ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2009-09-11 nr. 956

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

PETRAS RAKŠTIKAS. (5) • ALAIN DE BOTTON. Pesimizmo paguoda (196) • -gk-. Sekmadienio postilė (1) • Su dainininku ir poetu DOMANTU RAZAUSKU kalbasi Rugilė Kazlauskaitė. Nedainuoju eilėraščių, neskaitau dainų (6) • PAULIUS MARTINKĖNAS. Antroji Sparta, (7) • SIGITAS GEDA. Skruzdėlė ir vertikalė (1) • INGA ŽOLUDE. Šilta žemė (2) • NIJOLĖ KLIUKAITĖ. Eilės (2) • PETRAS VENCLOVAS. 1948-ieji. Iš tamsos (4) • ANGELĖ JASEVIČIENĖ. Moters įvaizdis pramoginėje literatūroje (43) • DARIUS POCEVIČIUS. Sintetinės Daugirdo gegutės peri sintetinius ready-made (6) • GINAS ŽIEMYS. Kryžiaus kosmologija (12) • AUDRA BARANAUSKAITĖ. Pusiau apie „Puskalnį“ (1) • RAMŪNAS JARAS. Du mėnuliai (4) • REGINA RAGAUSKAITĖ. Odė šiukšliadėžei (8) •

Moters įvaizdis pramoginėje literatūroje

ANGELĖ JASEVIČIENĖ

[skaityti komentarus]

Moteris suvokia pasaulį tik moteriškai. Tai reiškia, kad kiekviena kurianti moteris savo tekstuose įrašo feministines idėjas. Pasak Viktorijos Daujotytės, „kai moteris sako, kad ji yra antifeministė, ji nesupranta pačios problemos. Moteris negali suvokti pasaulio ir negali veikti jame nebūdama moteris.“ Galima kelti prielaidą, kad net ir tuose moterų romanuose, kurie nėra įvardijami kaip feministiniai, moteriškumo fenomenas, lyčių lygybės, moterų individualumo klausimai keliami taip pat energingai ar netgi kur kas aštriau nei vadinamuosiuose feministiniuose (pvz., Dalios Jazukevičiūtės romanų herojės ne menkesnės feministinių idėjų puoselėtojos nei Vandos Švabaitės veikėjos).

Autorių moterų, savo romanuose keliančių moters individualumo, laisvės, solidarumo problemas, Lietuvoje gausu, jų skaičius pastaraisiais dešimtmečiais nuolat auga: Jurga Ivanauskaitė, Zita Čepaitė, Dalia Jazukevičiūtė, Eglė Černiauskaitė, Audronė Urbonaitė, Andrė Eivaitė, Daiva Vaitkevičiūtė, Ugnė Barauskaitė ir kt. Kyla klausimas: kodėl jų romanai nevadinami feministiniais, o lieka populiariosios / pramoginės / popliteratūros gretose? Ar numenkinant šiuos romanus nėra numenkinamas moteriškas rašymas apskritai?

Moteriškieji tekstai nuo vyrų rašomų tekstų skiriasi jausmingu santykiu su pasauliu. Moteriškumo fenomenas, atsispindintis kūriniuose, slypi pačioje moterų prigimtyje. Mylimoji, motina, žmona, dukra – tik keli socialiniai moterų vaidmenys. Kažkurio iš jų neatlikimas lemia, koks bus moters parašyto kūrinio vidinis tekstas, nes moteris negali pabėgti nuo savo prigimties, kuri pirmiausia atsiskleidžia kaip mylinti. Moteris tikrovę išgyvena emociškai, jos santykis su pasauliu yra intymus, ieškantis artumo. Rašymas tampa neatsiejamas nuo pačios moters prigimties, kūrinys suvokiamas kaip gimstantis.

Konkrečiau kalbėsiu apie D. Jazukevičiūtės romanus „Juodasis kvadratas“ (2007), „Anarchistės išpažintis“ (2007) ir Z. Čepaitės romanus „Moters istorija“ (2003), „Neapšviestas kelio ruožas“ (2005).

Šias autores galima lyginti daugeliu aspektų. Vien tai, kad jos kuria tuo pačiu metu (XX a. pab.–XXI a. pr.), leidžia ieškoti jų kūryboje įvairių sąsajų, jungčių. Visi straipsnyje minimi romanai kritikų laikomi neturinčiais didelės meninės vertės, priskiriami prie pramogines literatūros. Juose gausu intrigų, meilės peripetijų, veikia marginalūs personažai. Savo straipsnyje „Žurnalistinis romanas: tarp pseudobiografijos ir autoterapijos. Naujausios lietuvių moterų prozos tendencijos“ (2006) šiuolaikinę moterų prozą tirianti literatūrologė Vitalija Pilipauskaitė yra pažymėjusi, kad tokios knygos „skaitytojų dėmesį dažniausiai pritraukia reklamos akcijomis ir skandalingomis temomis, autobiografiškumo, egzotiškų patirčių elementais“. Nuo kitų žanrų romanų pastarieji skiriasi ne tik tematika, bet ir kalbine raiška: vartojama šnekamoji, buitinė kalba, vengiama kalbėti sudėtingomis metaforomis ir pan.

Be priskyrimo prie tam tikro literatūros tipo, esminis pasirinktus romanus vienijantis bruožas – stiprios individualistės moters istorija. Sekant rašytojų sukurtų veikėjų naratyvus, galima stebėti, kaip šiuolaikinėje prozoje kuriamas moters įvaizdis, kaip suvokiamas ir pateikiamas moteriškumas.

D. Jazukevičiūtės romanų veikėjos savarankiškai konstruoja savo gyvenimą, viena iš jų atsideda kūrybai (Stella, „Juodas kvadratas“), kita – žurnalistės karjerai ir revoliucinėms idėjoms (Katerina, „Anarchistės išpažintis“). Vyrai netampa moterų gyvenimo lėmėjais.

D. Jazukevičiūtei, vienintelei iš analizuojamų autorių, svarbu vaikai (abiejų romanų veikėjos turi dukras, jas labai myli). Pateikiamas naujas šeimos modelis: motina ir vaikas (dukra). Tėvas, kaip šeimos maitintojas, nereikalingas: moteris pati geba pasirūpinti vaiku. Autorė griauna vyro išlaikomos moters sampratą: jos romanų veikėjos arba pačios išlaiko vyrus (Stella), arba niekina jų pinigus (Katerina).

Z. Čepaitės romanų herojės – kūrybingos asmenybės, žiniasklaidoje dirbančios veiklios ir energingos moterys. Bendras jų bruožas: negebėjimas užmegzti brandžių santykių su vyrais („Neapšviesto kelio ruožo“ herojė įsimyli homoseksualą, „Moters istorijos“ – kur kas jaunesnį už save vyrą), tačiau dėl to jos pernelyg nesijaudina.

Romanuose laužoma neištekėjusios moters, senmergės samprata. Parodoma, kad ir nesukūrusi šeimos, neturinti vaikų moteris gali būti laiminga. Kuriamas moters karjeristės paveikslas.

Gyvenimas vartotojų visuomenėje, jauno ir gražaus kūno kultas, moters kaip prekės, lėlės, objekto įvaizdis neišvengiamai formuoja moterų rašymą, aktualios temos įkūnijamos romanų siužetuose.

Kurdamos pramoginę literatūrą, autorės atskleidžia XXI a. gyvenančios moters vidinį pasaulį. Vaizduodamos savarankiškus, už save kovojančius personažus, jos demonstruoja, koks yra šiuolaikinės moters rašymas, kaip pakito ši sąvoka. Dabartinių romanų herojės nebeturi V. Švabaitės veikėjoms būdingo nuolankumo, nebesitaiksto su nekenčiamos marčios ar mušamos žmonos (Marija, „Stikliniai ramentai“) padėtimi, o drąsiai kovoja už savo laimę. Tokios moters laimė nebesiriboja namais ir santuokine ramybe. Laimė – būti laisvai, realizuoti save kaip asmenybę, kurti.

Moterys romanuose kur kas aktyvesnės nei vyrai. Jos pačios entuziastingai projektuoja savo gyvenimą. Meilė šiuolaikinėms romanų veikėjoms – žaidimas, egzotika, nuotykis, o ne sentimentalus alpėjimas. Joms nereikalingas vyras vien tam, kad patogiai jaustųsi visuomenėje („Moters istorijos“ pagrindinė veikėja Lėja pati palieka mylimąjį, Katerina „Anarchistės išpažintyje“ taip pat ryžtingai nutraukia santykius su visais jai neįtikusiais vyrais). Taip paneigiama stereotipinė senmergės samprata, tačiau neišvengiamai atsiranda kita tema – homoseksualumas (Z. Čepaitės romanai).

Visuomenėje besikeičiantis moters įvaizdis kinta ir literatūroje. Moteris įgauna daugiau teisių, kurios seniau priklausė vyrams. Patvirtinama Simone de Beauvoir mintis, kad „moteriškumas“ yra kultūros konstruktas: moterimi negimstama, ja tampama“. Šis tapsmas priklauso nuo daugelio dalykų: šeimos, auklėjimo, individualių savybių. Lemiamas kriterijus moteriškumui formuotis yra laiko kontekstas. Keičiantis socialinei aplinkai, kinta ir asmens savęs suvokimas. Visa tai puikiai atsiskleidžia sekant analizuojamų autorių kūrybą: sąvoka moteriškas rašymas, kaip unikalus moters pasaulio matymas, išlieka ir populiariojoje prozoje, tačiau moters žvilgsnis fiksuoja jau kitus dalykus. Gyvendama postmodernizmo laikais, moteris kitaip suvokia tiek save, tiek apskritai moterų padėtį. Moters įvaizdis romanuose kinta, tačiau laisvės, individualumo, moterų tarpusavio solidarumo klausimai ir kitos feministinės idėjos išlieka ir šiuolaikinių autorių dėmesio centre.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


170305. liuka2009-09-16 11:10
Markesas jausmingas lyg moteris.Jį skaitydama kažkodėl būdavau tikra, kad rašo moteris moteriai apie moterį. Įsitikinus, kad tikresnės moteriškos literatūros net negali būti.

170309. ragana Kornelija 2009-09-16 11:47
ten jie apskritai kur kas jausmingesni, tai lietuviams visokių keistų įspūdžių susidaro :) galvoju: "Šimtas metų vienatvės"... svaiginanti knyga... bet ar ji - "moteris moteriai apie moterį"? nu nepasakyčiau...

170314. liuka2009-09-16 12:22
viską nulėmė ptriarcho rudeny moters lūpomis nupasakota patriarcho ir jaunos mergaitės meilės scena ..."įsiminiau jį nuo anos tolimos pavakarės, kai prieš daugel metų ėjome iš mokyklos....."ir tt., visi vėliau skaityti tekstai jau buvo pasmerkti , kad pavadinčiau juos sakomais moters lūpomis.net ir apie vyriškus reikalus:)

170318. Lorca2009-09-16 13:13
Man tai nesuprantama, kaip keliolikos eilučių tekste galima apibendrinti visą ar visų (?) moterų įvaizdį visoje (?) pramoginėje literatūroje.Tokių didelių ambicijų pavadinimas turėtų puikuotis mažiausiai ant knygos viršelio...

170320. liuka2009-09-16 13:43
o grožinė literatūra jau seniai vadinama "pramogine", ar tik kokia grožinės literatūros dalis?

170323. ivs2009-09-16 13:56
nu ir sausas rasinys. kaip kokia proso instrukcija.

170324. liuka2009-09-16 14:11
bet yra ir įdomių pastebėjimų:) pvz..... herojė įsimyli homoseksualą, „Moters istorijos“ – kur kas jaunesnį už save vyrą), tačiau dėl to jos pernelyg nesijaudina.":)nesijaudina, kad nesugeba užmegsti brandžių santykių. atseit pagedusios pamatinės šiuolaikinės moters vertybinės nuostatos.joms rūpi tik meilė, o ne šeima, kaip socialinis vienetas.tai labai skaudi tiesa.knygos apie aistrų plėšomas ir meilės nukankintas.

170335. kaip gilu2009-09-16 16:39
"Moteris suvokia pasaulį tik moteriškai. Tai reiškia, kad kiekviena kurianti moteris savo tekstuose įrašo feministines idėjas." o ypač "Moteriškieji tekstai nuo vyrų rašomų tekstų skiriasi jausmingu santykiu su pasauliu." Va, ant stalo Zweigas - ar begali būti jausmingesnis santykis su pasauliu už jo?

170336. ivs2009-09-16 16:48
o. ar tai cia moteru pamatines vertybines nuostatos pagedusios? ar tik nebus is diedu ismokusios rupintis tik meile (kokia dar meile? gal sexu?), o ne seima, kaip vienetu. karta kalbejom su tuo mano turku apie diedu graudzia padeti tarybu sajungoje (mie, neleidzia sakyti "sovietu"). nu, tai aisku, kad diedu padetis buvo graudesne, sako turkas. as is pradziu nesutinku: kur gi ne, diedu padetis visuomet graudesne. bet paskui jis sako: moteris vis tik gimde vaikus, augino, uz kazko kabinosi, o is diedu buvo atimta pamatine teise - buti vyru, seimos maitintoju, biznio savininku. pazeistas vyro ego. tai kas jam beliko? gerti priesais telika. is dalies sutikau - is tiesu, moteris dar randa uz ko kabintis, o diedui tik pakirsk saknis ir guli pliozom.

170353. krankt2009-09-16 19:25
sunku nesutikti su simone, ypac, kai pasiziuriu i savo seses po cadromis.

170374. liuka2009-09-17 08:24
taaaip zveigas.ir man jis labai.o lietuvių vyrų prozininkų, kas jausmingiausias?

170378. gal2009-09-17 09:36
Granauskas?

170379. o gal 2009-09-17 09:38
Radzevicius? Lietuviu prozoj jausmingumo nors vezimu vezk. Deja...

170386. ragana Kornelija 2009-09-17 10:34
eikit, Kunčinas su savo Tūla pats jausmingiausias

170387. ragana Kornelija 2009-09-17 10:35
ir visai ne "deja", nes puikus rašytojas

170392. archyvaras2009-09-17 11:19
Sutinku su ragana Kornelija: " Tūla" itin jausmingas romanas, netgi drovoka buvo vėl paėmus romaną panirti atviran jausminguman:)

170397. katė2009-09-17 11:40
Taip, Tūla. Nes tai vienintelis iš kūrinių, kuriuos dabar prisiminiau, kur autorius rašo ne apie save, o apie meilę. (Gal ir nusišnekėjau).

170619. SavasKambarys 2009-09-19 03:26
Šiaip jau nekomentuoju, bet šitas tekstas man atrodo skystokas idėjų miksas. Nors lyg ir remiamasi feminizmu, bet atsispiriama nuo minties, kad moteris - būtinai mylinti, jausminga, emocinga. Jei lytis tėra tėra socialinis konstruktas - tai pati autorė rašo teksto pabaigoj - iš kur tos tik moterims būdingos savybės dygsta? Gal ji nori pasakyti, kad dalį moteriškumo sukuria kultūra, dalį duoda prigimtis? Bet tai reikėtų aiškiai suformuluoti. Dabar atrodo, kad autorė palesiojo medžiagos iš skirtingų, net priešingas pozicijas išreiškiančių, šaltinių, o negausų vidurį įdarė akivaizdžiausiais dalykais iš perskaitytų ar paskaitytų romanų. Paskutinis sakinys - šmaikštuma. Atrodo, kad buvo rašytas proklamacijai (negrabiai nurašant nuo ankstesnės proklamacijos).

170630. KitasKambarys2009-09-19 11:58
Moters emocijas ir instinktus sukuria jos kūne esanti endokrininė sistema, ypač moteriškieji hormonai. Lytis dažnai veikia kaip socialinė kaukė.

170634. vyras2009-09-19 13:12
Apibendrinant dar parašyčiau: visi nagrinėjami romanai - kūriniai, kurių pagrindinės herojės - autorių autoprojekcijos:) Chroniškas nedapisitas tiesiog sunkiasi iš kiekvienos eilutės. Rašymas turbūt tėra sublimacija. Kai aptiksiu lietuvišką romaną, parašytą raudonkraujės moters, patogiai besijaučiančios savo kailyje, santarvėje su savo pačios seksualumu, mylinčios vyriją, žodžiu - moteriško Marqueso, atsikimšiu šampano butelį. Dievaži.

170637. pirma2009-09-19 14:15
sulauk lietuviško Marqueso.

170639. ragana Kornelija2009-09-19 14:52
chronišką nedapisitą dažniausiai įžiūri vyrai, ir dar ten, kur jo nėra. įžiūri dažniausiai todėl, kad patys juo serga :)

170641. mie2009-09-19 15:03
isivaizduoja esa labai trokstami.

170643. SavasKambarys 2009-09-19 17:20
norėjo pasakyti, kad galimi du determinizmai - biologinis (hormonai ir pan.; moteriškumas - duotybė) ir kultūrinis (lytis kaip soc. kaukė; moterim tampama). Aišku, juos galima sujungti, bet tai reikėtų aiškiai suformuluot. Savam kambariui pasirodė, kad autorė pasirankiojo tezių iš skirtingus determinizmus išreiškiančių - todėl prieštaringų - šaltinių.

170651. cc2009-09-19 21:56
Gal kai kurių moterų kūryboje daugiau sentimentalumo?

170655. moteris ceciui2009-09-19 22:50
gal nori i tarpuragi?!

170659. sentimentalumas, mieloji moterie,2009-09-19 23:25
puikiausiai dera su agresyvumu ar net nuo jo neatsiejamas (žr. riterių romanus).

170660. cc2009-09-20 09:48
Ar vyrų pastebėjimas, kad KAI KURIOS MOTERYS YRA SENTIMENTALIOS, yra neteisingas? :) Nemanau, kad moteriškas sentimentalumas yra minusas. Vyrų- gal būt.

170665. archyvaras2009-09-20 16:54
Aha, emocinis savo atminties diskursas, bet be savo ego protekcionizmo, o vaizduojant atmintyje išlikusią savo aplinką, visa tai perteikiant vien įmetaforinta detalių ir įvaizdžių stilistika...visa tai ir dar daugiau gyvena D.Kalinauskaitės novelių/esė knygoje " Niekada nežinai". Kas yra feminizmas? Tai yra tokia pat gyvybės forma, kaip ir vyrų falocentrizmas, kuris gyvas nuo biblinio Adomo prolaikių.

170666. ivs :))2009-09-20 17:58
nu, palauk, pasakysiu kranktei, suzinosi, kas yra feminizmas! bus tau falocentrizmas!

170673. archyvaras2009-09-20 22:14
Ivs, paskaityk verčiau Danutės Kalinauskaitės "Niekada nežinai", būtiniausiai "Namo", neverta bus tada mums diskutuoti apie falocentrizmą, vaginalizmą ar feminizmą. Ten, "Namo", žmogiškosios būties akivaizda be genitalinių ir manifestinių trimitų. Pagarbiai.

170689. ragana Kornelija 2009-09-21 12:22
"Moteris suvokia pasaulį tik moteriškai" - koks kvailas sakinys. kiekvienas ežiukas padarys tokią išvadą. tam jis ir ežiukas. o tas "tik"? dar kvailesnis. kas įlindo į kiekvieną moterį, ypač į tas, kurios nerašo, arba į tas, kurios sveikindamosi vyrišku įpročiu paduoda ranką ir visa savo povyza bei kalba taip rodosi esanti vyras, kad nors po marškiniais matyti aiškiai moteriška krūtinė, liaudis patyliukais spėlioja, kas yra jos kelnėse (sijonų niekada nenešioja) ir vadina ją vištgaidžiu. o lesbietės? ar jų pasaulio suvokimas lygiai toks pat kaip heteroseksualių? ir apskritai - o kas yra moteriškas suvokimas, ar kas nors išmatavo ir suskaičiavo, kas į jį įeina?... "Tai reiškia, kad kiekviena kurianti moteris savo tekstuose įrašo feministines idėjas" - fui, dar kvailiau. bandymas pažaisti įvairiais terminų supratimais? kad neįdomu kažko. matyt, neskaitysiu viso teksto. tai aišku, kad neskaitysiu, juk jau vien pavadinimas pranešė jį pro mane, padvelkęs lėkštumo vėjeliu. ate ate...

170708. krankt2009-09-21 19:15
rasytoja sarlote bronte yra pasakiusi, kad sunkiausia prietarus israuti is nepurentos ir svietimu neapvaisintos sirdies zemes: it usnys i akmenis, prietarai ten isikibe tvirtai.
dailininke georgia o’keeffe tvirtino: jauciu, esama kazko neatskleisto apie moteri, ir tai gali padaryti tik moteris.
rasytoja louise may alcott: ilga laika moterys buvo vadinamos karalienemis, bet joms siulyta karalyste neverta valdymo.
aktore ir aktyviste shirley maclaine: man nereikia vyro savo gyvenimo iprasminimui. esminis rysys, koki tik kada turesime – tai santykis su savimi.
rasytoja anais nin: menininkei nereikia buti vienoveje su pasauliu, ji cia tam, kad pasauli pakeistu.
colette: buk laiminga. tai vienas is buvimo isminga bruozu.
anna magnani: neretusuokite mano rauksliu, daug laiko man uztruko jas irezti.

170711. cc2009-09-21 19:47
Patiko A. Megnani.

170725. G.I.2009-09-21 21:21
Negimdžiusi moteris yra negyvos gamtos paveikslas.

170736. krankt2009-09-21 22:07
labai teisingai - gebejimas isnesioti ir pagimdyti kudiki yra moters kaip zmogaus privalumas.

170738. krankt2009-09-21 22:19
ir pranasumas.

170759. archyvaras2009-09-22 10:39
Moterys turi visišką ir pilnutinę laisvę rašyti visu savo kūnu:)). Ar pasinaudoja ir kaip šiomis laisvėmis naudojasi, kitas/kitoks klausimas.

170760. katė archyvarui2009-09-22 10:53
Grįžai. O aname puslapyje tave aprauda.

170764. Katei - archyvaras2009-09-22 12:20
Anas puslapis man pačiam - tabu. Laiškai. O iš čia ir nebuvau išėjęs. Esu ir dėl Tavęs, miestės, Noė, r, Anuskhos ir kt.( kažkur skaičiau, jog neverta/ nereikia nickų transkribuoti, vartoti nelinksniuojamą vardininką:). Darbuojuosi: visokie smulkūs reikaliouka, regioniniai renginukai ir kvietimai, išvykėlės, grumdymasis kone vietoje...Tu gi žinai, kaip yra giluminėje provincijoje:)

170765. Katei - archyvaras2009-09-22 12:25
Aha, matau, kaip tenai viena vis trimituoja nepailsdama, tarsi neturėtų ko kito vertingo ar įdomaus papasakoti...

170766. Lorca2009-09-22 12:57
Nors čia niekas nepaminėjo L.S.Černiauskaitės ir gal ne į temą čia būtų apie ją kalbėti, bet kai ES premiją gavusi rašytoja savo potencialius skaitytojus pavadina...kanalizacija,anoniminiais kvailiais, tai negaliu nutylėti.Citata :"Skaitote komentarus internete?" - Laikausi taisyklės, kuri draudžia lįsti į tą kanalizaciją, nes ji mane žiauriai sunervina.http://www.kamane.lt/lt/atgarsiai/literatura/litatgarsis310

171217. to Lorca2009-09-28 10:38
tiesiog Černiauskaitė supyko už teisybę. O kur ją daugiau perskaitysi, jei ne internete?

Rodoma versija 27 iš 27 
14:19:21 Jan 31, 2011   
Jan 2010 Jan 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba