ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2008-06-20 nr. 897

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

JAMES WRIGHT. Viršum upės (17) • GINTARAS SONGAILA. Lisabonos sutartis: Europos solidarumas ar stuburų laužymas? (52) • -gk-. Sekmadienio postilėHARALDS MATULIS. Latvijos vyrų pornografinė literatūra (Edmunds Frīdvalds, Nils Sakss) (5) • Su JOSEPHU RATZINGERIU (popiežiumi Benediktu XVI) kalbasi žurnalistas Peteris Seewaldas. Gyvybės medis (9) • ROLANDAS KAUŠAS. Reportažas iš miegamojo (85) • SIGITAS GEDA. Užuolaida ir žalias vazonėlis (22) • RENATA DUBINSKAITĖ. Wolfgang Tillmans: „Jei svarbus yra bent vienas dalykas, tai viskas yra svarbu“ (4) • EVALDAS GALINIS. Eilės (4) • LAIMANTAS JONUŠYS. Sovietinės realijos ir gluminanti literatūra (6) • GIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ. Jurbarko vieškeliai, maišto šunkeliai (66) • NIJOLĖ LAURINKIENĖ. Rasojančių rugių šventė (3) (10) • Gyvuoja „Mažosios Lietuvos enciklopedija“ (2) • REDAS DIRŽYS. Meno streiko konferencija: griauti ar statyti? (12) • „Santaros-Šviesos“ suvažiavimo programaTik pasiklydę čia patenka (688) • 2008 m. birželio 27 d. Nr. 24 (898) turinys (1) •

Reportažas iš miegamojo

ROLANDAS KAUŠAS

[skaityti komentarus]

Mirus Jonui Pauliui II, buvo garsiai paskelbta, kad jis nepaliko jokių materialinių vertybių, ir giminaičiai liko it musę kandę. Ką gi, sveikatos draudimai ir gydytojų būriai, lėktuvai aplink pasaulį, tarnų armija buvo apmokami panardinus ranką į jam nematomą kapšą. Kur ten ką bepaliksi, kai dar būdamas žemėj esi vieną koją įkėlęs dangun. Benediktas XVI turbūt irgi nieko materialaus nepaliks. Sprendžiu iš jo kalbų apie „žmogiškosios civilizacijos krizę“. Tiksliau, apie prigimtinį įstatymą, arba „normą, Kūrėjo įrašytą žmogaus širdyje ir šiandien visai apleistą“.

Bandau įsivaizduoti popiežiaus dieną: anksti iš ryto atsikėlė, sukalbėjo maldeles, užsivilko sniego baltumo sutaną, suvalgė nematomų rankų patiektus pusryčius, paskui susirūpino pasaulį ištikusia moraline krize. Jį nuvedė į didelę salę, ten įvyko vieša audiencija ir popiežių pamatė daug žmonių. Paskui ant didelio stalo buvo patiekti pietūs. Per pietus susirūpinęs kalbėjo apie krizę. Po pietų susitiko su įvairių šalių prezidentais ir jų būtinai juodai apsirengusiom žmonom. Vėliau valgė vakarienę ir kalbėjo maldeles, skambino pianinu, ilgai parimęs prie stalo svarstė, į kurią šalį vykti ir paskelbti Gerąją Naujieną. Kurgi jau ten rasi laiko eiti daiktų įsigyti? Kartą taip svarstant, kai diena, lygiai kaip ir visos kitos, artėjo prie pabaigos ir ištikimos nematomos rankos jau klojo patalėlį, jam ir atėjo į galvą mintis: krizė liautųsi žmonijai pradėjus laikytis prigimtinio įstatymo! Tas įstatymas galėtų būti moralinis vedlys ne tik katalikams, bet ir tiems, kurie tiki kitaip arba išvis netiki... Tada popiežius nusivilko sniego baltumo sutaną, sukalbėjo maldeles ir ramiai užmigo.

Popiežius turbūt turėjo omenyje tai, kad egzistuoja panacėja, nesikeičiančios ir universaliai įpareigojančios moralinės normos, galiojančios visiems visų kultūrų ir laikų žmonėms. Tas tikėjimas ir leidžia jam greitai ir lengvai užmigti. Reikia atiduoti pagarbą Romos Katalikų Bažnyčios galvai už gebėjimą peržengti tradicinės moralinės teologijos ribas ir nepasiųsti visų prie klausyklos, kur, remdamasis seminarijoj perskaitytų knygų išmintim, dvasininkas prisiima atsakomybę ir nurodo, kaip elgtis, vienaprasmiškai pasako, kas yra nuodėmė ir kas ne. (Kadaise kunigai net turėdavo parankines knygutes / instrukcijas, kur buvo išvardytos nuodėmės ir atitinkamos atgailos. Tokius vadovėlius apie žmonių nuopuolių kokybę ir kiekybę.)

Akimirką palikim popiežių saldžiai bemiegantį, nes nedera lįsti į svetimus sapnus, kur negalioja nei rašyti, nei nerašyti įstatymai, ir įsitraukim į diskusiją. Žinau žinau, geriau būtų nieko nekomplikuoti, bet kad labai norisi. Susėskim prie didelio ir plataus popiežiaus stalo. Tyliai, tyliai, kad nepažadintume tų, kurie leidžia įstatymus. Taigi, pamąstykim apie absoliučias normas, pritaikomas visur ir visada. Ir ar prigimtinis įstatymas gali pripildyti moralę turinio. Beje, moralę jau buvo bandyta pakeisti Dešimčia Dievo įsakymų, ir mes žinom, kad net išplėtus juos iki begalybės norimų rezultatų nebuvo gauta. Bandymas liko viena iš pereinamųjų formų žmonijai stengiantis pasiekti moralų gyvenimą.

Vien pažvelgus į sėdinčiųjų prie stalo veidelius, kyla įtarimas: o ką, jeigu tie visi taip skirtingai atrodantys žmonės yra apdovanoti žmoniją vienijančia dovana – unikalumu? Štai kad ir šv. Tomas Akvinietis, kanonizuota Katalikų Bažnyčios kelrodė žvaigždė, besimuistantis ant jo sėdynei per siauros kėdės:

– Kuo arčiau konkrečios situacijos atsiduriam, tuo sunkiau nuspręsti, kas yra teisinga ir kas ne...

Hm, čia tai teisybė. O visos kėdės Vatikane padarytos pagal vienos sėdynės standartą. Taigi, angeliškasis daktaras tikrai buvo išmintingas vyras ir todėl apie prigimtinį įstatymą parašė gal tik keletą puslapių. Bet užtat prisvarstė keletą tomų apie dorybes, besirandančias konkrečioj situacijoj, kažkur tarp „per daug“ ir „per mažai“, ir besikeičiančias atsižvelgiant į kontekstą. Pavyzdžiui, bado laikotarpiu paaukoti maisto yra kur kas vertingiau negu pertekliaus metais. Šv. Tomas energingai darbuojasi šakute ir į ginčus nesileidžia. Tos žąsų kepenėlės tikrai vertos dėmesio.

Užtat kitas žmogiško unikalumo liudytojas, visiška šv. Tomo priešingybė fizinio sudėjimo požiūriu, bet panašiai mąstantis Charlesas Tayloras – vienas garsiausių šiandieninių angliškai kalbančio pasaulio filosofų – nebeištveria. Atsargumo dėlei pasodinkim jį stalo gale, kad stambieji kolegos jo nenuspaustų. Jis pradeda savo kalbą mesdamas akmenį liberalų (visada tie padžiūvėliai velnių priėdę) daržan:

– Hobbesas, Locke’as, Ronaldas Dworkinas ir kiti panašūs paneigia individo ryšius su bendruomene. Mūsų moraliniai pasirinkimai turėtų būti derinami su kitų, t. y. neužmirštant konteksto, tik taip ir galime nuspręsti, kas yra bloga ir kas gera. Platoniškoji Gėrio idėja – štai kur tikrasis sprendimas.

Liberalų kėdės, deja, tuščios. Tačiau jie atsiuntė sveikinimo telegramą, kurioje atsiprašo negalintys dalyvauti, mat kaip tik tuo metu švenčia Jano Huso gimimo dieną. Pikti liežuviai mala, esą tas vienąkart vyko aiškintis santykių su Vatikanu ir jam buvo pažadėtas imunitetas. Slidus dalykas tie moraliniai sprendimai. Užtai, anot liberalų, pasirinkimai kasdieniame gyvenime priklauso nuo paties individo sprendimo ir yra vienodos vertės, kad ir į kurią pusę pasuktum. Ir nėra čia ko graužtis nepasielgus antraip.

Kairėj stalo pusėj įsitaisęs Johnas Grayus, moralinis filosofas. Jis priklauso prie kraštutinių kairiųjų, ir ne tik dėl to, kad yra kairiarankis. Naudoja jis ir dešinę. Štai jis kaip tik mostaguoja joje laikomu alaus bokalu:

– Žmonija negali nei žengti į priekį, nei atgal – nėra tokio dalyko kaip kolektyvinė intencijų ir tikslų visuma, – (Matyt, sako, kad nėra universalios etinės sistemos.) – Tėra tik gyvūnai, kiekvienas atskirai kovojantys su savo aistromis ir iliuzijomis. Mes visi esam savo gyvuliškos prigimties įkaitai.

Jis paspiria po stalu apie kojas besitrinantį popiežiaus katiną. Tas, apie biologinį determinizmą iki šio momento nieko negirdėjęs, tik išleidžia nepasitenkinimo garsą ir dingsta Vatikano labirintuos.

Pala pala, o kaip tada suprasti tuos, na, tuos – pavadinkim juos aklais žmogiško kilnumo aktais? Ar tai mes dabar taip ir keiksnosim ant žmogiškos prigimties grėblio tamsoj užlipę? Tai ką man pasiūlysit daryt su tuo naiviu potraukiu, – tiesa, labai retai užeinančiu, – pakilt virš minios ir, nepaisant basic instinct, padėt kitam? Bet kas čia manęs klausys...

– Žmogus turi įgimtą galimybę pažinti ir tokiu būdu progresuoti, – čia jau balsai iš švietėjų kampo.

Kai kurių iš jų manymu, moralė – tai per evoliuciją susiformavę papročiai ir tradicijos. Galbūt todėl prie Vatikano maisto jie nesiliečia.

– Žmogiška patirtis yra nepakeičiama ugdant moralinį žinojimą, nes dauguma mūsų etinių principų formuojami stebint mylinčius ir išmintingus žmones, – tai Kevinas Kelly, šiandieninis teologas, bet įsitaisęs tarp tų išsiblaškiusių ir naivių žmonių. – Kartais tie principai keičiasi arba turi būti keičiami atsižvelgiant į aplinkybes. Pernelyg dažnai prigimtinis įstatymas buvo priimamas kaip kažkas absoliutaus. Būtina atsiminti patirtį, istoriškai ir kultūriškai jautriai žvelgti į moralinį žinojimą.

Bet ir drąsus tas Kelly, aš jo vietoj geriau patylėčiau... Matau, kaip per miegus blaškosi popiežius. Net kažką šneka:

– Istorinė, kultūrinė ir moralinė tapatybė sudaro visumą universalių vertybių, – (turbūt nori pasakyti, kad egzistuoja absoliučios vertybės), – jei moraliniai sprendimai bus priimami kompromiso būdu, net ir paminant žmogišką prigimtį / orumą. – (Turbūt nori pasakyti, kad egzistuoja stabili ir nekintanti žmogaus prigimtis. Viena koja danguj tas popiežius. Taip nieko ir nenusipirks. Kai miegi, visko prišneki. O jau buvom kažkur benueiną. O tai gal tada kai kas keičiasi, o kai kas ne?..)

Čia ir atsiveria Pandoros skrynia.

– Moralė – tai, kas natūralu, – skrybėlės plunksna dantis sau rakinėdamas prataria Montaigne’is.

– Teisingai, yra savaime suprantamų dalykų, – antrina jam švietėjai, įsitaisę po XV a. sietynu.

– O ar skepticizmas ir liberalizmas yra savaime suprantami dalykai? Juk įstatymas turi paklusti kažkam objektyvesniam negu žmogaus valia, – čia jau tikinčiųjų choras, nedrąsiai bandantis stumtelti reikalus dievop.

Dievas, užviręs visą tą košę, deja, susirinkime taip ir nepasirodė. Matyt, pabijojo Nebraskos gubernatoriaus – tas vienąkart jau buvo jį padavęs į teismą už neaiškų kalbėjimą. O kas čia norės pakliūt į šaltąją. Ir dar Nebraskoj. Taigi, tikintiesiems belieka tik tikėjimas.

– Jeigu moraliniai principai mūsų širdyse įrašyti Dievo, tada turim vidinę prievolę jų laikytis. Ir pašvilpkit laisvai valiai, – girdisi iš priešingos tikintiesiems stalo pusės.

Geriau jau būtų užvalgę tie švietėjai, o tai dabar pilstys žibalą į ugnį.

Mažas žmogelis iš Karaliaučiaus su ištikimai iš paskos tipenančiu tarnu, nešinu skėčiu, iki šiol sukęs ratus aplink stalą, staiga sustoja ir pasižiūri į laikrodį:

– O kaip atskirti žmogaus besąlyginę prievolę moraliniam įstatymui nuo valios laisvės, sielos nemirtingumo ir Dievo egzistavimo?

Čia pat ima ir parašo storą knygą ir atskiria. Susirinkimo dalyviai pastebimai aptyla. Girdėti tik peilių ir šakučių žvangesys. Degustuojamas maistas ir vynas iš Vatikano rūsių. Žinia, sotūs žmonės visada linkę lengviau susitarti:

– Jeigu širdis pradėtų galvoti – sustotų.

Kas tas padžiūvėlis šelmišku veidu? Ak, juk čia Voltaire’as, apžiūrinėjantis prieš šviesą vyno taurę! Pakliūti Vatikanan jam labai netikėta. O juk kitados galėjo tapti kardinolu, buvo gavęs tokį pasiūlymą. Tereikėjo galvoti ir užmiršti apie širdį. (Aš tai iškart būčiau tapęs. Mūvėčiau raudonas kojines ir svarstyčiau sau apie žmonių nuopuolius. Kad tik greičiau man pasiūlytų.)

– Aha, – Hume’as nusišluosto rankas servetėle ir meta įžūlų žvilgsnį į švietėjų galą. – Moralė remiasi jausmu. Protas niekad nepasipriešins aistrai, stumiamai valios.

– ...Jau seniai sakiau, kad sąvoka „reikia“ yra neteisinga ir pažeidžia žmogaus teisę į nerūpestingą gyvenimą, – čia ir vėl aš, bet manęs nieks rimtai nepriima, nebeduokit man daugiau vyno...

– Visai nebūtina neapsirikti. Pakanka, kad mūsų sąmonė liudytų, jog mums pakaks ryžto ir jėgų atlikti tai, ką laikome geriausia, – gruziniško veido vyras stoja ginti tuščių liberalų kėdžių.

Ar tik nebus Mamardašvilis? Šurmulys vis garsėja, matyt, soti vakarienė jau suvirškinta. Teks man imti vadžias į rankas:

– Gerbiamieji, ar galėtume susitarti dėl keleto dalykų? Pilieti, prašom padėt alaus bokalą į vietą, jums, jums sakau. Beje, šakutės yra skirtos maistui dėti į burną, tik maistui, va taip, va taip, aha, matot, kaip lengva. Gerbiamieji, maistas neužnuodytas, mes gyvenam civilizuotam XXI amžiuj, jeigu kas dar nesupratot, – (Žiūrėk, kaip švietėjai griebėsi šakučių, o jau išdidūs, neklausk.) – Moralė keičiasi, keičiasi papročiai ir tradicijos. Matau jūsų iškeltą ranką, matau. Pakentėkit. Kur įrodymai? Štai: anksčiau į kunigą, kuris tvirkina vaikus, vadovybė net dėmesio nekreipdavo, o dabar jį iškelia į kokį užkampį. Žinoma, čia tik toj ištvirkusioj Amerikoj. Gerbiamieji, prigimtinio įstatymo imperatyvas, jeigu jau taip labai norim, geriausiu atveju aptinkamas egzistencinėj plotmėj. T. y. kaip bendra nuoroda moralinių „kvarabų“ persekiojamai žmonijai. Argi kas dar galėtų manyti, kad žmonija iki šiol nebūtų universalių visad ir visur tinkančių moralinių taisyklių atradus ir į mokyklines programas įrašius, jeigu tokios egzistuotų? Toliausiai siekianti ir – turbūt, gerbiamieji ponai, visi su manim sutiksite – universaliausia šiandien žinoma etinė norma, dar vadinama auksine taisykle, skamba taip: daryk gėrį, venk blogio. Arba: nedaryk kitam to, ko nenorėtum, kad kiti tau darytų. Tačiau atsidūrus konkrečioj situacijoj... Akvinieti, prašom nesimuistyti ir nestumdyti kaimynų, atsiminkit auksinę taisyklę. Apie ką aš kalbėjau? Aha, kiekvienas atskirai turės nuspręsti, kaip jam elgtis. Ponai, juk jei jūs norėsit rasti kelią į Kuršėnų turgų, o aš jums duosiu Paryžiaus žemėlapį, kaip jūs į mane pažiūrėsit? Ne ne, Montaigne’i, aš čia tik kaip pavyzdį pateikiau, muštynes galėsit kelti tik palikęs šios garbingos įstaigos sienas. Matau jūsų nusivylusius veidus – nebeliko nieko konkretaus, jokių atramos taškų. Baisu be žemėlapio? Man irgi, bet ar dėl to reikia pulti į kraštutinumus ir leisti pačius universaliausius ir jau niekad nebepasikeisiančius įstatymus? Jau matau – popiežius atmerkė vieną akį, jau abi ir nustebęs dairosi aplink. Ne ne, neprašykit jo autografo ir rankomis nelieskit, suvenyrų galėsit įsigyt aikštėj. Štiš, štiš, lauk, jūs nieko neverti vaiduokliai!

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


121790. mie2008-06-25 08:26
po palme, jus esate labai protingas, is tiesu zaviuosi. nors iki galo neiveikiau, veliau pabandysiu. koks tas prigimtinis istatymas? rasinio pavadinimas klaidinantis. griebiesi visai kitaip nusiteikes.

121796. nuomonė2008-06-25 09:51
Geras tekstas.
Kokia nors kaimo moterėlė, sėdinti ant suoliuko prie savo gėlyno ir šypsodamasi žiūrinti į krykštaujančių savo anūkų būrį yra didesnė filosofė už visą tą garsių filosofuojančių būrį, klaidžiojančių „tarp trijų pušų“ ir klaidinančių kitus.

121814. Katė2008-06-25 13:21
Taip, kiekvienas į pasaulį žiūri iš savo varpinės ir savo varpu skambina. Man gražus tas varpų choras.

121823. nuomonė2008-06-25 14:18
Choras gražu, kada jis dera, kada yra harmonija.
Man tai gražiau visas paveikslas, negu jo skiautės, visuma, o ne jos atskiri fragmentai (puzliai), atskirti nuo visumos.
Taip ir su tai skambančiais „varpais“, besilaikančiais tai drambliui už uodegos, tai už ausies, karštai įrodinėjančiais savo tiesas (be abejo - daug tiesos jų teiginiuose), bet nematančiais paties dramblio ir besistengiančiais įprausti visą tą dramblį į savo sukurtą primityvią „teisingą“ schemą. Turbūt žmogaus gyvenimas, gyvenimo darna, geriausiai parodo, kiek tas žmogus suvokia Tiesą. Tos darnos, harmonijos labai mažai buvo „dramblio“ tyrinėtojų gyvenime, o ir visų kitų gyvenimo skaidytojų į fragmentus gyvenime.

121829. mie2008-06-25 15:21
gal galima joti ant dramblio. koks yra prigimtinis istatymas klausiu? prasta mada neisgirsti ko klausiama. prasom pasakyti.

121832. Katė2008-06-25 15:28
Tikrai, koks? Aš irgi nežinau.

121833. mie2008-06-25 15:30
gal galime sugalvoti savo koki nors prigimtini istatyma.

121834. Katė2008-06-25 15:59
TOmo Akviniečio "Traktatas apie įstatymą": 1. amžinasis įstatymas (pasaulio dieviškasis planas); 2. prigimtinis įstatymas (pagal kurį žmogus naudodamasis savo mąstymu dalyvauja amžinajame įstatyme); 3. žmogaus įstatymas (pagal kurį nuosprendžiais ir įsakymais prigimtinisįstatymas pritaikomas specifinėms visuomenėms); 4. dieviškasis įstatymas (dieviškasis apreiškimas, fiksuotas ST ir NT, vadovauja žmogui ir padeda suprasti teisės bei moralės dėsnius).

121835. e_padeda suprasti t... moralės dėsnius2008-06-25 16:12
Padėti suprasti - daug gudručių, o kas padės juos surasti?

121840. Katė2008-06-25 16:24
Taigi visi ieško ir kiekvienas tariasi atradęs...

121841. e_Katė (kiekvienas tariasi atradęs)2008-06-25 16:27
Nekalbėk tautos vardu, škia, vansi. Neuzurpuok jos suverenių galių, tpsknt.

121847. mie - katei2008-06-25 16:47
tikriausiai tomas akvinietis padave tona siuolaikiniams biurokratams, kuriu kalbos ne per kur negali suprasti.

121848. nuomonė2008-06-25 16:49
Esame tikrų tikriausi "grybautojai"- tik ieškome, tik ieškome. Kas labiau ieško, daugiau kankinasi ir kitus kankina, tas lyg ir protingesniu laikomas. Situaciją analogiška tai, kada diedukas sklerotikas ieško ir ieško ir rasti niekaip negali akinių, kurie jam ant nosies...

121852. Katė2008-06-25 17:03
Nereikia pernelyg rimtai žiūrėti į tą katės ir pelės žaidimą, kurį gyvenimas su žmogumi žaidžia (perfrazuotas Nyčė, bet jis pašėlusiai pataikė)

121857. nuomonė> Katei2008-06-25 17:12
O gal žmogus su gyvenimu žaidžia, o ne atvirkščiai? Galėtų ne vien žaisti, o kurti jį, na tiesiog gyventi, kaip žmogus.
Pašėlęs tas Nyčė buvo, labai pašėlęs (tiesiogine prasme), todėl nevisada ir ne visur pataikydavo, manau.

121872. teta2008-06-25 18:32
Apsiskaitymo demonstravimo daug, iminties - ne. O morales is vis kaip ir nera

121874. mie2008-06-25 18:50
autorius tikiausiai jau pabudes, bet dar ne garso neisleidzia. tik ziuri isputes akis ir grauzia nagus.

121875. krankt2008-06-25 18:58
netiketu kampu paziureta i priprasta dalyka. :) jezus skelbe savo mokymus neturedamas nei rumu, nei tarnu. dabar tos pacios tiesos skelbiamos is prabangos, tad nenuostabu, kad tiek daug tinkinciuju nusisuko.

121888. e2008-06-25 20:10
Jostein Gaarder , Sofijos Pasaulis. Pagal tikimybių teoriją galėtų ir sutapti. Nieko čia tokio.

121930. po palme(prasikrapstes akis)2008-06-26 00:05
Taigi vyksmas vyksta popieziaus miegamajam, panele mieste. O jus jau kazinka pagalvojote :)

121931. po palme(meldzia nuomones)2008-06-26 00:11
tie, kurie su popiezium mano kad jau suzinojo visa tiesa, prasau pasidalinti su mumis, mes labai noretume isgirsti ta galutine ir pacia tikriausia tiesa

121949. mie - po palmei2008-06-26 08:34
manes prasykite, as zinau.

121952. nuomonė > po palme2008-06-26 08:41
Gal galėtumėte, Tamsta, kad išvengti nesusikalbėjimo, konkretizuoti, paaiškinti, kaipJūs suprntate, ką laikote visa, ką galutine, o ką pačia tikriausia tiesa?
Šiaip man atrodo, kad visa yra labai platu, galutinės nėra, nes gyvenimas tęsiasi, Visata plečiasi ir t.t. O pačią tikriausią tiesą galite pamatyti apsidairęs aplink, nes visa Tiesa Jumyse.

121964. archyvaras2008-06-26 10:42
O aš esu skaitęs, ar ne Hawkinso teorijoje, jog Visata gniaužiasi ir mąžta...Nenustebčiau, jei Po Palme netrukus/kada nors pateiks pjesių: turi jis dramaturgo/polifonisto/dialogisto potencialą.

121987. Katė2008-06-26 13:12
Man visada buvo (yra ir bus) įtartini tie, kurie suglaudę delnus pasistato prieš nosį bažnyčią, pakelia akis į dangų ir kalba superlatyvais. Man atrodo, kad toje jų menamoje bažnyčioje jie stengiasi uždaryti savo velnius.Visada buvo (yra ir bus)įtartini tie, kurie sako kalno pamokslus niekada nenulipę nuo kalno. Bet man visada buvo (yra ir bus) įdomu išgirsti kiekvieno tiesą. Po palme irgi apie tai kalba. Pakviesčiau jį arbatos ceremonijai...

121992. laumė2008-06-26 14:00
jeigu mane kas pakviestų kokiai ceremonijai, aš kikenčiau visu pilvu. turbūt kikeniumas matyti akyse, dėl to į ceremonijas mane nelabai kas ir kviečia :)).

121994. laumė2008-06-26 14:12
pritariu dėl po palmės archyvarui. o gal pabandyk pjesę, po palme?

121995. Katė2008-06-26 14:12
Man patinka linksmi žmonės, ypač mokantys kikenti. Būtinai pakviesčiau.

122001. mie - katei2008-06-26 14:50
ar moki visa ceremonija be klaidu?

122008. kvailutė2008-06-26 15:08
kokia ceremonija? o, koks žodis! būtų visai nieko nikas.

122012. Katė2008-06-26 15:30
Rykų turiu, o visa kita - gebėjimas bendrai jausti...

122015. mie - katei2008-06-26 15:42
tuomet ir kviesk taip: turiu ryku, atrioglinkite pasrebti arbatos. ceremonija yra visai kas kita.

122021. Katė2008-06-26 16:16
Ir arbatos namelį turiu...

122030. mie - katei2008-06-26 16:29
ar akmeneliai, vedantys i nameli, pakankamai issikise virs zemes, nei per daug, nei per mazai? ar yra samtelis ir saltinelis rankom nusiplauti?

122044. mie - katei2008-06-26 17:21
jei sugalvosi kviesti mane, tai mieliau ateiciau srebti. as irgi turiu nameli. nezinau, kodel man jame taip gera.

122052. po palme> pritaria nuomonei2008-06-26 18:27
butent apie tai ir norejau parasyti: kiekviens konkrecioj situacijoj stengiasi islikt orus ir kito oruma issaugot. Suklystam, bet bent jau dristam nebijot prisiimt atsakomybes uz savo veiksmus, mokomes. Lengva uzsidengt taisyklem, kaip kate sako, nes tada nusiima(atseit) atsakomybe. Atvirai pasakius kartais net pavydziu siek tiek tiems isitikinusiems pagarbos ir meiles tiesu nesikeicianciu interpretaciju amzinumu.

122054. po palme>katei2008-06-26 18:32
labai aciu uz kvietima, butinai ateisiu. Atrodo kad susirinks linksma kompanija.
Prisiminiau, kaip senute japone, musu kaimyne, moke mus daryti sushi. Idomus procesas, toks visai kitoks. Tos pamokos ikvepta, mano antroji puse nedrasiai pasiteiravo ar negaletu arbatos gauti, tikedamasi, kad isvys geishas su padeklais. Mociute tik guztelejo peciais, uzvire vandeni, sumerke arbatos pakelius...ir tiek tos ceremonijos. juokemes is saves.

122058. po palme>archyvarui2008-06-26 18:41
tamsta turite pranasavimo dovana. O be to, glosto smarkiai savimeile paties(kiek suprantu, specialisto) tikejimas mano pjesiskom galiom, aciu. Is tikro vis dazniau ateina galvon pabandyti kazka tokio su dialogais. O kas yra ta pjese? Kuo skirias nuo dramos? Ar drama tai giliau ir...dramatiskiau, o pjese tai toks lengvesnis dramos zanras?

122059. po palme laumeiraganai2008-06-26 18:43
dekui uz padrasinima, vis ieskau kur man geriau, atsimindamas pacios slaptus nurodymus:).

122061. po palme>miestei :-) 2008-06-26 18:50
panele mieste, ar matete kinuka Shrekas, pirma dali. Ten yra vieta, kur zmogedra iesko kieno nors, kad parodytu jam kur gyvena lordas Farquard, kuris sumaise jo, Shreko ramu gyvenima. Minia pasaku heroju tyli issigande, tik asiliukas sokineja aukstyn(tarp kitko labai simpatiskas herojus)saukdamas: pick me, pick me(pasirink mane, pasirink mane). Prasau pasakykite mums visa tiesa:).

122064. mie - po palmei2008-06-26 19:14
linksma kompanija nesusirinks, nes manes kate nekvies nei ant arbatos nei ant srebimo. jauciu is tono po songaila. va tokia ta tiesa. ar neperdaug ziurite multiku, akis sugadinsite. ir smurtauti ismoksite.

122066. po palme(neatlyzta)2008-06-26 19:18
o kaip ten su ta tiesa?

122068. mie2008-06-26 19:30
ar klausiate kur gyvena lordas fraquard?

122073. cc2008-06-26 20:35
Kiek būta įžymių ir nelabai, filosofų ir teologų , bet neprieita prie vienos nuomonės. Atvirkščiai. Ir vieni ir kiti sakosi teisūs, nors tu ką.

122107. vir2008-06-27 02:18
nu ir miegamasis. nemiga kazkokia. galvojau pries miega ka nors ramaus ir silto is to miegamojo igirsiu o cia..labrintas su sakutem baltom paklodem ir filosofiniais vaiduokliais. Rolands didelis yra. gerai kad plaukus neseniai nusiskutau kitaip butu visai galva sujaukes. grazu ziuret kaip muzos ubauja. kazi a teisingiau but mastytoju uzsidariusiam su knygom a vaika uzaugint

122127. Katė>mie2008-06-27 09:48
Kviesiu. Vakar nusipirkau naujus rykus. Kiekvienas gina savo tiesą kaip išmano. Ir dėl to nepasidaro mažiau mie-las.

122129. mie - katei2008-06-27 09:52
aciu. pazadu graziai elgtis, neskambinti sauksteliu i puodeli, nesivaipyti ir nesimusti.

122138. laumė2008-06-27 10:19
aš tai biskytį vaipysiuosi, nes kai stengsiuosi pilve paslėpti kikenimą, arbata jame kliuksės, tai nieko daugiau ir neliks, kaip tik vaipytis :)

122141. mie2008-06-27 10:29
zinai, ka pasake kaliningrado pasienietis Varnai, kai jis padave savo pasa sypsodamasis? sako: čio lybišsia? vadinas, pries pasienieti negalima vaipytis, rimtai reikia.

122157. laumė2008-06-27 11:32
tai Katė gal ne pasienietė?

122199. mie2008-06-27 15:06
jeigu taip ziuri tautiskumo, tai labai galimas daiktas, kad pasieniete. siena saugo patikimi zmones.

122206. Katė - Laumei, mie2008-06-27 15:22
Man garbė būtų, bet nepatiki, ne žino, kad katės paprastai saugo save.

122257. cc2008-06-27 19:37
Aš prieš arbatėlę pas Katę savaitę nieko negersiu, kad daugiau tilptų.

122276. s - autoriui2008-06-27 20:24
gal literatūrinė dalis ir nieko, bet filosofinė - silpnoka. eklektiski trupiniai nuo puotos stalo, be gyvybės, mąstymo įtampos. geriau dar kartą papuotauti su platonu. čia, vienok, komplimentas. už gimnazistiškas pastangas

122279. cc2008-06-27 20:35
Žmona moteriška akimi pastebėjo netikslumą. Popiežius ne užsivilko sniego baltumo sutaną, bet jam užvilko. Taip pat, einant miegoti, jam nuvilko. Gal?

122346. s2008-06-28 02:22
o sikhai turi šventą knygą, kuri gyva, todėl turi miegoti. minkštai išpurentoje lovoje. ryte pakirdusią, ją pravėdina

122416. jz :-) 2008-06-28 19:32
Po darbo dienos sunkoka buvo susikaupt gilesniam mastymui, taciau patiko. Skanios arbateles visiems :)

122459. bevardis2008-06-29 16:20
grakštu, tik finalas (autoriaus žodis), man regis, prarado žaismę, prilygdamas "pamokslavimui" (gal tiesiog per ilgas - tikiuosi, autorius neužsigaus, čia iš didelės simpatijos menkutis puspipiris, antraip AišV visus padlyzom išvadins).

122546. po palme>cc :-) 2008-06-30 19:33
tikiuos jis pats apsirengia, juk panasu kad dar pajegus tai padaryti

122547. po palme(nenoriai)2008-06-30 19:36
pabaiga galejo buti judresne, prisipazistu

122548. mie - autoriui2008-06-30 19:38
pasiziurejau, pabaiga su zemelapiais. labai senoviskai atrodo, kai turime gps. zinote kas tai yra?

122549. po palme>s2008-06-30 19:39
stengiausi pateikti zinomesnes nuomones/sroves prigimtinio istatymo klausimu, be jokiu kitu pretenziju. Jau ir taip nuo nuomoniu galva sukasi. Mano manymu auksine taisykle veikia geriausiai. Gelmes tik viska labiau sujaukia. Cia kazkas buvo teisingai pastebejes, kad kaimo mociute geriau tuose klausimuose nusimano uz filosofus.

122550. po palme2008-06-30 19:40
dekui jz,

122551. mie2008-06-30 19:41
gal neidealizuokime kaimo mociuciu.

122553. s 2008-06-30 20:47
gal tikrai kartais geriau paviršiaus peizažas, nei šachtos gelmė

122559. bevardis2008-07-01 00:47
taigi, močiutė močiutei nelygu.

122561. 132008-07-01 03:28
teisybe, mociuciu irgi visokiu buna

122566. nuomonė ->s (122553)2008-07-01 09:39
Puiki,manau, labai reikšminga mintis. Ir plati ir tuo pačiu gili :) Minties gilumas, manau, nėra tas pats, kaip įsirausimo į purvą ar mėšlą gylis.

122572. Noė2008-07-01 12:00
Gėda, kad šitokias pašaipias mokiniškas paklydusio kunigėlio mintis deda šalia interviu su popiežium. Gėda redaktorei. Po kurio laiko pats autorius į tas savo kvailybes, kuriomis dabar taip didžiuojasi, nebegalės žiūrėti.

122573. toto2008-07-01 13:17
Šalia popiežiaus „minčių“, aišku, labiau derėtų silpnapročių davatkėlių „mintys“.

122575. Noė2008-07-01 13:38
Popiežius buvo ir bus tūkstančius metų, o tokius toto, žemės dulkes, vėjas papūtė - ir nebėr nė ženklo.

122581. laumė2008-07-01 14:00
kartais gal geriau jokio ženklo negu kai kurie kai kurių ženklai...

122585. toto2008-07-01 15:00
Coliukė uoliai dulkina - tūkstančiams metų ženklina popiežiaus teritoriją.

122601. po palme2008-07-01 19:02
o kur cia tos kvailybes, gerbiamoji noe. Cia visu zinomiausiu zmoniu nuomones apie prigimtini istatyma. O popiezius, kad ir geru noru pilnas, gyvena ledo rumuose, is kur viskas atrodo kaip ciuozykla

122602. mie2008-07-01 19:13
gal mazumele perlenkiate? gal visgi ne kaip ciuozykla.

122610. jz-noe :-) 2008-07-01 21:02
Noe - tamsta kazkokia pikta ant visu (ar tik ko nors ant autoriaus)? Man lenda mintis, kad tamstele per daug savimi patenkinta, susireiksminusi asmenybe, isitikinusi tik savo teisumu ir isimylejus titulu nelieciamybe. Juk visi mes zmones, kas bebutume, o kuo auksciau beliptume, tuo sunkiau mazesniuju bedas pamatyti. Vietoj smegenu pas kai ka lieka tik taisykles ir titulas... Cia as siaip

122611. Noė2008-07-01 21:36
Na, gerbiamasis... neišeina man tavęs, po palme, vadinti gerbiamuoju, nes negerbi popiežiaus ir pašaipiai apie jį kalbi, o tai yra kvailybė; mielai pavadinčiau teisiuoju (iustus ut palma florebit - gražiai skamba, ar ne?) Bet ir teisiuoju pavadinti niekaip neišeina, nes akivaizdžiai klysti. O tai irgi, savaime suprantama, kvailybė. Kelinta jau? Ketvirtoji kvailybė yra ta, kad pats išpuikėlio tonu mokai visus, anot tavęs, žinomiausius žmones, koks yra prigimtinis įstatymas. Ir jau nebežinau kelintoji kvailybė yra ta, kad redaktorė visas šitas kvailybes įdėjo šalia rimtų popiežiaus pasisakymų, o tai didelė nepagarba jam.
Jau vien iš šono žvelgiant pasimato, kad vadovaujiesi suskilusia samprata: negi tau problemų kelia mintis, kad jei moralinį įstatymą širdyje įrašė Dievas, tai tada pašvilpk laisvai valiai? Koks avinas šitaip galėjo pagalvoti? Ir kuo jis Dievą įsivaizdavo? Kaip kalėjimo prižiūrėtoją? o gal vis dėlto Dievas ir yra pati Laisvė? Juk lygiai tas pats atsitiko II Vatikane, priėmus religijos laisvės įstatymą: jis nereiškia nieko kito kaip laisvė + laisvė. Ir žingsnelis į šalį žmogiškosios „laisvės“ link, pats dabar supranti, kad yra vien nelaisvė, nieko daugiau. Kaip atskirti - ką ten - „žmogaus besąlyginę prievolę moraliniam įstatymui nuo valios laisvės, sielos nemirtingumo ir Dievo egzistavimo“ - galima atskirti tik meluojant. Jei atskirsi, vadinasi, gali konstruoti žmogaus prigimtį kaip panorėjęs. O tai jau shudas, kaip pats sakai. Juk jei Dievo nėra (nieko neišeina, kaip tik griebtis artimiausio teologinio argumento), kodėl aš turiu daryti gera, o ne bloga, kuris man patinka? Nežinau, turbūt neaiškiai išdėsčiau viską. Pabandysiu aiškiau. Štai kaip „prigimtinio įstatymo „imperatyvas“ gali būti aptinkamas egzistencinėj plotmėj“. Kalbasi vaikai:
-Kodėl višta nemoka plaukti?
Todėl, kad bijo pamesti kiaušinius.
-O gaidys?
-Gaidys irgi.

122612. Noė jz2008-07-01 21:43
Aš visai nepikta. Tokia mano kalbėsena.

122617. Noė2008-07-01 22:12
O šiaip, po palme, tavo stilius gyvas ir išraiškingas, gali drąsiai bandyti jėgas dramoj, kaip kad tau patarė Archyvaras. Tik pasirink gerą siužetą.

122618. jz2008-07-01 22:17
Kas liecia nepagarba tai cia kaip paziuresi... Visi matom tai ka norim matyt, is savo tasko. As cia nematau jokios nepagarbos, tik savita stiliu ir pamastymus. Aplamai - baznycia tai dar viena grupuote, Dievo vardu siekianti valdyti zmones. Man Dievas ir baznytine sistema-du skirtingi dalykai. Nebutina lenktis baznytinei hierarchijai tam, kad tiketum ir stengtumeis buti geru zmogumi.

122620. e- noe (Juk jei Dievo nėra ...kodėl aš turiu daryti gera)2008-07-01 22:29
Todėl, kad Tu, kaip ir kiekvienas kitas gamtos kūrinys- žmogus , galėtum būt žmogum mąstančiu, ir protu apčiuopdama gėrio idėją, galėtum su ja labai intymiai bendraut, ir iš to susilaukt palikuonių, t.y. tikrų tikros meilės vaisių. Betgi ne,- vietoj tyro šaltinio vandens pasirinkai dvasinių drumzlių ir dvasinių chlorkalkių kokteilį. Bet tai tavo sprendimas. Ir labai žmogiškas, beje, akivaizdžiai liudijantis kitos, laisvės, idėjos realumą. Žmogus turi teisę į savižudybę, dvasinę taip pat.

122625. jz- e2008-07-01 22:50
Kaip graziai pasakyta... :) Jei apsidairytum, nustebtum kiek aplinkui dvasiniu savizudziu. Gaila, taciau taip yra.

122635. ivs2008-07-02 05:05
ezero cia gerai pasakyta, isskyrus ta "protu apciuopiama gerio ideja". o ciom i rec.

122637. ivs2008-07-02 05:52
aj, dar pamirsau pasirasyti po 122618.

122647. jz-ivs2008-07-02 09:33
Ka tuo norejai pasakyti? :)

Rodoma versija 25 iš 25 
14:17:28 Jan 31, 2011   
Jan 2010 Jan 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba