ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2008-12-24 nr. 922

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

JURGA ŽĄSINAITĖ. Giesmių giesmė krz. Kalėdoms (12) • LAIMANTAS JONUŠYS. 2008-ųjų (55) • -vt-. Sekmadienio postilė (3) • Su stačiatikių bendruomenės nariu ANDREJUMI J. kalbasi Virginija Vita. Pamąstymai pašaukimo tema (50) • JONAS GRIGAS. Kodėl neįsivaizduojame išėjimo į anapusybę? (21) • ZENONAS BUTKEVIČIUS. Józefo Piłsudskio nuotykiai Bezdonyse (10) • SIGITAS GEDA. Žalieji pergamentai (14) • MICHAEL SICINSKI. Dvasinis balsas, materialusis pasaulisMARTIAL BÉCHEAU. Eilės (2) • PETRAS KAZICKAS . Svarbiausias vaikystės vanduo (15) • KRISTINA BLOCKYTĖ. Provokacija (10) • NIJOLĖ KLIUKAITĖ. Maudynės sovietinio kaimo baloj (1) • VILIUS STAKĖNAS. Senais takais (6) • Su Latvijos nacionalinio istorijos muziejaus direktoriumi, archeologu dr. ARNIU RADINIU kalbasi Juozas Šorys. Ar tebesame baltų civilizacija? (62) • NOMEDA GAIŽIŪTĖ. Rašytoja, ministrė, paukščiukas (7) • Juk ko reikia žmogui? Kito žmogaus (747) • šviesa jau pralaužė tamsų dangaus skliautą (756) • 2009 m. sausio 9 d. Nr. 1 (923) turinys (5) • pasaulis nebeatrodo toks svetimas ir nedraugingas (651) •

2008-ųjų

LAIMANTAS JONUŠYS

[skaityti komentarus]

Metams ritantis į įprastinę gėdingą pabaigą (šaltis, tamsa, nykuma), dėmesį patraukė du nauji įdomių rašytojų romanai – Renatos Šerelytės „Mėlynbarzdžio vaikai“ ir Sigito Parulskio „Murmanti siena“. Šerelytė labai šerelytiška, o Parulskis nelabai parulskiškas. „Mėlynbarzdžio vaikuose“ pateikti provincijos degradavimo vaizdai iš tiesų būtų slogūs (pasaulis, kuriame gyvenant skverbiasi mintis, kad gal ne visus žmones sukūrė Dievas, tik kai kuriuos), bet daug ką keičia žvalus pasakojimo būdas, sąmojo prižarstytas stilius. Mat viena iš pasakotojų (svarbiausia), kurios gyvenimo kelias panašus į autorės, turi daug teigiamos gyvenimo energijos ir, nors tai atvirai nedeklaruojama, yra optimistiškai pasiryžusi ištrūkti iš tos beviltiškos pelkės ir jai tai pavyksta.

Visai taip kaip ir pirmajame autorės romane „Ledynmečio žvaigždės“. Iš tikrųjų naująjį romaną gal net būtų galima pavadinti „Ledynmečio žvaigždės 2“ – čia pasakojama tokia pat jaunos herojės gyvenimo istorija, net ir su atsikartojančiom ypatybėm (mokykloje ji dalyvauja saviveikloje, gyvendama Vilniuje kurį laiką susitikinėja su pasiturinčiu, regis, gerokai vyresniu gerbėju). Tai tarus, reikia pripažinti, kad visa romano konkretika, detalioji medžiaga nesikartoja – tai yra kitas romanas, šiek tiek ir kitoks. Pasakojimas labiau išplėtotas, yra svarbių naujų personažų. Kūrinys netgi atrodo brandesnis, o ar geresnis, nesiryžčiau spręsti.

Dar brandesnis atrodo Sigito Parulskio romanas – jau tiesiog visai solidus. Ar tas solidumas patiks subjektyvaus polėkio knygos „Trys sekundės dangaus“ gerbėjams, nežinia. Parulskis užsimojo parašyti kone epinio masto daugiaplanį romaną, kurio veiksmas apima apie šimtą metų. Ir rezultatas įspūdingas.

Iš ankstesnių 2008-ųjų skaitinių paminėčiau vieną novelę ir vieną romaną. Kęstučio Navako „Ten jūra“ buvo publikuota „Š. A.“ (V.23), o paskui pasirodė knygoje „Du lagaminai sniego“. Tai yra novelės žanro tobulybė – pasakotojas yra visas užvaldytas savo išsvajotosios atvykimo laukimo – tos, kuri galbūt apskritai neegzistuoja... Svarbiausia, kad tai yra itin subtilus, elegantiškas, meniškai santūrus tekstas, kuriame nutylėjimai varžosi su ilgesio gaidomis.

O Andriaus Jakučiūno romanas „Tėvynė“ apskritai yra nepaprastai keistas ir talentingai parašytas kūrinys. Nemainyčiau jo į daugelį giriamų šiandieninių Vakarų autorių kūrinių, kuriuose (tegu ir meistriškai) perteikiamos visuomenei svarbios problemos ir aktualijos, ir t. t., ir tada kartais pagalvoji, kokia tai tuštybių tuštybė. Nes „Tėvynėje“ perteikiama pati egzistencija, išgrynintas vienišo žmogaus buvimas šiame pasaulyje, tarp keturių kambario sienų. Kai šį romaną reikia trumpai apibūdinti (o tai kartais tenka daryti), labai sunku rasti tokį raktą, kurį pasukus spynoje durys iš karto atsidaro.

Galbūt tai yra ta pauzė, tas gyvenimo tarpsnis, kurį mes paprastai linkę nurašyti kaip laikiną, nesvarbų, turbūt nesėkmingą, tuoj pat anuliuotiną epizodą, kuris vis dėlto nuolat, tiesiog kasdien, įsibrauna į mūsų egzistenciją. O kartais tampa dominuojantis, bet ir tada norime užsimerkti.

Kaip ir kiekvienas talentingai parašytas kūrinys, „Tėvynė“ neanalizuoja, nebando objektyviai nustatyti, kokią reikšmę ir kokią dalį ta vienatvė tarp keturių sienų objektyviai sudaro. Tą išskirtinį potyrį suabsoliutina, iškelia iki neregėtų aukštumų ir nustėrusį skaitytoją priverčia staiga suvokti, kad tai stulbinamai užgožia visą rutininę dienų kaitą, visą tariamai objektyvią realybę.

Išskyrus vieną kitą sau artimą „dūšią“, su kuriomis jau šiek tiek aptarta, sunkiai įsivaizduoju šio romano skaitytojus. Be abejo, žinau, kad jų yra tarp autoriaus bendraamžių ir draugų. Nežinau, kiek jų interpretacija sutampa su mano. Bet manau, kad visi šio romano gerbėjai sudaro nematomą ir niekada neįforminsimą slaptą draugiją, kuriai mus supantis daiktų pasaulis atrodo slėpiningesnis ir įdomesnis negu kitiems.

Ir čia iškyla nelemtas postmodernizmo klausimas. Ar Jakučiūno kūrinys postmodernistinis? Taip, čia nėra vertybių hierarchijos, čia žaidžiama įvairiomis plotmėmis ir t. t., kažkokios neapibrėžtos išganymo vilties simbolis tėra neveikiančio televizoriaus pilkas ekranas, ir į tai galima žiūrėti turbūt tik ironiškai.

Bet kas pasakė, kad tai naikina Esmę? Tai pasakė teoretikai, kurie žvelgia į kūrinį paviršutiniškai, pagal savo susikurtus modelius. Jie nemato kūrinio dvasios, nes iš anksto yra nusistatę, kad tokio dalyko postmodernizme negali būti iš principo.

Trumpų kelionių žavesys. Keliauti iš taško A į tašką B ne dėl kokio nors reikalo, o tiesiog dėl pačios kelionės. Pamatyti ką nors nematyto ne todėl, kad tai turi kokią objektyvią vertę, o tik todėl, kad tai egzistuoja. Tai yra keliavimo estetika ir pažinimo grožis (beveik beprasmio pažinimo – todėl ir gražaus).

Ernestas Parulskis („Naujasis Židinys-Aidai“, 2008, Nr. 11–12) aprašė „Tobulą septynių minučių kelionę“ maršrutu „Vilnius–Oro uostas“: „Automotrisė pajudėjo. Lėtai ir minkštai.“ Iš geležinkelio į oro uostą važiuojantis motorinis vagonas – sklandi idėja, keista tik, kad niekas nesugalvojo to anksčiau (ta geležinkelio atšaka nutiesta seniausiai – krovininėms reikmėms).

Kartą jau buvau susiruošęs šį maršrutą išbandyti, bet į stotį pataikiau nukakti po pietų, kai tarp reisų ilga pertrauka, ir artimiausia galimybė vykti būtų buvusi jau sutemus, tad teko atidėti neribotam laikui. Tai apie ką aš čia rašau? Apie skaitinius – ne apie fizinius įvykius.

Pagirių metafizika. Švenčių proga nepakenks prisiminti literatūrinį alkoholį. Kingsley Amisas (1922–1995) turbūt nepriskirtinas prie aukščiausio kūrėjų ešelono, bet lengvesnio svorio kategorijoje keletas jo romanų yra literatūriškai smagūs – aukščiausio lygio. Dabar į vieną leidinį sudėtos trys jo knygelės apie alkoholį, ir tai pavadinta „Everyday Drinking“ („Kasdieniškas gėrimas“). Sekmadieniniame laikraštyje „Observer“ šią knygą apžvelgdamas pavyzdinis anglų kultūrinis konservatorius filosofas Rogeris Scrutonas (bent porą kartų publikuotas ir „Šiaurės Atėnuose“) teigė, kad receptų pagrindą sudaro spiritiniai gėrimai. „Kartais šmėkšteli ir vynas, bet aišku, kad Kingsley niekino šį gėrimą, nes jo stiprumo ir kainos proporcija visiškai netenkina tikro gėrovo poreikių.“

Tad štai kokteilis „Lucky Jim“ – taip pavadintas pirmas (ir garsiausias) Amiso romanas: 12–15 dalių degtinės, viena dalis vermuto ir trys dalys agurkų sulčių. O štai pieniškas punšas (viena dalis brendžio, viena dalis burbono, keturios dalys pieno, dar pridedama muskatų ir sušaldytų pieno kubelių), kuris, pasak Amiso, vartotinas „vos atsikėlus, vietoje pusryčių. Jis suteikia pasitikėjimo ir tvirtybės sunkios dienos pradžioje: ne tik prieš kelionę lėktuvu arba interviu, bet ir tada, kai laukia varginančios formalios iškilmės, kaip antai Kalėdos, žmonos senos draugės vestuvės arba sekmadieninis šeimos apsilankymas pas senelę.“

Skyriuje, gvildenančiame pagirias, autorius atmeta įprastinius sveikatos taisymo būdus, randamus kiekviename laikraštyje, nes ten neatsižvelgiama į „visą tą didžiulį, miglotą, mirguliuojantį antstatą, dėl kurio pagirios tampa unikaliu keliu į savižiną ir savipildą“.

Amiso nuomone, kai kurie rašytojai nušvietė metafizines pagirias rašydami tarsi apie kitką: taip galima traktuoti kai kurias Dostojevskio ir Poe kūrybos dalis, nors didžiausia pastanga užfiksuoti šią patirtį esanti Kafkos „Metamorfozė“, kurioje herojus pabudęs pamato esąs pavirtęs žmogaus dydžio vabalu.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


144247. archyvaras2008-12-30 20:27
A.Jakučiūno "Tėvynė" yra paslėpta ironiška utopija, L.Jonušy...

144300. Iskaima2008-12-31 12:08
Aisku.Ka veikti kaime Serelytei?Mieste tai ji yra apziurinejama-nuziurinejama daugybes vyriskiu.Gera nuotaika mergaitei jau garantuota. Kad pateisinti savo ismislus -ir kuriama "degradavusi provincija". Ir jei tokie iskilus meninykai kaip serelyte degradina provincija,tai provincija ir degraduoja.

144301. mura2008-12-31 12:13
geri metai buvo. kiti dar geresni bus. su kuo visus sv

144322. archyvaras2008-12-31 13:51
Na, tuos tai jau tikrai stropiai perskaitysiu, R.Šerelytės romaną ir Sigito desantininko " Murmančią sieną" ( gal aliuzija į Raudų Sieną, o kaip misliji Tu, Varna Varnus, a?irgi dar neskaitei?!

144341. iskaima2008-12-31 15:05
Kad pateisintu savo pabegima i miesta-kreivu vwidrodziu karalyste-serelyte ishsisukineja "dwgradavusia provincija".Gal reikejo rasytojai likti kaime ir kurti nepaprasto griozio kurinius?Ji but arciau gamtos,nuo svaraus oro gal protas neaptemtu?Gavelis ,stai ,rase apie degradavusi miesta.Jus, raseivos, viena kart apsispreskit, kas degraduoja?Gal jus patys degraduojat ir po saves paliekat "degradacija".Patys jus degradai:)

144350. tjma2008-12-31 15:29
Kafka-Metafizinis girtuoklis?Idomiai cionainai isvarte gerb. kritikas

144354. tjma2008-12-31 15:35
Kodelgi ne?Is tikruju Kafka gere labai smarkiai.Nu jus paskaitykit apie ka jis kliedi?Ten pas jiji viskas taip suvelta i neaisku,kad neisgeres -nesuprasi.Aiskeusias kurinys ir yra Metamorfoze.O kiti?Neisgerusi ji kamavo depresija,o isgerus, pasireiksdavo shizofrenija su alkogolines psixozes pozymiais.

144357. z2008-12-31 15:37
Jonusys cia elegantiskai paaiskino,kad girtas shmogus pavirsta i keule.Girtas Kafka-i vabala,nors is tikro jis rase apie

144360. archyvaras2008-12-31 16:23
Kafka...Puikūs jo trumpieji/novelės/kūriniai, "Amerika"- nepakartojamas kūrinys, o "Procesas" įtakojo visus absurdistus ( S.Becet,E.Ionesco ir kt)

144361. archyvaras, personal reading2008-12-31 16:28
Nepajėgiau perskaityti romano "Ledynmečio žvaigždės", visa literatūrinė imuninė sistema priešinosi:" kam tie mergiški kliedesiai, tas dienoraštinis lyrizmas, neva poetizmai, be jėgos ir valios". Pasidaviau - mečiau. Vartokite vitaminus Imunal. Saugo nuo gripo ir vidutiniškos beletristikos.

144370. ebola2008-12-31 17:00
http://www.culture.lt/satenai/?leid_id=730&kas=straipsnis&st_id=3140

144374. z2008-12-31 17:28
Amerika Kafka parase dar jaunas-kol negere.Po Amerikos eme vis daugiau gerti ,todel daresi vis niuresnis-panasus i Erlicka

144383. z2008-12-31 19:16
Kafka buvo zydas ir gejus.nu vienzo.

144388. archyvaras2008-12-31 20:02
...bet genijus, Francas Kafka. " Procesas" - vienas mįslingiausių / filosofiškiausių romanų literatūroje. Verta perskaityti Makso Brodo monografiją apie F.Kafką.

144393. cc2008-12-31 20:34
Išskyrus vieną kitą puikią novelę, Kafka man nepatiko. Labai niūrus.

144400. z2008-12-31 21:30
Nu Kafkai sunku buva gyvent,niurus buvo jo gyvenimas,jis mylejo Broda,o sis jo nemyleja.

144403. tjma2008-12-31 22:05
Aj,nesakyk,ir Brodas jiji myleja,bet Brodui buvo suprantami tam tikri svarbus gyv.faktai,o Kafkai -ne.Kokie gi sie faktai?Ogi tai,kad Brodas nedriso sukurti seimos su Kafka,nes ju vaikai galejo tureti Kafkos negalia-alkogolizma ir shizofrenija.

144412. archyvaras2008-12-31 23:14
Nuhipotetinat savo vaizduotės link, bičiuliai, apie Brodą ir Kafką( juolab apie šizofreniją). Žydo amžinoji kaltė tvyrojo/ budėjo nuolat Kafkos smegeninėje...

144423. z2009-01-01 01:01
Nu jo :).Tai Jonusys yra visiems aiskus ,o Kafka-didele paslaptis

144435. Rašelė :-) 2009-01-01 09:40
subjektyvaus polėkio knyga „Trys sekundės dangaus“ - čia tai bent! Juokis ir voliokis!

144443. Erotiškasis Laimantas2009-01-01 13:26
Eilinį kartą nuleido prie savo kumyrų kojų.

144444. o kalinauskaite?2009-01-01 14:12
Garbusis Jonusy, o Kalinauskaite - ne 2008? Ji man geriausia, o Jums?

144500. z2009-01-01 19:46
Man geriausi yra sie autoriai:F5c_wZ3_414e_X5,Vaska Mutant,Heruka,11Y4,R.Jaras, B6,Ogio,KO,Svetlana Ryzikova ir kt.Parulskis man nepatinka,Kalinauskaite patiko pries 20 metu,a kas yr Serelyte -neisivaizduoju.

144606. gile2009-01-02 16:59
Šerelytė buvo puiki tik pirmoje savo apsakymų knygoje. Deja, toliau tebevažiuoja ant senų laurų, nieko geresnio neparašė, o prastesnio tikrai. Bet kai įsitryni į tam tikrą klaną, tai ir vadins Tave gera rašytoja. Jūs jau senai gera publicistė, gera artistė, gera kalbėtoja per radiją, bet ne rašytoja

144673. >gile2009-01-02 22:46
jau tikrai Serelyte nera gera publiciste, tokia nei zuvis nei mesa, kad neduok dieve

144683. Didvyriu rusams būti neišeis.2009-01-02 23:33
šiaip jonušėlis yra nei žuvis nei mėsa. Bet jį spaudisna, komunistiniai šliogeriai. Galų gale tai ir žinokim apie tą aziatą viską, kaip europiečiai. Ok, ko mums dar reikia? Negi stalinietiškų žūdynių? Stalinieti, jonušėli, to ne bus - Europoj esam. Didvyriu rusams būti neišeis.

144685. chu2009-01-02 23:53
Jonuselis, ziuriu, daug kam giliai gerklej sedi

144692. jokiej gerklej2009-01-03 00:38
jokiej gerklej, jis emigracijos Lietuvos pateisinameme sedi, kaip zzulikas, ir pasiteinimo turi viena: AŠ NEKOMUNISTAS, NES ŽINAU KAS ŽUDO LIETUVIUS YRA KOMUNISTAI. Jomunšėlis, per stebuklą (mamytės sūnelių, kbistįlių), išliko gyvas IR KARIAVO SU NEŽMONIŽKU 2003-6) METAIS UŽPUOLIUOSIU KOMUNIZMO KATASTROFA. Ačiū JOnušiui užgenusiui gaisrą komunistinį.

O. principe, koks po to jo turtas, ar viršija ... a je esu užmužtas,

144693. tai koks Jonušio turtas 2009-01-03 00:44
tai koks Jonušio turtas po tokio milžiniškos Europos lyderiškos emigracicijos (lietuvių), nuo jo vadovavimo lietuvizmui?

144706. oho žiauru, bet aš už --- AišV, tebūnie, šikniai2009-01-03 03:28
Ai nieko ir iš miestės ir jonušėlio ir xx`o bus išlupta visa neteisėta raida Lietuvai, kuri naudinga USA, bet ne Rosia ar Iran. Tai bus pradžioj išlupama savanoriškai, jaučiu mie spardysisis kaip reikalas, bet visi supranta, kad ne ji tautos emogigracijos/intokcikacijos/xxliabizacijos atstovas. lausim ir žiūrėsim, kaip kur, bet koks pvz iidjotas pagalvos, kad jonušėlis be prostitucinių stenėjimų, kažką Lietuvai padaryt. Tiesiog abejoju. Arba kvazisušaudysim. Pasistikėk, tik lietuvių kalbos žinovų tai yra šioks toks malonumas. Vienu žodžiu dirbk Lietuvai, jonušėli, arba tau virus bus liūdna. I thik so.

144720. o kur laura sintija2009-01-03 11:25
gerbiamas Jonusy, o Laura Sintija ir Benedikto slenksciai - ar ne 2008 ? Nepatiko?

144722. kur Sintija, ar nežinot?!2009-01-03 11:36
Susiliteratūrinus klaikiai. filologinis akademinis stilius, nučiulptas. jokio gyvo kvėpavimo jos romane, protegantai. I think so.

144728. taip2009-01-03 12:09
sushowdyd

144750. L.S.2009-01-03 15:25
Kritikas aiškiai bijo Murmančios sienos autoriaus. Dėl ko? Lieka mįslė. Romano solidūs yra pirmieji 100 psl. Ryškūs, epiniai ir vientisi. Toliau, labai daug trūkumų, geri tik atskiri epizodai.

144778. Svetimas2009-01-03 17:21
Parulskis labai netgi parulskiskas, nes romane yra ir scenariju rasymo technika, ir epas, ir pjesiu dialogai, ir poezijos nuotrupos, ir publicistiniai gabalai, zodziu, visu autoriaus amatu atsvaitai, ir tai romanui ne i nauda.

144784. archyvaras2009-01-03 17:29
Neskaičiau S.Parulskio romano, tamsuolis dar...bet kuo daugiau įvairių nuomonių, tuo įdomiau bus...

144789. purslas2009-01-03 17:39
Seniai ką beskaičiau iš lietuvių literatūros, bet čia suintrigavo. Nusipirksiu Parulskio romaną, gal net "Tėvynę". Šerelytė kažkaip netraukia, negaliu jos tekstų ir ŠA skaityt, išskyrus knygų apžvalgas.

144798. purslui nuo archyvaro2009-01-03 17:54
Šaunuolis esi. gimtoji - ne verstinė. šioji neturi prigimtinio kalbinio pamato, nes visi vertėjai yra interpretatoriai, geresni ar blogesni...

144799. amigo2009-01-03 17:55
o as nieko nepirksiu, nes namai ir taip prigrusti knygu, imsiu is bibliotekos Serelyte, Parulski, Tevyne skaiciau Metuose...

144806. archyvaras2009-01-03 18:08
Nepirksiu ir aš. pasiskolinsiu iš draugų. įdomu, kodėl s.parulskis nepublikuoja savo romanų Metuose?

144809. archyvarui2009-01-03 18:13
turbūt Parulskiui leidėjas neleidžia

144816. archyvaras >1448092009-01-03 18:31
Gali būti. monopolizavo Parulskį leidėjas. ir avansuoja turbūt?

145041. briedis2009-01-04 19:30
nieko nesupratau- tai kaip-ar turejo parulskis romana,ar parase?

145066. Trojos Elena2009-01-04 22:22
Komentarai - ryškus pagirių (mažokai literatūrinių, daugiau bulvarinių) sindromas. Na ką gi, anot Bodlero - svaiginkimės, kas kuo pajėgūs. O Jonušį paversti vargšu Joriku nebūtina. Donelaitiško šūdo (turiu galvoje jo leksikono lietuvišką tiesmukiškumą) ir taip į valias. Šerelytės dar neskaičiau. Ji sąrašo gale. Paruskio "Murmanti siena", matau, jau gerokai "apmurmėta". Skaičiau. Kaip ir visas jo knygas. Įdomus autorius. Vienas talentingiausių. Tačiau su savom smegduobėm. Romanas patiko, bet tik tol ir ten, kur jis buvo ROMANAS. Kur plytėjo mitas. Paversti mūsų gana bjaurios istorijos šimtmetį ironišku, sodriu mitu, kuris sukurpiamas atskirų individų akimis ir likimais - labai vykusi S.P. koncepcija. Tačiau romane ryški skirtingų žanrų padiktuota stilistika. Kai kur net skysta didaktika. Ypač nepatiko pabaiga. Šitokio "pirstelėjimo" iš autoriaus nesitikėjau. Už tai murmės ne vienas. Tačiau net ir su trūkumais, tai neabejotinai viena geriausių 2008 m. knygų. Parulskis visada buvo ciniškas humanistas. Ir šis derinys jam duoda ypatingą literatūrinę galią. Bet norėčiau pridurti - nesusireikšminkite, nėra čia Olimpo, nėra plebso. Yra tik rašytojai. Kurie neturėtų dėl konkurencijos murmėti. Murma tik sienos, kurias tai griauname, tai vėl statome.

145078. Pastaba-Trojos Elenai2009-01-04 23:04
Ciniškas humanistas yra Viktoras Uspaskichas.

145091. Trojos Elenai nuo archyvaro2009-01-05 11:18
Nesusireikšminame. Įdomiai ir įžvalgiai diagnozavai naująjį S.Parulskio romaną. Dar įdomiau darosi...

145244. archyvaras, pradžiaknygė2009-01-06 12:05
Va, pradžia R.Šerelytės romano " Mėlynbarzdžio..." ir perskaityta. Sąmoninga ir tikslinga kaita pasakotojų. Bet kažkas išskydu jų pasakojimuose...Ypač keista ta sovietizmo etikečių/emblemų/ žargono/ bei rusicizmų "puošyba" romane, veikėjus ne gilina, o satyrina, ar net šaržuoja...Skaitysime toliau ir atsiprašysime, jeigu ką...

145361. varna (atviras atvirlaiškis Laimantėliui)2009-01-06 20:04
Gerbiu Laimantėlį, bet tai, kad jis nukirto galvą Salomėjai... Negaliu atleisti. Gaila. Graži mergaitė buvo. A ne, Laimantėli?

145428. archyvaras (atviras klauimėlis)2009-01-07 10:41
Laimantai, kodėl taip fragmentiškai apie R.Šerelytės romaną, taip lyg nukąstai, neryžtingai, tarsi nutildant save patį?

145481. cikada2009-01-07 14:16
udarim jonushizmom po litovskoj literature...

145513. archyvaras2009-01-08 11:10
Udarim tai udarim...bet R. Šerelytės romanas manęs neudariajėt, ir baigta.

145769. comen tariukas2009-01-09 20:29
nežemo lygio komentarai; keista

145780. archyvaras - laisvajam valstiečiui cc2009-01-09 22:49
Būna geriau, žymiai giliau, bičiuli...

145966. viva palestina2009-01-11 11:32
PADEKIM PALESTINAI IR DEMOKRATIJAI PASAULYJE! GEDA IZRAELIO GENOCIDUI

Rodoma versija 29 iš 30 
14:18:10 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba