ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2007-05-05 nr. 843

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

MARK STRAND. Žvakės užsidega pačios (36) • ZENONAS BUTKEVIČIUS. Mano šarkos gyvena gerai (7) • -js-. Sekmadienio postilė (47) • ELVYRA KUČINSKAITĖ. Žemė po minaretų šešėliais (8) • ANDRIUS MARTINKUS. Šančių kareivinės (9) • SIGITAS GEDA. Kanapinis kaklaraištis (9) • MILDA ŽVIRBLYTĖ. Poeto sodasGIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ. Balzamas akims (11) • TOMAS TAŠKAUSKAS. Eilės (4) • CASTOR&POLLUX. Verba de verbis (36) • LAIMANTAS JONUŠYS. Prancūzų intelektualai ir politikos vingiai (38) • JONAS BENAMIS. Ir zombiai turi gerų ketinimų (4) • NIJOLĖ LAURINKIENĖ. „Žeme, motina mano, aš iš tavęs esu...“ (21) • RIMTAUTAS RIMŠAS. Kursas (3) • SERGE SCHMEMANN. Didžiojo „vodkos“ karo užrašai (5) • Nežinomas rusų chuliganas (1) • stebuklas su u trumpaja (382) • 2007 m. gegužės 12 d. Nr. 18 (844) turinys (22) •

Ir zombiai turi gerų ketinimų

JONAS BENAMIS

[skaityti komentarus]

Kas, pasakykite, gali būti baisiau už „ilgąjį savaitgalį“ iš valdžios malonės? Vos ne Valpurgijos naktys. Statistinis pilietis stumte stumiamas į alkoholizmą, melancholiją ir televiziją. Negelbsti net keturi iš eilės koncertai (K. Kerbedžio, B. Dambrauskaitės, „Combo“ ir S. Povilaičio; LTV). Apima toks jausmas, lyg būtum ne gyvas žmogus, o kokia prieštvaninė eilutė iš dainos. „Mėnuo taip svaigino, Kristina, Kristina...“

Aplinkui verda tiek velniavos, kur bepažvelgsi – tikras Tvin Pyksas, tačiau televizija, „gyvenimo veidrodis“, rodo tik tikrovės simuliakrus. Nemėgstu „Srovių“ ir „Pagalbos. SOS“. Jų vedėjos man panašios į vampyres. Ir šneka taip, tarsi tuoj pat ruoštųsi kąsti. Ir tai joms suteiktų didžiausią malonumą, o ne gero darymas, kaip galvoja daugelis žiūrovų. Be to, juk niekas ir nežino, ką reiškia gėris televizijoje. Nufilmuoti, kaip girtas pusprotis vaiko akivaizdoje tampo žmoną po kiemą? Nuogą ir supančiotą grandinėmis? Ar atskleisti faktą, kaip motina liguistai persekioja suaugusią dukterį, norėdama, kad šioji besąlygiškai jai paklustų? Iš kur man žinot, kad čia slypi geri ketinimai? Gal – tik vampyriškas noras „įkąsti“? Būti garsiam kitų sąskaita? Be to, ar kitų bėdos – televizijos problemos? Ir ar simuliakrų kūrėja pajėgi jas išspręsti?

Viena iš laidų, kuriai negaliu atsispirti – „Iššūkis žvaigždėms. Lietuvos dainų dešimtukas“ (LTV). Žinoma, nesugebėjimas atsispirti dar nereiškia meilės ir pagarbos. Tik – priklausomybę. Lengvą jos formą, kuri nespėja virsti šizofrenija ar maniakine depresija, nes tokie projektai paprastai laiku baigiasi. Žavūs yra žiuri nario V. Pauliukaičio kuriami mitai, kaip ši laida suvienija žmones ir sutaiko pikčiausius priešus. Iš tiesų, kaipgi tie žmonės nesusivienys, jei šou dalyviai neretai nusidainuoja? Juk dažnas žiūrovas pasijunta daugsyk balsingesnis už „žvaigždę“ ir gerokai gražesnis, o apie protą tai ir kalbėt nėra ko! Dabar man aišku, kodėl po šitos laidos kaimynas Tolikas baubia iki trečios ryto – žmogus jaučiasi neįvertintas! Na ir kas, kad klausos neturi, užtat balsas – super! Taigi kurio velnio jis turi dirbti sandėlininku, jei gali būti žvaigždė?!

Tačiau ponas V. Pauliukaitis gali nesijaudinti dėl šou galios suvienyti piliečius. Ateis rinkimai, ir piliečiai vėl sėkmingai susipriešins. Politika gali tai, ko neįstengia televizija.

Neslėpsiu, esu priklausomas ir nuo „Spaudos klubo“ (LTV). Man imponuoja niurzgus A. Siaurusevičiaus tonas ir jo arogantiška kalbėjimo maniera. Tai bene geriausia bendravimo su politikais forma. Nes juk seniai aišku, kad politikai nebemoka nei aiškiai, nei sąmojingai kalbėti. Jie vartoja G. Orwello aprašytą „naujakalbę“, kuri paprastam žmogui varo nuobodulį, o filologui – dar ir siaubą. Mat ir kalba, pasirodo, gali būti negyva. Zombiška. Ir jei laidoje tarp „kalbančių galvų“ nebūna „Lietuvos ryto“ apžvalgininko R. Valatkos, pasižyminčio kalbos kultūra ir sąmojingais „įgėlimais“, paprastai užmingu laidos vidury. Politikų demagogija veikia kaip migdomieji. Po jų, aišku, jautiesi apdujęs, bet ką darysi. Toks šalutinis poveikis.

Į savotišką priklausomybių grupę įeina ir serialai. Rodomi tokiu metu, kai visa šeima paprastai būna namie, taigi produktas, skirtas visai šeimai. Berniukams labiausiai patinka amerikiečių „Volkeris, Teksaso reindžeris“, kur blogio ir gėrio sąvokos labai supaprastintos, o kovos būdai su blogiu – aiškūs ir darželinukui (trys spyriai į snukį, trečias – mirtinas). Mergaitėms skirtas vokiečių serialas „Bjanka. Kelias į laimę“, kur užsklandėlė iš krentančių rožių žiedlapių irgi yra toks „mirtinas“ triukas, kuriuo smūgiuojama į jautrią infantilaus žiūrovo širdį. Kai pavargstu nuo medinių dialogų ir nenatūralių situacijų, su ilgesiu prisimenu „Komisarą Reksą“ ir taupią šio serialo pagrindinio veikėjo kalbėjimo manierą. Vietoj nelaimingų, turtuolius įsimylėjusių tarnaičių ir maniakiškai gėriui atsidavusių bukagalvių reindžerių serialų herojai dažniau galėtų būti gyvūnai. Bet kas gali būti tikras, kad prodiuseriai nesumanys parašyti jiems kvailų, ne gyvūno, o žmogaus tuštybę iliustruojančių dialogų?

Dar yra „Nekviesta meilė“ (LNK), kurią, palyginti su „Giminėmis“ (kartojamomis per LTV2), galima laikyti pagerėjusio gyvenimo simboliu. Lietuviškos realybės „šuoliu“. Ir verslininkai nebe tokie naivūs, ir banditai – nebe tokie kvaili, ir moterys – nebe tokios! (Įžūlesnės, labiau savimi pasitikinčios, bet taip pat sėkmingai patriarchalinių valdžios ir visuomenės struktūrų eksploatuojamos.) Tos pačios tik replikos, frazės, stingdantis nuobodulys, fantazijos stoka, tautinio mentaliteto stereotipai, tos pačios dominuojančios struktūros. Popierinė plokštuma ir dvimačiai jos herojai. Ir kaip gaila įdomaus lietuvių mentaliteto, pasiutusio tautinio charakterio ir sugebėjimų privirti visokiausios velniavos! Laukinės kalbos ir pagoniškų papročių! Kodėl lietuviškuose serialuose iš to nieko nelieka? Jau žiūrint „Gimines“ neapleido jausmas, kad serialo kūrėjai nori įtikinti lietuvius, jog šie yra beviltiškai sentimentalūs, sterilizuoti ir neturi humoro jausmo. Ir, negana to, tai laikoma vertybėmis. Dabar tas jausmas virto įsitikinimu.

Šiokios tokios savivokos dar suteikia rusų serialas „Meistras ir Margarita“ (LTV). Žinoma, galima ginčytis dėl meninių aspektų („7 meno dienose“ ne taip seniai buvo pateikta nemažai ironiškų rusų kino kritikų atsiliepimų). Tačiau vis dėlto koks įtikinantis O. Basilašvilio Volandas! Kokia fantazijos ir realybės sandūra! Ir kaip galima suprasti R. Valatką, bemaž dviejose „Spaudos klubo“ laidose citavusį M. Bulgakovą! (Paskutinė citata – apie poeto Bezdomno skambutį milicijai iš beprotnamio ir prašymą atsiųsti penkias „emkas“ su kulkosvaidžiais, nes reikia gaudyti konsultantą. Aliuzija – Vilniaus mero rinkimai, per kuriuos Liberalų sąjūdžio nariai paksininkams atidavė savo balsus, bijodami, kad nelaimėtų „konsultantas“ Zuokas.) Po serijos, kur Volandas su savo svita varjetė scenoje išdarinėjo „fokusus“, citatų, besisiejančių su nūdienos realijomis, gali atsirasti ir daugiau. Man ypač įstrigo viena. Iš Volando lūpų: „Tramvajai, automobiliai, technika... visa tai manęs nedomina. Kaži, mielas Fagotai, ar pasikeitė šitų žmonių sielos?“

O kai sekmadienį dar pasižiūrėjau „Kapų plėšikę Larą Kroft“ (rež. S. Westas) su Angelina Jolie, įsitikinau, kad nepasikeitė. „Fokusai“ tebėra svarbiausia mūsų gyvenimo teatro dalis. O kad Larą Kroft (neegzistuojančią asmenybę) kartu su A. Jolie civilizuoto pasaulio atstovai išrinko į žymiausių žmonių n-tuką, irgi šį bei tą liudija.

Tokio n-tuko labai reikėtų ir mūsų žiūrovams. O jeigu jame figūruotų kokia mitinė asmenybė, būtų tiesiog puiku. Mitų mums reikia.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


82921. po palme2007-05-08 17:48
O ka, viduramziu karnavalai ir misterijos padedavo engiamiesiems psichologiskai nepaluzti, graikai svesdavo misterijas, kai kasdiene tvarka zlugdavo ir viskas tapdavo leistina.

82997. e - engiamiesiems2007-05-09 16:54
kas buvo "nieks", tapdavo "viskuo"?

83424. agne :-) 2007-05-13 18:07
smagiai parasytas!

85332. Pandora :-) 2007-06-05 22:54
Geras straipsnis.

Rodoma versija 31 iš 32 
14:19:08 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba