ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2004-07-17 nr. 709

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

DONATAS PETROŠIUS. Tylėjimas (26) • ROMUALDAS OZOLAS. Merdėjame ir mirštame (75) • CHARLES BUKOWSKI. Poezija (12) • SLAVOJ ŽIŽEK. Tikrovės pasija, regimybės pasija (2) • GINTARAS BERESNEVIČIUS. Senojo religingumo būdas (12) • SIGITAS GEDA. Vis toji Amerika (11) • Su EVALDU JANSU kalbasi Alfonsas Andriuškevičius. Nemaudžia nei kepenų, nei sąžinės (14) • EVALDAS GALVANAUSKAS. Poezija (25) • MINDAUGAS GRIGAITIS. Keturi žingsniai nuo tobulybės (23) • SIGITAS PARULSKIS. Nepakenktų truputis nuodų (8) • VYTAUTAS TUMĖNAS. Senosios dvarvietės: Trakų Vokė dailininkų akimis (17) • RICHARD BERNSTEIN. Islamo pamokos Vokietijos mokyklose (3) • DANIEL K. SOKOL. Medicinos etika: ar tiesa – vaistas? (4) • MICHAIL ZOŠČENKO. Baisus pasaulis (2) • laiškai (15) •

Medicinos etika: ar tiesa – vaistas?

DANIEL K. SOKOL

[skaityti komentarus]

iliustracija
– Nukeliavau daug mylių ieškodamas nušvitimo.
"The Spectator"

Apgaulė, pridengta įvairiausiais drabužiais, kasdieniame gyvenime išplitusi visur. Milijonai tėvų kasmet meluoja savo vaikams, sakydami, kad per Kalėdas su pilnu maišu dovanų nuo stogo nusileidžia Kalėdų Senelis. Daugelis mūsų esame melavę, girdami neskanias draugų paruoštas vaišes ar naują gyvenimo draugės suknelę, kuri iš tiesų mums visai nepatinka. O gydytojai savo pacientams sako, kad "neskaudės", nors patys žino, jog iš tiesų skaudės.

Nuo Platono ir Sokrato laikų iki šių dienų netgi labiausiai gerbiami gydytojai meluoja savo pacientams. Anot Platono, šitoks melas yra gydymo forma, kurią galima naudoti paciento sveikatai pagerinti. Hipokratas gydytojams patarė "su tiesa elgtis apdairiai", kad pacientai mažiau jaudintųsi.

XVIII a. gydytojas Thomas Percivalis rašė, kad "ligonio gyvenimą gali sutrumpinti ne tik veiksmai, bet ir gydytojo žodžiai bei elgesys". Percivalio pažiūros šiuo klausimu padarė tokią įtaką, kad Amerikos medikų asociacija 1847 m. daugelį jų įtraukė į savo pirmąjį Etikos kodeksą. Ir netgi 1961 m. atliktas tyrimas parodė, kad 90 procentų gydytojų pacientams neatskleisdavo vėžio diagnozės.

Medikai skirtingoje kultūrinėje ir geografinėje aplinkoje apgaudinėja kitaip. Pavyzdžiui, diagnozavus vėžį, vienose šalyse pacientui apie tai pasakoma labai retai, o kitose šalyse pacientas paprastai apie tai informuojamas. Kai kuriose Viduržemio jūros šalyse, pavyzdžiui, Italijoje ir Graikijoje, gydytojai dažniausiai nesako to, kas, jų nuomone, galėtų pakenkti paciento savijautai. 1994 m. Ispanijoje atliktas tyrimas parodė, kad tik 30 procentų pacientų buvo pasakyta tiksli vėžio diagnozė. Japonijoje, kur šeimos norai tradiciškai būna svarbesni už atskiro individo norus, nuostata, jog blogas naujienas reikia slėpti, keičiasi labai iš lėto.

Navahai tiki, kad žodžiai ir mintys formuoja tikrovę ir lemia ateities įvykius; todėl navahų genties pacientai mano, jog atvirai pasakyta bloga diagnozė labai pakenks jų galimybėms pasveikti, nes toks pokalbis ne prognozuoja galimą ateitį, o ją kuria. Visa tai rodo, kaip sunku įtvirtinti paprastas, visiems tinkančias medicinos etikos taisykles. Nors apskritai tiesos sakymo gairės gali būti naudingos, neatrodo, kad kokios nors nuorodos pakeistų asmeninį gydytojo sprendimą.

Ir nors šis navahų tikėjimas vakariečiui gali skambėti keistai, Nicholas Christakis įrodė, jog daugybė Amerikos gydytojų tiki "išsipildančia pranašyste", t. y. jog tai, ką gydytojas pasakys, nulems ligos pasekmes. Jei gydytojas sako, kad pacientui gyventi liko šeši mėnesiai, tada, veikiant kažin kokiai paslaptingai jėgai, pacientas po šešių mėnesių mirs. Dėl tokio įsitikinimo gydytojai pacientui arba visiškai nesako tiesos, arba pateikia optimistinę prognozę. Nors dabar beveik visi Jungtinių Valstijų gydytojai atvirai pasako blogas diagnozes, daug mažiau gydytojų pacientams praneš liūdnas prognozes visiškai sąžiningai ir iki galo.

Kai pacientams pasakoma tiesa, jiems suteikiama informacija – tada remdamiesi tikrais faktais pacientai gali priimti protingą sprendimą. Tad tiesos sakymas yra pacientų savarankiškumo gerbimo pagrindas. Vakarų medicinoje paciento autonomiškumo gerbimas yra geros medicininės praktikos ašis. Bet daugelyje kultūrų asmenybės autonomiškumas šiandien gali būti ignoruojamas, jei gydytojas ar paciento artimieji mano, kad ligoniui bus daug geriau nežinoti tiesos. Jei po operacijos atlikus tyrimus gydytojas aptinka rimtų komplikacijų, o pacientas tiesiai pasiteirauja apie savo sveikatą, ar gydytojas turėtų sakyti tiesą, šitaip rizikuodamas sukelti stresą?

Protingai argumentuodamas, gydytojas turėtų išlaikyti pusiausvyrą tarp pagarbos paciento autonomiškumui ir veikimo paciento labui. Dažnai būtent pagarba paciento autonomiškumui yra geriausia pagalba pacientui. Retais atvejais, kai autonomiškumo gerbimas gali lemti paciento mirtį ar rimtai jam pakenkti, galbūt humaniškiau būtų rinktis apgaulę.


"International Herald Tribune", 2004.VI.28
Vertė Kęstutis Pulokas

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


19738. kaimiete2004-07-20 15:39
"Navahai tiki, kad žodžiai ir mintys formuoja tikrovę ir lemia ateities įvykius". Šiuo požiūriu nesunku paaiškinti, kodėl gyvenimą turime būtent tokį. Net ir ŠA su autoriais jį tokiu formuoja (pasitaiko išimčių;)) Navahų nuomone, jie būtų patys didžiausi barbarai;)- vis tik rašytinis žodis. Beje, kur gyvena navahai?

19771. Kulisų kandis2004-07-21 13:43
Kai paskutinį kartą lankiausi pas daktarus, girdėjau tokius žodžius: "Jūs jausite diskomfortą". Čia apie skausmą. Taip jis nūnai vadinamas...

19780. kaimiete2004-07-21 16:05
Skaitinėjau B.Siegel "Peace, love and healing" . Autorius-gydytojas "kolekcionavo" ir tyrė neįtikėtinus pasveikimo atvejus. Štai vienas jaunas teisininkas, sužinojęs, kad serga neišgydoma liga ir gyventi statistiškai jam liko apie 3 metus, nusprendė mesti darbą ir daryti tai, kas jam labiausiai nuo vaikystės patiko - groti akordeonu. Po trijų metų jis buvo sveikas. O kitas jau liūdnesnis atvejis - moteriškei gydytoja "išpranašavo" likusius 3 mėnesius. Ši, pasigydžiusi netradiciniais metodais, po metų apsilankė pas savo gydytoją ir pasigyrė, kuo ir kaip gydėsi. Gydytoja pasipiktinusi ją smarkiai išbarė, kad ji tokiems niekams leido pinigus ir gaišo laiką (!), nes tokios ligos neišgydomos. Kitą dieną moteriškė numirė.

19781. receptas2004-07-21 17:05
Pasirink mylimą darbą ir nereikės dirbti nė minutės.

Rodoma versija 24 iš 24 
14:18:37 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba