ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2006-07-22 nr. 806

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

Turinys (46) • GIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ. Po lietaus (70) • WILLIAM BUTLER YEATS. Jis norėtų dangiškos drobėsNIKOLAJ GUMILIOV. 114. Tikėjau, galvojau…-js-. Sekmadienio postilėSTEFAN ZWEIG. TolstojusSIGITAS GEDA. Skaitalai - pelėms (31) • BAI JUYI. Amžinosios širdgėlos giesmėCASTOR&POLLUX. Verba de verbis (99) • PETRAS RAKŠTIKAS. Miniatiūros (1) • NIJOLĖ LAURINKIENĖ. Miestą valdo moterys, arba Šv. Agotos šventė ZamarramalojeVYKINTAS VAITKEVIČIUS. Pasinėrusi į NerįDARIUS GIRČYS. Ten ir čiaVIKTOR LAPICKIJ. StopALOYZAS TENDZEGOLSKIS. Gražbylystė ir realybė (2) • BALSADĖŽĖ su paveiksliukais (176) • Sueiga dėl pasikeitusios vėjo krypties perkeliama į sekmadienio naktį (70) • LAIŠKAI (962) •

Sekmadienio postilė

-js-

[skaityti komentarus]

XVI eilinis sekmadienis (Mk 6,30–34)

    Apaštalai susirinko pas Jėzų ir apsakė jam visa, ką buvo nuveikę ir ko mokę. O jis tarė jiems: "Eikite sau vieni į negyvenamą vietą ir truputį pailsėkite". Mat daugybė žmonių ateidavo ir išeidavo, ir jiems nebūdavo kada nė pavalgyti. Taigi jie išplaukė valtimi į negyvenamą nuošalią vietą. Žmonės pastebėjo juos išplaukiant, ir daugelis tai sužinojo. Iš visų miestų žmonės subėgo tenai pėsti ir net pralenkė mokinius.

    Išlipęs į krantą, Jėzus pamatė didžiulę minią, ir jam pagailo žmonių, nes jie buvo tarsi avys be piemens. Ir jis pradėjo juos mokyti daugelio dalykų.


Nebus einama į negyvenamas vietas

Gražiausias, mieliausias čia turėtų būti pasiūlymas: "Eikite sau vieni į negyvenamą vietą ir truputį pailsėkite". Evangelinis signalas pradėti atostogas, ar ne? Jeigu Viešpats laimino savo mokinių poilsį, tai, vadinasi, besiverždamas padrybsoti po medžiu ar pliumptelėti į vandenį, nepriklausau prie vien savo kūnui pataikaujančių hedonistų, kuriuos pliekia Bažnyčia. Net jeigu realūs atostogų grafikai šįsyk nesutampa su Jėzaus kvietimu, vis tiek smagu, kad Evangelijoje užrašytas patarimas ilsėtis, pabėgti nuo visko, pabūti vienam. Kad ir kokia reikšminga bei šventa būtų apaštalų misija, ją štai pats mokytojas nutraukia ir leidžia savo komandos nariams būti žmonėmis, kurie pavargsta ir išsisemia. Tokios vietos Evangelijoje glosto širdį. Kaip ir minios pamaitinimas ar ligonių gydymai. Vadų žmoniškumas brangus.

Tačiau šį kartą neteks jo šlovinti. Nei konstruoti atostogų teologijos, svarstyti, kaip ir kur naudingiausia krikščioniui ilsėtis.

Kas po anų žodžių tikėjosi išgirsiąs reportažą iš Jėzaus ir jo mokinių poilsiavietės, bus nuviltas, nes atostogos Evangelijoje taip ir neįvyko. Užuot pasinėrę į Viešpaties palaimintą vienatvę ir poilsį, apaštalai netrukus buvo apsupti tos pačios minios. Neslėpdamas ironijos evangelistas Morkus dėsto, kaip žmonės pastebėjo juos išplaukiant ir puolė vytis. Kiti net pralenkė atostogautojus. Žodžiu, minia pasirodė apsukresnė ir išradingesnė, o jos noras pagauti Jėzų - didesnis už pastangas susirasti valandėlę ramybės.

Antro mėginimo pasitraukti į negyvenamą vietą ir pailsėti nebus. Rodos, Jėzus net užmiršta, kur siuntė apaštalus. Ant kranto susirinkusi ir jo laukianti didžiulė minia bus jam panaši į avis be piemens. "Jam pagailo žmonių", - sako Evangelija, ir tai tolygu nuosprendžiui, kad šioje istorijoje viršų nuolat ims ne normalūs asmeniniai poreikiai, ne teisės ir laisvės, bet nuolankus pasidavimas kitiems, apleistiems ir suvargusiems.

Jėzus kone liguistai leidžiasi žmonių tampomas ir išnaudojamas. Aną sykį, kai buvo pasakojama apie kraujoplūdžiu sergančią moterį ir mirusią mergaitę, jis kelis kartus sustoja ir paklūsta vis naujiems publikos reikalavimams. Jo misiją įsivaizduojame kaip dangaus duotą ir iš ten slėpiningai vairuojamą, tačiau evangelijose kiekvienas sušukęs jo vardą ar timptelėjęs jam už skverno priverčia jį sukti į šalį ir daryti tai, kas, rodos, nebuvo planuota. O gal Viešpaties planas, kaip ir jis pats, - atiduoti save į žmonių rankas? Gal mes savo vargu ir skausmu brėžiame tą maršrutą, kuriuo per pasaulį keliauja Dievo Sūnus?

Evangelijos minia kupina prietarų ir tamsumo, ji gudrauja, apsimetinėja, egoistiškai graibsto Jėzų kaip gydytoją ir stebukladarį, ji nemandagi ir netaktiška, tačiau visi tie dalykai staiga sudūžta atsimušę į dieviškąjį asmenį. Čia daugiau nei paprastas palankumas žmogui, anie gerojo viršininko bruožai. Mūsų išganingam susitikimui su Viešpačiu neturi reikšmės gražūs ir teisingi mostai, pasitempimas, paradinės uniformos. Tų dalykų evangelijose nuolat mėgina griebtis apaštalai, tačiau jie nutildomi, pastumiami į šalį. Jėzus dairosi ko kito. Jam reikia žmogiškojo paklydimo, pasimetimo, tamsumo zonų, į kurias galėtų prasismelkti Geroji žinia. Jis dangaus pagimdytas gailestingumui, ir todėl susitikimuose su juo laimi tie, kurie pataiko į šią sritį. Sūnus palaidūnas, paklydėlė avis ar štai dabar ant ežero kranto susirinkusi minia, kuri iš mokytojo ir jo mokinių atėmė atostogas.

Žinoma, bepigu būtų dėstyti ir priimti tas tiesas, jeigu ir mistinis Viešpaties kūnas, jo Bažnyčia, savo žygyje visiškai užsikrėstų tuo pačiu pašaukimu. Leistųsi vedama ir vairuojama gailestingo žiūrėjimo į pasaulį. Užuojautos ir graudumo gumulą gerklėje vertintų labiau nei savo teises ir privilegijas. Bet nieko nepadarysi, žmogiškajame Evangelijos skelbime vis bus baiminamasi tapti pernelyg silpnam, prarasti autoritetą, likti be valdžios svertų. Šioje žemėje turbūt esame pasmerkti tokiai situacijai. Skaityti eilutes apie tą, kuriam nuolat buvo gaila žmonių, o girdėti aplinkui dažniausiai tik jėgos ir valdžios kalbą.

Guodžia aplinkybė, kad Evangelija geba sujaukti sklandžius ir teisėtus planus. Nuošali vieta ir pelnytas poilsis virsta minios antplūdžiu. Žūklė, iš kurios nieko nelaukiama, baigiasi pilnais tinklais. Ir taip toliau. Geroji naujiena gyvuos, nes jai neleidžiama pasprukti nuo žmonių ir ilsėtis. Tai, kas griovė Jėzaus ir jo mokinių dienotvarkę, ir šiandien kažkur tarp mūsų.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 
Rodoma versija 28 iš 28 
14:19:54 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba