ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2005-01-15 nr. 732

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

TURINYS (31) • GIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ. Žiema ir vidurnaktis (1) • ROMUALDAS OZOLAS. Cunamiams atviri (1) • BRYAN APPLEYARD. Ko mus klausia gamta ir jos begalinė galiaAUSTĖJA MERKEVIČIŪTĖ. Išversti, suversti, nuversti?SIGITAS GEDA. Iš mėlynųjų mansardųMARCIN ŚWIETLICKI. PoezijaSAULIUS ŠERMUKŠNIS. Yra čia dozė cinizmo (6) • JŪRATĖ VISOCKAITĖ. "Tai jis yra ar jo nėra?" (4) • WILLIAM BOYD. Trumpi susitikimai (1) • SIGITAS PARULSKIS. Nauji Juozapo nuotykiai Lietuvoje ir Europoje (20) • JŪRATĖ BARANOVA. Kelionė kasdienybės paribiaisVYGANTAS VAREIKIS. Ar vykti į Maskvą?Motinos Kiaulės katedraTOMAS ARŪNAS RUDOKAS. Istorijos (17) • GINTARAS BERESNEVIČIUS. Leninas ir Donelaitis (1) • L A I Š K A I (119) • Naujo numerio turinys (9) •

Ar vykti į Maskvą?

VYGANTAS VAREIKIS

[skaityti komentarus]

Ar reikia mūsų prezidentui vykti į Maskvą dalyvauti Pergalės dienos 60-mečio minėjime? Šis klausimas labiau jaudina ne tiek žmones, kiek pačius politikus. Žmonėms rūpi paprastesni dalykai, tačiau vadovautis gyvenimiška logika politikoje nepatartina.

Jeigu būtų laimėję vokiečiai, tokio klausimo – vykti ar nevykti į Berlyną? – net nebūtų kilę. Nukariautų aborigenų atstovai būtų privalėję atvykti į Reicho sostinę grožėtis jos didybe ir architektūra, o grįžę į savo gyvenvietes kur nors netoli Uralo pasakotų saviškiams apie režimo šlovę ir galią.

"1945 metų sovietų armijos pergalė buvo Lietuvos okupacijos tęsinys", – sako vieni. Už išvadavimą iš fašistų esame dėkingi, tačiau išvaduotojai pamiršo išeiti.

"Ne rusų tauta yra atsakinga už komunistinio režimo nusikaltimus. Prezidentas, vykdamas minėti Pergalės dienos, parodytų, kad Lietuvos pusė nori eiti į istorinį kompromisą ir yra linkusi pradėti mąstyti europietiškai – iš susitaikymo pozicijų, o ne akcentuodama senas skriaudas. Be to, pragmatiniu požiūriu, nuvykdami į Maskvą, galime gauti tam tikrų ekonominių nuolaidų", – atsako oponentai.

Kuri okupacija Lietuvai buvo blogesnė, jau kelis dešimtmečius diskutuoja ne vien istorikai. Ar galime pasakyti, kuris velnias buvo geresnis?

Galime teigti, kad nacistinis režimas buvo estetiškesnis negu sovietinis, ką ne kartą yra pabrėžę visi, kurie matė vokiečių ir rusų armijų žengimą į užimtus miestus. Tačiau kodėl L. Riefenstahl nebuvo atleista už kino filmą "Valios triumfas", šlovinantį nacių režimą, nors stalinistinės propagandos kūrėjai buvo apdovanoti valstybinėmis premijomis bei režimo globojami ir po destalinizacijos proceso? Jeigu abu režimai yra broliai dvyniai, tai kodėl iki šiol persekiojamas vienas, o apie kito nusikaltimus rašoma ir kalbama kur kas mažiau. Nacių simbolika yra netoleruojama ne tik Vokietijoje, kur už jos nešiojimą galima gauti dvejus metus kalėjimo. Sovietinė simbolika tokio nejaukumo jausmo vakariečiams nesukelia, nes, matyt, šio režimo nusikaltimai nelaikomi baisesniais už nacių konclagerius.

Kartą Oksforde mačiau negrą, apsirengusį raudonu megztiniu, ant kurio puikavosi penkiakampė žvaigždė ir užrašas kirilica "CCCP". Įsivaizduokite, kad vietoj šio užrašo gotišku šriftu būtų užrašyta "Der Dritte Reich". Ir dar nupiešta svastika. Neįsivaizduojate? Aš irgi.

Abi okupacijos yra skirtingai įsirėžusios į lietuvių sąmonę. Pamenu, kaip Peluodžiuose, viename Šiaurės Lietuvos kaime, senelė ir mama prisimindavo rusų ir vokiečių okupacijas. Pamenu ir pasakojimą, kaip kartą į namą užėjo vokiečių būrelis. Tėvai buvo išvažiavę į bažnyčią Pašvitinyje, o namie likę tik maži vaikai. Vokiečiai atsisėdo prie stalo, užkando savo atsinešto maisto, davė vaikams saldainių, atsidarė degtinės buteliuką – juo pavaišino ir mano senelį, gulintį kitame kambaryje. Karo pabaigoje vykstant kruviniems mūšiams dėl Šiaulių žmonės kasė bunkerius, vengė degti žiburį, miegodavo slėptuvėse... Daugiau ten vokiečių niekas nematė. Atėjus rusams, naktimis pasigirsdavo beldimas į langus, reikalavimas duoti lašinių ir degtinės, dingo bičių aviliai... Prasidėjo ūkininkų medžioklė, kurios, beje, ėmėsi ne rusų kareiviai, o vietiniai nusigėrę stribai. Daugelis tada gyvenusių lietuvių, manau, prisimintų panašių pasakojimų...

Bet štai vieną vasaros pavakarę, grįžusi iš Rygos, kurioje Ostlando vadovybė karo metais svarstė direktyvą "Richtlinrein zur Frage der Eindeutschbarkeit der Esten, Letten un Litauer" – kaip suvokietinti rasės požiūriu vertingus elementus Baltijos šalyse, senelė prisiminė, kaip į sodybą atvykęs vokiečių karininkas įdėmiai apžiūrėjo ūkį, kuris tada buvo tvirtas, nepatyręs kolektyvizacijos išdraskymo – dviejų galų namas, dengtas nerūdijančia angliška skarda, didžiulis tvartas, tvirti svirnai (jie nesupuvę iki šiol), jauja... "O ko jis tada žiūrėjo? – pasakė senelė. – Jeigu vokiečiai būtų laimėję karą, nebūtumėme čia gyvenę..."

Ūkių kolonizacija Lietuvoje prasidėjo jau 1942 metais ir žinant skrupulingus vokiečių planus ji, matyt, būtų įvykdyta iki galo.

Tad ar verta vykti į Maskvą? Sakoma, kad rusų tauta nekalta. Kaltas sovietinis režimas, komunizmas, kaltas Stalinas, Dekanozovas, Berija. Tačiau ne Stalinas, o paprasti rusų kareiviai "išvaduotojai" 1944 metų Kalėdų išvakarėse prie degančio kluono Pelaniškiuose sušaudė tris mano senelės brolius...

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 
Rodoma versija 25 iš 26 
14:18:04 Jan 31, 2011   
Jan 2010 Jan 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba