialius gyvybės židinius, pažengusių civilizacijų amžių (Sagano nuomone, siekiantį 10 milijonų metų) ir jų galimą skaičių galaktikoje (apie milijoną), nuosekliai skeptišką poziciją išreiškė tik McNeilas. Jis atkreipė susirinkusiųjų dėmesį, kad iškiliausi tiksliausiųjų mokslų atstovai kalba apie dalykus, kurių niekas nematė, ir leidžia sau toli siekiančias spekuliacijas. „Šioje diskusijoje girdėti savotiškos mokslinės religijos gaida“, – pareiškė McNeilas. Tokiu išsišokimu jis, savaime suprantama, labai įžeidė susirinkusius proto šventikus ir užsitraukė jų rūstybę.

Šiandien ne mažiau įsižeidė tyrėjai, ieškantys kosmose kitų civilizacijų (susibūrę SETI – Search for Extraterrestrial Inteligence – institute), kai technikos istorikas George’as Basalla neseniai išleistoje knygoje „Civilized Life in the Universe“ („Civilizuotos būtybės visatoje“) jų veiklą palygino su religinėmis apeigomis. Norėdama atremti jo teiginį, kad tikėjimas kosminėmis civilizacijomis yra religijos atmaina, SETI instituto vadovybė vienoje radijo stotyje netgi surengė diskusiją; SETI atstovas spaudai, astronomas ir mokslo populiarintojas Davidas Darlingas įtikinėjo radijo klausytojus, kad instituto veikla apsiriboja racionaliais moksliniais tyrimais ir su religija neturi nieko bendra.

Jis, žinoma, teisus, o mokslininkai turi įdėmiai klausytis iš kosmoso sklindančių signalų, kurie gali liudyti, kad nesame vieni visatoje. Nors jų pastangų rezultatai kol kas nelabai įspūdingi, kaip pabrėžia Basalla, gyvybės kosmose paieškos padeda atskleisti ir ne tokį hipotetišką dalyką kaip nežemiškos civilizacijos – žmogaus prigimtį. Jau nuo neatmenamų laikų žmonija susižavėjusi stebeilijasi į dangų, nes masinėje vaizduotėje dangus atlieka dvi – tobulesnių už mus būtybių, tarp jų ir antgamtiškų, buveinės ir veidrodžio, kuriame žmonija žvelgia pati į save, – funkcijas.

Faktas, kad užpildome visatą hipotetiškomis, tobulesnėmis už mus esatimis, prašyte prašosi psichologų išaiškinimo. Basalla, aptardamas šį klausimą, remiasi 1968 m. išleista psichologo Roberto Planko knyga „The Emotional Significance of Imaginary Beings“ („Emocinė išgalvotų būtybių reikšmė“), kurioje analizuojamos mokslinės fantastikos populiarumo priežastys. Tačiau Plankas, vien konstatavęs, kad žmonės jaučia emocinį poreikį kurti tokias išgalvotas esatis, nedaug tepaaiškino. Gal tokiu būdu ieškome išsigelbėjimo nuo kosminės vienatvės jausmo, o gal tikėjimas aukštesnėmis būtybėmis atlieka socialinės technikos funkcijas ir padeda prisitaikyti prie gyvenimo visuomenėje? Sunku pasakyti. Šiaip ar taip, šios temos čia neįstengsime aprėpti, todėl apsiribosime aptarę antrąją, dangaus kaip žmogaus būklės veidrodžio, funkciją.

Ilga, žilą senovę siekianti istorinė perspektyva rodo, kad, įkurdindami visatoje kitas civilizacijas, visuomet įsivaizduodavome, jog jų egzistencijos sąlygos esminiais bruožais panašios į mūsiškes. Skirtumas tik tas, kad tame kreivame kosminiame veidrodyje paprastai matydavome būtybes, kurios, nors į mus panašios, buvo gerokai tobulesnės, atradusios vaistus nuo žmoniją kankinančių skaudulių ir problemų. Taigi galėjome iš jų pasimokyti, kad pagerintume savo būtį, net jeigu jos neturėjo antgamtiškų, dieviškų atributų.

Senovės ir viduramžių žmonių įsitikinimas, kad Žemė yra visatos centras, dažnai laikomas mūsų anuometinės megalomanijos įrodymu. Labai klaidinga interpretacija. Nors anuomet buvo manoma, kad Žemė yra pasaulio centre, šis centras buvo tarsi duobė, o pati Žemė – veikiau pamazgų šulinys nei aukščiausias gamtos kūrinys. Čia nuolat patirdami pavojus gyveno netobuli, ydų kupini žmonės, o danguje buvo įsikūrusios tobulesnės būtybės; kuo aukščiau į dangų, tuo tobulesnės būtybės, o pačiose aukštybėse gyveno Aukščiausiasis, nejudama visokio judėjimo priežastis. Toks buvo Aristotelio, iškiliausio senovės Graikijos mokslininko, pasaulis.

Vienas iš žymiausių po Koperniko ir Galilėjaus XVII a. mokslinės revoliucijos pradininkų buvo vokiečių astronomas Johannesas Kepleris (1570–1630), kuris taip pat laikomas vienu pirmųjų mokslinės fantastikos kūrėjų. Per teleskopą matomi Mėnulio krateriai, jo įsitikinimu, buvo piliakalnių mūrai, supantys požeminius miestus, o jo aprašytas Mėnulio gyventojų gyvenimas labai primena jo gimtąjį miestą Lincą.

Koncepciją, kad mūsų civilizacija visatoje ne vienintelė, išpopuliarino prancūzas Bernard’as de Fontenelle’is, kuris buvo veikiau apsišvietęs diletantas nei mokslininkas. Nepaisant to, šios koncepcijos šalininkais tapo žymiausi tyrėjai, tokie kaip olandų astronomas Christiaanas Huygensas (1629–1695), tiesa, protingas būtybes jis ištrėmė iš Mėnulio ir įkurdino Saulės sistemos planetose. Visose tose planetose klestėjo astronomijos mokslas, o ypatingų aukštumų jame buvo pasiekę Saturno ir Jupiterio gyventojai, turintys ypač daug stebėti tinkamų mėnulių. O XIX a., kai pasaulis įžengė į didžiųjų navigacinių kanalų (Sueco, Korinto, Panamos) statybos laikotarpį, paaiškėjo, kad Marso gyventojai labai pažengę inžinerijos srityje ir visą raudonosios planetos paviršių apraizgęs irigacinių kanalų tinklas.

Marsui raudonosios planetos vardą pelnė ne tik jo spalva, bet ir tenykščių gyventojų visuomeninio gyvenimo sankloda, mat kanalų atradėjas italų astronomas Giovanni Schiaparelli įtikinėjo, kad Marso visuomenė esanti taiki ir harmoninga, nes ten viešpataujantis tikras socializmas... Amerikoje vienas iš gausių Schiaparelli teorijos šalininkų buvo toks Percivalis Lowellas, didelių turtų paveldėtojas iš Bostono apylinkių. Arizonoje jis įkūrė Schiaparelli astronomijos observatoriją, kuri buvo skirta Marso civilizacijai geriau pažinti. Vėliau Lowello observatorija išgarsėjo paskutinės Saulės sistemos planetos – Plutono – atradimu.

Basallos nuomone, įsitikinimas, kad kosmose egzistuoja nežemiškos civilizacijos, tiesiog pakeitė tikėjimą, kad tarp žvaigždžių gyvena dievai, o šiuolaikinių SETI entuziastų motyvacija niekuo nesiskiria nuo viduramžiško tikėjimo, nes dangus jiems yra intelektualiai ir moraliai tobulesnių būtybių buveinė.

Amerikietis Carlas Saganas (miręs 1996 m.), žymus astronomas, mokslo populiarintojas, mokslinio racionalizmo ir skepticizmo skleidėjas, rašęs knygas, demaskuojančias mitus apie Atlantidą, skraidančias lėkštes, jetį ir Loch Neso pabaisą, tuo pat metu buvo pagrindinis bandymų užmegzti kontaktą su kitomis civilizacijomis iniciatorius Amerikoje. Kaip išsamiai pasakoja Basalla, kai tik kalba pakrypdavo kosminių civilizacijų link, Sagano skepticizmas staiga kažkur išgaruodavo. Jis uoliai studijuodavo Marso paviršiaus nuotraukas, atliktas kosminio aparato „Mariner“, ieškodamas ten senovinių pastatų griuvėsių ir pėdų atspaudų, o mokslinėse konferencijose skleisdavo spekuliacijas apie kosmose išdėstytus navigacinius žymeklius, įrengtus, kad keliautojai nepakliūtų į juodąsias skyles.

Saganas, be jokios abejonės, buvo nepaprasto intelekto žmogus – kaip ir ankstesnieji nežemiškų civilizacijų ieškotojai – ir galbūt tiesiog geriau negu kiti tyrėjai suprato mūsų pačių civilizacijos paslaptis. Savo nenuilstamu entuziazmu jis svariai prisidėjo įgyvendinant JAV kosmoso tyrimo programą, nes susidomėjimą NASA projektais kur kas labiau lemia žmonių svajonė rasti tobulesnes už save būtybes negu mokslinis susidomėjimas tokiais specifiniais dalykais kaip kitų planetų geologinė sandara.

Šios istorijos moralė labai triviali – mokslininkai yra tokie pat žmonės kaip mes visi, jiems nesvetimos iracionalios svajonės ir troškimai, kaip ir mes, jie linkę tikėti mitais.


„Polityka“, 2006, Nr. 33

Vertė Vitalijus Šarkovas

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


105822. krankt2007-12-26 20:32
geras straipsniukas.

105838. kiskis p - krankt2007-12-26 21:22
nu tau ir madona patinka.

105860. krankt nori pribaigti kiskelio kantrybe2007-12-26 23:22
man, zinok, ir Georgia O`Keefe patinka, ta, kur tape vaginalines geles ir dar Judy Chicago!

105867. kiskis p2007-12-26 23:38
pasiziurejau, nezinojau iki siol.

105885. krankt2007-12-27 00:11
gal juokauji, kiskeli?

105890. kiskis p2007-12-27 00:24
o ko cia juokauti? ne mano cechas cia. feministes, fui.

105893. krankt pati sau2007-12-27 00:52
ui, regis, kiskeliui buvo gana, pasake "fui." :)

Rodoma versija 26 iš 26 
14:20:51 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba