ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2009-06-26 nr. 946

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

DALIA STAPONKUTĖ. Korida (57) • VLADAS BRAZIŪNAS. Vieną kartą per tūkstantį metų (19) • -gk-. Sekmadienio postilė (1) • Kalbėjosi Elita Veidemane. Knutas Skujeniekas: „Mes dabar maitinam utėles...“ (24) • ANDRIUS MARTINKUS. Istoriosofinis etiudas Jubiliejaus tema (4) • SIGITAS GEDA. Skruzdėlė ir vertikalė (7) • DAINA OPOLSKAITĖ. Mano tėčio šviesa (4) • JURGIS VININGAS. Eilės (4) • POVILAS ŠARMAVIČIUS. Pirmadienio krupnikas (6) • ARTŪRAS LIUTVINAS. Einu namo (6) • ARTŪRAS LIUTVINAS. Iš caro žemės žmonių prisiminimų (5) • ANGELĖ JASEVIČIENĖ. Bandymas prisijaukinti mirtįRIMA PALI. Brunono (Bruno von Querfurt) gyvenimas (5) • AUDRIUS MUSTEIKIS. Mano protėviai (4) • Su fotografu VIDU BIVEINIU kalbasi Akvilė Žilionytė. Apie vandenis, šviesą lange ir ranką prie širdies (4) • GIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ. Slibinai (31) • Kitas numeris išeis liepos 10 d. (11) • Geriau jau su zombiais maukti ruginukę. gal taip būtų geriau (357) • manęs paprasčiausiai DAUG, o žinių mažai ir nesutvarkytos (217) •

Pirmadienio krupnikas

POVILAS ŠARMAVIČIUS

[skaityti komentarus]

Labas rytas. Matai, seni, kai kasryt per kiekvieną raudonosios saulės pakylėjimą pramerki savo dvi dar raudonesnes akis, kurios spokso pro tuos tamsius traiškanotų vokų plyšelius, pirmiausia turi pasisveikinti su savo sujauktaisiais patalais, o tik tada pasistengti susivokti, kad tu tikrai nebesapnuoji. Kitaip tavo prakaituotas pilvas ir besiplečianti keisto ne itin kvapnaus sekreto dėmė gėlėmis išpuoštoje antklodėje gali supykti, kad tuos nuostabius reiškinius sugebėjai paversti košmaru, įskaitant ir drėgnąją dėmę, kurią palaikei savo nevalyva kūryba.

Išvietėmis dvokiantis miestas praneša tavo apspangusiai galvai, kurioje kiurkso tos kasdien vis labiau į grūdėtą varškę panašėjančios smegenys, kad ką tik rajone pradėjo veikti gigantiškas sąmonės katalizatorius, besiteikiantis sugrąžinti tokias „miegančiąsias gražuoles“ į tikrovę ir iškart paruošti naudingam visuomeniniam darbui.

Užsidega raudona lemputė. Sugirgžda sukiužę sraigteliai, traiškydami žaliuosius sapnų pelėsius ir grybus, kurie dar kartą nesėkmingai pabandė tavo mechanizmą paversti žalios ir gyvos augalijos kampeliu. Tada numeti savo kreivą žvilgsnį link „tvarkingosios“ juodam darbui skirtos aprangos, vadinamosios uniformos, kuri yra „apglėbusi“ seną lakuotą pakabą su trumpu užantspauduotu elektrinės spalvos ženklu.

Nuo atšiauraus vėjo, pučiančio pro kiauruosius langus, tą zombiškąjį pakabą su žymiąja uniforma lyg kokį į kelnes privariusį baltą pakaruoklį pradeda taip tąsyti, kad ji linguoja į visas keturias puses – esi priverstas išsigąsti, pasitrinti akis dviem prakaituotais kumščiais ir... Belieka tik nusistebėti, koks esi bailus, kvailas ir, be abejo, dar neatsibudęs. Lempą pylei?

„Kapitonas kablys“, – dingteli į metalinę galvą, kurios intelekto istorija primena ilgą, beprasmį ir nuobodų varinės sąvaržėlės egzistencinių problemų sprendimą.

Ką gi, mano gerbiamasis kolūkieti. Nusikeiki, sunkiai atsidūsti ir sudejuoji: ir vėl į darbą...

Miestas pagiriojasi. Kartu su apšlapintomis gatvėmis. Skersgatviais. Vaiduokliškais namais – landynėmis. Dvokiančiais fabrikais. Laiko išprievartautais keliais, nusėtais stiklo duženomis ir buržuazinėmis šiukšlėmis. Šmėkla bunda su kylančia saule. Pakyla ir konteinerių dangčiai juose pernakt kirmijusių raudonsnukių tankistų dėka. Pagiriojasi dulkėti kilimai. Blakėti čiužiniai. Bunda lengvo debilumo laipsnio savininkai, pasiruošę vykti atsiimti mėnesį lauktos išmokos. Bunda ir tie, kurie nesugeba savimi pasirūpinti. Bunda kaukėti, visada besišypsantys, apsiseilėję. Atgimsta balkonai su juose rūkstančiais kažkam gerkles pjaunančiais papirosais. Miestas – kanalizacija. Miestas – sepuku. Miestas – charakiris. Miestas – morgas. Miestas – pakeliantis gyvųjų lavonų svorį.

Čia šmėkščioja tūkstančiai voratinkliuotų karvelių, lesančių betoną. Nuo išsigalvoto skausmo dejuoja aibės bobučių su sportbačiais. Troleibuso ūsai žagina kibirkščiuojančius elektros lynus. Kažkas svilina mėsą arba visiems įkyriai cypavusio naktimis maniakiško šuns galvą. Nudobkit mane ir sušerkit badaujančioms kiaulėms. Parduotuvėse numeriai spaudo numerius. Ta kasininkė galėtų būti aktorė. Įtempti raumenys, ryžto kupinas žvilgsnis. Vapsva maldavo kankinti ją smarkiau, ji iškęsianti. Benamių šutvė tempia šaldytuvą. Ir viryklę. Už virvelių. Marionetės žaidžia marionetėmis. Tik pastarosios sunkiai pasiduoda. Džžžžžžžžžžžžžžžž-----džžž-----džžžžžžž-žžžžžžž. Kultūristai ilsina raumenis ir laukia viešojo transporto. Juos išvarys, bet jie turi viltį! Gal nepastebės šitų, užimančių pusę važiuojamojo. Gal nepastebės ir vežamųjų priduoti, kurie užims kitą pusę. Nepastebės... Bet gali užuosti.

– Daktare, man labai skauda... Tikriausiai lūžo koja!

– Imk angliuką.

Kažkas man sakė, kad turėjau pianisto rankas, bet teko groti tik plytomis. Nagai parudavo nuo rūkymo ir saulėgrąžų gliaudymo. Pirštai ištino. Dabar turiu mūrininko rankas. Dydžio sulig krepšiu, į kurį įdėjo kūdikį Mozę. Ūžia siurbliai. Juodos taškytos rašalo dėmės. Visi sėdime ant unitazų. Klaidžiojančių dvasių choras, grojantis anuo galu. Smegenys pasuka rankenėlę garsui padidinti. Norisi čia pat ką nors imt ir papjaut. Papjaut tą, kuris valdo vaiduokliško miesto tranzistorių. Sudaužyti tranzistorių. Tegul tas, kuris apsigyveno manyje, dingsta velniop.

Bohema būti čia. Bohema išprotėti. Bohema vaikščioti suplyšusiomis kišenėmis ir batais. Bohema nebūti blaiviam ir žymėti teritoriją. Bohema gyventi čia – mieste lavoninėje.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


165052. Katė2009-07-03 15:49
Kas taip nepatiko Jonai?

165114. jona2009-07-04 12:17
Kate, supratau, kad po klaustuku slepiasi nusistebėjimas... Man netai, kad nepatiko, bet greičiau pažeidė mane toks begaliniai tamsus, neigiamas iki kraštutinumo būties ir buities akcentavimas... Esu tik paprasta skaitytoja, todėl apie literatūrinę pasakojimo vertę nekalbu... Jeigu atvirai, tai turiniu pasibaisėjau, net perskaičiusi antrą kartą jau dienos metu...

165583. Katė Jonai2009-07-13 11:37
Ne, nenusistebėjimas. Paklausiau, nes buvo įdomu. Taip, juodas tekstas, nes juoda pasakotojo savijauta dėl aiškiai įvardytų priežasčių. Vadinasi, yra prasmės džiaugtis - pasaulis nėra juodas. Aš irgi tik paprasta skaitytoja ir nesižaviu nepaprastaisiais, bet turintys Dievo dovaną jausti, patinka.

165584. Katė2009-07-13 11:54
Tas paskutinis kablelis netyčia atsitūpė.

165586. jona2009-07-13 12:10
Kate, būkit gera, dirstelėkite į "meno dienas", pabūkite arbitru ir pasakykite savo svarią nuomonę apie Ūbio pavartotų ir vieno komentatoriaus "suneigtų" asmenvardžių vartojimą... Ačiū už šiltus žodžius...

165596. Katė2009-07-13 17:00
Dėl asmenvardžių aš esu tvirtos nuomonės: rašyti sulietuvintai, o skliaustuose originaliai. Kodėl? Mes nemokame visų asaulio kalbų, skaitome kaip kam patinka ir nebegalime įsiminti knygų autorių pavardžių. Angliškai gal dar nieko, bet kai Snobo kinas pristato filmą pagal Hulebeko (reikėtų -Helbeko ar Elbeko, nes Houellebecq)romaną, nežinai, ar juoktis, ar verkti.

Rodoma versija 29 iš 29 
14:19:36 Jan 31, 2011   
Jan 2010 Jan 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba