ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2007-05-05 nr. 843

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

MARK STRAND. Žvakės užsidega pačios (36) • ZENONAS BUTKEVIČIUS. Mano šarkos gyvena gerai (7) • -js-. Sekmadienio postilė (47) • ELVYRA KUČINSKAITĖ. Žemė po minaretų šešėliais (8) • ANDRIUS MARTINKUS. Šančių kareivinės (9) • SIGITAS GEDA. Kanapinis kaklaraištis (9) • MILDA ŽVIRBLYTĖ. Poeto sodasGIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ. Balzamas akims (11) • TOMAS TAŠKAUSKAS. Eilės (4) • CASTOR&POLLUX. Verba de verbis (36) • LAIMANTAS JONUŠYS. Prancūzų intelektualai ir politikos vingiai (38) • JONAS BENAMIS. Ir zombiai turi gerų ketinimų (4) • NIJOLĖ LAURINKIENĖ. „Žeme, motina mano, aš iš tavęs esu...“ (21) • RIMTAUTAS RIMŠAS. Kursas (3) • SERGE SCHMEMANN. Didžiojo „vodkos“ karo užrašai (5) • Nežinomas rusų chuliganas (1) • stebuklas su u trumpaja (382) • 2007 m. gegužės 12 d. Nr. 18 (844) turinys (22) •

Kanapinis kaklaraištis

SIGITAS GEDA

[skaityti komentarus]

iliustracija

2005

Iš Kinijos

Rašytojas Čen Dziangongas (g. 1949). Pats apie save:

„Mano pavardė buvo vadinamųjų „kalės vaikų“ sąraše. Taip buvo vadinami dviejų kategorijų studentai. Aš priklausiau tai, kurių tėvai buvo „įtariami šnipinėjimu“. Šio sąrašo šūkis buvo „Mes supančiosime jus, pasiutę šunys, geležinėmis proletariato grandinėmis!“.

Kai 1965 m. Lin Biao stengėsi išaukštinti Mao Dzedongo „Raudonąją knygelę“ (kažkas panašaus į kinų komunistų „katekizmą“), buvo iškeltas šūkis: „Didvyrio sūnus yra tikras žmogus. Reakcionieriaus sūnus yra supuvęs kiaušinis.“

Tokie šūkiai formavo viešąją nuomonę.“

(Išrašiau, kad daugiau žinotume apie tai, kas dėjosi plačiajame pasaulyje tuo metu, kai mes baigėme studijas universitetuose. Daug kas, beje, panašu, tik tokių šūkių mūsiškiai nesugebėjo sugalvoti...)

Kovo 31, ketvirtadienis

Maišiagalos angelas:

– Jūsų tėvas klausydavosi, kaip judu pradedat sakinius jungtukais, ir sakydavo, kad tai pats ilgiausias sakinys, girdimas jo Visatoje...

Karaliaus Saliamono stalas

XX a. trečiasis dešimtmetis. Iš Toledo miesto į pasaulį išeina trys ispanų kultūros grandai – Luisas Buñuelis (kino režisierius), Salvadoras Dalí (pirmasis dailininkas, neslėpęs savo paranojos...), Federico García Lorca... Jų kelionės tikslas – Saliamono stalas, atspindintis praeitį ir ateitį.

Regis, S. Dalí paveikslas, kur nuogas berniukas „atidengia jūrą“ (nelyg mėlyną staltiesę trauktų...), o po ja – ausis suglaudęs šuo... iš tų jaunystės utopijų (Sauros kino filme – po jūra smėlis, Švč. Mergelė...).

Kas nenorėtų tokio stalelio?

Balandžio 1, penktadienis

Kartais iš šalies viskas geriau matyt. Arba – kai skaitai apie kitas šalis, išgyvenusias (ar dar tebegyvenančias) panašiose situacijose, labiau supranti savąją.

Pavyzdžiui, jau minėtas kinų rašytojas Čen Dziangongas apie savo kolegas, t. y. apie jų tapatybės krizę:

„Kinų intelektualai serga chroniška liga. Jie nori tapti valdininkais, nes bijo, kad jų talentas nebus pripažintas. Jeigu jiems pasiseka padaryti karjerą, jie daugiau nebesitapatina su paprastais žmonėmis. Vėliau jie daugiau net nesusimąsto, kas jie yra, iš kur kilę ar kur link eina.“

Ar mūsų krašte nebūta panašių dalykų?

Ar to nematome dabar?

Jeigu rašytojas priklausė vienintelei partijai (iki 1990-ųjų), jei dabar užima aukštą postą – ministras, seimūnas, koks nors pirmininkas ar prezidentas, – iškart kitas lygis!

Tai nekintančio mentaliteto ženklai.

Dar apie kino filmą „Buñuelis ir karaliaus Saliamono stalas“.

Neva tasai stalas iš tikrųjų egzistavęs (ir yra, tik giliai paslėptas...). Iš senovės žydų jį pagrobę krikščionys (per kryžiaus karus), paskui musulmonai... Taigi jis priklausytų pagrindinių trijų monoteistinių religijų išpažinėjams.

Stalas atspindi tai, kas buvo, yra ir kas bus. Paslėptas Tolede, padarytas iš retų metalų, su išlinkimais, 365 kojos (viena pavogta kainavusi ketvirtį milijono...).


        Didysis veidrodis atspindi visų generacijų veidus,
        Adomas valgo skruzdėles
        Ir jūra atmena savo skenduolius,
        Ir siena tėra tarsi užtvara,
        skirianti mane ir numirusius.
        (Federico García Lorca)

S. D. paveikslas „Vaiduokliškas paplūdimys“.


        Kur mes patekome?
        Į visų centrų centrą,
        Į visų tylų tylą,
        Į visų sapnų sapną...

Sielų šulinys, į kurį turi nusileisti tie trys ispanų menininkai, galop žalia aikštė, kurioje guli sidabruojanti plokštė. Čia nematome Lorcos veido, tiktai tris kraujo dėmes, besiplečiančias jo blyškiai gelsvo švarko atlape ties širdimi...

Kiekvienam savas kelias (ir savas likimas), tik tam kelyje jie nuolat susiduria.

Paskutiniai Lorcos žodžiai: „Sudie, kalnai, sudie, paukščiai, sudie, žeme, sudie, dangau, sudie, draugai, sudie, Toledai!“

Balandžio 2, šeštadienis

Vėlyvais vakarais, kai nieko jau neįstengiu daryti, žiūriu amerikiečių serialą „Šešios pėdos po žeme“.

Moteris, palikta vyro:

– Pasidarysiu galą!

Vyras:

– Gyvensi!

Apie tai, kad dažnai vienas žmogus labai žiauriai pasielgia su kitu, apie tai, kad dažnai pats gyvenimas l. žiauriai pasielgia su žmogumi. Pragaras yra ir tas, ir tas. Gyvensi – čia reikštų: „Nieko, trauksi kaip arklys (kumelė) nepavelkamą vežimą.“

Ir iš pragaro dugno kartais matyti būna kokia nors žvaigždė, jos atšvaitas, blyksnis.

Iš prieštvaninio humoro

– Kaip smagiai pasijutau pliaukštelėjęs mirusiam tėvui per sėdynę!

– Žiūrėk, ateina mamutai!

(Vaizduotė išlaisvina sielą.)

– Timptelėk mane už pečių! Būsiu gražesnė mėnesienos šviesoje.

Šventojo Tėvo mirčiai artėjant

(Pasakojo a. a. S. Lozoraičio brolis)

– Per Popiežiaus įšventinimus dalyvavo ir būrelis „svetimšalių“. Praeinant pro mus, kažkuris iš lietuvių radijo darbininkų pasveikino Jo Šventenybę:

– Garbė Jėzui Kristui!

Popiežius stabtelėjo ir pasakė:

– Pusė mano širdies yra Lietuvoje.

(Jo motina išties buvo kilusi iš Lietuvos. Dabar jau to niekas neslepia.)

Balandžio 3, sekmadienis

Atvelykis, ir – taip baisiai nepripažinti tėvų gyvenimo. Šventojo Tėvo mirtis. Iširimai pasauly. Geriau priglobt našlaitėlį negu auginti savą vaiką?

Balandžio 4, pirmadienis

Nusišvietė (šviečiasi) šiokia tokia viltis išleisti lietuviškai Koraną. Šalimais būtų ir pažodinis, filologinis iš arabų kalbos. Žodžiu, dvigubas leidinys su gražiom arabų miniatiūrom. Tai pradžiugino mane, vienu darbu lieka mažiau. Iš tų, didžiųjų, kuriuos turėjau nuveikti.

Lieka – kas? Tie, kur seniai išversti.

Iš rusų – Puškinas, Achmatova, Mandelštamas.

Iš vokiečių – G. Bennas.

Iš austrų – R. M. Rilke („72 eilėraščiai“).

Iš ispanų – J. L. Borgesas...

Visa kita? Jeigu kam labai reikės.

Nerštavietės

Vaikystėje jų buvau prisižiūrėjęs. Lydekos išeina į apsemtas lankas, trinasi nugarom. Vaikigaliai tada jas galėdavo sugriebti rankomis... Žalias, dideles, slidžias ir mieguistas...

Taip pat – karšiai, karpiai, žiežulės. Ežeruos ir Kuršmarėse.

Šiemet mačiau tai, ko nebuvau matęs (ko gero, daugiau ir nematysiu). Kas nors pasakys, kad meluoju. Betgi vyriokas dulkino moteriškę, kuri po karklais nagus buvo sukišusi į tekantį Neries vandenį. Tiesiog dirbo savo darbą. Upe plaukė baidarė – du vyrai ir dvi moterys smaigstė irklus prieš srovę. Valakampių linkui, o anuodu dirbo. Karklai jau prasprogę, vanduo sraunus...

Mano jaunystėje stulbindavo pasakojimas, kad garsus l. poetas taip tvarkė poetę T. R. saulei leidžiantis Palangos paplūdimy. Mūsų žmonėms gal tai ir neįprastai skamba, bet seksas yra titaniškos prigimties.

Pirmiausia, žinoma, kosminės. Tą žinojo dar L. Rhesa (Rėza).

Gegužės 24, antradienis

Po ilgo nerašymo. Baltų pievų sesės

Pavasarinis klevų žydėjimas prie patvinusios upės. Klevai jauni, todėl jų žiedynai labai gerai matomi. Tamsrudžiai, tamsraudoniai... Ne karoliai, o karuliai. Paskui jie pažaliuoja, žalėja, prisigeria chlorofilo. Neatskirsi nuo lapų.

Linas K.

Per savo parodos atidarymą:

– Aš sodinu (ar auginu? – S. G.) bulves. Tegul ateina kiti ir išaugina kitus pavidalus...

Klausiančioji:

– Ir jūs nebijot vartot tokias metaforas?

– O ko bijot?

Parodos šone (ar priekyje) jo tėvo Leono paveiksliukas. Maždaug – laukas, kelias, pieva... Ir užrašas: „Dievo nėr.“ Paskui kryžkelė, trys kelio šakos ir užrašas: „Ieškok Dievo.“

Tai nupaišyta dar prieš karą.

Linas:

– Pamačiau, kad darau tą patį, ką dariau būdamas dvidešimties.

S. G.:

– Ir tą patį, ką darė Tėvas.

Gegužės 25, trečiadienis

Apie smurtą

Jis būna tiesioginis, ekonominis ir psichologinis. Lietuvoje, regisi, klesti visos jo rūšys, visose srityse.

Apie atmintį

Citata iš Talmudo:

„Atmintis yra pasaulio paslaptis...“

Toliau visi žino: „Ir kas išgelbsti vieną gyvybę, išgelbsti visą pasaulį.“

Šiuo atveju man svarbu buvo pirmoji citatos dalis – kas gi toji pasaulio paslaptis.

Gegužės 26, ketvirtadienis

Apie laimingus žmones

Istorija iš kino filmo „Pont Nef meilužiai“. Sėdi trys žmogėnai, du liūdni, o vienas švyti.

Pirmas:

– Aš myliuosi du kartus per mėnesį...

Antras:

– Aš kartą per mėnesį.

Abu nelaimėliai klausia trečiąjį, kodėl anas švyti.

– Aš myliuosi kartą per trejus metus.

– Tai ko toks laimingas?

– Matot, šįvakar ir bus tie treji metai...

„Pakelta velėna“ (M. Šolochovas).

– Teoriškai tai taip, o iš tikrųjų – velnias...

Ta proga prisiminiau:

– Teorinis arklys nevaikšto...

Gegužės 30, pirmadienis

Vienu metu ir aš, kaip toji latvių poetė (V. B.), skelbiausi „neturįs ašarų“, paskui jos paplūdo upeliais.

Man regis, tada neturėjau didelio skausmo.

„Kokie baisūs gyvenimo smūgiai!“ (Césaris Vallejo)

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


82999. au2007-05-09 17:38
Ar kas nors perskaitėt?

83036. klausimas2007-05-09 21:11
O kur pradingo nihilistas Londonietis?

83086. amigo2007-05-10 10:51
Teoriškai arklys, praktiškai- nepasikelia (iš Šolochovo)

83120. lietuvių literatūros istorijos pradžiamokslis2007-05-10 15:16
El. Redakcija: Nekorektiškas komentaras paslėptas.

83122. ragana Kornelija2007-05-10 15:21
šlykštus tas Geda su savo pletkais apie konkrečius žmones.

83184. seniukui2007-05-10 22:20
makaule perkaito

83215. dar lietuviu literaturos istorijos pradziamokslis2007-05-11 10:14
"...garsus l. poetas taip tvarkė poetę T. R. saulei leidžiantis Palangos paplūdimy". Pasiemiau leidini "Lietuvos rasytojai" ir akimirksniu isifravau, kas tie poetas I. ir poete T.R. Pasirodo, tai yra nekorektiska. nezinojau, atsiprasau... O Gedai, ko gero, nera nieko nekorektisko.

83217. Tadas :-( 2007-05-11 10:39
Niekaip neiseina perskaityti daugiau nei tris Gedos tekstu zodzius...Migdo taip pat gerai kaip ir "Trumpas Komunistu partijos kursas".

83267. toto2007-05-11 16:37
Paskaitę kruopščiai datuotus kliedesius, Utenos medikai Gedą turėtų pripažinti nepakaltinamu. - Matyt tokia šios pastovios skilties paskirtis.

Rodoma versija 31 iš 32 
14:19:04 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba