ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2003-07-05 nr. 659

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

TIMOTHY GARTON ASH. Demarkacinė linija (21) • SIGITAS PARULSKIS. Vagys (21) • MICHAEL KRÜGER (1) • RIMAS MIKNIUS. Mirtis akvariume (10) • GINTARAS BERESNEVIČIUS. Programavimas ir okultizmas (19) • SIGITAS GEDA. Tai kurmio kosuliai (10) • Su GINTARU MAKAREVIČIUMI kalbasi Alfonsas Andriuškevičius. Mirtis pagilina kūrinio reikšmes (4) • NIKOLAJ ZIMIN. Idealus XXI amžiaus karas (20) • ALVYDA STEPAVIČIŪTĖ. Menas +BOHUMIL HRABAL. Dienas tik saulėtas prisimenu (4) • DAINIUS SOBECKIS. Žodžių istorija (3) • Narvydžiai: matulitos gyduolės (5) • Nuo pagraibstų iki tautinio kostiumo visumos (5) • Liūnė Janušytė. Korektūros klaida (2) • Skelbimas "Šiaurės Atėnų" autoriams (4) • Laiškai kitiems, sau ir el. redakcijai (100) •

Tai kurmio kosuliai

SIGITAS GEDA

[skaityti komentarus]

iliustracija

Tęsinys. Pradžia Nr. 24

Su savo meiluže

Snieguos, įsauly prie šviežiai suvežtų blokelių... Jinai – lenkė, žila. Su juodais ūsais. Ir kale. Abi ištroškusios vyrų... Dar Stiopa. Šįsyk iš Samaros.

Nešėsi pavogęs dėžę. Vos neišsibučiavom.

Senatvė kaip sunkaus pamišimo forma. Dar kaži kokia agresija. Ir tos šnekos, ir tas meilumas.

Dabar suvokiau, kad nuo Uliso laikų – visos Europos pamatas yra elgetystė. Pačios įdomiausios vietos.

Prabangiosios ir prašmatniosios Europos sterilizavimas įvyko Švietimo laikais.

Choba – joba – mūtai!

Apie dorovę

Krikščioniškasis kelias yra tikras ir teisingas. Gali būti ir kiti keliai, betgi šitas mūsų tėvų išbandytas, paveldėtas, – taigi labiausiai sutapęs su mūsų giliąja savastimi.

Žmogus, kuris tik imituoja krikščioniškosios moralės dogmas, pradeda klysti ir blaškytis. Tai suteikia daug sumaišties, pakerta kitų pasitikėjimą.

Be to: už tai "keršija" gilusis mūsų Aš, gilioji tapatybė.

Tarsi kas verktų prote (dvasioje) ir širdyje. Tas kerštas dažnai baigiasi beprotybe, – tą patyriau stebėdamas ne vieno pažįstamo, draugo, kolegos gyvenimą.

Teisingas yra tas žmogus, kuris, išbandydamas visas tiesas, meldžiasi.

Atgauti širdį ir protą – tatai reiškia juoktis, giedoti ir melstis. Eiti teisingu keliu.

Tik tada galima suvokti, kad įmanomas pozityvus darbas. Dešimtmečių, o gal ir šimtmečių projektai, kuriuos dabar patys žmonės išgriovė.

Tai, ką darome mes, yra smėlio pilių statymas, tušti burbulai.

Sugrius jūsų miestai...

Prisiminiau Renesanso astronomą iš Veno salos – Tycho Brahe. Paminklas prie jo namų: gėlių skvere stovi užvertęs galvą į vidurnakčio žvaigždes. Pabandyk taip ilgai išstovėti, – kaklą įskaus!

Ar dar gyva ta guvi senučiukė, aprodžiusi man jo observatoriją po žeme?

O tasai mąslus filosofas, kepantis bandeles? Vis ragino mane prisidėti prie universalios kalbos sukūrimo.

Kuri kalba yra universali?

Be abejo, daug: žemės, žvaigždžių. Dar koks nors be galo artimas, monotoniškas garsas.

Vėjas ir snieglaša nuo stogų.

Baobabas.

Jeigu yra 30 būdų perskaityti vieną senovės kinų hieroglifą, tai kuri šifruotė teisinga? Garsai sklinda oktavomis, tačiau nėra "švarių" sistemų; būtinai kas nors įsitrina ir prilimpa.

Gražiausioji polifonija: žvirblis šalimais begalinės visatos...

Kažin kokie prapuolę pasakymai

– Varo bindzį! Bindzį varo!

Be abejo, už jų yra ir būsena. Sąlygiškai apibrėžta.

Taip kaip: "Po paraliais!" Paralius – vienas iš lietuviško absurdo dievų.

Kiek teisingas buvo mūsų vaikystės baimingas galvojimas:

– Viskas, ką pagalvosi, gali būti tikrovėje.

Žinoma, kad tai ties beprotybe. Ant ribos. Kažkur, regis, esu rašęs, jog nebūna taip, kad žmogus "visai išprotėtų".

Tai veikiau panašu į drevę medyje. Skyles įmanoma užcementuoti. Žaizdos gydomos panašiai. Svarbiausia suvokti, kad tasai medis dar sugis, žievė užsitrauks.

Betgi viena iš senovės žynių gyvenimo formų – drevėse.

Išminčius privalo gyventi beprotybėje, supamas begalinio kvailumo.

Tada galėtų apimt breigeliškas džiaugsmas ir nuostaba.

Naktį, tamsoj. Aikštėje su žibintu. Kvailys.

Dieną, šviesoj. Su tuo pačiu.

– Ko ieškai?

– Žmogaus.

Iš anų laikų

Kompozitorius Algirdas Martinaitis apie 1982-uosius buvo sukūręs oratoriją vaikų chorui. Toks choras buvo televizijos ir radijo komiteto. Vadovavo Arvydas Girdzijauskas. Jis ir panoro atlikti. Nebuvo žodžių. Aš parašiau pagal schemą (metrinę).

Vadinosi "Karvelis, skrendantis vakarop". Per generalinę peržiūrą dainininkas Šilgalis, partsekretorius, pasakė, kad čia "provokacija".

Užkliuvo tokios "hipiškos" eilutės:

– Melskimės Mėnuliui, Saulei ir gėlėms!

Vis dėlto oratorija buvo atlikta. Skandalas kilo vėliau. Šilgalis įskundė Kompartijos Centro Komitetui. Pirmas sekretorius tada buvo Petras Griškevičius.

Per pusvalandį į mūsų namus Žaibo gatvėje jau atvažiavo kadrų skyriaus viršininkas. Persigandęs blondinas, pavarde Pūzas... Surinko visus rankraščius. Oratorija buvo atlikta vieną ir vienintelį kartą.

Kas liko mums? Kompozitorius, chorvedys ir aš prisilakėm Gedimino prospekte. Ten, kur kitados pradėjau dirbti "Kalba Vilnius" laikraščio redakcijoj. Apie 1983-iuosius ir vėliau ten glaudės vaikų choro repeticijų salė. Paskui – gastronomas. Koks numeris? 22 (?)

•

Vakar V. L. filmas apie Vilių Orvidą. Atėjus į valdžią Andropovui (apie tą patį laiką), saugumas griebėsi iš peties. Vilių išgelbėjo žmogus iš Maskvos – Leonidas Bažanovas. Kaip motina sako, "toks žydelis Livaka". Jis iš Palangos atvažiuodavo pas Orvidus. Sako: vieną tokią vietą, kaip Orvidų "akmeninė" sodyba, žinojau Armėnijoj... Pasitikėjau. Manydavau, jei mane griebs Maskvoj, bėgsiu slėptis į Lietuvą ar Armėniją.

Buvo matęs pas Orvidus besislepiantį žmogų išpuvusioje drevėje...

Leonidas turėjo pažinčių Maskvos CK. Per jas paskambino Gorbačiovui... Tą pačią dieną jau buvo komanda duota Plungės komunistams:

– Palikite tuos bepročius Orvidus ramybėje.

Taip dirbo tada.

L. B. gretina Viliaus akmenų urvus su skandinaviškais ir tais, kur Lotynų Amerikoje.

Iš tikrųjų – viskas gimę iš meilės Jo Didenybei Akmeniui. Kiti lietuviai pripažįsta tik medį.

Beje, Salantų klebonas uždraudė aukoti mišias Viliui mirus. Nežinau kodėl. Atvažiavo tik broliukai pranciškonai. Tėvai Astijus ir Benediktas.

Tą dieną, kai Vilius mirė, iš ryto vieni ekskursantai jį įžeidinėjo. Sakė, kad viskas, ką jis daro, yra niekai... Mirė apie 16.30, iš rankų iškrito domkratas. Sirgo stenokardija.

Manau, kad tie įžeidimai jam buvo lemiami. Menininkai ir taip be galo graužiasi, o čia toks stumtelėjimas iš šalies!

Taigi, kaip akmeniu per galvą. Geras J. Meko pastebėjimas apie Viliaus "pielą" – Motinėlę:

– Tai Lietuva!..

Baisesnės materialistės nesu matęs. Mano motina kantriai tylėdavo, turėjo šventos pagarbos menininkams. Tik kokį kartą buvau ją išvedęs iš kantrybės.

Vieną. Prie šulinio, kurio gal jau nebėr.

Parabolė iš "Pusryčių nuogai"

Rašytojas yra žmogus, kuris žino liūdną gyvenimo tiesą. Kaip ir kiti.

Skirtumas tas, kad jis atsiskaito.

Tai iš kino juostos, kuri buvo sena ir mirgėjo mano akyse. Ten papasakota parabolė, kuri beveik sukrečianti. Aš ne viską atsimenu, parašysiu savaip.

Cirke dirbo žmogus, kuris pramokė kalbėti savo sėdynę. Tai būtų lyg ir pilvakalbystė.

Dar šiurkščiau: (...)iknakalbystė.

Iš pradžių žmogus tik juokino kitus tuo savo kalbėjimu. Mikčiojo, pirsčiojo, kliuksėjo.

Prasikalė dantys, atsirado lūpos... Toji vieta pamažu pradėjo reikalauti daugiau teisių.

O tikroji galva ėmė atrofuotis...

Ilgainiui kalbėjo tik anas galas, galva ėmė keistis, vyto, pavirto į kažkokią kirmėlę ir nudžiūvusi nukrito.

Regis, tai pamokanti istorija. Kas atsitinka, kai žmonės sumaišo "viršų" ir "apačią", paniekia protą ir tai, kas žmonių sukurta.

Tradicinius vaizdinius.

Turėtų atsiminti daugelis ėmusiųjų dievinti kūno kalbą.

Rusiškai tai bene biblinis terminas – ÷šåāīāåłąķčå, ÷šåāīāåłąņåėüķčöą – pilvakalbė.

Apie moteriškaites – kažkodėl.

Pranašai

Joks Nostradamas nebuvo atspėjęs, kad Europa maitinsis krokodiliena.

Šiandien televizija parodė: pirmieji, atsikvošėję nuo kempinligės, krokodilų mėsos iš Tailando užsisakė vokiečiai.

Ilgos, panašios į languotas grindis krokodilų odos, kabančios skerdyklose.

Kovo 9, penktadienis

Ieškojau tos Cz. Miłoszo miniatiūros ("Pakelės šunytyje"), kur jis priekaištauja lenkų fonetikos žinovams, kodėl jie kitados nesutvarkė visų tų sz, cz, szc...

Man regis, lietuviai irgi galėtų pasirūpinti savo afrikatomis. Nesam turėję fundamentalaus savo kalbos projekto.

Po šimtmečio, t. y. dabar jau matyt, kad koks nors V. Krėvės bėgimas nuo afrikatų buvo nuoseklus (aitau vietoj eičiau ir t. t.).

Žemaičiai žemutinių garsų irgi sėkmingai išvengė (medius – medžius).

Kalba įgytų kitą, skambesnę ir skaidresnę tonaciją. Per 50 metų visi kalbėtų taip, kaip parašyta. Tą žinojo dar J. Endzelynas.

Turėtų dingti niekam nereikalingos priesagos iš pavardžių (-evičius).

Anomalijos

Man rodos, kad Franekas (o gal kas kitas?) pasakojo apie anų dienų Vilniaus centrinį telegrafą. Dabar tai namas netoli Arkikatedros.

Kitados buvo labai svarbus pastatas. Su sargybiniu prie durų, vos įėjus. Langiukai, stalai, priraišioti pigūs parkeriai.

Ir suprakaitavęs rusas su puspalčiu, aišku, kad neurastenikas. Rašo į blankus tą patį sakinį. Neva bus telegrama:

Aš dulkinau tą moteriškę taškas.

Aš dulkinau tą moteriškę taškas.

Ir taip bene 34 kartus. Kam norėjo pranešti? Jokio vardo ir jokios pavardės.

Kad įtikintų pats save?

Be abejonės.

Kovo 10, šeštadienis

Klausimas, užklupęs mane ties Tvenkiniais. Pačiame Nakties pakraštėlyje. Kodėl? Kaip Jono Evangelijoj...

Apie kiną. Fellini

1968-aisiais specialiai ėjome žiūrėti "8 1/2" Krokuvoje. Tada aš, Chmieliauskas ir Kisarauskas (rašau tarsi apie gyvą!) daužėmės po Lenkiją.

Buvo toks kino teatras, kur rodydavo jau neberodomus, ne "kasinius" filmus.

Dabar rašau todėl, kad Fellini, Bergmanas mums buvo "programinės" juostos.

Regis, jos projektavo ne vieno menininko ateitį. Šeštadienio "Litmeny" radęs ilgą Vytauto kūrinį "Tuštuma", tenorėčiau tik tiek pasakyti, kiek A. Piatigorskis suformulavo apie minėto filmo personažą Gvidą:

– Žinoma, Gvidas tiesiog mėgina visus apgauti. Jis yra beprotybės imituotojas, nes bijo mirties. Jis skundžiasi savo beprotybės kančiomis, tačiau iš tiesų nėra joks beprotis, o labai klastingas intelektualas, kuris mėgina visus apgauti.

("Š. A.", kovo 10 d.)

50 metų Lietuvoj. Intelektualai ir beprotybės. Visi mes norėjome apgaut mirtį. Skirtingais būdais. Literatūra knibžda tų būdų.

Reikėtų apmąstyti. Suvoktume, kas dėjosi iš tikrųjų.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


4672. klausimelis2003-07-08 12:40
Ar tik is vyrisku, ar is visu pavardziu Geda isimtu priesagas?

4678. cikada2003-07-08 16:42
noretau ir ash apgaut mirti...ale kur tau...belieka draudimas...

4738. Benigna2003-07-10 12:08
as noreciau pagauti cikada...

4751. julius2003-07-10 17:52
butu kaune gimnazijos vokieciu, zydu, lenku, rusu kalbomis, issirinktum ta, kuria galetum ir toliau studijuoti ir darbo gauti. is viso, valstybeje, kurios pagrindas yra lietuviu kalba, visuomene nesusikurs.

4766. keule2003-07-11 00:58
Nu girdėjau, kad Motinėlė už Orvido sodybą užšaukė milijoną litų. Jei kokį šimtą tūkstančių, tai braliukai būtų surinkę ir įpirkę. Gaila nykstančios sodybos, a.a. Viliui.

4785. Benigna2003-07-11 01:48
ma ntai nieko ner graziau ir vyriskiau uz pranciskonus, tuos didelius ir grazius vyrus dideliais dzipais [cia pie religija ir gyvenima] keule, supratai?

4844. keule2003-07-11 03:56
Supratau, Benigna. Tavo krūtinė čiut čiut panaši į Lolos Ferari, tai įsodinsiu į didelių ir gražių vyrų džipą. O dėl Orvido sodybos ir dabar zlastis ima. Tie kurmrausiai visai baigia sunaikiti ryšį su kosmosu, ir ką tu jiems padarysi? Nebent gražių ir didelių vyrų džipus prie kiemo atstumti.

4873. B. uzsiparinus2003-07-11 20:29
keule ple tu man dar aiskini? akis isdraskysiu. ferrari buv oto sav onesvejko vyro auka. tik tiek paaiskinsiu, - gyvenime gali tureti arba dzipa, arba pranciskona, tik viena is dvieju ka renkates?

4874. Ji2003-07-11 20:31
Man atrodo,kad Skemos Garsva isprotejo, nes krikscionybe jam atkersijo, paskaicius Geda, tokia mintis kilo.Geda tikras siaurietis, nes girdi metafizinius garsus, kuriu pietuose neisgirsi,ramybes neduoda cikados.Nors jums nepatinka Nyka-Niliunas, bet jis pirmasis pasake, kad tikroji metafizika imanoma tik Siaureje, tik tyloje.Tuo esate jam labai artimas.

4894. O buvo taip: :-( 2003-07-14 09:49
1) Ne V.L. filmas, o V.V.L. (Kitaip sakant, sūnaus, o ne tėvo);
2)Neaišku, kodėl rašoma:"Tą pačią dieną jau buvo komanda duota Plungės komunistams", jei Salantai ir Orvido sodyba buvo, yra ir bus Kretingos rajone. Tikriausiai į Kretingos komunistų būstinę buvo siųstas nurodymas:)
3)Salantų klebonas mišių už V.O. neuždraudė. Jas aukojo broliai pranciškonai todėl, kad V.O. pats buvo pranciškonas.

Rodoma versija 28 iš 29 
14:20:30 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba