ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2009-06-26 nr. 946

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

DALIA STAPONKUTĖ. Korida (57) • VLADAS BRAZIŪNAS. Vieną kartą per tūkstantį metų (19) • -gk-. Sekmadienio postilė (1) • Kalbėjosi Elita Veidemane. Knutas Skujeniekas: „Mes dabar maitinam utėles...“ (24) • ANDRIUS MARTINKUS. Istoriosofinis etiudas Jubiliejaus tema (4) • SIGITAS GEDA. Skruzdėlė ir vertikalė (7) • DAINA OPOLSKAITĖ. Mano tėčio šviesa (4) • JURGIS VININGAS. Eilės (4) • POVILAS ŠARMAVIČIUS. Pirmadienio krupnikas (6) • ARTŪRAS LIUTVINAS. Einu namo (6) • ARTŪRAS LIUTVINAS. Iš caro žemės žmonių prisiminimų (5) • ANGELĖ JASEVIČIENĖ. Bandymas prisijaukinti mirtįRIMA PALI. Brunono (Bruno von Querfurt) gyvenimas (5) • AUDRIUS MUSTEIKIS. Mano protėviai (4) • Su fotografu VIDU BIVEINIU kalbasi Akvilė Žilionytė. Apie vandenis, šviesą lange ir ranką prie širdies (4) • GIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ. Slibinai (31) • Kitas numeris išeis liepos 10 d. (11) • Geriau jau su zombiais maukti ruginukę. gal taip būtų geriau (357) • manęs paprasčiausiai DAUG, o žinių mažai ir nesutvarkytos (217) •

Vieną kartą per tūkstantį metų

VLADAS BRAZIŪNAS

[skaityti komentarus]

iliustracija
Atvirukas
Apie 1928

Ne tūkstantį – tūkstančius metų gyvenom šioje žemėje tie, kurių kapiliarais tvinksi po kokį lašelytį to paties viengenčių kraujo: indoeuropiečių, baltų, atskirų jų genčių.

Savo pirmąjį tūkstantmetį nugyvenusi krikščionybė, besiplėtodama jau po tris žemynus, katalikybės misijomis pasiekė ir šiaurrytinius Europos plotus. Vienas tūkstantis devintieji po Kristaus gimimo. Lakoniškas Kvedlinburgo analų įrašas, bylojantis apie misionieriaus Brunono žygį ir žūtį nepriėjus Lietuvos, jos pasienyje.

Sakmėse atspėjus debesies vardą, debesis nusileidžia ant žemės ir gėlu pavirsta ežeru. Neapčiuopiamas kosminis ūkas šiuo vardu atkerimas, apdovanojamas vienatiniu pavidalu, nebegrįžtamai susiejamas su savo vienatine vieta. Įkurdinamas, apgyvendinamas joje.

Lietuvos gentivardį lyg kokiu magišku veiksmu užrašius, atkerėjus, ji, Lietuva, iš priešistorinės ūkų nežinomybės tarsi nusileido į giedrą, tvirtą, apmatomą žemę, į jau istorijos epochą, ir likosi čia – tūkstantį metų dabar. Davė tą vardą ir kitoms – vienytoms, jungtoms – baltų gentims. Jau kaip valstybės vardą. Šios valstybės plėtros šimtmečiais – taip pat ir kaimynams: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė.

Visos tautos, turinčios savo valstybę ar ne, gręžiasi į savo didžiuosius pasakojimus, herojinius praeities siužetus. Neminint mūsų istorikų darbų, grožinės prozos ar dramaturgijos, lietuvių „siužetas“ – lyrinis būties išgyvenimas. Iš čia tad ir nepakartojamas mūsų dainuotinės liaudies lyrikos lobynas – amžių amžius natūraliai gyvavęs, net ir paskutiniosios okupacijos metais gyvai puoselėtas kraštotyros ir folkloro judėjimų, ir tasai širdies triūsas ne veltui: iš užgesusių lūpų „dainuojanti revoliucija“, privertusi suklusti visko patyrusį pasaulį, įsiplieskusi nebūtų. Tam pasauliui įstabus pasirodė ir gyvas mūsų kultūros paveldas – mūsų Dainų šventės ir jose a cappella atliekamos dainos, taigi mūsiškė šventė, kaip ir kaimynų latvių bei estų, UNESCO įrašyta reikšmingiausio pasaulio paveldo sąrašan.

Dainų šventės Lietuvoje rengiamos kas ketveri metai. Buvo prieš dvejus metus, bus dar po dvejų. Taigi šie metai, 2009-ieji, regis, galėjo apsieiti ir be dainų. Tačiau vargu ar kam tokia mintis bent dingtelėjusi buvo: Lietuvos žmogus tikrą šventę vis dar išgyvena – dainuodamas. Lietuvos vardo tūkstantmečio šventė tad mums natūraliausia – kaip dainavimo, muzikavimo, šokio bendrystės šventė. Sutartinių dainų, sutartinių darbų, sutartinių svajonių. „Amžių sutartinė“.

O pirmoji šventės diena tegul nestigs gelminių istorijos prisiminimų, užuominų, nuojautų, taip pat aliuzijų į šiandieną, į rytdieną lemties mums nuskirtojoj žemėj – „čia tūkstantį metų dabar“. Nėra čia didžiosios raidės – nėra nubrėžtos pradžios priešistorės ūkuose. Yra tik tolimi sielos ataidai – Broniaus Kutavičiaus „Paskutinės pagonių apeigos“. Bernardinų sode. O toliau Bernardinų bažnyčioj, buveinėje pranciškonų, vienų pirmųjų mums jaukiai diegusių Vienatinio žodį, – Algirdo Martinaičio „Giesmės šventajam Pranciškui“. Krašto minties, savimonės amžių stotelės, simbolinės erdvės. Jau kviečia Šventųjų Jonų bažnyčios varpas. Šioji bažnyčia – mokslingųjų jėzuitų 1579-aisiais įkurtos Akademijos, taigi Vilniaus universiteto. Čia skambės Vytauto Miškinio mišparai „Angelus autem Domini“ ir keturi motetai, po jų – Jono Tamulionio „Septynios dedikacijos Lietuvai“.

Eitynėmis, gėlių ir spalvų, ir dainų eitynėmis visoms minėtoms simbolinėms erdvėms atstovaujantys choristai, muzikantai, jų klausytojai ir žiūrovai suplauks Katedros aikštėn (o jų laukiančius jau bus įsukęs gyvas vyksmas, muzikinis ir kitoks). Čia lyg į vieną didelę kasą jų muzikos dermės įsipins Giedriaus Svilainio oratorijon „čia tūkstantį metų dabar“, toliau oratorija plėtosis ir skleisis – sava raiška, artima ir seno, ir jauno širdžiai, keliančia tas širdis bendran iškilminguman: vyksta! Vyksta aikštėj ir many, kiekviename. Vyksta tai, kas prasmina mano „čia“ ir mano „dabar“, kas mano dabartį sieja su šia vieta ir su begaliniu laiku, prieš tūkstantį metų atkerėtu ir nebesibaigsiančiu.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


164740. Grandas2009-07-01 11:03
Tautiečiai, sveikinu! Liepos 6-oji - didinga Karaliaus Mindaugo karūnavimo diena, istorinis Lietuvos karalystės sosto Vilniuje garsas pasauliui. Tėvynę mylintys – didžiuojamės karaliaus Mindaugo padovanotu karalystės sosto paveldu. Vladas Braziūnas gerai taria „Visos tautos, turinčios savo valstybę ar ne, gręžiasi į savo didžiuosius pasakojimus, herojinius praeities siužetus“. - Už didžiąją tautos Šventę su karalinės Mortos tortu!

164755. mie2009-07-01 14:09
jau kad svesti tai svesti. pries tai butu neblogai tualetus issikuopti. ir susirinkti bambalius is misku.

164756. ragana Kornelija 2009-07-01 14:21
toks valdiškas rašinys... gal ir nebeperskaitysiu viso

164763. Balys > raganai Kornelijai 2009-07-01 15:20
Tekstas kaip tekstas, tiktų ir Karaliaus Mindaugo karūnavimo dienai, jeigu Lietuvos karalystės suvereno laikmečio nebūtų sutapatinęs su nevienareikšmiai išpūstu LDK. O kad iš sakmės primena - atspėjus debesies vardą, debesis nusileidžia ant žemės ir gėlu pavirsta ežeru. Atrodo tai tinka ir kitiems dalykams nuleisti ant žemės. Ir tikrai - Lietuvos žmogus tikrą šventę vis dar išgyvena – dainuodamas.

164766. mie 2009-07-01 15:34
butu gerai, kad isgyventu svente dirbdamas.

164767. ivs2009-07-01 15:44
nu tikrai. blitz kojaunimo tiesos straipsnis, tik dekoracijos kitos.

164805. AišV2009-07-01 22:56
nu tikrai, blitz kojaunimo tiesos straipsnis,, kaip faina išdviosiusios Lietuvų tautos, net neskaitė. Ai kaip gerai, Grįžk į Lietuvą, Ivs, ...

164877. Balys2009-07-02 14:10
Bet vakar Vladas Katedros aikštėje tautiečiamsrėžė liepsningą kalbą, na, visai kaip karalius Mindaugas suderinęs su kurija pagerbė ir savus dievus.

164894. Katė2009-07-02 15:35
Man viską gadino vakaro vedėjai. Strikinėja, į lapelius žiūri. Kaip repeticijoje. Nejaugi nebebuvo iš ko pasirinkti, kad reikėjo Mildažytę pastatyti?

164897. mie2009-07-02 15:45
uzmeciau aki. ar toje ranksluosciu kaugeje buvo mildazyte?

164904. katė Mie 2009-07-02 16:03
Taip sakė Abarius. Aš ir patikėjau.

164939. tautietis2009-07-02 17:11
Ko gero taip, ne visi tautinių rūbų modeliai atitinka baltišką dvasią, nes tai priklauso nuo modeliuotojo. Kai tai daro slavų mentaliteto žmonės, tai ir gaunasi tik rankšluosčiai, nes jų visai kitokia spalvinės gamos pajauta. ir nieko čia nepadarysi, reikia žiūrėti kas ką daro.

164940. mie2009-07-02 17:17
mes ir ziurime, akiu nenuleidziame. spoksome isispitrije.

164943. tautietis2009-07-02 17:52
tai gerai, bet nežinia kur žiūri kultūros ministerija, kad tokios padėties nevaldo - pasekmės ilgam.

165068. xX2009-07-03 16:42
o jei du kartus per tūkstantį metų? per daug?

165070. mie2009-07-03 16:46
pora minuciu dainu sventes vakar istveriau per tele. is smalsumo. jau toks primityvumas. ir tie sokiai pydariskai patemptom kojelem, kazkoks siaubas.

165082. hm2009-07-03 18:48
...165070 tipiškkas mentaliteto primityvas

165094. mie - hm2009-07-03 21:53
logiska, juk esu tikra lietuve.

165096. amigo2009-07-03 22:27
eiles reikia rasyti gelem gelem - labai grazu man prie neries, sveikinu VB

Rodoma versija 29 iš 29 
14:19:21 Jan 31, 2011   
Jan 2010 Jan 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba