ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2008-06-20 nr. 897

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

JAMES WRIGHT. Viršum upės (17) • GINTARAS SONGAILA. Lisabonos sutartis: Europos solidarumas ar stuburų laužymas? (52) • -gk-. Sekmadienio postilėHARALDS MATULIS. Latvijos vyrų pornografinė literatūra (Edmunds Frīdvalds, Nils Sakss) (5) • Su JOSEPHU RATZINGERIU (popiežiumi Benediktu XVI) kalbasi žurnalistas Peteris Seewaldas. Gyvybės medis (9) • ROLANDAS KAUŠAS. Reportažas iš miegamojo (85) • SIGITAS GEDA. Užuolaida ir žalias vazonėlis (22) • RENATA DUBINSKAITĖ. Wolfgang Tillmans: „Jei svarbus yra bent vienas dalykas, tai viskas yra svarbu“ (4) • EVALDAS GALINIS. Eilės (4) • LAIMANTAS JONUŠYS. Sovietinės realijos ir gluminanti literatūra (6) • GIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ. Jurbarko vieškeliai, maišto šunkeliai (66) • NIJOLĖ LAURINKIENĖ. Rasojančių rugių šventė (3) (10) • Gyvuoja „Mažosios Lietuvos enciklopedija“ (2) • REDAS DIRŽYS. Meno streiko konferencija: griauti ar statyti? (12) • „Santaros-Šviesos“ suvažiavimo programaTik pasiklydę čia patenka (688) • 2008 m. birželio 27 d. Nr. 24 (898) turinys (1) •

Viršum upės

JAMES WRIGHT

[skaityti komentarus]

iliustracija
Iš „Debesų knygos“. 2006
Algimantas Kunčius

    Jamesas Wrightas (1927–1980) – vienas žymių galingos JAV poetų kartos, gimusios trečiajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, kuriai priklauso taip pat Johnas Ashbery, Galwayus Kinnellis, W. S. Merwinas, Allenas Ginsbergas, Caroline Kizer, Anne Sexton, Jamesas Merrillas ir kiti, atstovų. Gimė Martins Feryje, Ohajuje. Po Antrojo pasaulinio karo tarnavo JAV kariuomenėje Japonijoje. Studijavo Vašingtono universitete. Dėstė įvairiose institucijose. 1971 metais gavo Pulitzerio premiją. Dviejose paskutinėse knygose, kurios laikomos jo poezijos viršūne, gausu įspūdžių iš kelionių po Italiją ir Prancūziją. Donaldo Hallo žodžiais, vidurinio laikotarpio Wrighto poezijai (čia jos pristatoma daugiausia) būdinga oksimoroniški įvaizdžiai, didžiulė įtampa tarp kančios ir džiaugsmo, mirties ir gyvenimo sampyna.

Gulėdamas hamake Williamo Duffy fermoje Pušiasalyje, Minesotoje


          Virš galvos regiu bronzinį drugį,
          Užsnūdusį ant juodo kamieno,
          Plazdantį nelyg lapas žaliam šešėly.
          Žemai dauboje už apleisto namo
          Popiečio toliuosna
          Nutilindžiuoja karvių varpeliai.
          Dešinėj,
          Saulės apšviestam plote tarp dviejų pušų,
          Krūva pernykščių arkliašūdžių
          Suspindi kaip aukso luitai.
          Vakarėja. Temsta. Atlošiu galvą atgal.
          Viršuje sklendžia vanagas dairydamasis namų.
          Aš iššvaisčiau savo gyvenimą.



Prislėgtas prastos poezijos knygos einu nenaudojamos ganyklos link ir kviečiu vabzdžius eiti drauge


          Atsikvepiu, knygai nuslydus užu akmens.
          Lipu nestačia žolėta atšlaite.
          Nenoriu trukdyt skruzdėlėms,
          Kopiančioms vorele tvoros stulpu,
          Tempiančioms baltus žiedlapiukus,
          Kurie meta tokius skaidrius šešėlius, kad matau kiaurai juos.
          Trumpam užsimerkiu, klausausi.
          Senieji žiogai
          Jau pavargę, jie šokuoja nerangiai,
          Jų šlaunys apsunkusios.
          Norėčiau jų muzikos, skambios, harmoningos.
          Bet štai toli, tamsiuose klevuose,
          Taip švelniai sučirpia svirplys.



Pro autobuso langą Vidurio Ohajuje prieš pat prasidedant audrai su perkūnija


          Ėdžios, kupinos pašaro, susimetę į būrį
          Šiaurinių debesų fone.
          Vėjas vaikšto tarp tuopų ant pirštų galiukų.
          Sidabrinio klevo lapai, aure,
          Žvairuoja į žemę.
          Senas fermeris skaisčiai raudonu
          Viskio garbintojo veidu plačiai atlapoja tvarto duris
          Ir šaukia šimtą juodmargių holšteinių
          Iš dobilienos namo.



Vėl atvažiavus į kaimą


          Baltasis namas tylus.
          Mano bičiuliai manęs dar negirdi.
          Genys, gyvenąs sausame medyje lauko gale,
          Sukaukši ir nutyla ilgam.
          Stoviu nejudėdamas vėlyvą popietę.
          Esu nugręžęs veidą nuo saulės.
          Ilgame mano šešėly rupšnoja arklys.



Meldžiuosi, kad ištrūkčiau iš prekyvietės


          Pasmerkiu žurnalų aklumą.
          Aš noriu gulėt po medžiu.
          Štai vienintelė pareiga, kuri – ne mirtis.
          Štai begalinė
          Vėjo dvelksmų laimė.
          Staiga
          Suplaka fazanas sparnais. Grįžteliu,
          Kad teišvysčiau, kaip jisai dingsta
          Pelkėtoj pakelėj.



Šiandieną buvau laimingas, tai parašiau šį eilėraštį


          Storulei voverei lakstant
          Kukurūzų džiovyklos stogu,
          Staiga iš tamsos išnyra mėnulis,
          Ir aš suvokiu, kad numirti yra neįmanoma.
          Kiekvienas mirksnis – tai kalnas.
          Erelis džiūgauja dangaus ąžuoluos
          Šaukdamas:
          Štai šito aš ir norėjau!



Bijojau numirti


          Kadaise
          Bijojau numirti
          Tarp sausų piktžolių ant dirvono.
          Bet šiandien
          Visą dieną keliauju per drėgnas pievas,
          Stengiuosi eiti tyliai, įsiklausydamas,
          Kaip kantriai kruta vabzdžiai.
          Veikiausiai jie ragauja šviežut šviežią rasą, lėtai besirenkančią
          Tuščiose sraigių kriauklėse
          Ir žvirblių plunksnų, nukritusių žemėn, slėptuvėse.



Pirmosios dienos

          Optima dies prima fugit

          Pìrma, ką pamačiau šį rytą, –
          Didžiulė auksinė širšė atkakliai brukanti
          Savo tvirtą dešinį petį
          Žemai ant šakos kabančios
          Glotnios geltonos kriaušės pilvan.
          Kol ji pasiekė tą nelauktai aptiktą juodąjį medų,
          Susitvenkusį ten,
          Vaisiaus gelmėj, medis nebeatlaikė.
          Kriaušė nukrito žemėn,
          Su pusgyve širše
          Viduj.
          Ji būtų žuvus, jei aš nebūčiau priklaupęs
          Ir atsargiai įpjovęs kriaušę
          Ties ta vieta.
          Širšė sukrūpčiojo ir išlindo.
          Gal reikėjo ją ten ir palikti
          Skęstančią palaimoje.
          Gražiausios dienos pralekia
          Pirmosios, dainavo nuostabus
          Dainius, gimęs šiame mieste,
          Tokiame panašiam į manąjį.
          O širšė pranyko
          Tarp dujų vamzdynų Mantujos pakrašty.



Pastoralių kūrėjo pastabos


          Laukuose už Pizos mačiau piemenį
          Besišildantį vėlyvo rudens saulėje.
          Truputį pasviręs
          Nuo vėsokos šviesos į šoną,
          Jis tarytum šliejosi medžio,
          Kad nepargriūtų.
          Bet arčiausieji kiparisai
          Stovėjo tolokai nuo jo,
          Ir atrodė, kad jį palaiko
          Tiktai jo žaliasis skėtis.
          Jojo avys nesibūrė aplinkui,
          Kaip vaizduoja Spenseris ir Teokritas.
          Jos buvo pabirę po visą atšlaitę –
          Per senos, kad joms rūpėtų,
          Ar per jaunos, kad susivoktų,
          Jog pozuoja
          Išsekusiam pastoralių kūrėjui.
          Jei piemuo ir niūniavo,
          Stovėjau pernelyg toli, kad išgirsčiau.
          Tikiuos, jis dainavo sau. Man nesinorėjo
          Mokėti jam už tą dainą.


Iš: James Wright. Above the River. A Wesleyan University Press Edition, 1992

Vertė Alfonsas Andriuškevičius

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


121789. mie2008-06-25 08:19
tuscias puslapis?

121804. cikada2008-06-25 12:29
puikus tekstas

121812. kafka (maza kava)2008-06-25 12:58
Vienas geriausiu kada nors skelbtu eilerasciu Satenuose.

121845. kur va2008-06-25 16:46
Vienas geriausių, vadinasi būva ir tokių pat, gal net geresnių. Preliudija į progresą arba tiesiog Nostalgia?

121846. najau2008-06-25 16:46
Tai ne eilėraštis, tai - novelė

121865. twiceafterdinner2008-06-25 17:59
Teisingas tekstas ne tas kurs isguldytas eilutemis, o tas, kurs tarp eiluciu

121871. krankt2008-06-25 18:32
fantastika.

121884. archyvaras2008-06-25 19:20
Puiki nuotrauka, tarkime, surasta šiukšlių konteineryje.

121886. najau2008-06-25 19:45
Na, archyvarui apie šiukšlių konteinerius ir juose randamus dalykus vertėtų kalbėti atsargiau...

121892. archyvaras2008-06-25 21:29
Jei tik žinotumei,kiek aš perrausiau šiukšliadėžių ir konteneirių, brolaus Najau...

121896. najau2008-06-25 22:05
Suprantu, toks pašaukimas... Dabar man aišku, kodėl juose randu vis mažiau ir mažiau. Bet ši nuotrauka surasta ne šiukšlyne, nors ji ir puiki.

121900. dukardu2008-06-25 22:28
linksmuoliai. popieriuje - gražūs eilėraščiai.

121905. najau2008-06-25 22:50
Kuriame - baltame ar mėlyname?

121945. krankt2008-06-26 04:34
aha, pasirode poezija. fantastiska.

121951. kiskis p - krankt2008-06-26 08:38
kol buvo tuscias lapas, tau irgi rodes "fantastiksa".

122050. krankt kiskiui p2008-06-26 18:20
ai, kiskeli, nezirzek. juk esi mano favoritas. :)

122297. cc2008-06-27 22:09
Laabai patiko. Kaip visa tai artima, matyta, jausta, išgyventa.

Rodoma versija 25 iš 25 
14:17:29 Jan 31, 2011   
Jan 2010 Jan 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba