ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2007-05-05 nr. 843

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

MARK STRAND. Žvakės užsidega pačios (36) • ZENONAS BUTKEVIČIUS. Mano šarkos gyvena gerai (7) • -js-. Sekmadienio postilė (47) • ELVYRA KUČINSKAITĖ. Žemė po minaretų šešėliais (8) • ANDRIUS MARTINKUS. Šančių kareivinės (9) • SIGITAS GEDA. Kanapinis kaklaraištis (9) • MILDA ŽVIRBLYTĖ. Poeto sodasGIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ. Balzamas akims (11) • TOMAS TAŠKAUSKAS. Eilės (4) • CASTOR&POLLUX. Verba de verbis (36) • LAIMANTAS JONUŠYS. Prancūzų intelektualai ir politikos vingiai (38) • JONAS BENAMIS. Ir zombiai turi gerų ketinimų (4) • NIJOLĖ LAURINKIENĖ. „Žeme, motina mano, aš iš tavęs esu...“ (21) • RIMTAUTAS RIMŠAS. Kursas (3) • SERGE SCHMEMANN. Didžiojo „vodkos“ karo užrašai (5) • Nežinomas rusų chuliganas (1) • stebuklas su u trumpaja (382) • 2007 m. gegužės 12 d. Nr. 18 (844) turinys (22) •

Žvakės užsidega pačios

MARK STRAND

[skaityti komentarus]

iliustracija
Padžiautas žmogus. 1992
Petras Repšys.

    Garsus šiuolaikinis amerikiečių poetas, vertėjas Markas Strandas gimė 1934 metais Kanadoje, augo ir mokėsi daugiausia JAV. Be kita ko, studijavo tapybą Yale’io universitete pas Josefą Albersą, parašė knygų apie XX a. dailę. Pastaruoju metu – Kolumbijos universiteto profesorius. 1990 metais buvo išrinktas ketvirtuoju JAV poetu laureatu, 1999-aisiais apdovanotas Pulitzerio, o 2004-aisiais – Wallace’o Stevenso premija. Išvertė nemažai poezijos iš ispanų ir portugalų kalbų. Bičiuliavosi su Josifu Brodskiu, šiam gyvenant Amerikoje, yra paskyrę vienas kitam eilių. Ankstyvesnieji eilėraščiai – siurrealistiško atspalvio, su grėsmės nuojauta, vėlyvesnieji – autobiografiški, nostalgiški. Pasak Tomo Venclovos, jo poezija „patraukia aiškumu, eleginės rimties ir subtilios ironijos deriniu“.




Paštininkas


        Vidunaktis.
        Jis ateina taku
        ir pabeldžia.
        Bėgu jo pasitikti.
        Jis stovi ir verkia
        tiesdamas laišką.
        Sako, kad jame
        man blogos naujienos.
        Parkrinta ant kelių.
        „Atleiskit! Atleiskit!“ – maldauja.

        Pakviečiu jį vidun.
        Jis šluostos akis.
        Tamsmėlynė jo uniforma
        kaip rašalo juodulys
        ant mano rausvos kušetės.
        Bejėgis, nervingas, mažas
        susiriečia į kamuoliuką
        ir miega, kol aš rašau
        daugiau laiškų sau
        to paties pobūdžio:

        „Gyvensi
        suteikdamas skausmą.
        Atleisi.“




Kas lieka


        Billui ir Sandy Bailey

        Metu iš savęs kitų vardus. Išverčiu kišenes.
        Iškratau savo batus ir palieku juos šalikelėj.
        Naktį atgal atsuku laikrodžius;
        atskleidęs šeimos albumą žiūriu į save dar berniuką.

        Ką gero tai duoda? Valandos savo padarė.
        Tariu savo vardą. Sakau sudie.
        Žodžiai nuseka vienas kitą pavėjui.
        Myliu savąją žmoną, bet atstumiu ją.

        Mano tėvas ir motina kyla iš savo sostų
        padūmavusiuos debesų kambariuos. Kaip man dainuoti?
        Laikas sako, kas aš esu. Keičiuos, bet esu tas pats.
        Išmetu savo gyvenimą, bet mano gyvenimas lieka.




Sargas


        Saulė leidžias. Pievelės liepsnoja.
        Sudie dienai, šviesai sudie.
        Kodėl aš myliu, kas blėsta?

        Jūs, išėjusieji, išeinantieji,
        kokiuos tamsiuos kambariuos jūs gyvenat?
        Sarge mano mirties,

        pasaugok neužimtą vietą. Aš gyvas.




Kalva


        Šitiek atėjau savomis kojomis,
        be autobusų, be taksi,
        vis kopdamas. Statydamas koją prieš koją,
        šitaip štai, šitaip.

        Manęs neerzina, kaip kyla kalva.
        Šalikelėj žolės, medis braškina
        savo juodus lapus. Tai ką?
        Juo toliau aš einu, juo labiau tolstu nuo visko.

        Koja prieš koją. Praėjo valanda.
        Koja prieš koją. Praėjo metai.
        Atvykimo spalvos išbluko.
        Šitaip štai, šitaip.




Pranašystė


        Tąnakt mėnulis plaukė virš tvenkinio,
        vertė vandenį pienu, ir po
        šakomis medžių, mėlynų medžių
        vaikščiojo jauna moteris, ir staiga

        jai pasirodė ateitis:
        lyja lietus ant jos vyro kapo, lyja
        lietus ant pievelių josios vaikų, o josios burna
        pilna šalto oro, svetimi vaikšto po jos namus,

        vyras jos kambary rašo eilėraštį, kurin įplaukia mėnulis,
        moteris vaikšto po eilėraščio medžiais galvodama apie mirtį,
        galvodama apie jį, galvojantį apie ją, ir vėjas pakyla
        ir nešas mėnulį, ir popierius lieka tamsus tamsus.




Ateina šviesa


        Net ir šitaip vėlai tai ima ir atsitinka:
        ateina meilė, ateina šviesa.
        Prabundi – o žvakės tarytum pačios jau užsidegę,
        renkasi žvaigždės, sapnai sunkiasi į pagalvę,
        nuo jų kyla sušilusio oro puokštės.
        Net ir šitaip vėlai kūne kaulai suspindi,
        ir rytojaus dulkės sužėri tau kvėpuojant.




Vargana šiaurė


        Šalta, sniegas gilus,
        vėjas blaškosi medžių narve,
        debesys – kaip suplyšę seni skudurai,
        varnėnai, kapnojantys ledą.
        Tai šiaurė, vargana šiaurė. Nieko čia gero.

        Namų šeimininkas išėjo į darbą
        pardavinėti kėdžių ir sofų žlungančioj krautuvėj.
        Žmona pasiliko namie ir žvelgia pro langą į nuogus medžius,
        mena prarastą savo gyvenimą, nors ne tiek jau daug ji prarado.
        Baltos šalčio gėlės aptraukia stiklą.

        Jau pavakarė. Berniklės, Kanados žąsys jau miega
        ant vandens Šventosios Margaritos užutėky.
        Vyras su žmona išėjo pasivaikščiot; ant kaip jie linksta
        prieš vėją; pasistato apykakles,
        vėjas neša garo tumulėlius iš jųjų burnų.




Sodas


        Robertui Pennui Warrenui

        Ji spindi sode,
        baltoje kaštono lapijoj,
        ant tėvo skrybėlės krašto,
        kai jis žengia žvyru.

        Sode, kur sustojęs laikas,
        mano motina sėdi sekvojos kėdėj;
        šviesos pilnas dangus,
        pilnos josios drabužio klostės
        ir vešlus rožių krūmas šalia.

        Ir kai tėvas lenkias
        ir sukužda jai į ausį,
        kai juodu pasikelia eiti,
        ir kregždės šaudo ore,
        o mėnulis ir žvaigždės
        nuplaukia drauge, ji spindi.

        Net kai tu palinksti virš šio lapo,
        toks vienišas, taip vėlai, jinai spindi; net štai
        šį mirksnį prieš pat dingdama.


Iš: Mark Strand. Selected Poems.
New York: Alfred A. Knopf, 2005

Vertė Alfonsas Andriuškevičius

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


82918. toto2007-05-08 17:20
Žvakės užsidega pačios“, kai poezijos išvartose laidojamas trapus rafinuoto grožio perliukas.
              MARK STRAND
          The Coming of Light

    Even this late it happens:
    the coming of love, the coming of light.
    You wake and the candles are lit as if by themselves,
    stars gather, dreams pour into your pillows,
    sending up warm bouquets of air.
    Even this late the bones of the body shine
    and tomorrow`s dust flares into breath.

M2C:
          Nušvitimas

    Net ir šitaip vėlai užeina jis,
    tas meilės antplūdis, nušvitimas.
    Tu prabundi - o žvakės dega lyg pačios užsidegę,
    žvaigždės kaupiasi, sapnai plūsta į pagalves,
    ištrykšdami karšto oro puokštėm.
    Netgi taip vėlai kūne kaulai švyti
    ir blyksi rytdienos dulkės kvėpuojant.

82927. rudra2007-05-08 18:50
Tai bent siurprizas, seniai beturejau toki malonuma. Net ir girdejusi apie Stranda nebuvau, aciu vertejui. Toto, nepriekabiauk tusciai, jau pirmoji tavo bandymo eilute isduoda tavo poleki. Andriuskevicius turi puikia klausa, vercia jis labai gerai.

82928. kiskis p2007-05-08 19:02
ar ne alfonso a buvo toks haiku, kuris man labai patinka: "ziurek kaip zuike ziuri savo vaika. pavyzdys zmonems." alfonsai, jusu?

82930. kiskis p2007-05-08 19:16
"zuike myli savo vaika" kai geriau pagalvoji. a ne, alfonsai?

82943. papa miestei2007-05-08 22:19
Tuoj vienas po kito emigrantiniai prasinesh, kad nebuvo girdeje Strando. Su kuom ir sveikinu.

82945. mie - papai2007-05-08 22:31
gali pasveikint ir mane. ir man visai negeda.

82950. vs2007-05-08 23:42
"ir rytdienos dulkės alsuojant nušvinta" - užbaigčiau tą posmą, toto. ir dar - "siųsdami šiltas oro puokštes". visa kita - tvarkoj

82956. Alsuojant2007-05-09 09:52
"ir blykčioja rytdienos dulkės alsuojant"

82962. Rūta2007-05-09 10:25
aha, man irgi gražiausia-"siųsdami šiltas oro puokštes"

82963. cc2007-05-09 11:26
Tikriausiai būsiu sumaltas į smulkiausius miltus, bet pagalvojau, kad tokius eilėraščius galėtų parašyti ir pusė šatėniškių, jei jie to imtusi. Man Zetos proza labiau poetiškesnė. Pasitaiko,kad poetą ar rašytoją garsiu padaro suteikti vardai ar apdovanojimai už kažkokius kitus nuopelnus.Žinoma, tai netaikau šiam atvejui, nes esu visiškai nekompetatingas.

83003. krankt2007-05-09 17:49
Nesuzavejo manes sis poetas. Gal dar "Vargana siaure" nieko, nuotaika pagauta.

83047. toto2007-05-10 01:12
Kai vertėjas verčia žodžius, turinį, prasmę, formą -- poezija, jeigu ji yra, lieka už borto, neišversta.
Skirtingos kalbos, kultūros, netgi skirtingi individai turi (arba ne) nuosavus poezijos darymo įrankius - specifinius iliuzijos/efekto interpretatorius („dinaminių vaizdinių generatorius“). Deja, daugumoje atvejų, o tame ir yra tikrosios poezijos skiriamasis bruožas, identiškas originalui efektas nebesugeneruojamas --nes!-- skirtinga kalbų prigimtis nepripažįsta tiesioginio verbalinio klonavimo. Suprantama, galima pabandyti apgauti net patį save :).

Bet galima pasielgti ir gudriau - perskaityti originalą... - Ko ir linkiu tau, krankt (neturint ką veikt, pasislėpus nuo kaitros... kondicionuojamam knygyne).

O aš, ta pažinties su M. STRAND proga, dar kartą patikrinau savo teoriją, naudodamasis pirmuoju "Poor North" posmeliu.

    It is cold, the snow is deep,
    the wind beats around in its cage of trees,
    clouds have the look of rags torn and soiled with use,
    and starlings peck at the ice.
    It is north, poor north. Nothing goes right.
- - -
    Ji šalta, sniegas gilus,
    jos medžių narve daužos vėjas,
    debesys - tarsi bedėvint suplyšę, sutepti skarmalai
    ir varnų sukapotas ledas.
    Tokia yra šiaurė, vargana šiaurė. Be prošvaisčių.

83048. ivs :))2007-05-10 02:36
You wake and the candles are lit as if by themselves (no comments)
Prabundi – o žvakės tarytum pačios jau užsidegę (puiku)
Tu prabundi - o žvakės dega lyg pačios užsidegę (o čia pravalas - dega lyg užsidegę)

It is cold, the snow is deep
Šalta, sniegas gilus (teisingai)
Ji šalta, sniegas gilus (neteisingai, nes it is cold yra tiesiog šalta, ji šalta - tai jau suasmeninimas, kurio nėra originale, nors galėjo būti, tada būtų buvę She is cold)

the wind beats around in its cage of trees
vėjas blaškosi medžių narve (be priekaištų)
jos medžių narve daužos vėjas (su priekaištu, nes nėr to Šiaurės suasmeninimo (būtų tada bent jau North, ne north), o jeigu nėr, tai ir nereikia įvardžio. Lietuviškai nesakome "Aš einu į mokyklą", sakome "einu į mokyklą", nebent norime pabrėžti būtent tai, kad aš einu į mokyklą, o kitas ne.)

starlings yra varnėnai, ne varnai.

It is north, poor north. Nothing goes right
Tai šiaurė, vargana šiaurė. Nieko čia gero. (gerai, aš būčiau pilkus tik Šiaurė, vargana šiaurė.)
Tokia yra šiaurė, vargana šiaurė. Be prošvaisčių. (negerai, nes tokia būtų šiaurė, jei būtų so arba such, tačiau yra It. Man patiko tas "be prošvaisčių". Šiaurė be prošvaisčių. Ir nuotaika ir metafora, bet... yra tai, ko nėra originale. Yra gal net geriau. Ką tokiu atveju daryčiau? Jeigu negalėčiau pasitart su autorium, vis dėl to netobulinčiau, nors ir kaip maga. Sėdėčiau ir ieškočiau trečio varianto, kuo artimesnio originalui, nes manyčiau, kad autorius ieškojo žodžio, arba jam taip pasakė Pegasas ir buvo gražu, atrodė tobula. Aš gerbčiau autorių, ne savo išmanymą. Todėl, nors norėčiau parašyti "Viskas velniop", parašyčiau tiesiog "Nesiseka".

Ir nežinau, ar gerai padaryčiau ;)

83049. toto2007-05-10 03:41
Anąkart didysis vertėjas T.V. išsidavė, kad nežino anglų kalbos pradmenų. Dabar tu. Išduok paslaptį - kokią kalbą (be lietuvių ir rusų) mokeisi mokykloj?

83050. toto2007-05-10 04:22
Tiesa, dar dėl tų varnėnų. Matai, ivs, gilus sniegas, ledas ne jų stichija. Pagalvojau, net Lietuvoje nabagai nežiemoja. Susigėdau, nemandagu - nerodysiu gi pirštu į Marką, kad tas nepažįsta paukštelių - sudrebėjo ranka ir nepasitaręs pakrikštijau varnom, tegul sau kerta.

83051. toto2007-05-10 05:03
Neįdomu apie žiemą. Siunčiu tau pačią pirmąją mokykloje išmoktą anglišką country dainelę-pamokėlę; ji kaip tik apie šį mėnesį ir pavasarį.
(Nepamiršau!!! galėčiau ir melodiją užrašyt natom).
    :)
            May song

      `Tis springtime, `tis springtime,
      Cold winter is past.
      Warm breezes are blowing
      and May`s here at last.
      The birds are returning,
      Their songs fill the air.
      And meadows are smiling
      with blossoms so fair.
`Tis = This is
:)

83052. ivs :))2007-05-10 05:43
Matai, toto, kalbos nepajusi ant žirnių irgi akmenėlių klūpėdamas. Gal iškalt tik gramatiką. Dar, kaip paslaptį, tau galiu pasakyti, kad versti patartina į tą kalbą, kurią moki geriausiai. Tai štai, aš tau nepatarčiau versti į lietuvių. Biski durnavotai gaunasi tau, nors pabarstai ir perlų. Dažniausia dirbtinių.

83053. ivs :))2007-05-10 06:01
Dar manau, kad poezija nėra ornitologijos enciklopedija, todėl nesiimčiau taisyti autoriaus, nors tu ką. O gal jam taip norėjosi. Kad būtų varnėnai. Vienas toks autorius norėjo, kad būtų "plasnit", nes "plasnot", jo nuomone, yra užtikrintai mojuot sparnais, o "plasnit" galima pažeme, jeigu, pavyzdžiui, sparnas įplyšęs. O jeigu tas sparnas dar visai ir ne paukščio, o žmogaus, bet ne angelo, tai negli žinoti, gal buvo įtrūkęs, o gal suskilęs. Sunku su tais autoriais. Bet man smagiau juos pažinti, nei auklėti ar taisyti. Yra dar toks dalykas, kaip polėkis, bet jis priklauso ne gramatikai ir ne vertėjui. Autoriui. Jeigu Markas norėjo varnėnų, tai tegul būna varnėnai, aš manau.

83054. ivs2007-05-10 06:07
A, ir dar. Mokykloje aš nesimokiau vokiečių, nes nenorėjau, nors mane paskyrė. Taip ėmė ir su liniuote perskyrė: prie durų vokiečiai, o prie lango - anglai. Aš buvau prie durų, todėl trenkiau jomis ir privačiai mokiausi anglų, nes labai norėjau. Dar gyvenime teko netyčia pagyvent Vokietijoje tris mėnesius, o Amerikoje - dešimt metų.

83057. rudra2007-05-10 07:25
IVS, saunuole, - bet juk neitikinai vis tiek. Toto variantas nevykes, na, gabaus mokinuko darbas. Erzina ne tai, kad zmogus bando savo jegas, apskritai tas yra puiku, taciau kai su tokiu aplombu... Buvau smarkiai uzsiutusi del jo "It is cold" vertimo, bet paciai jam rasyti nekilo ranka suvokiant, kad tai visiskai beprasmiska. Zinai, man patiko toliaregiska NA istarme, ziu kaip gerai nutuoki apie plasnojima ir sparnus, tai koks gi paukstis esi, moterie paukstisku vardu?

83058. toto2007-05-10 07:34
Taigi aš ir sakau, ivs, ištisai tą patį sakau: į kitą kalbą versta vadinamoji grožinė literatūra, lyginant jos vertę su originalu, yra išvarta (niekalas). Aš pats, kiek tai įmanoma, lietuviškais vertimais nesinaudoju ir kitiems nerekomenduoju. Sakai - bloga mano lietuvių kalba. Bet iš kur ji bus „gera“, jei man jos kokybės neprireikia nei darbe, nei po darbo. Aš ja nei skaitau, nei rašau, nei ja žaviuosi, nei smerkiu. Man kalba - viena praėjusios eros komunikacijos priemonių, vakarykštis įrankis, kurio dažniausiai net neklausau ir negirdžiu, nes trukdo. Tyla visada vertingesnė. Iš tikro, pagalvojus, gi net nemąstau jokia žodžių kalba kaip ir visa gyvybė žemėje, naudoju tiek, kiek reikia komunikuojantis su tą kalbą suprantančiu.

Ps. Už nedidelį mokestį perleisčiau, jei kam trūksta, lietuvių ir rusų kalbų žinias nuo penktos klasės ir aukščiau :).

Kadaise Vokietijoje mano draugužis (~130 kg) kiekvienam vakarui nusikabindavo vis kitą vokietaitę, kalbėdamas išimtinai tik lietuviškai (tiek temokėjo)... tiesa, dar kai ką parodydavo pirštais. - Be problemų.
:)


83061. ivs2007-05-10 07:52
Rudra Litmeny yra pasakojus unikalų atvejį, kai autorius pats pripažino vertimą, esantį geresniu, nei originalas. Jei gerai prisimenu, autorius pats geriau suprato, ką norėjo pasakyti. Rudra, pataisyk, jeigu ką ir primink tą istoriją.
Taigi, ne visi vertimai yra išvartos. Tavo ta Šiaurė be pašvaisčių, be prošvaisčių, beviltiška - būtent toks variantas, manau.

83062. toto2007-05-10 07:55
Rudra, nusiramink ir nesigirk, kad žinai kaip išversti „it is cold“. Girtis su tokiu aplombu - paprasčiausiai negražu. Aš gi tavęs neverčiau (neprievartavau) įtikėti, kad "it is cold" būtina versti „ji yra šalta“.

83063. ivs > rudra2007-05-10 08:06
aš esu pialėda ir moku parašyti savo vardą be klaidų.

83064. ivs :))2007-05-10 08:09
Dar pažįstu žmogų, kuris Nothing goes right išverstų Niekas eina dešinėn. Labai gerbiu tą žmogų. Jis visada žino, ką sako.

83065. toto2007-05-10 08:25
Čia nieko naujo, kad „vertimas“ „autoriui“ „pasirodė geresnis“. - Tai yra kūryba.
Muzikoje, pvz., dauguma beviltiškų autorysčių marinuojasi lentynose iki sulaukia kūrybingo atlikimo/atlikėjo rankų. Vizualiniuose menuose - laikoma normalu, kada iš principo ignoruojamas modelis-originalas, ten be kompromisų karaliauja informaciją perduodančio menininko autorystė, o pritaikomieji lydintys „vertimai“ prilyginami plagijavimui, interpretacijom...

Deja, literatūros, tuo labiau poezijos vertėjas nori-nenori tampa antru autoriumi, duobkasiu, stovinčiu tarp originalo ir skaitytojo. Ir nebandyk nuginčyti, ivs.


83066. rudra > toto2007-05-10 08:25
Gerai jau gerai. Nusiraminau ir beveik isimylejau viena toki tipeli uz sakini "Tyla visada vertingesne". Nutylu bezade neilgam.

83068. ivs2007-05-10 08:57
Ginčysiuos. Ne duobkasiu, o tilteliu. Katais patikimu, kartais spąstais. Būna labai nepriekaštingų vertimų. Lygini sakinį po sakinio ir nieko negali prikišti. Ta pati mintis, tas pats svoris, ta pati spalva. O būna, kaip tu sakai, interpretacijų, pretenzijų į antrą autorystę, netgi ambicijų, jog žino geriau, ką norėjo pasakyti autorius, tik jam, mat, nesigavo. Aš manau, kad jeigu autoriui "nesigavo", tai vertėjas turi tai ir perteikti. Čiki čiki.

83071. cc2007-05-10 09:10
Originalas ir Afrikoje yra originalas. Dažniausiai, su labai, labai retomis išimtimis neįmanoma išversti poezijos. Net verstinis techninis tekstas įgauna kažkokią kitokią prasmę.

83073. ivs > cėcė2007-05-10 09:27
Šventą tiesą sakai, cėcė. Verstinis tekstas linkęs įgauti kažkokią kitokią prasmę. Kartą Vokietijoje, konferencijoje lietuvių kilmės vertėja išgirdo naują terminą "ekonominė rinka". Konferencijoje, kaip žinia, į žodyną nepulsi. Tai ir nepuolė. Išvertė greitai ir sklandžiai "wirtschaftlich kringel". Jeigu išverstumėm atgal į lietuvių, išeitų "ekonominė baronka". Taip atsitiko todėl, kad iš Lietuvos ji su tėvais pasitraukė dar tada, kai baronkas pardavinėdavo suvertas į tokias rinkes. Tai štai, žodį "rinkė", ji žinojo. Ir baronkas žinojo. O "ekonominė baronka" tikrai geras terminas, nors bevartomas ir įgavęs kažkokią kitokią prasmę ;)

83109. zeta2007-05-10 13:29
Starlings yra klasikiniai smulkaus sudejimo europietiski varnenai, taip gal ir butu standartiniam vertime. Bet ju buna labai ivairiu rusiu, kai kurie tikri dickiai, ypac Siaures Amerikoj ir Azijoj. Tokie ne visai varnenai, tik panasus rusine priklausomybe. Nors neatmestinas variantas, kad autorius nepaskaite Konrado Lorenco pries rasydamas, ir ne vietoj pribarste sniego suzvarbusiems klasikiniams varnenams tiesiai i akis.
Rudra, ar negaletum parodyt savo versijos? Labai noreciau.

83191. Jerichono Rožė2007-05-10 22:53
niu, niu Rurda, nebūk mažas vaikas. Fui. Gal jonušėlis Tau galvą pudrina. Nukreipk savąją akumuliacinę energiją kitur, būk žmogus.

83202. Jerichono triuba > Jerichono rozei2007-05-11 07:03
Prasau neiskreipineti mano vardo. Atsiprasau, kad svepluoju, tai laikina. Nukreipk savaja nuo Jonuselio, as ji gerbiu.

83204. rudra > zetai2007-05-11 07:19
Sikart mano versijos nera. Tokie grynuoliai, nei pridesi, nei atimsi. Tai mano kalba, zeta, belieka tik dusaut ir grozetis. Imi ir atrandi kartais, kad rasyta butent tau, ir uzgniauzia kvapa. Dusina, netelpi savy, kiltum, lektum, tik ner sparnu. Varnenai, kapnojantys leda, ant kaip jie linksta, is juju burnu - tobula.

83562. Jerichono Rožė2007-05-15 12:00
fui, isterikė rudra. kaip nesimpatiška. todėl ir esama jonušėlio kulto apraiškų - uostas parazitams.

Rodoma versija 31 iš 32 
14:19:09 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba