Dievas
kiekvieno sapno
dugne
gyvsidabrį
renka,
matuoja
arklio galiomis
psichės
ribas.
Kur užkliuvote,
ar galvą praradote:
iš meilės
ar nevilties,
gal tik saulė
jums šiandien švietė,
pripildė
akis išminties?
Jūs nubudote –
O gal tai –
sapnas sapne?
Niekieno žemių vilionės
pripildo
smalsumo bures.
Kelią
skinantis balsas,
ledlaužis minioje,
akimirksniu atpažįstamas
nuščiuvus kvėpavimui,
patikėjus
vienintele tiesa.
Nedarykit
bent šią akimirką
staigių judesių –
šiukštu! –
paskutinį patepimą
suteikti
įgalina
piramidėje kaupas
smėlio laikrodžio
įvertinančių smilčių.
Likimo
cirkumfleksas
tik nuostabai
pavaldus
sąrėmius
ištvėręs
gurkšnis oro
išsprūsta paskutinės
maldos
išniręs / išsivadavęs
iš
senosios odos
ieško kito
Gyvenimo
naujos
pakopos.
Medis,
išvarytas iš Rojaus,
be kaltės
kaltas
skiemuo
Dievo ištartas
kartą
vedė vaisius
tyloj.
Ribos,
atvedusios žmogų
iki savęs paties,
išmatuotos
kąsniais ir gurkšniais
ašarų nevilties,
išsišakojusių žvilgsnių
ilgesio
vienintelės
Išeities.
Grafomanas
pagimdė
Genijų
iš nuoskaudos,
 kad NIEKADA
nepagimdys jisai
TIKROJO MENO
aukso grynuolio
čia ir dabar.
Vaisiai
To paties medžio
kartoja
kvėpavimo
pratimus,
mąslūs vėjo akordai
su(rikiuoja)
judesius
pakarūklų vangius.
Krituoliai
ar vis dar
tebesantys
tarp žemės
ir
tarp
dangaus –
„Eureka!“ sėklas
slepiantys,
ateitimi
nėšti
pilvai.
Smalsus žvilgsnis ieško
pirmojo atverties.
Visiškos
nesąmonės
užriby
traška
žodžių
džiūvėsiai,
birsta
neatpažįstamos
prasmės
už lango
smėlio laikrodžio
celėj.
Koketuoja
trupiniai
ir
smėlis:
duona ir stiklo vata
valgiau,
gėriau,
per barzdą varvėjo
užstrigo
tarpdančiuos
vėjas
beformė
širdgėla
bures iškėlė
bedantėje
dykumoje.
Širšių lizdas
pilnas
pasišiaušusių
lyg šernų
nuomonių nesutaikomų,
žvangesio
Damoklo kardų.
Mikliai
chaoso partiją
atlieka
piestu sustoję
nykščiai,
hierarchijon
sublimuoja
tiesą
įstatymo
siūlėm.
klausykit, šiaurėsatėnai, jūs išprotėjot spausdindami krūvą grafomanų? šita mergelė rimuoja "nevilties" su "išminties" - siaubas, nė menkiausio nuvokimo apie eilėraštį, poeziją, nėra net mažiausios vilties, kad šitie "rašykai" jaustų kalbą, jos eufoniką. Tuštuma. beviltiška. be kruopelės talento...
Muke,o pagal kokius simptomus nustatei mano diagnozę?
Vaistukų jokių negeriu, ryte išvedu šuniuką , einu dirbti.
Tiesa, ir eilėraščių šiuo metu nerašau- matai, nuo tada, kai
išsiunčiau pluoštą į JAV, po to išspausdino "Ciklonas" reikėjo
tokio pobūdžio komentarus (skaičiusiųjų tekstus) IŠTVERTI.Va,kai perskaitai žodžius-viena,bet kai su tavimi ima elgtis kaip su ligone,savižude,etc.,patikėk-kvėpuoti nelengva.
Beje,aš irgi žmogus:);moterytė, po poros savaičių man sueis 40.
Man malonu ir keista, kad tu ateini į šį psl.:)O kodėl tau pačiai užkliuvo tik 40 ir "šuniukas"? Juk tekste buvo DAUG KITŲ ŽENKLŲ.Parašiau tai, kas man tą akimirką buvo aktualu. O prie ko čia (s)šizofrenija? Gal tu pati iš Parko ar Vasaros g. rašai?