ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2004-07-17 nr. 709

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

DONATAS PETROŠIUS. Tylėjimas (26) • ROMUALDAS OZOLAS. Merdėjame ir mirštame (75) • CHARLES BUKOWSKI. Poezija (12) • SLAVOJ ŽIŽEK. Tikrovės pasija, regimybės pasija (2) • GINTARAS BERESNEVIČIUS. Senojo religingumo būdas (12) • SIGITAS GEDA. Vis toji Amerika (11) • Su EVALDU JANSU kalbasi Alfonsas Andriuškevičius. Nemaudžia nei kepenų, nei sąžinės (14) • EVALDAS GALVANAUSKAS. Poezija (25) • MINDAUGAS GRIGAITIS. Keturi žingsniai nuo tobulybės (23) • SIGITAS PARULSKIS. Nepakenktų truputis nuodų (8) • VYTAUTAS TUMĖNAS. Senosios dvarvietės: Trakų Vokė dailininkų akimis (17) • RICHARD BERNSTEIN. Islamo pamokos Vokietijos mokyklose (3) • DANIEL K. SOKOL. Medicinos etika: ar tiesa – vaistas? (4) • MICHAIL ZOŠČENKO. Baisus pasaulis (2) • laiškai (15) •

Islamo pamokos Vokietijos mokyklose

RICHARD BERNSTEIN

[skaityti komentarus]

iliustracija
– Negalėjau sumokėti mokesčio gyvenimo universitete.
"The Spectator"

Pavadinkime tai iliustracija A. Ja iliustruojamas tekstas, naudojamas pradinėse Vokietijos mokyklose mokinius musulmonus mokant apie islamą. Joje pavaizduota prie stalo sėdinti šeima: tėvas, du vaikai ir motina. Priešais kiekvieną iš jų padėta lėkštė su maistu. Priešais visus – išskyrus skara apsigaubusią motiną.

"Motina pavaizduota tarsi tarnaitė", – sako Marion Berning, pradinės mokyklos direktorė. Ši didžiulė pradinė mokykla yra Noikelne, gausiai imigrantų gyvenamame Berlyno rajone. "Tai didžiulė problema mergaitėms", – tęsia direktorė.

Neseniai ponia Berning tapo žinoma visame Berlyne. Ji ėmė garsiai reikšti nepasitenkinimą dėl to, kaip Islamo federacija, viena Vokietijos musulmonų grupių, dėsto islamą vietinėse valdiškose mokyklose. Jos nusiskundimams pritaria ir kai kurie kiti Berlyno švietimo darbuotojai. Jie mano, jog, prisidengus teismo suteiktu leidimu dėstyti tikybą musulmonų vaikams, mokyklose, kurios turėtų teigti, jog visi žmonės yra lygūs ir iš esmės tokie patys, dabar vaikams diegiama fundamentalistinė ar bent jau separatistinė filosofija.

Islamo federacijos, kuri, kaip teigiama, Vokietijoje turi apie trisdešimt tūkstančių narių, atstovai karštai neigia tokius kaltinimus ir tvirtina, jog sunkumai, su kuriais jie susiduria stengdamiesi vykdyti tokią pačią programą, kokią vykdo ir kitos religinės grupės, kyla dėl šališko nusistatymo islamo atžvilgiu ir neatspindi tikros padėties, kas iš tiesų dėstoma per jų pamokas mokyklose.

"Jokiu būdu nesutinkame su tuo, ką apie mus teigia mokyklos", – tvirtina Burhanas Kesici, Islamo federacijos valdybos pirmininkas, kuris taip pat atsakingas už islamo švietimo programą. Vokietijoje gimęs ir išsilavinimą įgijęs politologas Kesici, kurio tėvai prieš kelis dešimtmečius į Vokietiją atvyko kaip "gastarbaiteriai", pacitavo ilgą sąrašą incidentų, rodydamas, ką jis laiko šališku nusistatymu. Jis prisiminė atvejį, kai su juo pasisveikinęs vienos mokyklos direktorius paskui nuėjo plautis rankų.

Daugeliu atžvilgių ginčai dėl tikybos dėstymo šių dienų Vokietijoje atskleidžia keletą srovių. Šalis pirmą kartą ima iki galo suvokti, kad joje gyvenantys musulmonai yra didelė ir nuolatinė gyventojų grupė. Visoje šalyje yra du tūkstančiai trys šimtai mečečių. Mokykloje, kurios direktore dirba ponia Berning, apie 74 procentai mokinių yra arba patys gimę užsienyje, arba užsienyje gimę jų tėvai. Didžioji dauguma jų yra turkai musulmonai.

Berlyno, kuris vienu metu yra ir Vokietijos sostinė, ir atskira federacinė žemė, padėtis šiuo atžvilgiu ypatinga. Kitose federacinėse Vokietijos žemėse tikyba yra įprasta sudėtinė mokymo programos dalis, o Berlyne tėvai patys sprendžia, ar jų vaikams lankyti tikybos pamokas, o religinės bendruomenės, kurios anksčiau buvo beveik vien evangelikų arba katalikų, turi teisę dėstyti tikybą valstybinėse mokyklose.

Daugelį metų Berlyno valdžia stengėsi į mokyklas neįsileisti Islamo federacijos. Tačiau federacija ne kartą kreipėsi į teismą ir per dvidešimt metų pasiekė, kad būtų pripažinta "religine bendruomene", turinčia teisę daryti tą patį, ką ir kitos religinės bendruomenės. Šiandien jos tikybos pamokos dėstomos dvidešimt aštuoniose Berlyno mokyklose, o kitais metais ketinama mokyti dar penkiolikoje mokyklų.

Tad kuo gi musulmonai skiriasi nuo kitų religinių grupių, kurių buvimas nekelia nerimo? Berning ir jai pritariantys pamini keletą dalykų. Ko gero, svarbiausia tai, kad Islamo federacija neleidžia pašaliniams dalyvauti jų pamokose, tad susidaro įspūdis, kad ten daroma kažkas slapta.

Tačiau už konkrečių susirūpinimą keliančių dalykų glūdi bendra nuojauta, kad Islamo federacijos skleidžiama islamo forma yra labai konservatyvi, galbūt fundamentalistinė ir kertasi su vokiečių vertybėmis.

"Nemanau, kad savo pamokose jie mokytų mokinius, kaip pasigaminti bombą, – sako Berlyno miesto valdžios vyresnysis švietimo sistemos pareigūnas Klausas Bögeris. – Tačiau manau, kad jie atmeta mūsų visuomenę ir skleidžia netolerantišką islamo formą".

Berning teigia, kad kai kurios musulmonės mergaitės dėl savo tikybos mokytojų įtakos liovėsi lankiusios fizinio lavinimo ir plaukimo pamokas arba ėmė ryšėti galvas dengiančias skaras. Tačiau labiausiai nerimą jai kelia tai, jog "visi žmonės dalijami į dvi grupes" – musulmonus ir nemusulmonus – ir gana nedviprasmiškai teigiama, jog musulmonai yra geresni už kitus.

Tuo tarpu ponas Kesici atkerta, kad iš tiesų labai nedaug mergaičių nebelanko fizinio lavinimo pamokų ar mokyklose galvas dengia skaromis ir kad nėra įrodymų, jog tose mokyklose, kur dirba jo federacijai priklausantys mokytojai, tokių mergaičių būtų daugiau nei mokyklose, kur šie mokytojai nedirba. Jis teigia, kad jo mokytojai nekalba apie skaras arba plaukimo pamokas, nes šiuos reikalus sprendžia patys tėvai.

Atsakydamas į tai, kad žmonės skirstomi į dvi grupes, jis teigia, jog "islamas įpareigoja mus rūpintis savo broliais ir seserimis musulmonais, tačiau neturime pamiršti, kad visi esame žmonės, visi sukurti Dievo, tad turime rasti būdų, kaip visiems gyventi taikiai".

Tačiau praeitą savaitę tokių teiginių patikimumas pasirodė abejotinas, kai patariamoji Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės taryba, išnagrinėjusi privačiose islamo mokyklose Bonoje naudojamus vadovėlius, paskelbė savo išvadas. Kaip teigia tarybos išvadas paskelbusi Vokietijos televizija, musulmonų vaikai mokomi, kad "musulmonų egzistencijai nuo kryžiaus žygių laikų žydai ir krikščionys kelia grėsmę ir svarbiausia kiekvieno musulmono pareiga yra rengtis kovai su šiais priešais".

Nėra įrodymų, kad Islamo federacija Berlyne skleistų tokias mintis, tačiau tai neišsklaido plačiai išplitusių įtarimų, kad musulmonų tikybos pamokose kažkas ne taip.

"Tai politinė organizacija, ji atstovauja politiniam islamo sparnui", – taip apie Islamo federaciją sako Turkijoje gimęs Berlyno žemės asamblėjos narys Ozcanas Mutlu, aiškindamas, kodėl jis nesutinka, kad Islamo federacijos mokytojai dėstytų mokyklose.

"Manau, kad daugeliu atvejų jie tikrai daro gerą darbą – moko musulmones moteris skaityti, kuria programas, padedančias vaikams ruošti namų darbus, – teigia ponas Mutlu. – Bet jie taip pat tvirtina, kad "mes nesame šios visuomenės dalis, mes – kitokie".


"The New York Times", 2004.VI.30

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


19711. adata2004-07-19 22:52
- Vazgen, ty priznaesh sebia vynovnym? - net - tak y suda net.... šiaip, jei jau vokiečiai įsileido Vokietijon turkus, išpažystančius islamą ir pasinaudojo jų pigia darbo jėga, tai kodėl gi neleidus dėstyti islamo tiems turkams, kurie išpažysta islamą?

19856. rasa :-) 2004-07-25 01:00
juokitės juokitės begėdžiai iš vargšų vokiečių greit ir pas mus pasirodys gražuoliai-ės juodaplaukiai tararistai

72602. mėta :-) 2007-01-10 22:49
Nenuginčytinas faktas, kad musulmonai gali patraukti į islamą ateistus ar įvairaus plauko pagonis (ką, beje, kai kurie iš jų ir daro), tačiau knygos žmonės (taip pat ir krikščionys) priklauso kategorijai tų, kurių tarpe nemisionieriaujama. Krikščionys, priešingai nei broliai musulmonai, leidžia sau šviesti bet ką. Negausu Turkijoj naujos kartos tikinčiųjų, oi negausu... O būriai poilsiaujančių vokiečių prie kosmopolizacijos tik prisideda. Rytai gręžiasi į vakarus, kas atsidavusiam musulmonui yra nesuvokiama... Tesiundo ant manęs savo šunis liuteronai ir katalikai, bet tie 2,4 procento turkų, kurie dienas leidžia Vokietijoje, islamo mokymą priimti turėtų. Nekalbant jau apie invaziją į musulmoniškus (ko gero, reikėtų sakyti, buvusius musulmoniškais) Turkijos kurortus, vokiečiai ramia širdimi pila pamazgas ant turkių pradinukių galvų, aprištų skarele, vadindami jų nacionalinę kultūrą „fundamentalistine ar bent jau separatistine filosofija“ , kurios, jų manymu, netinka dėstyti valstybinėse mokyklose. Europa ūžia kaip širšių lizdas, primesdama nedidelei daliai išlikusių tikrųjų musulmonų terorizmą, moterų priespaudą, kitatikių menkinimą ir t.t. Be kita ko, žiniasklaidoje nuolat pabrėžiama, kad visi musulmonai yra šėtono tarnai, siekiantys kiekvienoje valstybėje sėti nesantaiką, sprogdinti bombas, prievartauti krikščiones moteris ir dar bala žino ką. Leiskim turkėms mokytis ir patys iš jų mokykimės, nes ne kiekvienas vardas pateisina įvardytą žmogų.

Rodoma versija 24 iš 24 
14:18:34 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba