ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2007-05-05 nr. 843

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

MARK STRAND. Žvakės užsidega pačios (36) • ZENONAS BUTKEVIČIUS. Mano šarkos gyvena gerai (7) • -js-. Sekmadienio postilė (47) • ELVYRA KUČINSKAITĖ. Žemė po minaretų šešėliais (8) • ANDRIUS MARTINKUS. Šančių kareivinės (9) • SIGITAS GEDA. Kanapinis kaklaraištis (9) • MILDA ŽVIRBLYTĖ. Poeto sodasGIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ. Balzamas akims (11) • TOMAS TAŠKAUSKAS. Eilės (4) • CASTOR&POLLUX. Verba de verbis (36) • LAIMANTAS JONUŠYS. Prancūzų intelektualai ir politikos vingiai (38) • JONAS BENAMIS. Ir zombiai turi gerų ketinimų (4) • NIJOLĖ LAURINKIENĖ. „Žeme, motina mano, aš iš tavęs esu...“ (21) • RIMTAUTAS RIMŠAS. Kursas (3) • SERGE SCHMEMANN. Didžiojo „vodkos“ karo užrašai (5) • Nežinomas rusų chuliganas (1) • stebuklas su u trumpaja (382) • 2007 m. gegužės 12 d. Nr. 18 (844) turinys (22) •

Kursas

RIMTAUTAS RIMŠAS

[skaityti komentarus]

Vakar buvo atėjęs toks pažįstamas jachtininkas. Viskas, ką apie jį žinau – kad jis yra Kęstas iš „Beno“. Jūrlapių prašė paskolint. Rytų Fryzų, Elbės. Gal dar ir Eiselmerio būtų užsimanęs, jei tik parodęs būčiau. Jachtą mat Nardene perkąs, norįs parsiplukdyt. Jūrlapiai taigi brangūs, ką čia vienai kelionei bepirksi. Na bent, kaip sako, „atsišviesti“. Sakau, kad tas „šviestas“ jūroje kartais ne ką vertesnis už seną laikraštį tebūna.

– Neaa, – nutęsęs, – dabar technologijos naujos, pinigą „atšviečia“ – neatskirsi.

Tai, kad maniškiams jau septinti meteliai besibaigią – jam nė motais. Ir kad korektūros nėra matę – tas pats. Nepuoliau aiškint, kas iš to „šviesto“ bepaliks, vandeniu atskiestos Šiaurės jūros druskos žiupsnį užbėrus. Gal ir nieko. Gal vienai kelionei iš tikro – su skolintu ar „šviestu“?

Nedaviau. Pats mat tuoj išplaukiąs, grįšiąs – tada ir kalbėsiva. Šitaip kalbėjau, žinodamas netiesą sakąs. O kaip tą tiesą beturėjau jam pasakyt, pats greičiau ne galvos – gal nugarkaulio smegenimis tesuvokdamas?

Jūrlapyje paliekam savo nubrėžtą kursą, dar ir laiką užrašydami – štai čia aš ėjau, čia gyvenau. Gal klydau, gal teisuoliu buvau. Gal pats tai supratau, gal kiti vertins, gal niekam ir nerūpės. Bet tai – mano gyvenimas. Kaip dienoraštis. Daugiau už dienoraštį. Dienoraštį galima rašyti kojos nuo savo gimtosios kertės nepajudinus. Čia – kelias, kuriuo ėjai. Ar galima jį paskolint? Ar galima jį padauginti kopijavimo aparatu?

Kodėl taip didžiuojamės „patekę į istoriją“ – kai kelias sekundes pamatome save televizoriaus ekrane ar perskaitome savo pavardę pasaulio provincijos laikraštyje? Kodėl nemanome, kad istorija – tai mūsų pačių vaikų ir vaikaičių atmintis? Kad ir tie patys jūrlapiai. Susukti į ritinėlį, perrišti jūriniu mazgu, užkišti kur nors tolimajame rašomojo stalo stalčiuje ar už knygų. Pačioje aukščiausioje lentynoje. Anksčiau ar vėliau juos vis vien kažkas suras. Nupūs dulkes. Išvynios. Ras nubrėžtą kursą. Gal net ant sienos pakabins. Ir jau mūsų vaikų vaikaičiai rodys savo vaikams – štai čia mūsų senolio plaukta.

– Denis truputį linguoja, reiks sutaisyt, – klausausi Kęsto iš „Beno“ kalbos, žvelgiu į barzdotą veidą, į dideles, sunkų darbą dirbančias rankas ir tikiu – sutaisys. Ir kad bures susilopys, ir kad echolotą įsistatys. Bet kad tas plaukimas! Kodėl – tik į vieną pusę? Kodėl – kad tik greičiau į savo jūrą, į savo marias, į savo užutėkį? Ir jau niekada – atgal? Grąžinus pasiskolintus jūrlapius nė neprisiminti savo kelionės į čia. Kodėl mūsų svajonės nesiekia toliau miško galulaukėje, toliau Neringos kopų ar Palangos liepto? Ar taip savo žemę mylime, kad nė nebenorime kitų pažinti? Kodėl klausiame kelio, patys nė nebandydami atrasti savojo? Ilgiau gyvename. Sveikiau. Net socialinį draudimą turime. Ir ligonių kasas. O gyventi bijome. Bijome keliauti net GPS ir elektroninius jūrlapius turėdami. Ką padarėme, ką praradome, kad taip nutolome nuo magelanų ir vaskų da gamų, kurie išplaukė aplink Žemės rutulį, kai didžioji žmonijos dalis manė ją esant plokščią? Negi pasaulis šitaip supaprastėjo, kad jame nebeliko, ką atrasti? Negi pasaulio pažinimas prasideda ir baigiasi keliais televizoriaus nuotolinio valdymo pultelio paspaudimais? Paskui, prisižiūrėję „Kelionių magijos“, patys iškeliaujame. Aplink Galvės ežerą. Ar į pavojingąjį pasaulio trikampį tarp Otmel Kamyšovajos, Bulvikio rago ir Ventės.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


83391. skaitovas :-( 2007-05-13 01:32
Pseudofilosofija. Kokie mes protingi

83396. Pritariu :-) 2007-05-13 09:44
Labai puiki gyvenimo ir egzistencijos filosofija. Yra protas, yra išmintis, yra ir egzistencija. Nebutinai tai viskas turi sutapti tame pačiame taške.

132497. praeivis :-( 2008-09-25 23:31
hm..filosofija filosofijai,bet negi tau gaila ta zemelapi atsviest duot?koks tavo reikalas kokia jis druska ant jo barstys ir kur jis plauks ar neplauks toliau savo grycios slenkscio.tipiskas snobizmas.pavyduolis.

Rodoma versija 31 iš 32 
14:19:10 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba