ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2009-09-11 nr. 956

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

PETRAS RAKŠTIKAS. (5) • ALAIN DE BOTTON. Pesimizmo paguoda (196) • -gk-. Sekmadienio postilė (1) • Su dainininku ir poetu DOMANTU RAZAUSKU kalbasi Rugilė Kazlauskaitė. Nedainuoju eilėraščių, neskaitau dainų (6) • PAULIUS MARTINKĖNAS. Antroji Sparta, (7) • SIGITAS GEDA. Skruzdėlė ir vertikalė (1) • INGA ŽOLUDE. Šilta žemė (2) • NIJOLĖ KLIUKAITĖ. Eilės (2) • PETRAS VENCLOVAS. 1948-ieji. Iš tamsos (4) • ANGELĖ JASEVIČIENĖ. Moters įvaizdis pramoginėje literatūroje (43) • DARIUS POCEVIČIUS. Sintetinės Daugirdo gegutės peri sintetinius ready-made (6) • GINAS ŽIEMYS. Kryžiaus kosmologija (12) • AUDRA BARANAUSKAITĖ. Pusiau apie „Puskalnį“ (1) • RAMŪNAS JARAS. Du mėnuliai (4) • REGINA RAGAUSKAITĖ. Odė šiukšliadėžei (8) •

Odė šiukšliadėžei

REGINA RAGAUSKAITĖ

[skaityti komentarus]

Andai ilgokai teko laukti Prienų autobusų stotyje. Išretėjo maršrutai, daug panaikintų – visi dabar važinėja su nuosavom. Apėmė kažkokia nostalgija – stotims, dulkėtiems keliams, net laukimui, kurio laikas dažniausiai atgręžtas į prisiminimus (arba svajones, nelygu koks laukiančiojo amžius).

Žvilgsnis pro autobuso langą – retrospektyvus, nukreiptas į save, į savo laiką, apraizgantį visus kada nors jame sutiktus, net ir neakivaizdžiai... Rašytojus ir jų sukurtus personažus, kompozitorius, dailininkus, aktorius, filmų herojus... Prezidentus, imperatorius, kunigaikščius ir karalius... Ką ten karalius, net traukinyje sutiktas moteris ir vyrus, net kavinės padavėją... Su visais esu surišta – amžiams, nes nėra nieko pastovesnio už praeitį.

Dairiausi po Prienų stotį, kuri man nekelia jokių asmeniškų prisiminimų. Bet ne! Visos stotys panašios išvykstančiais ir parvykstančiais, jų žvilgsniais, atspindinčiais pertrauktą laiką. Įvykis – didelis ar mažas – sutraukia laiką į save lyg magnetas, aplimpantis mintimis, pojūčiais, jausmais... Keliaujančiųjų žvilgsnis kitoks nei tų, kurie stovi prie kasos „Maximoje“ ar nuobodžiai lipa į savo automobilį.

Stotys – net prispjaudytos išgliaudytų saulėgrąžų, net primėtytos nuorūkų, net dvokiančios šlapimu – romantiškos savo kitoniškumu... Belaukdamas esi šiurkštokai, kartais net brutaliai išplėšiamas, išmetamas iš ramaus laiko, jo patogaus kasdieniškumo... Esi supurtomas iš vidaus, kad pamatytum ne tik akimis...

Ir aš andai, belaukdama savojo autobuso (gal laiko?), įsižiūrėjau į seną, dar sovietmetį (ir mano jaunystę – o tai kur kas svarbiau!) menančią šiukšliadėžę... Daug kas per tą laiką pasikeitė, dar tiksliau – viskas. Ir sunku beatrasti seną surūdijusią vinį, ant kurios galėtum pakabinti sudilusią metų skrandą – savo nostalgiją: pasikeitė valdžia, pinigai, santvarka, parduotuvės ir laikraščiai, gatvių ir miestų pavadinimai, prezidentai, ministrai, papročiai, mados, profesijos, automobiliai, dainos ir gėlės loveliuose... Išliko tik nusilaupiusi, cementinė, sunkiasvorė, tulpės žiedą primenanti šiukšliadėžė... Ji sunki, todėl nejudinama, nedūžtanti, todėl nesudaužoma, nenuspiriama, nesulankstoma, amžinai dvokianti iš vidaus, patogi nusišlapinti vėlyvam girtuoklėliui, nuolat rūkstanti – padegta, bet nesudeginama, tačiau išvėmusi savo turinį ir vėl kantriai laukianti kartu su išvykstančiaisiais... Dėl šios ištikimybės šiukšliadėžė nusipelno pagarbos. Juolab kad yra visų išlauktų įvykių liudininkė, o gal ir dalyvė. Daiktas ilgainiui tampa savastimi. O juk labiausiai mylime... save. Net ir kituose. Jei ne save, tai savo laiką, įspaustą į odą, į kraują, į kaulus, į smegenis...

Ši šiukšliadėžė galėtų tapti istoriniu paveldu, įtrauktu į saugomų objektų sąrašą. Ant jos istorinės patirties siūlo suverta daugybė valstybinės ir tautinės reikšmės įvykių, o kiek asmeniškų išgyvenimų – mažmožių – jai teko matyti! Tokios pagarbos, kol gyvas, nedaug kas nusipelno, nes niekas, kas gali būti pakeičiamas, nėra vertinamas. Šitos šiukšliadėžės vis dar nėra kuo pakeisti. Ją laikas apeina, kaip miesto balandis apeina paminklą kokiam nors didvyriui ar užkariautojui. Pakreipęs galvelę, budria akimi sekdamas visus laukiančiuosius...

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


170295. liuka2009-09-16 08:58
prieš savaitę keliavom penkios moterys lankyt Stakliškių. senelei devyniasdešimt, mano dukrai dešimt.lijo nesmarkiai,viskas dar žalia ir Stakliškių autobusai miestelio aikštėje lygiai taip pat ,kaip visoj Lietuvos provincijoj ,reti. Kapinaitėse beveik bėgte ieškodamos kaimynų ir mamos mokyklos draugų kapų,aplėkėm visus atokiausias alyvas, kurios po truputį apkarpytos, ir vėl baigia užgožti nelankomus. bažnyčia labai didinga ir visa kvepianti dažais. lyg milžiniškas baltas sūris ar koks cukrinis pyragas. su raudonu "blėties" stogu. arbata ir kava pavaišino buvusi mokytoja.anūkė Dalase, sūnus Klaipėdoj. vyras prieš kelis mėnesius palaidotas, o už mažo namelio miesto centre vaiduokliška bravoro kepurė. "nemiegu naktim, kaip man be jo blogai"- proverksmiu sako mokytoja ir giria senelę, kad gražiai atrodo, o ji su savo klausos aparatu ir monos šypsena, matosi , kad skrajoja kažkur prisiminimų tolybėj.jos vyras palaidotas prieš dešimtmetį, bet ir ji nemiega naktimis. šiukšledėžes laikas apeina, kaip krokodilus, kurie pergyvena visus kataklizmus ramiai gulėdami purve.

170296. ragana Kornelija 2009-09-16 09:31
puikus liukos paskutinis sakinys, nu tiesiog nemoku pasakyt, kaip puikus. gal netgi tą straipsnelį perskaitysiu...

170297. Lorca2009-09-16 09:36
Komentaras puikesnis už straipsnelį.Žymiai:)

170301. il2009-09-16 10:10
aplodismentai. deja, liukai.

170322. ivs2009-09-16 13:52
aha, bravo liukai, o originalas kazkoks plastikinis, isspaustas pagal formele.

170327. katė2009-09-16 14:45
Nauja žvaigždė sužibo – Liuka. Tai sveikinu.

170607. krankt2009-09-18 20:48
sakiau, kad sunkiai vaduojasi is totalitarizmo traumu, bet mie netiki. nors tu ka. p.s. tarsi mes nezinotume, nes patys vadavomes, ir nuskausminamuju niekas nepasiule.

170785. briedis2009-09-22 18:03
"nes nieko nera pastovesnio uz praeiti", "o juk labiausiai mylime... save", "nes niekas, kas gali buti pakeiciamas, nera vertinamas".ne man kritikuoti ar mokyti, bet tokiu sumustiniu negaliu pakesti, nors uzmusk. ir dar- girtuokliai myza kur tik nori, tik ne i siuksliadezes- tikriausiai mano, kad tai ju oruma zemina.

Rodoma versija 27 iš 27 
14:19:14 Jan 31, 2011   
Jan 2010 Jan 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba