ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2009-09-11 nr. 956

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

PETRAS RAKŠTIKAS. (5) • ALAIN DE BOTTON. Pesimizmo paguoda (196) • -gk-. Sekmadienio postilė (1) • Su dainininku ir poetu DOMANTU RAZAUSKU kalbasi Rugilė Kazlauskaitė. Nedainuoju eilėraščių, neskaitau dainų (6) • PAULIUS MARTINKĖNAS. Antroji Sparta, (7) • SIGITAS GEDA. Skruzdėlė ir vertikalė (1) • INGA ŽOLUDE. Šilta žemė (2) • NIJOLĖ KLIUKAITĖ. Eilės (2) • PETRAS VENCLOVAS. 1948-ieji. Iš tamsos (4) • ANGELĖ JASEVIČIENĖ. Moters įvaizdis pramoginėje literatūroje (43) • DARIUS POCEVIČIUS. Sintetinės Daugirdo gegutės peri sintetinius ready-made (6) • GINAS ŽIEMYS. Kryžiaus kosmologija (12) • AUDRA BARANAUSKAITĖ. Pusiau apie „Puskalnį“ (1) • RAMŪNAS JARAS. Du mėnuliai (4) • REGINA RAGAUSKAITĖ. Odė šiukšliadėžei (8) •

Pusiau apie „Puskalnį“

AUDRA BARANAUSKAITĖ

[skaityti komentarus]

Mums rašo

Praeitame „Šiaurės Atėnų“ numeryje perskaičiau Linaros Dovydaitytės straipsnį „Kam skirtos Neries krantinės skulptūros – elitui ar liaudžiai?“ Patiko man tekstas, tik pagalvojau: o kas tuomet esu aš?

Kai vyko aršios diskusijos dėl „surūdijusio vamzdžio“, t. y. „Krantinės arkos“, Vilniuje nebuvau, neskaičiau laikraščių ir nelindėjau internete... Aptikau arką pati, važiuodama dviračiu kita krantinės puse. Todėl įspūdis – pirminis, tyras, kaip ką tik gimusio kūdikio. Ir ką gi, nepatiko man ta skulptūra. Tai gal aš – liaudis?

O štai Antinio „Puskalnis“ man patiko. Bet, jei gerai supratau, jis tiek dėmesio nesulaukė. Kitaip tariant, puskalnis liko vamzdžio šešėlyje... Tačiau skaitant minėtą tekstą ne iki galo aišku, koks autorės santykis su Antinio darbu, todėl pabandysiu aprašyti savąjį.

Man patinka, kad šios skulptūros pavadinimas tiksliai nusako tai, kas juo pavadinta. Patinka, kad jis taip organiškai nuo Goštauto gatvės pusės susilieja su peizažu. Man gera žinoti, kad keičiantis metų laikui jis keisis kartu – nugels, apsnigs, pažliugs, o paskui (jei išliks) vėl apaugs žole... Reta skulptūra siūlo pažaisti, o „Puskalnis“ siūlo. Smagu žiūrėti į kitą krantą pro jame esančias akis – į konstrukciją įmontuotus vamzdžius. Tada šalia „Puskalnio“ jautiesi toks truputėlį pusdievis, nes kalną matai kiaurai... Gaila, kad ant jo draudžiama lipti, bet, tikiuosi, vaikai draudimų nepaiso, laipioja. Gal kas nors žiemą net užsitemps rogutes.

Prisijaukinus „Puskalnį“ šiapus, būna keista jį išvysti anapus. Kažkodėl žiūrint nuo kito kranto vaizduotėje jis man sukimba su Navako „Kabliu“ stoties rajone. Gal todėl, kad tai dvi skulptūros, kurios Vilniaus mieste man tikrai patinka. Štai ir nebežinau, kas esu – elitas ar liaudis?

Kad ir kas būčiau, man iš tikrųjų patinka, kai skulptūra organiškai įsierdvina. Kai eini pro ją ir atrodo, kad ji jau šimtą metų čia stovi. Suleidusi šaknis kaip koks medis ar krūmas... O dar būtų gerai, jei visos skulptūros vasarą pavirstų fontanais. Bet dabar jau ruduo, tai tegul dar pabūna (čia man netyčia susirimavo).

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


Rodoma versija 27 iš 27 
14:19:19 Jan 31, 2011   
Jan 2010 Jan 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba