ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2007-05-05 nr. 843

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

MARK STRAND. Žvakės užsidega pačios (36) • ZENONAS BUTKEVIČIUS. Mano šarkos gyvena gerai (7) • -js-. Sekmadienio postilė (47) • ELVYRA KUČINSKAITĖ. Žemė po minaretų šešėliais (8) • ANDRIUS MARTINKUS. Šančių kareivinės (9) • SIGITAS GEDA. Kanapinis kaklaraištis (9) • MILDA ŽVIRBLYTĖ. Poeto sodasGIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ. Balzamas akims (11) • TOMAS TAŠKAUSKAS. Eilės (4) • CASTOR&POLLUX. Verba de verbis (36) • LAIMANTAS JONUŠYS. Prancūzų intelektualai ir politikos vingiai (38) • JONAS BENAMIS. Ir zombiai turi gerų ketinimų (4) • NIJOLĖ LAURINKIENĖ. „Žeme, motina mano, aš iš tavęs esu...“ (21) • RIMTAUTAS RIMŠAS. Kursas (3) • SERGE SCHMEMANN. Didžiojo „vodkos“ karo užrašai (5) • Nežinomas rusų chuliganas (1) • stebuklas su u trumpaja (382) • 2007 m. gegužės 12 d. Nr. 18 (844) turinys (22) •

Didžiojo „vodkos“ karo užrašai

SERGE SCHMEMANN

[skaityti komentarus]

Pastaruoju metu nemažai šnekama apie tai, kaip Europos Sąjungai savajame žemyne pavyko atitolinti karą.

Tikrai? O kaipgi Didysis bananų karas, kuriame buvo atmuštos jungtinės naujojo ir trečiojo pasaulių pajėgos, ir Europos Komisija drąsiai paskelbė, kad joks „netaisyklingo išlinkimo“ vaisius negali būti vadinamas bananu? (Britai, kurie atkakliai tebetvirtina, kad ES mandatą suteikė tik tiesiems bananams, šitaip bando apkalbėti Europos Sąjungą.)

O kaipgi „vodkos“ karas, kuris net dabar siautėja aplinkui, bebaimei Sąjungai grumiantis su šia spiritiškumo esybe?

Skirtingai nuo bananų karo, „vodkos“ karas yra griežtai pilietinio pobūdžio. Ginčijamasi dėl alkoholinio gėrimo, kurio per metus parduodama už 12 milijardų dolerių, apibrėžimo. ES norėtų apibrėžti, kad „vodka“ – tai tiesiog skiestas etilo alkoholis, kaip, tiesą sakant, iš tiesų ir yra.

Toks apibrėžimas visiškai patenkintų tokias ES nares kaip Didžioji Britanija, Olandija, Prancūzija ar Austrija, kurios „vodką“ varo iš pačių įvairiausių medžiagų, pradedant vynuogėmis, baigiant cukranendrėmis.

Remtis citatomis čia labai svarbu, nes Baltijos jūrą juosiančios vadinamosios „Vodkos“ diržo valstybės, kurios šį produktą varo daugybę amžių ir pagamina du trečdalius visos ES pagaminamos degtinės, primygtinai reikalauja, kad ES apibrėžime būtų griežtai įvardyta, jog „vodka“ laikytinas tik toks alkoholinis gėrimas, kuris gaminamas iš jų naudojamų tradicinių komponentų – grūdų arba bulvių. Visa kita, anot jų, tėra netikę regioniniai gėralai, kurie šitaip ir turėtų būti įvardijami.

Atrodo, klausimo sprendimas neišvengiamai artėja. Todėl norėčiau įterpti ir savo trigrašį. Mano kvalifikacija šiuo klausimu nepriekaištinga – esu rusų kilmės.

Taip, žinau, kad lenkai skelbiasi, jog tai jie išrado „vodką“, o suomiai vienoje į atmintį įsirėžusioje reklamoje aiškina, kad „tikra rusiška degtinė kilusi iš Suomijos“, tačiau pripažinkim, kad labiausiai su „vodka“ tapatinami rusai – vien jau dėl jų didžiavyriškų suvartojamos „vodkos“ kiekių ir ištveriamų kentėjimų.

Be to, „vodka“ yra rusiškas žodis, „vandens“ deminutyvas (prieš imdami ironiškai šypsotis, pagalvokit, kad žodis „whisky“ yra gėlų kilmės, jis reiškia „gyvybės vanduo“). Lenkai savo butelius gali žymėti etiketėmis su užrašu „vodka“, tačiau tarpusavyje šį gėrimą jie vadina „gorzałka“ (ukrainiečiai jį vadina „horilka“), ir šis pavadinimas kildintinas iš žodžio, reiškiančio „degti“, o tai jau savaime šį tą sako apie jų gėrimus.

Vis dėlto turbūt čia svarbiausia ne tai, kas ką kaip pavadins Europoje. Briuselio eurokratai gauna didžiulius atlyginimus už tai, kad sprendžia, ar feta galima vadinti tik graikišką sūrį (taip!), arba už tai, kad nustato, kiek išlinkę gali būti agurkai (pirmos klasės agurkėliai gali būti išlinkę 10 milimetrų, skaičiuojant nuo dešimties centimetrų agurko ilgio, žr. Komisijos nutarimą Nr. 1677/88). O dabar šitiek triukšmo dėl skystimo, kurio didžiausia ir vienintelė gera savybė ta, kad jis yra bespalvis ir beskonis.

Kad paklausiausia „vodka“ platinama vis keistesniuose buteliuose ir tampa vis brangesnė, visai suprantama, turint galvoje Vakarų pasaulio smukimą. Sunkiau suprasti begalinius debatus dėl to, kuri degtinė „skanesnė“.

Nesuskaičiuojami „vodkos“ vartojimo veteranai iš Eurazijos erdvės ir nuo „Vodkos“ diržo iki pat Rytinės pakrantės, su kuriais man yra tekę išlenkti po ledo šaltumo taurelę, vienbalsiai tvirtina, kad visą „vodką“ galima suskirstyti į dvi ir tik dvi kategorijas – gryna ir negryna.

Atskirti jas galima šitaip – gera „vodka“ neturi skonio, o blogos „vodkos“ skonis – tarsi įtrinti skirtų vaistų (jeigu jos skonis kaip stabdžių skysčio, greičiausiai ir geriate stabdžių skystį ir numirsite).

Aštuoniasdešimties spirito stiprumo laipsnių standartą 1894 m. nustatė Rusijos caras Aleksandras III, būtent toks gėrimas tinkamiausias ilgai piktnaudžiauti. Šimto laipsnių stiprumo „vodka“, kurią sudaro 50 procentų alkoholio, degina burną ir suveikia per greitai, tačiau ją galima sureguliuoti tiesiog atskiedus vandeniu.

Visos degtinę geriančios tautos turi daugybę receptų, kaip jai suteikti papildomo skonio – nuo Lenkijoje populiarios stumbražolės (żubrówka) iki pipirų ir medaus ukrainietiškoje degtinėje, kurią ypač mėgstu.

Neverta nė sakyti, kad „vodką“ dera gerti neatskiestą, atšaldytą ir užsikąsti šaukšteliu ikrų ant baltos duonos riekelės. Jei ikrų neturite, užkąskite mažumėlę sulinkusiu raugintu agurku. O dėl pavadinimo – ką gi, „vodka“ yra „vodka“.


„International Herald Tribune“, 2007.IV.13

Vertė Kęstutis Pulokas

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


82924. po palme2007-05-08 17:55
Labai gerai. Gincai gincais, bet mano geriausia drauge degtinele tuos besigincijancius pergyvens ir toliau gyvuos. "Vodkos dirzo valstybes", aliuzija i Bible belt palei Misisipe, "Todėl norėčiau įterpti ir savo trigrašį. Mano kvalifikacija šiuo klausimu nepriekaištinga – esu rusų kilmės" -Iskart atpazinsi rasymo aristokrata

82984. vs2007-05-09 14:06
bet įdomiausia, kad egzistuoja ir sąvoka "beauty belt" - apimanti maždaug tas pačias šalis tarp Rusijos ir Vokietijos, nuo Baltijos jūros iki Juodosios, tiesa, Suomija į jį jau nepatenka, kaip pabrėžė vienas pažįstamas vokietis. keistas fenomenas, kad degtinės vartojimo ir gražių moterų teritorijos sutampa. nes juk galvojama, kad degtinė moteris gražina tik virtualiai - "tegul degtinė daro savo darbą". dar vienas šios terotorijos būdingas elementas - sriuba.

83145. cc2007-05-10 19:43
Taip ir liko neaišku su kokia ikra - juodąja ar raudona užsikąsti? Turėtų būti ne tas pat.

83148. ckiukas (eksGalkauckiukas)2007-05-10 19:59
Betgi tikrai gražiai skamba. Lyg tyras, gaivus kalnų šaltinio krištolas. Tik apmaudu, kad kažkodėl autorius neišplėtojo "vandenėlio" temos.

110530. tiksliau2008-02-21 21:03
vodka yra vodka yra vodka (analogija: gyvenimas yra gyvenimas yra gyvenimas)

Rodoma versija 31 iš 32 
14:19:00 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba