ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2008-03-07 nr. 884

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

KĘSTUTIS NAVAKAS. Kepurė (44) • MARIUS RAUBA. Rašytojas ir psichologė (2) • -gk-. Sekmadienio postilė (1) • ALEKSANDRAS ŽARSKUS. Apie santykį su skausmu ir mirtimi (36) • ITALO CALVINO. Nesantis riteris (2) • SIGITAS GEDA. Užuolaida ir žalias vazonėlis (17) • KLAJOJANTI. Butas. Kelionėje (1) • NERIJUS CIBULSKAS. Veikinėjimas. Gruodžio aktyvavimas (7) • SIMAS ČELUTKA. Eilėraštis (6) • JURGITA VAITKUTĖ. Eilės (11) • CASTOR&POLLUX. Verba de verbis (10) • GILBONĖ. Kalbėjausi su debesiu (26) • RIČARDAS ŠILEIKA. n...u...o...g...i...r...d...o...sSu antropologu, Aberdino universiteto doktorantu DONATU BRANDIŠAUSKU kalbasi Juozas Šorys. Oročėnų taigos jausmas (18) • REDAS DIRŽYS. Meno streiko istorija (12) • o čia nežinau ką pasakyti (281) • 2008 m. kovo 14 d. Nr. 11 (885) turinys (3) •

Eilės

JURGITA VAITKUTĖ

[skaityti komentarus]

iliustracija


        Dievas
                  kiekvieno sapno
                                        dugne
                           gyvsidabrį
                                        renka,
                                                matuoja
                           arklio galiomis
                                        psichės
                                                  ribas.
        Kur užkliuvote,
              ar galvą praradote:
                                        iš meilės
                                                      ar nevilties,
              gal tik saulė
                      jums šiandien švietė,
                             pripildė
                                        akis išminties?
        Jūs nubudote –
                             O gal tai –
                                        sapnas sapne?
        Niekieno žemių vilionės
                             pripildo
                                        smalsumo bures.



        Tyliai tyliai
                       pašlamėkim,
                            suraukę
                                      vingius kaktos,
                            simetriškai
                                      atspindėkim
                                                       likimą,
                                 laiko potėpius
                                          kūniškoje aplinkoje.
        Lapių medžioklių
                               išvarginti,
                                          išdresuotų skalikų
                                                                  rujos,
        užsimerkę
                       slapukais pavirskime
                                          susikabinę
                                                         tyloj.



        Kelią
              skinantis balsas,
                          ledlaužis minioje,
                                akimirksniu atpažįstamas
                                     nuščiuvus kvėpavimui,
                                             patikėjus
                                                 vienintele tiesa.
        Nedarykit
                   bent šią akimirką
                                staigių judesių –
                                                    šiukštu! –
        paskutinį patepimą
                                suteikti
                                        įgalina
              piramidėje kaupas
                            smėlio laikrodžio
                                      įvertinančių smilčių.



        Likimo
                   cirkumfleksas
                           tik nuostabai
                                  pavaldus
        sąrėmius
                     ištvėręs
                                gurkšnis oro
                                    išsprūsta paskutinės
                                                             maldos
        išniręs / išsivadavęs
                                 iš
                                    senosios odos
               ieško kito
                             Gyvenimo
                       naujos
                                 pakopos.



        Medis,
                 išvarytas iš Rojaus,
                         be kaltės
                                 kaltas
                                     skiemuo
                         Dievo ištartas
                                           kartą
        vedė vaisius
                           tyloj.
                 Ribos,
                           atvedusios žmogų
                                    iki savęs paties,
                     išmatuotos
                                    kąsniais ir gurkšniais
                                         ašarų nevilties,
                        išsišakojusių žvilgsnių
                                                     ilgesio
                                          vienintelės
                                                   Išeities.



        Sudrėkusių lūpų
                            protirpoj
                        braškės
                            plombyro sapne
                                slidinėja gomurio
                                             vėžėmis
        aistros syvus paleidžia
                                    upe.
        Minkšti judesiai
                           suminkština širdį,
                               rūpesčio
                                   blukina
                                       raukšles,
        tą akimirką –
                           susitarimo –
                               vien
                                      harmonija
                                          tvyro ore.



        Grafomanas
                         pagimdė
                                      Genijų
              iš nuoskaudos,
                         kad NIEKADA
        nepagimdys jisai
                   TIKROJO MENO
                         aukso grynuolio
                                      čia ir dabar.



        Vaisiai
                 To paties medžio
                         kartoja
                     kvėpavimo
                           pratimus,
        mąslūs vėjo akordai
                         su(rikiuoja)
                             judesius
                           pakarūklų vangius.
        Krituoliai
                     ar vis dar
                                  tebesantys
                          tarp žemės
                                           ir
                                               tarp
                                                     dangaus –
        „Eureka!“ sėklas
                          slepiantys,
                              ateitimi
                                  nėšti
                                     pilvai.

        Smalsus žvilgsnis ieško
                                     pirmojo atverties.



        Visiškos
                   nesąmonės
                                   užriby
                                            traška
                                                     žodžių
                                                               džiūvėsiai,
        birsta
                 neatpažįstamos
                             prasmės
                         už lango
                               smėlio laikrodžio
                                            celėj.
        Koketuoja
               trupiniai
                           ir
                             smėlis:
                     duona ir stiklo vata
        valgiau,
                   gėriau,
                             per barzdą varvėjo
                                    užstrigo
                                                tarpdančiuos
                                                            vėjas
        beformė
                   širdgėla
                             bures iškėlė
                                    bedantėje
                                         dykumoje.



        Širšių lizdas
                        pilnas
                                pasišiaušusių
                                        lyg šernų
        nuomonių nesutaikomų,
                     žvangesio
                                  Damoklo kardų.
        Mikliai
                  chaoso partiją
                                     atlieka
                        piestu sustoję
                                            nykščiai,
                        hierarchijon
                                sublimuoja
                                          tiesą
                                              įstatymo
                                                  siūlėm.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


111974. terra2008-03-12 16:00
klausykit, šiaurėsatėnai, jūs išprotėjot spausdindami krūvą grafomanų? šita mergelė rimuoja "nevilties" su "išminties" - siaubas, nė menkiausio nuvokimo apie eilėraštį, poeziją, nėra net mažiausios vilties, kad šitie "rašykai" jaustų kalbą, jos eufoniką. Tuštuma. beviltiška. be kruopelės talento...

111991. Katė2008-03-12 17:16
Nuotrauka tai gera.

112005. laukinis2008-03-12 18:18
Tamsta terra, įdomu iš kur tokie begaliniai kritikos gabumai?

112102. TIESIOG AŠ :-( 2008-03-13 17:48
nepatinka man tokios "eilės"....belieka ti vėl pritarti terrai....

112145. cikada 2008-03-14 14:35
o kas belieka..."moksleivio" taigi jau seniai nera...

115126. autorė2008-04-21 13:14
Ačiū už atsiliepimus

152885. :-) 2009-03-05 20:19
O man patiko... ypač "Sudrėkusių lūpų/ protirpoj/ braškės/ plombyro sapne / slidinėja gomurio /vėžėmis / aistros syvus paleidžia / upe. Sėkmės ;)

176295. muke2009-12-07 14:19
Zmones,ji serga sizofrenija

179492. autore2010-01-12 19:11
Muke,o pagal kokius simptomus nustatei mano diagnozę? Vaistukų jokių negeriu, ryte išvedu šuniuką , einu dirbti. Tiesa, ir eilėraščių šiuo metu nerašau- matai, nuo tada, kai išsiunčiau pluoštą į JAV, po to išspausdino "Ciklonas" reikėjo tokio pobūdžio komentarus (skaičiusiųjų tekstus) IŠTVERTI.Va,kai perskaitai žodžius-viena,bet kai su tavimi ima elgtis kaip su ligone,savižude,etc.,patikėk-kvėpuoti nelengva. Beje,aš irgi žmogus:);moterytė, po poros savaičių man sueis 40.

183669. muke2010-02-21 14:48
O prie kuo cia tavo 40 ??? Ir tavo suniukas ???

186140. mukei2010-03-15 16:04
Man malonu ir keista, kad tu ateini į šį psl.:)O kodėl tau pačiai užkliuvo tik 40 ir "šuniukas"? Juk tekste buvo DAUG KITŲ ŽENKLŲ.Parašiau tai, kas man tą akimirką buvo aktualu. O prie ko čia (s)šizofrenija? Gal tu pati iš Parko ar Vasaros g. rašai?

Rodoma versija 30 iš 30 
14:17:13 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba