ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2004-07-17 nr. 709

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

DONATAS PETROŠIUS. Tylėjimas (26) • ROMUALDAS OZOLAS. Merdėjame ir mirštame (75) • CHARLES BUKOWSKI. Poezija (12) • SLAVOJ ŽIŽEK. Tikrovės pasija, regimybės pasija (2) • GINTARAS BERESNEVIČIUS. Senojo religingumo būdas (12) • SIGITAS GEDA. Vis toji Amerika (11) • Su EVALDU JANSU kalbasi Alfonsas Andriuškevičius. Nemaudžia nei kepenų, nei sąžinės (14) • EVALDAS GALVANAUSKAS. Poezija (25) • MINDAUGAS GRIGAITIS. Keturi žingsniai nuo tobulybės (23) • SIGITAS PARULSKIS. Nepakenktų truputis nuodų (8) • VYTAUTAS TUMĖNAS. Senosios dvarvietės: Trakų Vokė dailininkų akimis (17) • RICHARD BERNSTEIN. Islamo pamokos Vokietijos mokyklose (3) • DANIEL K. SOKOL. Medicinos etika: ar tiesa – vaistas? (4) • MICHAIL ZOŠČENKO. Baisus pasaulis (2) • laiškai (15) •

Poezija

EVALDAS GALVANAUSKAS

[skaityti komentarus]

iliustracija
Stovintis. 1985
G. L. Gabriel

Saldus gyvenimas



Tamsiai pamėlusį vakaro dangų
Pašokęs palaižiau,
Taip gera ir saldu širdy paliko
Ir tik atėjus nakčiai pamačiau –
Daugybė cukraus gabaliukų ten pakibo.

Tai štai, dangau, kodėl toksai saldus esi –
Tą kartą taip mąstydamas aukštybėsna žvelgiau,
Pro šalį lėkė antys kvaksėdamos nešvankiai –
Kažin ar cukraus jos ragauja toj nakties padangėj?..

Tupėjau dygstančioj pavasario žolėj sustiręs
Ir kaip aš nustebau pamatęs cukrų krentant, –
Tik pamanykit! – tiesiai iš dangaus!
Ir ko tie žmonės į krautuves kasdieną brenda?
Nežino, kur ieškoti gyvenimo saldaus?



*


Vakaro vėjas šnarena medžių šakas,
Išgirstu ten, žemai, kniaukiant kates...
Toks vakaras – keistas, toks vakaras – gundo,
Ir protas neįstengs atsispirti pagundom.

Pakilęs išeinu pro duris tyliai lėtai,
Veda mane kačių nematytų balsai,
Šie keliai pavojingi, bet man nebaisu –
Devynias gyvybes širdyje aš turiu.

Meilė pirmoji, antra ir trečioji...
Nemažai jų praėjo, – kai pagalvoji,
Bet nesustokim, ženkim toliau –
Žalios akys kartoja – jų bus daugiau.

Tokią naktį kaip ši plačiai atsimerksiu,
Į medžioklės aistras be saiko panersiu,
Šnarant medžių šakom vėl išgirsiu tave,
Paliesiu taip švelniai – ir nubėgsiu gatve.


Meile išprotėjusi!



O mano meile išprotėjusi!
Kodėl kybai ten ant šakos?
O meile, mano meile išbadėjusi!
Greičiau nušoki tu nuo jos!

Nukriski, nuriedėki it prisirpęs vaisius...
Tik atsargiai! – Tu žiogo nesužeiski!
Tegul šį rausvą vakarą jis čirškia it pašėlęs,
Ir jam pritarsime kartu su paukščiais, vabalais ir musėm!
Ir dūksime, lakstysim po laukus,
Kol mus apšvies mėnulis, pasivaikščioti išėjęs.
O jis beprotis gi toks pat kaip mes,
Pasiūlys sveiką protą, kurį paspirsim nuo savęs!
Ach, juoksimės, kvatosim sugriebę už pilvų,
Gal viens kitam, o gal ir už savų…

Ištrykš mums ašaros džiaugsmingos,
Nukris į rudeninę žolę, tarp smilgų pasislėps,
Ryte anksti žmogeliai eis pro šalį,
Sustos – visi kaip viens nusistebės:
"Pažvelkit, kokios gražios rožės".


*


Lengvas braziliškas ritmas
Tamsiam žvakių bare
Paskęsta ir kyla išimtas
Švelniam tavo delne.

Paveikslai nurimę, pakibę ant sienų –
Lyg jiems čia ir būtų vieta.
Suranda mane besėdintį vieną
Minutė žavinga, minutė tyra.

Pakerėtas, užburtas mintyse nugrimztu,
Nesinori nubusti – tik svajot amžinai,
Su lengvutėm natom išskristi kartu,
Ištirpti ore, kur išsilieja kalnai.





Su tavim



Nakties ramybėje, dienos šurmulyje,
Gurkšnojant kavą ir rūkant cigaretę,
Ilgai kalbėjom ir braidėm mintyse,
Paėmę vieną, prigriebdavom dar porą.
Jas išrikiuodavom kavinėje ant stalo, baruose…
Delnais, žvilgsniu ir gestais vedžiojome aplinkui,
Pakeldavom kiekvieną ir mesdavom per langą.

O jos, tos mintys! padūkėlėm pavirsdavo –
Išsilakstydavo, po staltiesėm palįsdavo.
Tas laikas skirtas muzikai, kuria gyvenam –
Klausyti, skęsti, nardyt jos platybėj.
Jau laikrodžiai pavargę rodyklėm netiksena –
Tai mūs akimirkos pakeltos begalybėj...




Su pavasariu



Pabudau ankstyvą ir dar šaltą kovą,
Prarūkytam kambary skambėjo bosanova...
Pernakt buvau palikęs plačiai atvertą langą,
Kad užmigčiau grįžtančių žuvėdrų klyksmui skambant.

Sušuksiu joms – sveikos gyvos, mano mielos,
Matau, tuoj pasibaigs mūs nykios dienos.
Tad leskit ir kapokite kietais snapais
Per langą išmestas žuvis šaltais veidais!

Lendu ir aš iš savos sustirusios odos,
Lekiu prie jūros, kuri purslais į veidą duos.
Ir žiopčiosiu dantis iššiepęs, ištiesęs kaklą kaip garnys,
Ponaičiui stogas nuvažiavo – praeiviai pasakys.

Tegul važiuoja! Ir net nebando grįžt!
Ant jūsų sąmojo norėčiau nusim...t!
Ir dar – pri...ti į liokajiškus batus...
O dabar nusišypsokit – su pavasariu visus!





Čia ir dabar



Saulei besileidžiant sklaidės dūmas,
Nurimęs tykiai leidosi ant stalo...
Ramybė mintyse, neaprėpiamas gerumas
Tą vakarą aplankė nejučiom mane.

Tad toks gyvenimas yra –
Audra – tyla, tyla – audra.
Be perstojo jis sukas, keičias nuolatos,
Ar reikia žvelgt į priekį? Dairytis atgalios?

O gal užteks, mielieji, pažvelgt į dangų vakarų,
Paliesti jos rankas, ištarti – vėl myliu.
Atsigręžkit – pamatysit, rytuose – tamsa,
Neišsigąskit... Ten pat užgimsta rytmečio šviesa.
iliustracija
Gulinčiojo aktas. 1987
G. L. Gabriel

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


19701. Korra2004-07-19 20:31
Kas čia per tokia nesąmonė?

19707. nutrūkus2004-07-19 21:34
viespatie...skaiciau, ir vis tikrinau, ar cia tikrai SA, kokia geda, ajaj! jei skaitytojai geda, tai kas atrinko situos tekstus sitam laikrasciui? ai, truksta z.

19719. Pasibaisėjusi2004-07-20 08:44
Reto šlamštiškumo šlamštas. Nenoriu užgauti debiutuojančio autoriaus, tiesiog stebiuosi S.Gedos pozicija. Regis, jis specialiai "Šiaurės Atėnuose" spausdina grafomanišką poeziją, kad jos fone asmeninė kūryba dar labiau sužibėtų. Jau seniai man atrodo, kad S.Geda taip elgiasi, jau seniai. Redaktorė turėtų kažkaip su juo pasikalbėti ir pareikalauti sąžiningo požiūrio ir į poeziją, ir į leidinį.

19724. kaimiete2004-07-20 09:13
Ko jūs taip pykstate, niurzgate? Nejaugi niekada netenka paprastai pasidžiaugti gyvenimu, kokia smulkmena? Nejaugi jums visa vertybė susiveda į mantrią formą, kada turinys tampa paslėptas po devyniais užraktais ir poezijos suvokimui prireikia vertėjo? Taip ir atsiranda elitinė kūryba siauram skaitytojų ratui. O čia gyva, gaivu, tikra. Mergaitės, jums reikėtų paskaityti praeito numerio komentaruose pasiūlytą Sauliaus M. knygutę Thich Nhat Hanh "RAMYBĖ SU KIEKVIENU ŽINGSNIU" ar ką nors tame stiliuje. Ir gyvenimas skaidresnis atrodytų, ir čia aprašomos būsenos savomis taptų, ir sveikatėlė pasitaisytų.O tai juk ne pro šalį?..;)

19728. užjaučiantis2004-07-20 10:30
Mergaitėms trūksta maistelio. Jos kaip tie mėšlavabaliukai, jei neapipila smirdančiomis srutomis nuo galvos iki kojų, tampa labai nepatenkintos dėl netinkamo maisto.

19736. S.2004-07-20 15:01
Principas "gali nerašyt, pailsėk" galioja ir komentatoriams. O dėl eilių tai, sakyčiau, užimu vidurio poziciją: autorius -mąstanti būtybė, pagauna kai kuriuos niuansus, gal tik tie "priši*kt, nusim*yžt" nelabai daro įspūdį, per daug pretenzingumo, bet lengva skaityt. Nepatiko rimas, vaikiškas...pirmas eilėraštis kvailas, bet tobulėti įmanoma. Š. Atėnai tikrai parašydavo baisesnių dalykų.

19737. nutrūkus2004-07-20 15:03
visi autoriai mano esą mąstančios būtybės, hahaha.

19744. Korra2004-07-20 17:26
Labai blogi tekstai (net ne eilėraščiai) - literatūrinio beraščio rašyta. Sakykim tiesiai - grafomanija.

19745. Idomi publikacija2004-07-20 18:24
Autorius supranta, ka sako.

19759. kaimiete2004-07-21 08:54
Tokie išsireiškimai/žodžiai kaip "tu nesupranti", "grafomanija" nuo dažno vartojimo man jau tampa bereikšmiais. Korra, būk gerutė, nesikartok, o pagrįsk savo teiginius. Aš įsivaizdavau, kad subtiliems poezijos žinovams būdingas ir subtilus vertinimas. Jūsų pasiklausius, atrodo, kad kalba... Ai, geriau nesakysiu, kas. Jūsų mylymo autoriaus vietoj aš nelabai smagiai jausčiausi, turėdama/s tokius gerbėjus. Teisingumo dėlei, turiu pasakyti, kad ir aš pasimoviau ant jūsų pateikto vertinimo kuolo, tik su priešingu ženklu (matyt, kad nors kiek pusiausvyrą išlyginčiau ;))

19783. Pagarbiai Anjolė2004-07-21 18:21
Prakvipo knygų puslapiai ir stygos Sandalmedžio salsvu aromatu. Kalnų šešėliai sugulė už lango. Demblys vėsus. Ir neužmiegi tu. (Liu Dun Po,XIV) Čia yra ne grafomanija. O raiškiausias grafomanijos pavyzdys - Kaimietės ir Galvanausko eilukės.

19788. Linas2004-07-21 19:31
Atšilus Mūzoms ir Šviesoms palietus / Poezija sugrįš prie savo vietos. / Iš filosofų priemenių niūrių, iš negandingų amžiaus pagirių. // Dabar kas nors pas Ledo karalienę nulėkęs skundžiasi ir gailiai verkia. Kur Semmiotike, Scholastike? O Dieve! Atrado Kajų tarp ledynų Gerda.

19800. kaimiete>Anjolei2004-07-22 09:23
Mieloji Anjole, tavyje matau savo didį mokytoją. Bandau pajusti, ko tu pati mane sieki išmokyti. Gal kaip sutryptai atsitiesti? Gal kaip psiekti gilesnius būties klodus ir subtilybės jiems išreikšti? Pasvajosiu, kad tai būtų pastarasis. Ir bet kokiu atveju tau dėkoju už dėmesį, kantrybę ir nuoširdumą.

19801. kaimietei2004-07-22 11:01
Nereikia kreipti dėmesio. Manau, dalis šio tinklapio gyventojų, save laikančiu intelektualiu "elitu", yra tik vargšai biorobotizuoti žmoneliai (jų man nuoširdžiai gaila), kuriems šviesos spindulėlis, kaip vampyrams, sukelia baimę, paniką ir nenumaldomą norą užverti prasivėrusį langelį į gražųjį, gerąjį ir tikrąjį pasaulį.

19802. kaimiete2004-07-22 11:26
Skirstytis, kelti vėliavas ir jomis mosuoti, statyti barikadas ir ne taip mąstančius/jaučiančius/suprantančius ir pan. vadinti biorobotais/nesupratėliais/grafomanais ir t.t. - tai pats paprasčiausias būdas, kuris, kaip parodė istorija, niekur neveda. Tai gal nors pabandyti kitaip...

19808. Manija2004-07-22 16:32
Grapho - rašau; grafomanija - grapho + manija - liguista aistra rašyti, kurti daugiažodžius, tuščius, jokios meninės vertės neturinčius ,,kūrinius". Basio mokė: nerašyk daug (t.y. netuščiažodžiauk).

19809. Korra2004-07-22 16:55
Tu, kaimiete, neįsižeisk, bet kai yra negrabiai surašytas tekstas pateikiamas kaip poezija, tai yra grafomanija ir kitaip nepavadinsi. Paskaityk pavyzdžiui pirmą eilėraštį - ritmika stringa, rimai siaubingi ir t.t. Juk akivaizdu, kad tekstai nesutvarkyti, styri kaip šiaudai į visas puses, o formos nevaldymas yra toks akivaizdus, kad aiškiai rodo, jog vertindama tokius atsiprašant kūrinius, parodai, jog neskaitai geros poezijos, arba skaitai nedaug. Nepyk, nieko nenoriu įžeist, jokių spindulėlių nesibaidau - PLatonas mano draugas, bet tiesa brangesnė.

19812. Tiesa ar iprotis?2004-07-22 17:21
Kasdiene "tiesa"- tai iprociai ir paprociai, prisirisimai, savisaugos priemones, mieli ego apdarai, profesine ir dvasine rutina. Platono tiesai reikia gero vejo, ir drasos pakinktus nusimesti.

19825. Korra2004-07-23 01:11
Drąsos pasakyti, kad grafomanija yra gerai? Juk tai būtų kvaila. Aš netrukdau, skaitykit Galvanauskus, gal jis patinka kokiam kanarsui ar kaimietei ar dar kam, valio - Tomas Kinkeidas irgi patinka pusei Amerikos...

19831. kaimietė2004-07-23 09:26
Labas, Korra. Tu teisingai pastebėjai, kad aš nesu poezijos žinovė. O tu perskaitei daugybę gerų eilėraščių. Ką tai tau davė? Sugebėjimą išgirsti tobulą ritmą, atskirti sušukuotą tekstą nuo pasišiaušusio. Geranoriškumą? Toleranciją? Subtilumą veiksmuose ir žodžiuose? Yra tiek daug įvairiausių tekstų ir visų neįmanoma perskaityti. Patark, nuo ko pradėti. Tik ar, išmokusi skirti grafomaniją nuo negrafomanijos, aš netapsiu nepakančia, arogantiška, pasipūtusia? Nežinau, nežinau... Gal geriau pasilikti savame durnelės kailyje?..

19833. kaimietė2004-07-23 10:29
Ir dar. Macuo Basio rašė: "Būk savimi ir visada sek gamta". Manau, kad labai taikliai pasakyta. Išdrįsiu išsakyti savo supratimą. Gamtos kalba universali. Jos pateikiamas grožis yra suprantamas tiek mažam, tiek dideliam visomis prasmėmis. Nepriklausomai nuo patirties ir gražių vaizdų matyto kiekio. Šio numerio S.Parulskio straipsnio įžangos išsakytoje mintyje, kad "Poezija reikia tikėti, jeigu nori būti jos priimtas" aš įžvelgiu ne poezijos bruožą, o jos problemą. Ir tikiu, kad problemos atskleidimas skelbia poeto-genijaus, visada sekančio gamta, sugebančio laviruoti tarp formos tobulumo ir turinio universalaus prieinamumo, atėjimą.

19848. kanars2004-07-24 17:19
tenka pritart korrai siuo atveju. o kaimiete, atleisk, is siu komentu susidaro ispudis, kad labai jau taikliai nicka pasirinkai.

19882. Linas2004-07-26 12:30
Na, dar bičiuli ką nors. Dar pavadink ją buroke, paksiste, nemylinčia Lietuvos, netinkančia pilietinei visuomenei, "ką su tokiais žmonėmis daryti". "Paksas pašalitas, bet jo rinkėjai liko". Bent jau tuomet bus visai aisku, kad kaimiete sako tiesa. _Jeigu nori suprasti kūrybą savo luomo sąlygotumų plotmėje, tai gal šie kūriniai ir tikrai gali atrodyti nesuprantami. Bet rodos mūsų laikais kūrybą tenka suprasti plačiau, pasaulinėje plotmėje. Poezija yra daugiausia grožio reiškinys, net jei mintys kiek lėkštos. Prisiminkime kad ir Anakreontą iš senovės Graikijos.

32456. XXX :-) 2005-04-06 17:46
Kaikurie komentuojantys apsimeta sušiktais ponais kurie "supranta" mena ir kritikuoja taip, lyg būtu nusipelnę poetai.

49258. Indre :-) 2005-12-22 09:12
O man patiko!

Rodoma versija 24 iš 24 
14:18:36 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba