ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2009-09-11 nr. 956

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

PETRAS RAKŠTIKAS. (5) • ALAIN DE BOTTON. Pesimizmo paguoda (196) • -gk-. Sekmadienio postilė (1) • Su dainininku ir poetu DOMANTU RAZAUSKU kalbasi Rugilė Kazlauskaitė. Nedainuoju eilėraščių, neskaitau dainų (6) • PAULIUS MARTINKĖNAS. Antroji Sparta, (7) • SIGITAS GEDA. Skruzdėlė ir vertikalė (1) • INGA ŽOLUDE. Šilta žemė (2) • NIJOLĖ KLIUKAITĖ. Eilės (2) • PETRAS VENCLOVAS. 1948-ieji. Iš tamsos (4) • ANGELĖ JASEVIČIENĖ. Moters įvaizdis pramoginėje literatūroje (43) • DARIUS POCEVIČIUS. Sintetinės Daugirdo gegutės peri sintetinius ready-made (6) • GINAS ŽIEMYS. Kryžiaus kosmologija (12) • AUDRA BARANAUSKAITĖ. Pusiau apie „Puskalnį“ (1) • RAMŪNAS JARAS. Du mėnuliai (4) • REGINA RAGAUSKAITĖ. Odė šiukšliadėžei (8) •

Skruzdėlė ir vertikalė

SIGITAS GEDA

[skaityti komentarus]


2007 metai

Gegužės 9, trečiadienis


Prienai


Juozas Palionis pakvietė mane į poezijos šventę Prienuose. Važiavome pro Trakus, Aukštadvarį, Stakliškes... Viskas žydėjo tamsmėlynių kamuolinių debesų dugne. Prienuose buvau pagerbtas kaip reta. Tuo pačiu metu, kai man gresia (...).
Grįžus paskambino Janina, kad vyriausiąją seserį ištiko insultas.
Kiek galima ištverti? Kiekviena diena – vibracijos tarp mirties ir gyvenimo. Kraujas iš gerklės (...).
Jer. pasiryžęs man padėti. Kaip ir dar keliolika išlikusiųjų.
Man patiko vienos mergaitės eilėraštis apie paslaptį, glūdinčią Nemuno gelmėj. Mažas vaikas ją laiko savo delne... Visai nenoriu girdėt kodėl.

Atsipalaidavimui


Didysis Valinsko klausimas (ar pats sugalvojo, ar iš enciklopedijos?):
– Kokią klaidą darė visi dailininkai, tapę Adomą ir Ievą?
Atsakymas:
– Vaizdavo pirmuosius žmones su... bambomis, tuo tarpu jie, Dievo sukurti, o ne moterų pagimdyti, negalėjo turėti bambagyslės!

Reinas Raudas


Talino universiteto akademikas apie intelektualus, išėjusius į politiką:
– Vienu metu jie turi apsispręsti, kas jie – intelektualai ar politikai. Buvęs Estijos prezidentas L. Meri vienu metu pradėjo apie save sakyti „buvęs rašytojas“.
Daugelis žmonių nori turėti moralinių autoritetų vien tam, kad po jų skėčiu galėtų daryti savo juodus darbus...
Jeigu Pietryčių Azija vystysis tokiais tempais kaip dabar, tai Europa liks žaidžianti savo smėlio dėžutėje.
Mes būsime ten, kur mus nuspirs kiti, o ne ten, kur mes patys norime būti.
Į Europos Sąjungą reikia įstoti tol, kol ji nesubyrėjo.
Vidinis skirtingumas visada yra įtartinas. Estija galėtų pademonstruoti ne savo žmonių skirtingumą, o jų stiprybę.
(R. R. nuo jaunumės yra paradokso meistras. Šiaurietiško paradokso – ramaus, ironiško, kandoko.)

Vienas lenkų režisierius


Ėmė ir pasakė:
– Beveik visos istorijos jau išpasakotos, o kiekvienas nori būti originalus...
(Tai tinka ir šiuolaikinei literatūrai.)
P. S. Remčiausi šia teze dar ir tam, kad pateisinčiau savo vertimus iš rusų, lenkų, latvių, vokiečių, anglų, prancūzų, ispanų, italų etc.

J. L.


– Niekas jums niekados neatveš didesnio poeto į Prienus kaip šitas!
Rodo į ilganosį ir žilą žmogų su akiniais. Gerai, kad vienos mokytojos nosis buvo triskart ilgesnė nei mano.

Iš vaikiškų klausimų


– Ką saulutė matė?
J. L. apie G. retoriką:
– Jis išeina ir pradeda kalbėti labai lengvai ir iš pirmo įspūdžio nesąmones. Paskui klausaisi ir imi suprasti, kad tai pati didžiausia poezija ir išmintis.

Direktorė


– Suvalkiečiai turi tokį priežodį: jeigu pasodinam, tai ir palaistom!
(Ir siūlo visiems susidaužti.)

Apie pasiskraidymus


Tikri skraidytojai vertina tik senus lėktuvus, pavyzdžiui, „kukurūzininkus“. Jais skrisdamas jauti ryšį ir su žeme, ir su dangumi.
Dar geriau (J. pasakojo):
– Skridom tuo kukurūziniu. Fotografavom ir filmavom. Durelės (stiklinės) buvo pravertos, pūtė vėjas, o svarbiausia – nusileidus. Stalas su valgiais ir degtine stovėjo pievos vidury, ten, kur palikom pakildami...

Visai neblogi trumpiniai


Girdėjau iš jaunų žmonių:
– Dvimpenki, trimpenki, kempenki...
Suprask: 25, 35, 45...
Man atrodo, tie ilgieji senžodžiai neatsilaikys...

Iš Wojtyłos laiškų draugui


Jeigu aš nesikartoju:
– Juk mus skiria taip mažai. Tik pažiūros.
(Iš tiesų, ką reiškia pažiūros tikros žmonių draugystės akivaizdoje?)

Tadas Blinda (esą!)


– Tikrą vyrą iš diržo pažinsi!

Beprotiška lengvybė –


jinai apsėmė mane po to, kai sužinojau, kad vyriausioji sesuo G., išnešiojusi mane ant savo rankų, visai prie mirties. Dar vakar naktį skaičiavau (lenkdamas pirštus) žmones, kurie sieja mane su gyvenimu. Tarp jų buvo keturios seserys. O visos jau sunkiai sergančios...
Ūmai prisiminiau, kokiu žvilgsniu apmetė mane Š., prieš savaitę veždamas į Santariškes. Jo akyse buvo ir ašaros, ir atjauta tam, kurio dienos ir valandos skaičiuojamos. Prieš pusmetį jis palaidojo savo motiną.
Laiškas, kuriame mano jaunystės draugas linki sveikatos ir ramybės. „Kai žmogus neturi ką laidoti, jis lieka vienas“ (A. M.).
Viršum mano akių tėra vienos mylinčios akys.

Gegužės 10, ketvirtadienis


Dar apie poetus


Kai daugelį metų (įvairiausiose redakcijose ir leidyklų prašomas įvertinti) skaitai rankraščius, imi žmogus galvoti, kad yra ir tokia jų „rūšis“ – mokanti save „pastatyti“. Tai reikštų maždaug tą patį, kaip reikiamu metu atsistoti į reikiamą vietą... Tie, kurie nemoka, lieka užriby, kas nors galbūt atras juos po daugelio metų.
Yra ir tokių, kurie ir jauni, ir į senatvę, vos gavę progą paskaityti, užlipa į sceną ir – tada jau nenuvarysi!
Vakar J. pasakojo tokią istoriją apie V. R., visų epochų grafomaną. Jam dabar gal 85-eri. Matau kartais, sutinku, važiuojame 2-uoju troleibusu stoties linkui. Rūstus, nepalaužiamas, šviečia akių baltymai. Karo metais Maskvoje buvo ansamblio „Lietuva“ šokėjas, vėliau – didelis „valstybininkas“.
Keista, vis skųsdavosi silpna sveikata, o pergyveno kelias ar keliolika generacijų. Apie tokius žmones sako:
– Kaip medžiai, svyruoja į visas puses, girgžda, o nelūžta!

Vaikiškieji SMS

        Vai lietus, vai lietus
        daro siusį į batus,
        bent pavarė tas lietus
        V-ytei į batus!
Jaunų žmonių dainos, joksel moksel! Tu išėjai ir išsinešei pražydusius mūsų jausmus. Dabar už lango lyja lietus, galėjai juk man palikt bent suknelę nudryžusią, basutes ar batus...
Joksel moksel (dainuodavo Zemka iš Bombos, išsižergęs ant trotuaro...). Tai vis kaltos mano kaistančios smegenys, o linksniuoti kaip debesis, debesys (mot. giminė!).
Kada gi pagaliau apleis mane tas bailumas, baugštumas, nerimas, eigastis?..

Iš pastebėjimų. Dilgėlių žydėjimas


Tos dilgės... slepia savo žiedus (žiedų baltumą), kaip moterys švelnumą.

Šeštasis sonetas


Žinoma, kad P. Verlaine’o. Iš ciklo „Išmintis“. Sukrečiančios eilutės – kalba pats Viešpats, atsakydamas į poeto nerimastį:
        Tai kaipgi? Nes štai, susvyruoja skliautas,
        Kur mano širdis rausė savo kapą,
        Ir kai aš jaučiau sutekantį į save dangų...
              (filologinis G. D. vertimas)
Rausti sau kapą danguje!

Kai kas linksmesnio


Dantingoji vaikų poetė (Ramutė):
– Visą gyvenimą maniau, kad mano eilės prastos, bet perskaičiusi Vytuko rinktinę apsidžiaugiau, sėdau ir vienu ypu parašiau dar storesnę...

Ką prisiminė estai


Atmintinomis dienomis, kai Taline buvo neramumo dėl paminklo „išvaduotojui“ perkėlimo, estai prisiminė Savisaaro žodžius, ištartus gal prieš 18 metų:
– Estas niekad nedarys to, ką įsako rusas...
Regis, tai perfrazuoti žodžiai iš suomių karo su rusais. Tai bent įgija!

Gegužės 11, penktadienis

Mobiliųjų pokalbis
(nepadorūs SMS)

I
Papasuok man telefoną, aš su ta dručke viską išsiaiškinsiu. Bet ir tu turėsi girdėti!
II
Gerai. Tegul girdi ir tas šiknius. Tegul visos šiknos girdi, tegul žino, kad ne visos tokios...
I
Tai ką, siūlai sukviesti š...ų susirinkimą?
II
Ne, savaime išryškės, kurios susiderėję, tada bus aišku, ką griebti už š...os.
I
Tu gini tos dručkės š...ą?
II
Ne, tik pagal drūtumą negalima spręsti apie nekaltybę.

„Eurovizijos“ metrai


Pompastika begalinė, spalvos, garsai, idėjos, utopijos, mistika – viskas į vieną dešrą suvaryta. Ir ateiviai iš kosmoso, ir meilė, ir terorizmas, ir vampyrai. O metrinės schemos (ritmika) be galo primityvi. Maždaug:
Jei prašytum, tai ir duočiau, jei ateitum, padainuotum, ale love, ale lore, ave lore, puš!
Puš labaten ir debaten, diplomaten ir abaten, ave love, ave lore, puš!


Linkėjimai (mažai mergaitei)


Tavo kryželis sunkus, bet mano – dar sunkesnis...
        Baltas katinėlis perbėgo per kelią,
        parnešiau tau rožinę obelų šakelę.

Mįslė


Sakoma nutraukus šokį (pavyzdžiui, kadrilį):
        Ėjo pana naktį
        Ir pametė sagtį.
Kas?
Atsakymas: Saulė ir Mėnulis.
Liaudies šokių viduryje (ratelio) visad būdavo... Velnias.

Iš sutapimų


Motina mums, vaikigaliams, nuolat, t. y. kas pavasarį, sakydavo, kad galima maudytis nuo gegužės 12 dienos. Po pirmojo griaustinio...
Šiandien vakare ūmai ėmė griaudėti... Prisimenu, kad vanduo tada būdavo „gyvas“, tamsžalis, alsuojantis. Gaudavo „elektros“, dabar sakytų – jonizacija...

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


170481. - - - - :-) 2009-09-17 18:39
Šįkart be žodžių - tiesiog nuostabu ir tiek...

Rodoma versija 27 iš 27 
14:19:14 Jan 31, 2011   
Jan 2010 Jan 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba