ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2008-03-07 nr. 884

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

KĘSTUTIS NAVAKAS. Kepurė (44) • MARIUS RAUBA. Rašytojas ir psichologė (2) • -gk-. Sekmadienio postilė (1) • ALEKSANDRAS ŽARSKUS. Apie santykį su skausmu ir mirtimi (36) • ITALO CALVINO. Nesantis riteris (2) • SIGITAS GEDA. Užuolaida ir žalias vazonėlis (17) • KLAJOJANTI. Butas. Kelionėje (1) • NERIJUS CIBULSKAS. Veikinėjimas. Gruodžio aktyvavimas (7) • SIMAS ČELUTKA. Eilėraštis (6) • JURGITA VAITKUTĖ. Eilės (11) • CASTOR&POLLUX. Verba de verbis (10) • GILBONĖ. Kalbėjausi su debesiu (26) • RIČARDAS ŠILEIKA. n...u...o...g...i...r...d...o...sSu antropologu, Aberdino universiteto doktorantu DONATU BRANDIŠAUSKU kalbasi Juozas Šorys. Oročėnų taigos jausmas (18) • REDAS DIRŽYS. Meno streiko istorija (12) • o čia nežinau ką pasakyti (281) • 2008 m. kovo 14 d. Nr. 11 (885) turinys (3) •

Kalbėjausi su debesiu

GILBONĖ

[skaityti komentarus]

iliustracija
Autoportretas. 1940
Frida Kahlo

Kalbėjausi su debesiu. Jeigu tiksliau – kalbėjau aš. Debesis gal ir nenorėjo kalbėtis, visaip rangėsi, kraipėsi, keitė pavidalą, bet vis tiek išliko debesis, nepavirto į ne-debesį. Supratau tai iš kelių požymių. Iš to, kad jis ten, aukštai, danguje, kad turi, nors ir nestabilius, kontūrus, kad pažiūrėti yra minkštas, kad plaukia, kad primena vaikystę (debesų karalija tuomet buvo pati tolimiausia vietovė, kurią galėjo pasiekti mano akys ir, aišku, širdis, kitos karalystės buvo tik vaizduotės padarinys, akys jų nefokusuodavo). Kalbėjau debesiui. Ne pievoje kaip vaikystėje išsitiesusi, o galvą abiem rankomis parėmusi ir pro langą nukreipusi žvilgsnį šiek tiek virš horizonto. Tas debesis ten ir ilsėjosi pakibęs tarp dangaus ir žemės. Vienišas. Kalbėjau ir garsiai, ir puse lūpų. Aš tiesiog norėjau iškvosti jį, tą debesį, tą, kuris aukštai, kuris mato plačiau ir giliau, kuriam iš ten, iš aukštai, viskas kaip ant delno.

– O kaip tu gyveni? – vietoj atsakymų išgirdau klausimą. Tarsi Dievo.

Krūptelėjau. Susigūžiau. Supratau – visada lengviau kvosti negu būti kvočiamam.

Kaip gyvenu? Esu banali. Nuvalkiota. Paprasta. Nieko neduodanti. Neoriginali. Šabloniška. Įlindusi į klasikinį kostiumėlį, jau daugiau kaip dešimt metų nekeičianti šukuosenos. Į kirpėjos pasiūlytą kėdę sėsdama, visada perspėju: tik nefiliruokite. Nežinau, ką reiškia „filiruoti“. Ieškojau tarptautinių žodžių žodyne, bet ten kalbama apie garsus, ne apie plaukus. Pasitelkusi analogiją, nusprendžiau: filiruoti – tai ilginti ir trumpinti, ilginti ir trumpinti, kol nieko neliks. Nenorėčiau nuplikti...

– Kaip tu atrodai, aš pats matau. Kaip tu gyveni, aš klausiu? – gerokai priartėjęs, žiūrėdamas tiesiai į akis, vėl paklausė.

Kaip? Banaliai. Kaip ponia Bovari. Tik be meilužio.

– Be meilužio? – dar arčiau prisislinko. – O kodėl be meilužio? Juk dabar visi su meilužiais. Visi tik ir žaidžia meilę. Ir džiaugiasi, kad ji paskanina gyvenimą.

Paskanina? Žiūriu į visai priartėjusį debesį. Kaip barščius? Mano akys išsprogsta.

– Na, kam taip buitiškai? – debesis patamsėja, bet balsas švelnus. – Kaip kokia namų šeimininkė. O juk nepanaši...

Nepanaši? Apsičiupinėju. Kodėl nepanaši? Juk namuose aš svarbiausia: verdu, kepu, skalbiu, šluostau dulkes, laistau gėles, laidau gerklę...

– Ir flirtuoji su debesiu? – sukužda į ausį visiškai prisislinkęs ir perbraukia švelnia lietaus styga per skruostą.

Flirtuoju? Atšoku. Aš juk tik pasišnekėti norėjau. Su tuo, kuris aukštai, su tuo, kuriam viskas kaip ant delno. O pasirodo...

– Niekas nepasirodo, – dar labiau prisislinkęs, tiesiog užgulęs pažeria saują lietaus stygų tiesiai man ant galvos. Jos švelniai paglosčiusios plaukus karoliukais nubėga kutendamos nugarą.

Flirtuoju? Tai aš esu gundoma! Užtrenkiu langą.

Debesis paleidžia lietaus stygų krušą, šios beldžiasi į langą, daužo jį.

Daužykis, galvoju. Nebūtum vyras. Visi jūs tokie. Su moterim tik į lovą. Tik išsikrauti.

Akys užkliudo veidrodį. Stabteliu. Jose išvystu debesį.

Esu nusikaltėlė, kamuojama asmeninių problemų, kurios, žinau, gerokai peržengia mano asmenybės ribas. Esu banali. Kaip ponia Bovari. Ir man reikia meilužio.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


111947. Katė2008-03-12 11:59
Ir aš papuoliau į spaudą :))

111950. mie2008-03-12 12:17
tai stai kas tu esi!

111967. gargamelis2008-03-12 14:31
Kam taip blogai apie save? Ar tuomet lengviau gyventi?.. Ir ką reiškia tie retoriniai klausimai ir dūsavimai: Aš neturiu meilužio... Man reikia meilužio... Potekstėje atrodo taip: Aš išsiskyrusi, neturiu vyro ir nežinau, kaip jį susirasti... Vargšė herojė...

111971. gargameliui2008-03-12 15:40
Apie tai, ko nėra tekste, negalima kalbėti - pirmoji teksto analizės taisyklė.

111981. kvailutė>9712008-03-12 16:34
gerai, kad yra nusižengiama analizių taisyklėms - aiškiau pasimato analizuotojas. o kokia antroji taisyklė?

111990. kvailutei2008-03-12 17:11
Tik tą vieną težinau. Nardyk po tekstą pirmyn ir atgal. Tik šiukštu neišeik į užribį.

112008. gargamelis2008-03-12 19:10
Kur kas būtų įdomiau paskaityti apie išsipildžiusią svajonę. Tarkim, kad jau herojė susirado meilužį, kaip ji bėga visa virpėdama nuo nekantros į slaptus pasimatymus, o reikia kaip nors ištaikyti laiko - nuosavas vyras, vaikai, pietūs, skalbiniai etc.Bet jai pavyksta apgauti savo šeimą, ji alpsta nuo aistros mylimojo glėbyje,jai atrodo, kad ji vėl sugrįžo į jaunystę ir kaip visa tai puiku... Ji kasdieną gauna gėlių, bet nedrįsta jų neštis namo... Ir t.t., ir pan. Jie abu žvelgia nuo kalvos į debesis, jie kalba su debesimis (toliau kaip tekste). Na, Jūs ir pati viską žinote...

112048. ivs > gargamelis2008-03-13 04:43
tokiu jau zinai kiek prirasyta?

112051. kvailutė > 9902008-03-13 09:01
jau daug kartų bandžiau nardyti po tekstus, bet apsidairau, kad vis esu užribyje - neišėjusi iš savo ribų. kartais ima atrodyti, kad viskas yra užribis, nes bet kokie bandymai pataikyti į kitą galiausiai atveria akis, kad esi ten pat. gal tik kartais akyse šmėsteli žiburiukas. arba pasigirsta muzios čiurlenimas. arba pajunti neįprastų spalvų prisilietimą. arba - šaltį. o šiaip, visur - aš.

112062. Katė>kvailutei2008-03-13 10:52
Taip ir turi būti. Tekstas, perskaitytas žmogaus, jau yra ne vien autoriaus, bet ir perskaičiusiojo tekstas. Kiekvienas tekstuose ieškome savęs, artimos aplinkos ir kt. atpažinimo ženklų. Tik negalima sakyti, kaip būtų, jeigu būtų. Tai jau būtų kitas kūrinys. Nors svajoti niekas nedraudžia. Atvirkščiai - svajojantis žmogus gražus.

112064. kvailutė2008-03-13 11:00
va, ir gargamelis svajoja apie išsipildžiusią svajonę. tik ta jo svajonė tokia nuvalkiota, neoriginali, neskani, nieko neduodanti, kad net kyla įtarimas, kad tai visai ne jo svajonė, o kažkoks svetimas šablonas.

112065. Katė2008-03-13 11:02
Gargameliui patinka teigiami herojai, kitokių jis nepripažįsta. Tai jam labiausiai tiktų skaityti brolių Grimų pasakas.

112067. kvailutė Katei2008-03-13 11:55
o man nepasirodė, kad jam patinka teigiami herojai. ai, tiesa, priklauso dar nuo to, ką laikysime teigiamu. :)

112080. korna2008-03-13 15:32
Herojės vyras darbe ir pareina namo tik vėlai vakare, su patamsiais, kad nereiktų statyti šitnamio.

112081. korna2008-03-13 15:32
Šiltnamio.

112085. kvailutė2008-03-13 16:39
"šitnamis" geriau nuskambėjo:)

112089. mie2008-03-13 16:56
man irgi labai patiko. labai juokinga.

112161. cc2008-03-14 21:20
Kodėl mes apie save esame blogesnės nuomonės nei esame? Gal reikėtų dažniau pakelti nosytę į debesį ir jam tarti:- iš tikrųjų, tai aš esu visai faina, nors ir be meilužio kol kas. :)

112170. ivs 2008-03-14 22:42
kodel kai kurios moterys tarsi nesijaucia pilnavertes jei be diedo kokio?

112208. korna2008-03-15 09:54
O kodėl - be dviejų?

112212. mie2008-03-15 12:30
manau kad tai neteisingas auklejimas. tevas turi ismokyti dukteri buti savarankiska ir savim pasitikincia.

112215. ivs > mie2008-03-15 13:18
o kodel ne mama?

112218. mie - ivs2008-03-15 13:42
todel kad tevas.

112219. ivs 2008-03-15 13:55
nu nebent ne lietuvis. lietuvis vyras pats nesijaucia pilnavertis salia savarankiskos moters. man taip matos.

112220. Cyptyp2008-03-15 17:48
Ar tikrai banalu būti ponia Bovari? Ir dar ypač be meilužio. Su meilužiu būti ponia Bovari kaip tik banaliau.

112224. mie2008-03-15 18:28
tai kas kad banaliau, uztat smagiau.

Rodoma versija 30 iš 30 
14:17:07 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba