ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2005-01-15 nr. 732

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

TURINYS (31) • GIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ. Žiema ir vidurnaktis (1) • ROMUALDAS OZOLAS. Cunamiams atviri (1) • BRYAN APPLEYARD. Ko mus klausia gamta ir jos begalinė galiaAUSTĖJA MERKEVIČIŪTĖ. Išversti, suversti, nuversti?SIGITAS GEDA. Iš mėlynųjų mansardųMARCIN ŚWIETLICKI. PoezijaSAULIUS ŠERMUKŠNIS. Yra čia dozė cinizmo (6) • JŪRATĖ VISOCKAITĖ. "Tai jis yra ar jo nėra?" (4) • WILLIAM BOYD. Trumpi susitikimai (1) • SIGITAS PARULSKIS. Nauji Juozapo nuotykiai Lietuvoje ir Europoje (20) • JŪRATĖ BARANOVA. Kelionė kasdienybės paribiaisVYGANTAS VAREIKIS. Ar vykti į Maskvą?Motinos Kiaulės katedraTOMAS ARŪNAS RUDOKAS. Istorijos (17) • GINTARAS BERESNEVIČIUS. Leninas ir Donelaitis (1) • L A I Š K A I (119) • Naujo numerio turinys (9) •

Iš mėlynųjų mansardų

SIGITAS GEDA

[skaityti komentarus]

iliustracija

Tęsinys. Pradžia Nr. 723

Apie tai, kaip keliauja poezija

V. Mačernio gerbėjai jau nebeatsimena, kad kitados Lietuvoje jis buvo tik iš "po skverno" gaunamas... Šiandien Kazys Bradūnas labai nuosekliai papasakojo apie V. M. eilių lemtį išeivijoje.

1947 metais Romoje poeto draugas Vytautas Saulius išleido jo "Vizijas". Ten buvo ir 12 sonetų.

1971–1972 metų leidinį JAV jau organizavo pats K. Bradūnas. Eiles iš Lietuvos visais įmanomais būdais perdavinėjo a. a. E. Matuzevičius.

Įdomu, kad lengviausiai ateidavo tie laiškai, kurie buvo siunčiami iš Rusijos. K. Bradūnas sako gavęs laiškų, išmestų Vladivostoke, Krasnojarske... Juos mažiausiai tikrindavę.

Jeigu kuris laiškas su eilėraščiu dingdavęs, tai E. M. siųsdavo jam pakartotinai.

Aš pats buvau gavęs sonetus, perrašytus mašinėle prastam popieriuj. Sakė, kad iš Banionio išsaugotų nuorašų.

"Vizijas" (1947 m. leidimą) buvau gavęs pasiskolinti. Kai pasiūliau perskaityti ir keletui patikimų draugų, tie iš baimės vos neapsišlapino... Tokia tai drąsa pasižymėjo vyresnieji kolegos.

Manė, kad juos už tai gali "areštuoti".

Rugsėjo 25, trečiadienis

Linksmasis amerikietis

– Jūs, kurie duobėje! Liaukitės kasę!

(Che, che, che...)

P. S. Rugsėjis paskelbtas "burnų priežiūros mėnesiu" Lietuvoje.

Rugsėjo 26, ketvirtadienis

Apie tai, kas atverta, ir tai, kas paslėpta

Šitos sąvokos, susijusios su mąstymu apie pasaulį, kaip apreiškimą.

Iš apreiškimo plaukia daugelis kitų prielaidų (priėmus pirmąją).

Šitoje plotmėje a. a. Justis skelbė, kad ateities pasaulis – XXI amžius ir XX amžiaus pabaiga – arba bus sakralus, arba jo visiškai nebus.

Kita prielaida:

pasaulis mąstomas be Dievo. Tada susiklosto visiškai kitos sąvokos.

Kitų vaizdinių realybė.

Kunigas (A. S.), sėdėjęs lagery su ateistu (G. I.), sakydavo:

– Puikiausiai sutardavom!

Išeitų, kad tiedvi kalbėsenos, pasaulėžiūros turi daug sąlyčio taškų.

Antra vertus, žmogus (būna) sutari su pačiu velniu...

Naktiniai žmonės

Tie, kurie slepiasi naktį ir pasirodo dieną. Išlenda iš nakties. Tokių mačiau senojoje Jeruzalėje.

Įvairių tikėjimų žyniai, kariai, merginėtojai, vagys, sąmokslautojai, kabalistai, narkomanai. Betgi didžiausią įspūdį man padarė žaliais senoviniais kario rūbais apsirengęs drūzas. Ginkluotas nuo kojų iki ausų, akylas kaip koks perkūnas.

Jis žengė per minią nematančiom ir visaregėm akim. Tiesus, išnašus. Jaunas žvėris, bet kurią akimirką galįs nutverti sau auką.

Tai buvo kaip iš kito pasaulio.

Kai kas ir išliko!

Į Lietuvą atvykusi Anglijos parkų globėjų draugija apsidžiaugė, kad pas mus išliko parkų augmenija – kolekcijos iš 53 pavadinimų.

Pas juos daugelis tų augalų jau išnykę.

Man regis, K. S., rašydamas, kad metrinė poezija, žanrinė (tradiciniai žanrai ir metrai), kultivuojama, pavyzdžiui, Latvijoje XX amžiaus antroje pusėje, buvo išsaugojusi daug tradicinės poezijos parametrų.

Naujoji poezija ne tik atranda, bet ir praranda.

Kaip sterilizuotieji parkai.

Kai kas – iš asmeniško

Frankfurto mugei išėjo Kerry Shawno Keyso versta mano lyrikos knyga – neįprastu man pačiam pavadinimu "Žiemos biopsija".

Siūliau kažką kita, paskui leptelėjau "biopsija".

Jam patiko ir – prigijo.

Iš tiesų tai medicinos terminas, reiškiantis smulkių ląstelių tyrinėjimą norint nustatyti tikslesnę diagnozę. Ligos...

Šiaip – stebėjimas, žiūrėjimas.

Platesne prasme – kokių 35 metų Šiaurės regėjimas, gyvenimo stebėjimas atsitolinus. Nelyg kokio girių "pūstelninko" akimis.

Su kirviu už juostos... Dievo degančioj girioj.

Rugsėjo 27, penktadienis

Žmonės iš Tuteišijos

Biriukas, vardu Vasilijus. Atsibastėlis. 53 metų, su cilindriniais akiniais. Apsigyveno Zizonių kaime. Vyrų čia nėr – vienos bobos. Ir – karvės.

Karvės čia ne tarp kitko, o įsipina į siužetą.

Biriukas spekuliavo degtine – pilstuku, žinoma. Pas jį netrūkdavo moteriškių. Pabrėždavo:

– Aš neka negaliu padaryc! Aš imputentas.

Moterims, beje, tokie dar įdomesni.

Kaip gali būt? Toks, atrodo, stiprus, o...

Kregždienė, 88-erių seniukė, vardu Zinaida, ėmė su juo girtauti. Paskui Biriukas sako:

– O tu pašildyk man kelienius!

Taip ir atsitiko. Biriukas užkabino durų sklendę.

Paskui jau – riksmai:

– Kregždienę išgvoltijo, išniekadijo!

– Būta ką niekadyt! – teisme pasakė Biriukas.

– O kaip, ieškove, tada jauteisi? – teiraujasi jaunutis teisėjas. Jam gi smalsu. Pavarde Ipolitas Birkis...

– O kaip jautiesi, – atvirauja senė, – iš pradžių maniau, kad sulaužys, bet nieko. Labai trumpas tas jo daiktas, nei ten įkiša, nei ištraukia...

Biriukas dabar turės sėdėt 3 metus. Dvejus už Kregždienę, vienus – už karveles. Pasirodo, ir tas tvirkino.

Paliudijo toks Zizys, radęs ganykloje Biriuko cilindrinius...

– Kaip jie ten pakliuvo? – klausia teisėjas.

– O kų aš žinau? Aš ir dzienų blogai matau. Kai pametiau, žinojau, kad ras ir atneš. Jie tik man tinkami.

Palaukit, po trejų metų išeisiu! Atsėdėsiu ir išeisiu!..

Zizonių sodžiaus talaluškos (apie Briedelienę, kuri mėgsta gerti):


Briedelienė gero būdo,
bac ant š...do
Ir užsnūdo!

Ko, padla, aini akis nulaidus? Ir in niekų net nepažiūri?

Dvi susiriejusios zizoniškės, gražios pažiūrėt, dalijasi vienu vyru. Viena turi septynis vaikus, kita – vieną.

Ta, kur rudai nudažyta:

– O ko tu tokia pageltus?

– ? ? ?

– Turi septynis vaikus ir dar du kavalierius.

Pageltusi nori atsikirsti:

– O tu sakai, kad mano vyro bijai?

– Labai.

– Sakei, kad vijosi su revolveriu ir norėjo nušauti?

– Norėjo.

Pageltėlė:

– Ir vijosi, ir nušaut norėjo, o vis vien su juo suguli...

Protingieji zizoniškiai

Žmona:

– Mano vyras taip sako: "Jeigu gulėsi, gulėsi, tai ir Dievulis nepadės. O jeigu griebsiesi darbo, tai ir velnias prisidės!"

Rugsėjo 29, sekmadienis

Ankstyvą rytmetį, kai medžiai visur jau liepsnojo rudens spalvomis, ilgai ėjęs Neries pakrante, pagaliau įsivaizdavau ją –

pirmykštę ir gražią, kliokiančią vandenimis.

Iš kokio X–XV a. Pakrantėse visur klūpojo arba įsibridę ligi kelių – žvejai, į kriaušius, linkui sodybų vedė akmenuoti takai.

Sruvo šaltiniai, mirksėjo maži šulinėliai. Amsėjo šunys.

Buvo labai labai daug gyvasčio.

– Kokia kvaila vaizduotė! – krūptelėjęs pamačiau dvi neišskridusias antis, lesinėjančias apie išsikišusias geležies grotas.

Tai buvo kanalizacija, o netoli jos – sulūžusios vaiko rogelės.

Rūdijantys strypų galai. Galbūt tas vaikis palėkė po ledu, praėjusią žiemą pasileidęs nuo šlaito. Visur stirksojo tušti buteliai, seni, išsiklaipę batai, vasarą čia stovyklavusių raudoni apklotai...

*

Yra išlikę šventraščių (arba nuotrupų šventraščiuose), kur Kristus vadinamas Angelu tarp angelų arba Stipriausiuoju iš angelų.

Taigi – pasiuntiniu, Viešpaties pasiuntiniu, bet ne sūnumi.

Dangiškoji jėga, įsikūnijusi į žmogų. Tiesiog jam daugiau duota.

Toksai požiūris, tiesą sakant, yra suprantamesnis žmonėms. Jis buvo vienas iš mūsų, neafišuodamas, nesiskelbdamas.

– Argi to neužtenka?

Žmogiškoji logika: aš turiu savo namus, savo šeimą, sklypą, darbą... Aš turiu savo supratimą, galiu jį turėti spręsdamas iš to.

Ir iš to, ką man perdavė tėvai, mokytojai, ką pats perskaičiau. Ką patyriau.

Tikra yra ir tai, kas protinga, – kaip susiaurino tikrenybės sampratą XVII ir XIX a. racionalistai, didžiausias iš jų – Hegelis.

*

– Jeigu matote ką nors labai gražaus plazdant danguje arba žydint žemėje, nebandykite pasisavinti, nes bematant sunyks..

Kažin kaip panašiai yra sakęs Konfucijus, bet senajame Korano vertime apie Dievą sakoma (Griaustinis, 32 (32)):

– Ar ne Jis yra Tasai, kas būdinga kiekvienai sielai tada, kai ji ką nors pasisavina?

Tai apie Dievą Baudėją.

*

Košmariškai sunku yra suvokti Dievą, didįjį, prieštaringąjį. Supaprastintas, suprastintas Viešpats (tegul ir iki žmogiškųjų apimčių) yra mielesnis ir priimtinesnis.

Pakeliamas, raminantis, guodžiantis.

Ne veltui niekas tikrojo nėr regėjęs! Ir niekuomet neregės. Tie, kur matė, – čia pat subyrėjo.

Džiaukitės tuo, ką esate gavę.

Šunys

Dabar "turiu" du. Vienas mano – ištisą dieną miega aukštielninkas, išsižiojęs. Kyšo tik iltinis dantis.

Kitas dvigubai už jį didesnis. Gal manojo dėdė? Miega bankrutavusio fabriko kieme. Ištisą dieną.

Matau jį iš šeštojo aukšto.

Raudonuojant klevams.

Tyla pilna kauksmo.

– Gerai. Dabar viskas gerai. Kaip padarei, taip padarei. Atsakysi prieš Dievą...

Tai G-iui.

*

Senstantys žmonės.

Į senatvę žmonės atsisako... garsiaraščio. Sprogimai, kalbos sproginėjimai labiausiai girdimi (ir rūpi) iki 50?

Gal iki 58?

Ilgėjimai (ilgesys) tylos. Tylios kalbos.

Beveik neutralios. Pilkųjų žvirblių spalvos. Dabar žinau (žinosiu) daug jų gyvenviečių palei Nerį.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 
Rodoma versija 25 iš 26 
14:18:00 Jan 31, 2011   
Jan 2010 Jan 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba