ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2007-12-22 nr. 874

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

KĘSTUTIS NAVAKAS. Krevetės tenutyla (113) • DIANA BUČIŪTĖ. Slapyvardžio byla (13) • -kp-. Sekmadienio postilė (68) • Šimto poetų šimtas eiliųKRZYSZTOF SZYMBORSKI. Ei jūs ten, danguje (7) • EGDŪNAS RAČIUS. Apie žydų pranašus ir patriarchus (8) • SIGITAS GEDA. Pražilę varnėnai (7) • ZETA. Lee Miller Viktorijos ir Alberto muziejuje (100) • ANDRIUS ŠIUŠA. Sizigijos (XXXVIII) (3) • RENÉ CHAR (1907–1988). Poezija (3) • CASTOR&POLLUX. Verba de verbis (49) • RIČARDAS ŠILEIKA. n...u...o...g...i...r...d...o...s (3) • RENATA ŠERELYTĖ. Sapnai ir problemos Pasaulio medyje (1) • DAIVA VAITKEVIČIENĖ. Stalų kėlimai, Diedai ir Kūčios (6) • Dotnuvių Kūčios (2) • ERNST JANDL. Eilės (34) • O ką jūs švęsite?.. (457) • 2008 m. sausio 5 d. Nr. 1 (875) turinys (4) •

Slapyvardžio byla

DIANA BUČIŪTĖ

[skaityti komentarus]

Mums rašo


Prieš keletą metų, gražų gegužės šeštadienį, važiuoju su draugu į sodybą Dzūkijoje. Nusiperku Varėnoje literatūrinės spaudos. Paėmusi „Šiaurės Atėnus“ negaliu patikėti savo akimis: pirmo puslapio viršuje antraštė „Portretas anapus ekrano“, po ja mano vardas ir pavardė, o toliau nei regėtas, nei girdėtas tekstas. Skaitau jį automobilyje ir balsu cituoju:

...jei pradėčiau skaičiuoti vyrų žvilgsnių padarytas žaizdas, turėčiau būti paskelbta šventąja Agota... Akivaizdu, kad ir šis – tipiškas savosios rūšies atstovas, nulis savikritikos, įsivaizduoja esąs padėties viešpats (juk tai aš jam pirmoji parašiau!)... Tai jie mums praneša, kad mūsų krūtys apvytusios, užpakaliai nusmukę, o šlaunys iškandžiotos celiulito... O dar ta jo „trijų dienų“ barzda! ...kai ims šia trijų dienų trintuve darkyti mano odą... Jeigu aš jam dabar leptelėčiau: meskim šias įžangines nesąmones... einam ir dulkinamės, dėl to čia ir susirinkome – kaip jis pasišiauštų... Nesakau, kad nemalonu būti nepagydomai, pradžia visuomet būna labai intriguojanti, tiek visokių nesąmonių prisigalvoji... Ne, aš nesu feministė... aš archetipinė kalė, taip, ewig weibliche, taip, schreibende Frau... Na taip, gal aš kiek ir perdedu, bet jūs ne kunigas, aš nevaidinu skaistuolės ir neieškau pasiteisinimo... vaduotis iš savo kompleksų kur kas skausmingiau nei vaduoti Iraką ir t. t.

Kas čia per pokštas, garsiai svarstau, gal yra kokia mano bendrapavardė? Gal kas ką sumaišė? Gal kas nori pakišti man koją? Draugas numykia: „Hm, hm, apie celiulitą tai tu mėgsti pakalbėti... Panašu į tave.“ Kaipgi ne. O apie trijų dienų barzdą tik pagalvoju...

Na ir ką daryti? Paduoti „Šiaurės Atėnus“ į teismą už pavardės vagystę? O gal pasijuokti, ir tiek?

Rašau laiškutį tuometiniam vyr. redaktoriui S. P., mėgstamam plunksnos žmogui, kurio iki šiol neturėjau garbės asmeniškai pažinoti: „Na taip, jūs ne kunigas, aš nevaidinu skaistuolės, bet kažkodėl nesinori keisti savo įvaizdžio ir t. t.“ Mano prašymu kitame numeryje išspausdinamas paneigimas – žodis žodin, kaip pati parašiau, be jokių paaiškinimų ir, žinoma, jau ne tituliniame.

Po savaitės grįžtu iš kaimo į Vilnių. Jaučiuosi ne visai savame kailyje. Vaduotis iš savo kompleksų kur kas skausmingiau nei vaduoti Iraką. Šiaip ar taip, turiu vilties, kad „Šiaurės Atėnų“ mano draugai gal jau nebeskaito. Ir dar šiokia tokia paguoda – kaip literatūros kūrinys, esė visai nebloga. Vilniuje paaiškėja, kad „Šiaurės Atėnus“ tebeskaito beveik visi. Bet su sėkmingu literatūriniu debiutu sveikina vos vienas kitas. Dažniau paskambinusi artimai draugei jos balse pajuntu sutrikimą. Po mano aiškinimo visos lyg lengviau atsidūsta. Bet ar patiki?

Viena sako: „Tu ten man kažką pasakojai, pamaniau, kad tave ištiko dvasinė krizė, išsiliejai ir išvažiavai į kaimą.“ Kita prisipažįsta buvusi apstulbinta: pamanė, kad apie mane daug ko nežino, pasijuto lyg išvydusi tamsiąją mėnulio pusę. Kai kas iš tolo atsargiai teiraujasi bendrų pažįstamų, kaip aš gyvenanti.

Einu į PEN klubą aplaistyti Metų vertėjo krėslo. L. J. užduoda tipišką kolegos klausimą: „Ką dabar verčiate?“ – „Neverčiu, – sakau, – dabar rašinėju esė į „Šiaurės Atėnus“.“ L. J. nusišiepia ir išdėsto iš S. P. girdėtą versiją: girdi, jo pažįstama moteris panorėjusi savo esė pasirašyti slapyvardžiu. Intelektualieji PEN klubo vyrukai smagiai aptarinėja šį kazusą. L. K., jaunas kolega vertėjas, juokiasi: „Buvau jus matęs, tai pagalvojau: nepanaši į tokią.“ Bet pats tekstas, regis, vyrus tik maloniai pakutenęs. Beveik imu didžiuotis.

Laikas bėga, bet ratilai plačiai pasklidę. Kur tik einu – ar į Prancūzų kultūros centro renginį, ar į Klasikinės filologijos katedrą – vis atsiranda pažįstamų, nemačiusių manęs nuo tos gegužės ir žvelgiančių į mane smalsiomis akimis. Kiekvienam turiu aiškinti, kad aš ne kupranugaris, t. y. ne rašytoja.

O dar komentarai internete! „Subtilios vertėjos fiasko prozos baruose.“ Pasijuntu ne tiek pagirta kaip vertėja, kiek įžeista kaip autorė. „Su miela autore išgerčiau vyno po žydinčiais kaštonais.“ Jeigu aš jam dabar leptelėčiau: meskim šias įžangines nesąmones... „Šiaurės Atėnų“ paneigimas įspūdžio, regis, nepadarė. „O Bučiūtė vis dėlto viena ir ta pati. Kam apsimetinėti“, – kaip kirviu nurėžia vienas komentatorius.

Kitais metais išeina nauja S. P. knyga „Doriforė“. Skyrelyje „Dianos medžioklė“ – „mano“ tekstas.

Knygų mugė. S. P. prie staliuko dalija autografus. Pasiploninęs kandųjį liežuvį, autorius šnekina jaunas gerbėjas. Sulaukusi savo eilės, prisėdu šalia. „Tai čia aš, – sakau, – „Portreto“ autorė.“ S. P. mušasi į krūtinę ir seka pasaką apie kaimynų mergaitę panašia kaip mano pavarde.

Prabėgo dar metai. Važinėju į kaimą viena. Jeigu pradėčiau skaičiuoti vyrų padarytas žaizdas... Slapyvardžio istorija, taip ir neišaiškėjusi iki galo, atrodo pamiršta. Kartais papasakoju ją kam nors kaip anekdotą.

Šių metų ruduo. Į Vilnių iš svetimos šalies atvažiuoja žmogus, su kuriuo mane sieja naujoji graikų literatūra. Susirašinėjom, bet nesu jo mačiusi. Einu į susitikimą. Pradžia visuomet būna labai intriguojanti, tiek visokių nesąmonių prisigalvoji... Laikau rankoje Vilniaus žemėlapį kaip atpažinimo ženklą, jis – graikišką laikraštį. Kol kavinėje laukiame užsakyto valgio ir alaus, sunkokai rinkdamas lietuviškus žodžius žmogus klausia: „O jūs ir pati rašote? Mačiau internete jūsų tekstą... na tokį... apie vyrus...“ Regis, suprato šį tą daugiau nei schreibende Frau ir ewig weibliche. Ir nuogąstavo, kad bus sudėtinga su manim kalbėtis... Ko norėti! Juk tai aš jam pirmoji parašiau!

Parėjusi iš susitikimo žiūriu, ką gi rasiu internete surinkusi savo pavardę. „Šiaurės Atėnų“ esė tvirtai laikosi pirmoje pozicijoje. Tačiau gyvenimas nestovi vietoje. Aš jau ne tik pagarsėjusi kaip eseistė už Lietuvos sienų, bet ir tėvynėje tapusi lyg kokia feminizmo klasike. Mane (mane, o ne S. P.!) cituoja D. T. iš Šiaulių, parašiusi esė apie moters ir vyro įvaizdžius nokautuojančiu pavadinimu „Kišenėje – auksas, tarp kojų – plienas... O galvoje?“

Gal paduoti S. P. į teismą, kad savo knygoje išspausdino MANO tekstą? O gal S. P. tai mano slapyvardis?

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


105775. jezau aukstielninkas2007-12-26 11:07
ak, jau tas SP...Maziau gert reikia.

105781. xX2007-12-26 12:35
Diana, nuo `08 mesk tuos vertimus! Ne dėl to, kad taip trokšta L.J. ir kiti siauraintelekčiai PENvyrukai - iš jų gi atiminėji paskutinįjį duonos kąsnelį. Tau puikiai rašosi, ypač intelektualūs detektyvai.

105784. terra2007-12-26 12:53
viską teisingai parašei, o ką ten vertei ar išvertei, tai tik to griovio gyventojai ir tesuprato

105793. archyvaras2007-12-26 14:47
Intrigos puikumėlis! Tikrai, taiklus įžvalgiojo XX paraginimas: prašytume intelektualų nacionalinį detektyvą. Ne, rimtai.

105910. Parulskiui2007-12-27 11:03
Esi šūde iki ausų...

105935. e - parulskiui irgi2007-12-27 16:20
o ausys tavo kaip baseto.

105947. St.2007-12-27 20:11
Geeeeras... Tai gal rašytojas iš visų jėgų siekė Dianos meilės ir pargriuvo nepasiekęs, tada supyko ir taip labai nevyriškai ir neetiškai atkeršijo. O dar pyksta ant pseudonimais pasirašinėjančių C ir P. Ir klausimėlis dar, a kodėl toji Diana tik dabar aprašė tą istoriją, o ne tada, kai tai įvyko, arba tada, kai S.P. jau nebebuvo redaktoriumi? Aš būčiau iš karto pareiškimą padaręs.

105999. vasara2007-12-28 00:34
Tikslus Dianos žingsnis. Žiūrėk: dabar surinkęs google jos pavardę, pirmoje pozicijoje išvysti "Slapyvardžio bylą", nebe "Portretą...". Štai ji interneto tyruose ir atgavo savo veidą. Tuo tarpu:))) o parašyta tikrai puikiai. Nušluostė nosį tam amžinam pienburniui S.P.

106120. L.G.2007-12-29 19:33
Net sunku patiketi. Vis delto itin apgailetina istorija ir poelgis.

106499. viva2008-01-02 19:12
Galėtumėte, Diana, esė rašyti ne blogiau už S.P. Šitas tekstas puikus.

106682. cc2008-01-03 22:18
Anais laikais save gerbianti moteris viešumoje smagiai skeltų per žandą už tokius fokusus, arba jos artimas draugas tokį šmikį iškviestų į dvikovą. Šiais laikais apspjaudyta, apšmeišta silpna auka bevelija nutylėti. Niekas jos negina. Džentelmenų laikai praėjo. Dabar visur labai daug besisketriojančių mužikų su iš kišenių kyšančiomis plūgo rankenomis.

106841. kolegė2008-01-06 15:58
miela Diana, būtų smagi intriga, jei tekštelėtumėte ką nors savo "tikruoju" vardu (S. P.).

109914. AA :-) 2008-02-14 14:00
Puiku, Diana, šis tekstas nepalyginamai geresnis nei "portreto". Lengvas, malonus skaityti :) Deja, googlas pirma man pateikė "portretą", ir tik tada šią "bylą". Intriga yra, bet žiauriai apmaudu, kad kažkoks nusmurgęs vyrplaukis vien dėl jį kamuojančių nevisavertiškumo kompleksų (ir, aišku, pavydo) drįso pasikėsinti į tokios malonios, intelektualios ir žavios damos garbę. Sėkmės!

Rodoma versija 26 iš 26 
14:20:47 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba